?alys, kurios oficialiai nepatvirtinusios SI sistemos:
JAV
,
Liberija
ir
Mianmaras
.
SI
(sutrump.
pranc.
Le systeme international d’unites
) ? tarptautin? matavimo vienet? sistema, priimta
1960
m. 11-oje Tarptautin?je mat? ir svori? konferencijoje (pranc.
Conference Generale des Poids et Mesures
, CGPM), kurioje dalyvavo 36 valstyb?s (?skaitant
JAV
). Sistema SI turi septynis pagrindinius vienetus ? metr?, kilogram?, sekund?, amper?, kelvin?, kandel? ir mol?.
2018
m.
lapkri?io 26
d. CGPM nutar? pakeisti sistemos SI pagrindini? fizikini? dyd?i? vienet? apibr??imus ir susieti juos su patikslintomis fundamentali?j? gamtos konstant? vert?mis. Naujoji SI ?sigaliojo
2019
m.
gegu??s 20
d.
De?imtain?s metrin?s mat? sistemos id?ja priskiriama vienam i?
Londono karali?kosios draugijos
?k?r?j?, filosofui ir dvasininkui
D?. Vilkinsui
(1614?1672). Ta?iau id?ja buvo ?gyvendinta tik po
revoliucijos Pranc?zijoje
, kai jos Konstitucin? asambl?ja 1795 m. nutar? ?vesti visai nauj? ir daug patogesn? mat? sistem?, kurios kartotini? vienet? santykiai b?t? de?imties pagrindu (pvz., 1 kg = 1000 g). Tik?tasi, jog naujos sistemos ?vedimas sutikt? ma?iau pasiprie?inimo nei vienos kurios ?alies mat? primetimas kitoms ?alims.
1799
m. Respublikos archyve Pary?iuje buvo ?kurdinti pirmieji du platininiai etalonai ? metro, kurio ilgis susietas su ?em?s perimetru, ir kilogramo, lygaus litro vandens masei esant +4 °C temperat?rai. V?liau sistema papildyta sekunde, apibr??ta remiantis astronominiais rei?kiniais. Atsirado sistema CGS, kurios pagrindas ? centimetras, gramas ir sekund?.
1875 m. septyniolika ?ali? pasira?? Metro konvencij?. Metro konvencija ?k?r?
Tarptautin? svori? ir mat? biur?
(pranc.
Bureau International des Poids et Mesures,
BIPM), pavald?
Generalinei svori? ir mat? konferencijai
(pranc.
Conference Generale des Poids et Mesures
, CGPM) ir pri?i?rim?
Tarptautinio svori? ir mat? komiteto
(pranc.
Comite International des Poids et Mesures,
CIPM
)
. Be to, Generalin? konferencija numat? nuolatin? organizacin? strukt?r?, kuria remdamosi valstybi? nari? vyriausyb?s i?vien veiks visais matavimo vienet? klausimais.
Po Konvencijos imta kurti naujus metro ir kilogramo prototipus, kuriuos
1889
m. patvirtino I CGPM. Kartu su astronomine sekunde ?ie vienetai sudar? sistem? MKS (metras, kilogramas, sekund?). V?liau sistema papildyta elektros srov?s stiprumo vienetu amperu. Sistema MKSA patvirtinta
1946
m.
1954
m. ji papildyta temperat?ros vienetu kelvinu ir ?viesos intensyvumo vienetu kandela.
1960
m. sistemai suteiktas Tarptautin?s vienet? sistemos (pranc.
Systeme International d’Unites
), arba tiesiog SI, vardas. Galiausiai po ilg? diskusij?
1971
m. SI buvo papildyta med?iagos kiekio vienetu moliu ir nuo to laiko SI turi septynis pagrindinius vienetus. 2018 m. lapkri?io 26 d. CGPM nutar? sistemos SI pagrindini? fizikini? dyd?i? vienet? apibr??imus pakeisti ir nuo 2019 m. gegu??s 20 d. susieti juos su patikslintomis fundamentali?j? gamtos konstant? vert?mis.
Pagrindini? sistemos SI vienet? apibr??imai, ?sigalioj? 2019 m. gegu??s 20 d
[
redaguoti
|
redaguoti vikitekst?
]
| Pavadinimas
|
Simbolis
|
Dydis
|
Apibr??imas
|
| Metras
|
m
|
Ilgis
|
Metras apibr??iamas nustatant, kad ?viesos grei?io vakuume
c
skaitin? vert? yra fiksuota ir lygi 299 792 458, greit? i?rei?kus vienetu m/s, kur sekund? apibr??iama remiantis
?ν
Cs
verte.
|
| Kilogramas
|
kg
|
Mas?
|
Kilogramas apibr??iamas nustatant, kad Planko konstantos
h
skaitin? vert? yra fiksuota ir lygi 6,626 070 15 × 10
-34
, Planko konstant? i?rei?kus vienetu J s, kuris lygus kg m² s
-1
, kur metras ir sekund? yra apibr??ti remiantis
c
ir
?ν
Cs
vert?mis.
|
| Sekund?
|
s
|
Laikas
|
Sekund? apibr??iama nustatant, kad cezio da?nio
?ν
Cs
? cezio-133 atomo pagrindin?s b?senos hipersmulkiosios sandaros nesutrikdyto ?uolio da?nio ? skaitin? vert? yra fiksuota ir lygi 9 192 631 770, da?n? i?rei?kus vienetu Hz, kuris lygus s
-1
.
|
| Amperas
|
A
|
Elektros srov?s
stipris
|
Amperas apibr??iamas nustatant, kad elementariojo kr?vio
e
skaitin? vert? yra fiksuota ir lygi 1,602 176 634·10
-19
, elementar?j? kr?v? i?rei?kus vienetu C, kuris lygus A s, sekund? apibr??iant remiantis
?ν
Cs
verte.
|
| Kelvinas
|
K
|
Termodinamin? temperat?ra
|
Kelvinas apibr??iamas nustatant, kad Bolcmano konstantos
k
skaitin? vert? yra fiksuota ir lygi 1,380 648×10
-23
, Bolcmano konstant? i?rei?kus vienetu J K
-1
, kuris lygus kg m² s
-2
K
-1
, kilogram?, metr? ir sekund? apibr??iant remiantis
h
,
c
ir
?ν
Cs
vert?mis.
|
| Kandela
|
cd
|
?viesos stipris
|
Kandela apibr??iama nustatant, kad 540 × 10
12
Hz da?nio vienspalv?s spinduliuot?s ?viesinio veiksmingumo
K
cd
skaitin? vert? yra fiksuota ir lygi 683, ?viesin? veiksmingum? i?rei?kus vienetu lm W
-1
, kuris lygus cd sr W
-1
, arba cd sr kg
-1
m
-2
s
3
, kilogram?, metr? ir sekund? apibr??iant remiantis
h
,
c
ir
?ν
Cs
vert?mis.
|
| Molis
|
mol
|
Med?iagos kiekis
|
Vien? mol? sudaro tiksliai 6,022 140 76 × 10
23
elementari?j? daleli?. ?is skai?ius yra fiksuota Avogadro konstantos
N
A
skaitin? vert?, i?reik?ta vienetu mol
-1
ir vadinama Avogadro skai?iumi.
Sistemos med?iagos kiekis (simbolis ?
n
) yra nurodyt? elementari?j? daleli? kiekio matas. Elementarioji dalel? gali b?ti atomas, molekul?, jonas, elektronas arba bet kuri kita dalel? ar nurodyta daleli? grup?.
|
Patikslintos fundamentali?j? gamtos konstant?, kuriomis nuo 2019-05-20 grind?iami sistemos SI pagrindini? vienet? apibr??imai, vert?s
[
redaguoti
|
redaguoti vikitekst?
]
| Konstanta
|
Simbolis
|
Skaitin? vert?
|
Vienetas
|
| Cs hipersmulkiosios sandaros ?uolio da?nis
|
?ν
Cs
|
9 192 631 770
|
Hz
|
| ?viesos greitis vakuume
|
c
|
299 792 458
|
m s
?1
|
| Planko konstanta
|
h
|
6,626 070 15 x 10
?34
|
J s
|
| elementarusis kr?vis
|
e
|
1,602 176 634 x 10
?19
|
C
|
| Bolcmano konstanta
|
k
|
1,380 649 x 10
?23
|
J K
?1
|
| Avogadro konstanta
|
N
A
|
6,022 140 76 x 10
23
|
mol
?1
|
| ?viesinis veiksmingumas
|
K
cd
|
683
|
lm W
?1
|
Tai tikslios konstant? vert?s; jos neturi neapibr??ties. Hercas, d?aulis, kulonas, liumenas ir vatas, kuri? simboliai yra atitinkamai Hz, J, C, lm ir W, yra susij? su sekunde, metru, kilogramu, amperu, kelvinu, moliu ir kandela, kuri? simboliai yra atitinkamai s, m, kg, A, K, mol ir cd, ?iais s?ry?iais: Hz = s
?1
, J = kg m² s
?2
, C = A s, lm = cd m² m
?2
= cd sr ir W = kg m² s
?3
. Simboliu sr ?ymimas erdvinio kampo vienetas steradianas.
I? pagrindini? vienet?, imant j? ?vairi? laipsni? sandaugas, galima sudaryti i?vestinius vienetus. ?iuo metu oficialiai priimti 22 i?vestiniai vienetai, turintys savo pavadinimus:
I? pagrindini? vienet? bei i?vestini? vienet?, turin?i? savo pavadinimus, imant j? ?vairi? laipsni? sandaugas, galima sudaryti be galo daug kit? vienet?, kurie savo atskir? pavadinim?, toki? kaip voltas ar omas, neturi. Toliau pateikti kai kurie toki? vienet? pavyzd?iai:
| Vienetas
|
Simbolis
|
Dydis
|
Ry?ys su pagrindiniais vienetais
|
| kvadratinis metras
|
m²
|
plotas
|
m²
|
| kubinis metras
|
m³
|
t?ris
|
m³
|
| metras per sekund?
|
m/s
|
greitis
|
m·s
-1
|
| kubinis metras per sekund?
|
m³/s
|
t?rinis srautas
|
m³·s
?1
|
| metras per sekund? kvadratu
|
m/s²
|
pagreitis
|
m·s
-2
|
| radianas per sekund?
|
rad/s
|
kampinis greitis
, kampinis da?nis
|
s
?1
|
| radianas per sekund? kvadratu
|
rad/s
2
|
kampinis pagreitis
|
s
-2
|
| niutonas sekund?
|
N·s
|
judesio kiekis
,
impulsas
|
kg·m·s
?1
|
| niutonas metras sekund?
|
N·m·s
|
judesio kiekio momentas
|
kg·m²·s
?1
|
| niutonas metras
|
N·m
|
j?gos momentas
|
kg·m²·s
?2
|
| atvirk?tinis metras
|
m
?1
|
bangos skai?ius
|
m
?1
|
| kilogramas kubiniam metrui
|
kg/m³
|
tankis
|
m
-3
·kg
|
| kubinis metras kilogramui
|
m³/kg
|
savitasis t?ris
|
kg
?1
·m³
|
| molis kubiniam metrui
|
mol/m³
|
med?iagos kiekio koncentracija
|
m
?3
·mol
|
| kubinis metras moliui
|
m³/mol
|
molinis t?ris
|
m³·mol
?1
|
| d?aulis kelvinui
|
J/K
|
?ilumin? talpa
,
entropija
|
kg·m²·s
?2
·K
?1
|
| d?aulis kelvinui moliui
|
J/(K·mol)
|
molin? ?ilumin? talpa, molin? entropija
|
kg·m²·s
?2
·K
?1
·mol
?1
|
| d?aulis kelvinui kilogramui
|
J/(K·kg)
|
savitoji ?ilumin? talpa
, savitoji entropija
|
m²·s
?2
·K
?1
|
| d?aulis moliui
|
J/mol
|
molin? energija
|
kg·m²·s
?2
·mol
?1
|
| d?aulis kilogramui
|
J/kg
|
savitoji energija
|
m²·s
?2
|
| d?aulis kubiniam metrui
|
J/m³
|
energijos tankis
|
kg·m
?1
·s
?2
|
| niutonas metrui
|
N/m
= J/m²
|
pavir?iaus ?temptis
|
kg·s
?2
|
| vatas kvadratiniam metrui
|
W/m²
|
?ilumos srauto tankis, energin? ap?vieta
|
kg·s
?3
|
| vatas metrui kelvinui
|
W/(m·K)
|
?iluminis laidis
|
kg·m·s
?3
·K
?1
|
| kvadratinis metras sekundei
|
m²/s
|
kinetin?
klampa
, koncentracin?s
difuzijos
koeficientas
|
m²·s
?1
|
| paskalis sekund?
|
Pa·s
=
N·s/m²
|
dinamin?
klampa
|
kg·m
?1
·s
?1
|
| kulonas kubiniam metrui
|
C/m³
|
elektros kr?vio
tankis
|
m
?3
·s·A
|
| amperas kvadratiniam metrui
|
A/m²
|
elektros srov?s
tankis
|
A·m
?2
|
| simensas metrui
|
S/m
|
savitasis
elektrinis laidumas
|
kg
?1
·m
?3
·s³·A²
|
| omas metras
|
Ω·m
|
savitoji elektrin? var?a
|
kg·m³·s
?3
·A
?2
|
| faradas metrui
|
F/m
|
dielektrin? skvarba
|
kg
?1
·m
?3
·s
4
·A²
|
| henris metrui
|
H/m
|
magnetin? skvarba
|
kg·m·s
?2
·A
?2
|
| voltas metrui
|
V/m = N/C
|
elektrinio lauko
stiprumas
|
m·kg·s
-3
·A
-1
|
| amperas metrui
|
A/m
|
magnetinio lauko
stiprumas
|
m
-1
·A
|
| kandela kvadratiniam metrui
|
cd/m²
|
skaistis
|
cd·m
?2
|
| kulonas kilogramui
|
C/kg
|
ap?vita
(
Rentgeno
ir
gama
spinduli?)
|
kg
?1
·s·A
|
| gr?jus per sekund?
|
Gy/s
|
sugertosios doz?s
greitis
|
m²·s
?3
|
Pagrindinis straipsnis ?
SI sistemos prie?d?liai
.
Jei prie? vieneto pavadinim? prira?ytas vienas ?i? prie?d?li?, tai rei?kia, kad vienetas sudaro atitinkam? dal? to vieneto/kiek? t? vienet?, jei jis b?t? be prie?d?lio: