?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Chemija ( gr. χημε?α > chymos  ? skystis) ? mokslas , tiriantis cheminius elementus bei j? sudarom? vienini? ir sud?tini? med?iag? strukt?r?, savybes ir kitimus, vykstan?ius chemini? reakcij? metu. ^[1]

Pagrindinis chemijos u?davinys ? suprasti med?iagos prigimt?. Pagrindinis b?das, taikomas ?io u?davinio sprendimui ? med?iagos skaidymas ? paprastesnius komponentus ir nauj? med?iag? sintez? . Taip buvo sukurta daug med?iag?, kuri? negalima sutikti gamtoje.

Med?iag? sandara tiriama atominiame lygmenyje. Taip pat tiriamas dviej? materijos form? ? med?iagos ir lauko ? tarpusavio ry?ys bei vienos formos virtimas kita, skirting? chemini? element? atom? s?veika tarpusavyje, susidarant molekul?ms bei molekuli? tarpusavio s?veika, susidarant vir?molekuliniams kompleksams.

Chemijos pagrindas yra atomin?-molekulin? teorija . Pagal ?i? teorij? visa med?iaga susideda i? labai ma?? vienet?, vadinam? atomais . Chemija glaud?iai siejasi su fizika , tod?l tarp ?i? moksl? n?ra grie?tos ribos. ^[2]

Fizikini? rei?kini? metu vienos med?iagos nevirsta kitomis, o kinta tik j? fizikiniai parametrai ( agregatin? b?sena , kietumas , klampumas , tankis , elektrinis , ?iluminis laidumas ir kt.).

Chemini? rei?kini? metu vienos med?iagos virsta kitomis. Cheminiai rei?kiniai paprastai vadinami chemin?mis reakcijomis . Pagrindiniai chemin?s reakcijos po?ymiai yra:

• ?ilumos i?siskyrimas arba panaudojimas
• spalvos pakitimas
• duj? i?siskyrimas
• nuos?d? atsiradimas
• kvapo atsiradimas
• ?viesos i?siskyrimas

Tokios reakcijos, kuri? metu i?siskiria ir ?viesa, ir ?iluma, vadinamos degimo reakcijomis .

Chemik? tyrimai atsako ? tokius klausimus kaip, pavyzd?iui: kod?l ir kaip gele?is r?dija ; kod?l druskos tirpalas praleid?ia elektros srov? , o cukraus  ? ne; kod?l vieni cheminiai virsmai vyksta greitai, o kiti ? ne ir pan.

Chemijos gamyklose nafta , anglis , r?da , vanduo , oras ( deguonis , azotas ) virsta skalbimo priemon?mis ( muilas ), da?ais , plastikais , vaistais , tr??omis ir kt.

Chemijos ?akos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindin?s chemijos disciplinos yra:

• Analizin? chemija  ? seniausia chemijos ?aka, kurios tikslas suskaidyti med?iagas ? sud?tines dalis ir jas analizuoti. Pastaruoju metu da?niau vartojamas terminas chemin? analiz? ? tai ?vair?s fizikocheminiai b?dai, leid?iantys i?tirti med?iagos sandar? ar keli? med?iag? mi?inio sud?t? (pvz., chromatografija, elektrocheminiai analiz?s metodai ir t. t.).
• Bendroji chemija  ? nagrin?ja bendrus chemini? proces? d?sningumus.
• Fizikin? chemija  ? remiasi ?iuolaikine fizika, apra?ant ?vairias chemines sistemas. ? ?i? disciplin? ?eina termochemija, elektrochemija, chemin? kinetika ir pusiausvyra.
• Neorganin? chemija  ? tiria ?vairi? chemini? element? junginius, i?skyrus tuos, kurie priskiriami organiniams junginiams.
• Organin? chemija  ? nagrin?ja anglies ir vandenilio junginius, kurie gali sudaryti ilgas grandines (linijines ir i?si?akojusias) ar ?iedus bei prisijungti kitus atomus ar j? grupes. Toki? jungini? yra milijonai. ?iuo metu ?inoma daugiau kaip 12 mln. chemini? jungini?, i? kuri? neorganini? jungini? yra tik daugiau nei 100 t?kstan?i?.
• Polimer? chemija ? tyrin?ja stambiamolekulini? jungini? sandar?, savybes, kitimus bei panaudojimo sritis.
• Koloid? chemija  ? nagrin?ja dispersini? sistem? fizikocheminius d?sningumus.
• Biochemija  ? tyrin?ja sud?ting? gyv?j? organizm? sandar? bei funkcionavim?. Ji glaud?iai susijusi su biofizika bei yra molekulin?s biologijos pagrindas.

Kitos chemijos disciplinos:

• Geochemija  ? tyrin?ja cheminius procesus, vykstan?ius ?em?s plutoje ? mineral? , uolien? , naftos susidarymo procesus. Ji glaud?iai susijusi su organine chemija, biochemija, fizika, fizikine chemija.
• Radiochemija  ? nagrin?ja spinduliavimo poveik? med?iagai bei radioaktyviuosius izotopus .
• Agrochemija  ? tyrin?ja cheminius derlingumo pagerinimo b?dus.
• Farmacin? chemija ? tyrin?ja vaistini? med?iag? sandar? bei kitimus.
• Imunochemija  ? tyrin?ja imunini? reakcij? cheminius, molekulinius pagrindus.
• Kvantin? chemija  ? tyrin?ja med?iag? sandar?, remdamasi kvantin?s mechanikos principais.
• Chemin? technologija ? tyrin?ja chemini? proces? ?diegim? ir optimizavim? pramoniniams tikslams.
• Buitin? chemija  ? panaudoja ?vairi? chemijos disciplin? ?inias kasdienini? ?mogaus poreiki? tenkinimui.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Chemijos i?takas galima rasti viduram?i? alchemik? veikloje. XVII?XVIII a. Antuanas Lavuazj? paneig? klaiding? flagistono teorij?, ?rod?, kad su degan?iais k?nais jungiasi deguonis, susintetino vanden?. 1803 m. D?onas Daltonas suformulavo ir pagrind? atomin? med?iagos sandaros teorij?. 1869 m. Dmitrijus Mendelejevas atrado periodin? chemini? element? d?sn? ir sudar? periodin? element? sistem?.

Pagrindin?s s?vokos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nomenklat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? IUPAC nomenklat?ra .

Nomenklat?ra apib?dina sistem?, pagal kuri? pavadinami cheminiai junginiai . Organiniai junginiai vadinami pagal organini? jungini? nomenklat?r?, neorganiniai ? pagal neorganini? jungini? nomenklat?r?.

Atomai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Atomas .

Atomas tai ma?iausia chemi?kai nedaloma dalel?, susidaranti i? teigiamo kr?vio branduolio , kurio sudedamosios dalys ? protonai ir neutronai , bei i? elektron?  ? neigiamo kr?vio daleli?. ^[3] Branduolio ir elektron? suminis kr?vis atome visada lygus 0.

Elementai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Cheminis elementas .

Cheminis elementas yra atom?, turin?i? t? pat? branduolio proton? skai?i?, klas?. ^[4] Proton? skai?ius vadinamas atomo numeriu (atominiu skai?iumi). Pavyzd?iui, visi atomai, turintys 6 protonus, yra anglies elemento atomai. Patogiausias element? grupavimas yra pagal periodin? element? lentel? , kurioje jie sugrupuoti pagal min?tus atominius skai?ius, be to, grup?se (stulpeliuose) bei perioduose (eil?se) elementai arba turi pana?ias savybes, arba lygiuojasi pagal tam tikr? savybi? kitimo tendencijas, pvz., atomo spindulys, elektroneigiamumas ir kt. Kai kurie elementai gali tur?ti kelis izotopus .

Jonai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jonas (dalel?) .

Jonas yra atomas arba molekul?, ?gijusi arba atidavusi vien? ar daugiau elektron? , tokiu b?du susidarant teigiamam arba neigiamam bendram kr?viui. ^[5] Teigiamo kr?vio jonai vadinami katijonais , neigiamo ? anijonais . Susijung? jonai gali suformuoti neutral? kr?v? turint? jungin?, pvz., druskas .

Junginiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Cheminis junginys .

Cheminiu junginiu vadinama chemin? med?iaga , turinti pastov? jam b?ding? j? sudaran?i? chemini? element? santyk? ir organizacij? (strukt?r?). Pvz., vanduo yra junginys, kur? sudaro vandenilis ir deguonis , santykiu 2:1, i?sid?st? taip, kad deguonies atomas yra tarp vandenilio atom?, susidarant 104,5° kampui. Junginiai susidaro arba paver?iami kitais junginiais chemini? reakcij? pagalba.

Molekul?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Molekul? .

Molekul? yra ma?iausia nedaloma gryno cheminio junginio dalel?, pasi?yminti junginiui b?dingomis savyb?mis.

Med?iaga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Chemin? med?iaga .

Chemin? med?iaga gali b?ti cheminis elementas, cheminis junginys arba j? mi?inys . Dauguma dalyk?, su kuriais susiduriama kasdien, yra mi?iniai, pvz., oras , lydiniai ir pan.

Cheminiai ry?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Cheminis ry?ys .

Cheminis ry?ys nusako santyk? tarp keli? atom?, j? kr?vi? ir kit? po?ymi?. Chemin? ry?? formuoja (laiko atomus, molekules ar kristalus kartu) skirting? kr?vi? trauka, vienod? kr?vi? atst?mimas, energijos charakteristikos, i?sid?stymas. Paprast? chemini? jungini? ry?iams paai?kinti galima naudoti valentingumo teorij? ir kt. Klasikin?s fizikos teorij? galima pritaikyti jonin?ms strukt?roms. Sud?tingesniems junginiams, pvz., metal? kompleksams naudojamasi kvantin?s chemijos principais, pvz., molekulini? orbitali? teorija (?r. diagram?).

Med?iagos savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Fizikin?s

• Spalva  ? metalin?, geltona , bespalv?;
• Agregatin? b?sena  ? skysta, kieta, dujin?;
• Blizgesys  ? yra, n?ra;
• Kietumas  ? nuo 1 iki 10 ( Moso skal? );
• Magnetizmas  ? feromagnetikas , paramagnetikas , diamagnetikas ;
• Elektrinis laidumas  ? ma?as, didelis, n?ra;
• ?ilumos laidumas  ? ma?as, didelis, n?ra;
• Tirpumas vandenyje ? tirpi, netirpi, tirpi tik auk?toje temperat?roje.

Biologin?s

• Kvapas  ? a?trus, nemalonus;
• Skonis (jei galima ragauti) ? a?trus, saldus;

Chemin?s

• Degumas  ? ma?as, didelis, n?ra.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Chemija ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Chemija ? Vilniaus universitetas