Persijos ?lankos karas
I? vir?aus pagal laikrod?io rodykl?: Jungtini? Valstij? karini? oro paj?g? naikintuvai F-15 Eagle skrenda vir? degan?i? Kuveito naftos lauk?; Brit? kareiviai, dalyvaujantys operacijoje; kameros vaizdas i? bombone?io; Mirties greitkelis ; amerikie?i? tankas
Data 1990 m. rugpj??io 2 d. ? 1991 m. vasario 28 d. Vieta Irakas , Kuveitas , Saudo Arabija , Izraelis Rezultatas Galutin? koalicijos pergal? Irakas pasitraukia i? Kuveito Dideli Irako ir Kuveito infrastrukt?ros nuostoliai
Konflikto ?alys
Kuveitas   Jungtin?s Amerikos Valstijos   Jungtin? Karalyst?   Saudo Arabija   Pranc?zija   Kanada   Egiptas   Sirija   Kataras   Jungtiniai Arab? Emyratai Remia   Argentina   Australija   Banglade?as   Belgija   ?ekoslovakija   Marokas Omanas   Ispanija   Italija   Danija [1]   Norvegija   Pakistanas   Naujoji Zelandija   Nigeris   Nyderlandai   Lenkija   Graikija   Piet? Kor?ja   Vengrija   Senegalas   Siera Leon?   Filipinai Kurdai	Irakas
Vadovai ir kariniai vadai
George H. W. Bush Dick Cheney Colin Powell Margaret Thatcher John Major Francois Mitterrand Hosni Mubarak Mohamed Hussein Tantawi	Saddam Hussein
Paj?gos
956 600 [2]	650 000 kareivi?
Nuostoliai
Koalicija: 190 ?uvo nuo prie?o ugnies, 44 ?uvo nuo draugi?kos ugnies. Bendrai: 234 ?uvo 458 su?eista [3] Kuveito : 200 [4]	20 000?35 000 ?uvo 75 000+ su?eista
Kuveito civili? netektys: 1 000 ?uvo Irako civili? netektys: 3 664 ?uvo Kit? ?ali? civili? netektys: 2 Izraelio civiliai ?uvo, 297 su?eista 1 Saudo Arabijos civilis ?uvo, 65 su?eista

Persijos ?lankos karas arba Pirmasis Persijos ?lankos karas ? karinis konfliktas prasid?j?s 1990 m. rugpj??io 2 d. Irakui u?puolus Kuveit? ir pasibaig?s Irako sutriu?kinimu po tarptautin?s koalicijos paj?g? puolimo 1991 m. ?iem?.

Kuveito u?puolim? ir okupacij? bei aneksij? pasaulin? bendruomen? beveik vienbalsiai pasmerk?. Grei?iausiai ? ?vykius reagavo JAV per penkias dienas ? Saudo Arabij? nusiuntusi 200 000 kari?. ?iame pirminiame karo etape didel?s JAV ir jos s?junginink? paj?gos i?silaipino Saudo Arabijoje siekdamos apginti ?i? ?al? nuo galimo Irako puolimo. I?kart kartu su Jungtine Karalyste JAV ?m?si iniciatyvos Saugumo Taryboje gauti pritarim? j?gos prie? Irak? panaudojimui.

Jungtin?s Tautos par?m? tarptautini? paj?g? k?rim? kovai su Iraku ? tarp 1990 m. rugpj??io ir lapkri?io m?n., daugiausia JAV iniciatyva, buvo priimtos 12 su Irako ?vykdyta Kuveito okupacija susijusi? JT Saugumo Tarybos rezoliucij?. JAV aktyv? dalyvavim? kare l?m? ir tai, kad Persijos ?lankos kriz?s metu gerokai padid?jo naftos kainos ? tarp 1990 liepos ir spalio m?n. naftos kaina i?augo du kartus. Persijos ?lankos kriz?s u?sit?simas gr?s? JAV ekonomikai dar sunkesn?mis infliacijos ir ekonomin?s depresijos pasekm?mis ^[5] . Gr?sm? d?l savo priklausomyb?s nuo Persijos ?lankos ?ali? pajuto ir Vakar? Europos ?alys, nes i? ?ia jos importuodavo apie 30 proc. naftos. 1990 m. lapkri?io m?nes? JAV padvigubino savo kontingent? Saudo Arabijoje ir ?m? rengtis ?siver?imui ir Kuveito i?laisvinimui.

JTO Irakui paskelb? ultimatum? iki 1991 m. sausio 15 d. i?vesti karius i? Kuveito, i?sekus ultimatumu skirtam laikui, po dviej? dien? prasid?jo tarptautini? paj?g? karin? operacija ? Irako bombardavimas ir puolimas prie? Irak? sausumoje. Kuveito i?laisvinimo operacija vadinosi ?Audra dykumoje“, be JAV joje dalyvavo Jungtin? Karalyst? , Pranc?zija , Saudo Arabija , Egiptas ir kitos ?alys (i? viso 28). 1991 m. vasario 28 d. JAV prezidentas George H. W. Bush paskelb? apie operacijos pabaig? ir Kuveito i?vadavim?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]