Gamta

Kitos reik?m?s ? Gamta (reik?m?s) .

Houptouno krioklys, Australija

?aibo blyksnis per Galungungo ugnikalnio i?siver?im?, vakar? Java , 1982 m.

Gamta ? fizinis pasaulis, kur? sudaro ?vair?s augalai , gyv?nai ir nat?ral?s kra?tovaizd?iai . Gamta apima visa, kas egzistuoja ? biotin? (gyv?j?) ir abiotin? (fizin?) aplink?.

?em? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? ?em? ir ?em?s mokslai .

?em? yra vienintel? ?inoma planeta , kurioje yra gyvyb?. Jos naturalios ypatyb?s yra tiriamos ?vairi? mokslini? sri?i?. Saul?s sistemoje , tai yra tre?ioji nuo Saul?s nutolusi planeta, tai did?iausia sausumin? planeta ir penktoji pagal savo dyd?. ?em?s ry?kiausi klimato bruo?ai yra du dideli poliariniai regionai, dvi palyginti pla?ios temperat?rin?s zonos ir plat?s tropiniai pusiaujo ir subtropik? regionai. ^[1]

Geologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Geologija .

Geologija yra mokslas apie kietus k?nus ir apie skyst?sias med?iagas , kurios sudaro ?em?. Geologijos sritis apima ?em?s med?iag? sud?ties, strukt?ros, fizikini? savybi?, dinamikos ir j? istorijos tyrimus, taip pat tiria, kaip ?ios med?iagos formuojasi, juda ir kei?iasi.

Istorin? perspektyva [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? ?em?s istorija ir Evoliucija .

Planktonas gyvena vandenynuose, j?rose ir e?eruose, egzistavo ?vairiomis formomis ma?iausiai 2 milijardus met?. ^[2]

?em? susiformavo prie? 4,58 milijardus met? i? tarp?vaig?din?s med?iagos , kartu su Saule ir kitomis planetomis. ^[3] M?nulis susiformavo ma?daug 20 milijon? met? v?liau. I? prad?i? i?lydytas ?em?s i?orinis sluoksnis at?alo, taip susidar? kietosios dulk?s. Duj? i?siver?imas ir ugnikalni? aktyvumas aktyviai formavo pirmaprad? atmosfer?. Vandens garai, kurie daugiausiai kilo i? atkeliavusi? i? komet? ledo, suk?r? vandenynus ir kitus vandens ?altinius. ^[4]

Gyvyb? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Gyvyb? , Biologija ir Biosfera .

Nors ir n?ra universalaus gyvyb?s apibr??imo, mokslininkai vieningai sutaria, jog biologinei gyvybei yra b?dinga organizacija, metabolizmas , l?steli? augimas, prisitaikymas, reakcija ? dirgikl? ir dauginimasis . B?tyb? su ?iomis savyb?s paprastai yra laikoma gyva. Ta?iau, ne kiekvienas gyvyb?s apibr??imas laiko ?ias savyb?s b?tinas. ?mogaus sukurta dirbtin? gyvyb? taip pat gali b?ti laikoma gyvybe.

Augalai ir gyv?nai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Augalai ir Gyv?nai .

Aristotelis suskirst? visas gyvas b?tybes ? augalus ir gyv?nus. Karlo Lin?jaus sistemoje Aristotelio grup?s virto karalyst?mis. Nuo tada jau buvo ai?ku, jog augal? karalyst? buvo ?traukusi nesusijusias grupes, pvz., grybus ir kelias dumbli? grupes, kurios buvo perkeltos ? naujas karalystes, nors vis tiek kai kur dar minimos kaip augalai. Bakterin? gyvyb? da?nai priskiriama prie floros ir kai kurios klasifikacijos naudoja termin? ?baterin? flora“, atskirai nuo ?augal? floros“.

Tarp daugelio b?d? klasifikuoti augalus yra regionin? flora, kuri, priklausomai nuo studij? srities, gali ?skaityti ir fosilin? flor?, sen? augal? liekanas i? pra?jusios eros.

Gamtos mokslai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mokslai, tiriantys gamt?, vadinami gamtos mokslais .

Biologija tiria gyv?j? gamt? ? visus augalus ir gyv?nus, j? s?veikas su kitais gyv?nais ir su negyv?ja gamta.
Geologija tiria negyv?j? gamt? ? uolienas , mineralus , naudingas i?kasenas , j? sl?gsojimo ir susidarymo s?lygas.
Chemija tiria cheminius elementus , j? junginius , bei pastar?j? savybes ir reakcijas
Fizika tiria med?iagas ir j?gas, j? savybes ir s?veikas.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose ?

Gamta

Viki?odynas

Vikiteka: Gamta ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ ?World Climates“ . Blue Planet Biomes . Nuoroda tikrinta 2006-09-21 .
↑ Margulis, Lynn; Dorian Sagan (1995). What is Life? . New York: Simon & Schuster. ISBN 0-684-81326-2 .
↑ first=G. Brent |last=Dalrymple |date=1991 |title=The Age of the Earth |publisher=Stanford University Press |location=Stanford |isbn=0-8047-1569-6
↑ Morbidelli, A.; et al. (2000). ?Source Regions and Time Scales for the Delivery of Water to Earth“ . Meteoritics & Planetary Science . 35 (6): 1309?1320. Bibcode : 2000M&PS...35.1309M . doi : 10.1111/j.1945-5100.2000.tb01518.x .

[1] ?World Climates“ . Blue Planet Biomes . Nuoroda tikrinta 2006-09-21 .

[Margulis1995-2] Margulis, Lynn; Dorian Sagan (1995). What is Life? . New York: Simon & Schuster. ISBN 0-684-81326-2 .

[3] rst=G. Brent |last=Dalrymple |date=1991 |title=The Age of the Earth |publisher=Stanford University Press |location=Stanford |isbn=0-8047-1569-6

[4] Morbidelli, A.; et al. (2000). ?Source Regions and Time Scales for the Delivery of Water to Earth“ . Meteoritics & Planetary Science . 35 (6): 1309?1320. Bibcode : 2000M&PS...35.1309M . doi : 10.1111/j.1945-5100.2000.tb01518.x .

[1]

[2]

[3]

[4]