Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?
(
rus?n.
Вел?кое кн?зство Л?товское
,
lot.
Magnus Ducatus Lituaniæ
,
lenk.
Wielkie Ksi?stwo Litewskie
) ? XIII?XVIII a. gyvavusi feodalin? valstyb?. Nuo XIII a. vidurio ap?m? beveik vis? dabartin?
Lietuv?
ir dal? dab.
Baltarusijos
, nuo XIV a. vid. ? beveik vis? dabartin? Lietuv? ir vis? dabartin? Baltarusij?, nuo XIV a. II pus?s iki
1569
m. ? did?i?j? dabartin?
Ukrainos
dal?, taip pat dal? dabartin?s Rusijos (
Smolenskas
,
Brianskas
,
Kurskas
), dabartin?s Lenkijos (
Palenk?
), po 1561 m. ? dal? dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo did?iausia Europos valstyb?.
[5]
LDK buvo daugiataut? valstyb?, pasi?ym?jusi kalb?, tik?jim? ir kult?r? ?vairove.
Sostin? (bent jau nuo
Gedimino
laik?) ?
Vilnius
.
Did?i?j? kunigaik?tyst? ?k?r? lietuvi?kas ?emes suvienij?s
Mindaugas
. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris pri?m?
katalik? tik?jim?
ir buvo kar?nuotas Lietuvos
karaliumi
1253 m.
Iki Mindaugo nu?udymo Lietuva buvo
krik??ioni?ka karalyst?
. Kiti valdovai gr??o prie senojo tik?jimo. LDK, kaip pagoni?ka valstyb? tapo
?iaur?s kry?iaus ?ygi?
taikiniu ir buvo nuolat puldin?jama
kry?iuo?i?
ir
kalavijuo?i?
(tai t?s?si ir po Lietuvos krik?to
1387 m.
) Valdant
Gediminui
spar?iai pl?stos kunigaik?tyst?s ?em?s; toki? politik? t?s? ir jo s?n?s
Algirdas
ir
K?stutis
.
[6]
Algirdo s?nus
Jogaila
1386 m.
pasira??
Kr?vos unij?
, remiantis kuria Lietuva buvo apkrik?tyta ir buvo ?steigta dinastin? unija tarp Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ir
Lenkijos karalyst?s
.
[7]
D?l to
1386
?
1569
m. LDK ir
Lenkij?
vald? (i?skyrus kelias pertraukas) vienas valdovas.
LDK valdant K?stu?io s?nui
Vytautui Did?iajam
?aliai priklaus? did?iausios teritorijos,
?algirio m??yje
1410 m. buvo sumu?ti
kry?iuo?iai
, sudarytos s?lygos rastis Lietuvos didikams, didesn? gali? ?gavo
Did?iojo kunigaik??io taryba
. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ?m? prast?ti.
[8]
Lietuvos didikai
Radvilos
band? i?ardyti asmenin? unij? su Lenkiija.
[9]
1569 m. LDK pasira??
Liublino unij?
, pagal kuri? LDK kartu su Lenkija sudar? konfederacin?
Abiej? Taut? Respublik?
(ATR). Stipr?jant
Ap?vietos
idealams Europoje, ATR pasira?yta
Gegu??s tre?iosios Konstitucija
. Ta?iau atsinaujinusi ATR
1792 m.
buvo u?imta Rusijos imperijos ir
LDK rytin?s teritorijos prijungtos prie Rusijos
.
Tado Kos?iu?kos vadovaujami sukil?liai sukilimu
band? susigr??inti atpl??tas ?emes, ta?iau sukilimui ?lugus
1795 m.
likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Pr?sijos ir LDK nustojo egzistavusi.
1790 m. sura?ymo
duomenimis, LDK buvo 87,3 t?kst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventoj?, buvo 300 miest? ir miesteli?.
Valstyb?s pavadinimas ir jos valdovo titulas nebuvo pastov?s ir keit?si priklausomai nuo valstyb?s sien? ir santvarkos kitimo. XIII a. viduryje ? XIV a. prad?ioje valstyb? vadinta
Lietuva
.
Mindaugas
kar?navosi kaip
Lietuvos karalius
.
[10]
Po Kijevo ir kit? dabartin?s Ukrainos teritorij? prisijungimo valdovas ?m? tituluotis
Lietuvi? ir daugelio rus? karaliumi
.
[10]
Pagal pirm?j? statut? (1529 m.) pavadinimas buvo
Did?ioji Lietuvos, Rusijos ir ?emaitijos kunigaik?tyst?
(
rus?n.
Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных
).
[11]
XVII a. ?altiniuose lietuvi?kai minima kaip ?Didi Kunigyst? Lietuvos“ (plg.
1653
m. Joachimo Jurgio Reto ?KNIGA Noba?ni?tes Krik??ionißkos“, kurios paantra?t?je, kilmininko linksniu ra?oma
Ant wartoima Ba?ni?ioms dides Kunigi?tes Lietuwos ißduota
).
[12]
Taip pat naudotas pavadinimas
Didi Kunigayk?ztiste Lietuwos
.
[13]
XV?XVI a. LDK ?vairiu metu priklaus? 15 vaivadij?:
[14]
- Vilniaus vaivadija
, ?kurta
1413
m.
- Trak? vaivadija
, ?kurta
1413
m.
- Naugarduko vaivadija
, ?kurta
1507
m.
- Lietuvos Brastos vaivadija
, ?kurta
1566
m.
- Palenk?s vaivadija
, ?kurta
1514
m.
- Minsko vaivadija
, ?kurta
1566
m.
- Smolensko vaivadija
, ?kurta
1508
m., u?imta Rusijos
1514
m., LDK sugr??o
1611
m.
- Mstislavlio vaivadija
, ?kurta
1569
m.
- Polocko vaivadija
, ?kurta
1504
m.
- Vitebsko vaivadija
, ?kurta
1511
m.
- Kijevo vaivadija
, ?kurta
1471
m.
- Voluin?s vaivadija
, ?kurta
1564
?
1566
m.
- Braclavo vaivadija
, ?kurta
1564
m.
- ?emaitijos seni?nija
, ?kurta
1413
m.
- Livonijos vaivadija
, prijungta prie LDK
1561
m.
Susidar?
Lietuvos kunigaik?tyst?s
pagrindu, grei?iausiai prie jos prisijungus kelioms kitoms
balt?
gentin?ms ?em?ms (
kunigaik?tyst?ms
). XIII a. valstyb? ?gavo karalyst?s status?, ta?iau
Mindaugo
Lietuvos karalyst?s istorija baig?si su jo mirtimi. Naujas valstyb?s konsolidacijos periodas prasid?jo nuo XIV a. prad?ios.
Mongol? ?siver?imas ? Europ? ir prie? tai ?vyk?s
Kijevo Rusios
susiskaldymas regione suk?r? politin? vakuum?, d?l to XIV a. LDK ?ymiai sustipr?jo ir i?sipl?t?. J? ypa? sustiprino
Gediminai?i? dinastija
(XIV?XVI a.). Didysis kunigaik?tis
Gediminas
gerokai i?pl?t? Lietuvos teritorij? ? rytus diplomatin?mis priemon?mis (daugiausiai i?tekindamas dukras). Jo s?nus
Algirdas
toliau t?s? pl?tr? karin?mis priemon?mis, prie to taip pat prisid?jo ir jo brolis
K?stutis
. Dalis rus? kunigaik?tys?i? buvo u?kariautos, dalis
Aukso Ordos
susilpn?jimo laikotarpiu prisijung? pa?ios. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartin?s centrin?s ir ryt? Baltarusijos teritorija, dabartin? Ukraina ir Vakar? Rusija.
Ryt? slav?
kunigaik?tys?i? politin? strukt?ra daugeliu atvej? buvo i?laikyta, ypa? pietuose, kur buvo ?kurtos vasalin?s kunigaik?tyst?s Algirdo s?nums.
Algirdo ir
Vytauto
valdymo laikais Lietuva pasiek? did?iausi? teritorin? pl?tr? ? pietuose jos sienos siek? net
Juod?j? j?r?
, LDK rei?k? pretenzijas ? visas buvusios Kijevo Rusios ?emes ir d?l Rusios vienijimo vaidmens
XV
?
XVI
a. konkuravo su
Maskva
. Algirdo ?od?iais
Omnis Russia ad Litwinos deberet simpliciter pertinere
.
[15]
Vakaruose did?iausia gr?sme Lietuvai buvo
Vokie?i? ordinas
, kurio nuolat rengiami
kry?iaus ?ygiai
paskatino svarstyti s?jungos su Lenkija galimybes. Algirdo s?nus
Jogaila
1386 m. apsikrik?tijo ir tapo
Lenkijos karaliumi
. Dar iki krik?to
1385
m. buvo pasira?yta
Kr?vos sutartis
, kuri pad?jo pagrindus Lietuvos-Lenkijos unijai. Kr?vos sutartimi buvo sudaryta unija tarp Lenkijos ir Lietuvos, ta?iau Lietuvoje vald?s Jogailos pusbrolis Vytautas, nors ir buvo Jogailos vasalas, vykd? savaranki?k? politik?.
1387
m. Jogaila krik?tijo lietuvius Vilniuje. B?tent ?ie metai laikomi oficialia Lietuvos krik?to data, nes
Mindaugui
tikrai ar tariamai atsimetus nuo krik?to Lietuva v?l buvo laikyta
pagoni?ka
?alimi. Nors krik?tas gerokai sustiprino Lietuvos tarptautin? pad?t?, bet iki pat
?algirio m??io
(
1410
m.
liepos 15
d.) Lietuvos valstybingumui vis?laik gras?
Teuton?
ir
Livonijos
ordin? pretenzijos.
XV a. nugal?jus Vokie?i? ordin? Lietuvos ir Lenkijos unija gal?jo ir nutr?kti, nes dingo bendras interesas, ta?iau i?kilo Maskvos valstyb?s gr?sm?. 1480 m. Maskva galutinai atsikrat? priklausomyb?s nuo mongol? ir ?m? skelbtis Kijevo Rusios teisi? per?m?ja. XV a. pabaigoje ir ypa? XVI a. prasid?jo nuolatiniai LDK karai su ja.
Po
?ygimanto
nu?udymo (
1440 m.
) Lietuvos did?iaisiais kunigaik??iais tapdavo Lenkijos karali?
Jogailai?i?
dinastijos atstovai, ? taip iki pat 1569 m. i?laikant Lietuvos ir Lenkijos valstybi?
personalin? unij?
. 1499 m.
Lenkijos Senatas
ir Lietuvos Kunigaik??io Taryba sutar?, kad be viena kitos ?inios nerinks sau valdovo.
Po XVI a. prad?ios kar? su Maskva, 1512 m. maskv?nams atiteko
Smolenskas
ir kitos ryt? ?em?s, Lietuva buvo susilpninta. Ta?iau Lenkijos pad?tis ger?jo, ? jos priklausomyb? pateko
Pr?sijos kunigaik?tyst?
ir
Moz?rija
. Lietuvos pad?tis buvo silpna ne tik rytuose, bet ir pietry?iuose, kur vyko nuolatiniai
totori?
puldin?jimai. Dar labiau varginantys karai prasid?jo kilus
Livonijos karui
, ? kur? Livonijos pra?ymu 1561 m. ?sitrauk? Lietuva, Vilniaus sutartimi gavusi naujai sudaryt? U?dauguvio kunigaik?tyst? (Latgal?, Vid?em? ir Piet? Estij?). Karo metu Maskva u??m?
Polock?
ir priart?jo prie etnini? Lietuvos ?emi?. Lietuvos diduomen? nusprend? kreiptis pagalbos ? Lenkij?, kad toji irgi ?sitraukt? ? kar? prie? Ivano IV maskv?nus. U? pagalb? Lenkija reikalavo teis?s kartu valdyti Lietuvos gaut?sias Livonijos ?emes ir sudaryti ai?ki? unijos sutart?, kuri u?baigt? gin?us ir galutinai susiet? valstybes. Lietuvos smulkioji bajorija buvo pasiruo?usi der?tis su bet kuo, net i?rinkti Maskvos car? Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu. Lietuvos didio buvo prie?i?ki Lietuvos
suvereniteto
apkarpymui. ?ios aplinkyb?s prived? prie 1569 m. Liublino unijos sudarymo. Pati Liublino unija buvo sudaryta ma?ai atsi?velgiant ? Lietuvos interesus, jos s?lygos buvo fakti?kai padiktuotos lenk?. Lietuvi? didikams bandant pasiprie?inti ir i?vykus i? unijos klausim? svars?iusio Seimo, karalius ?ygimantas Augustas, lenk? spaud?iamas, prijung? Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei priklausiusias
Palenk?s
, Voluin?s, Braclavo ir Kijevo ?emes tiesiog prie Lenkijos. Lietuvos delegacija, be kit? nuolaid? i? lenk? pus?s, i?sireikalavo, kad valstyb? vadint?si Abiej? Taut? Respublika (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodow; tautomis laikyta bajorija ir didikai).
1791 m. gegu??s 3 d. konstitucija buvo siekta sukurti unitarin? valstyb?, kas b?t? rei?k? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s panaikinim?. Kad to b?t? i?vengta, prie konstitucijos buvo prid?tas pasira?ytas
Abiej? Taut? tarpusavio ??adas
, kuriuo LDK atkurta t? pa?i? met?
spalio 20
d.
[16]
Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? (ir
ATR
) formaliai nustojo egzistuoti, 1795 m., kai kartu su
Lenkijos karalyste
buvo galutinai pasidalinta kaimynini? valstybi? ?
Rusijos
,
Pr?sijos
ir
Austrijos imperijos
.
XIV
?
XV
a. buvo b?dinga stipri did?iojo kunigaik??io vald?ia. Didysis kunigaik?tis buvo dar ir vyriausiasis karo vadas, ir teis?jas. Did?iojo kunigaik??io vald?ia buvo paveldima, ta?iau grie?tos paveld?jimo tvarkos nebuvo. Fakti?kai teises ? did?iojo kunigaik??io sost? tur?jo visi jo s?n?s, tod?l sostas gal?jo pereiti bet kuriam i? j?. Pagoni?kieji didieji kunigaik??iai laik?si religin?s
tolerancijos
.
Gediminas buvo suk?r?s nuolatin? taryb?, ta?iau ji tur?jo tik patariam?j? teis?. Vytauto Did?iojo laikais kunigaik??io taryba jau tampa pana?ia ? valstyb?s ?staig?. Svarbiausias vaidmuo kunigaik??io taryboje tenka
Vilniaus
ir
?emaitijos vyskupams
bei
Vilniaus
ir
Trak? vaivadoms
. Iki Vytauto Did?iojo egzistavo sritin?s kunigaik?tyst?s, da?niausiai valdomos vietini? dinastij?. Kanceliarine kalba Lietuvai i?sipl?tus ? ryt? slav? ?emes tapo senoji
rus?n? kalba
, savo vaidmen? i?laikiusi iki XVII a., kai j? ?m? keisti
lenk? kalba
.
XV a. prad?ioje vykstant kovoms d?l did?iojo kunigaik??io sosto, did?jo didik?, o v?liau ir bajor?, vaidmuo. 1564 m. buvo ?steigti ?emesnieji bajorijos teismai kiekviename paviete ir vaivadijoje, o didysis kunigaik?tis i?liko vyriausiuoju teis?ju, spr?sdavo apeliacines bylas. Sprendimus did?iojo kunigaik??io vardu priimdavo mar?alka ir abu kancleriai.
Pagal Liublino unij? karalius tur?jo b?ti renkamas tik bendrai, Seimai tapo bendri, taip pat planuoti bendri pinigai ir galimyb? lenkams ?sigyti
dvarus
bei gauti ur?dus Lietuvoje bei atvirk??iai. Fakti?kai Lietuvos Did?iojoje Kunigaik?tyst?je liko atskiras
i?das
, kariuomen?, atskira valstybin? teritorija su savo administracine ir valstybine organizacija bei savo teise ?
Lietuvos statutu
,
paviet? teismais
ir vyriausiuoju Lietuvos teismu ?
Lietuvos tribunolu
, ?kurtu 1581 m.
Nors Liublino unija ir nesuk?r? vieningos valstyb?s, ta?iau tapo nykstan?ios Lietuvos valstybingumo atskaitos ta?ku. Per XVII a. nyko atskira Lietuvos u?sienio politika, bajorija ir didikai abiejose ?alyse ?m? susilieti ? vientis? visuomen?. ?is procesas ypa? sustipr?jo valdant
Vaz? dinastijai
(
1588
?
1668
m.). Didikai saugojo tam tikrus valstybingumo elementus ? atskir? valdymo sistem?, draudim? lenkams gauti tarnybas ir dvarus Lietuvoje, ta?iau nuo XVII a. jau nebek?l? atskir? kandidat? ? karalius. XVIII a. Abiej? Taut? Respublikos bajorija prakti?kai susiliejo ir konfederaciniuose karuose kovojo i?vien, nepaisydami kilm?s i? kurios nors valstyb?s dalies.
1768 m. ?steigtoje Nuolatin?je Taryboje lietuviams buvo numatyta tik 1/3 viet?, o 1773 m. ?steigta bendra abiem valstyb?ms
Edukacin? Komisija
. Ketveri? met? seime (
1788
?
1792
m.) valstyb? bandyta centralizuoti, buvo panaikintos atskiros Lietuvos institucijos ir ?vestos bendros Abiej? Taut? Respublikos ?staigos, bendras i?das, paliktos tik atskiros kariuomen?s.
Algirdo ir K?stu?io laikais valstyb?s vald?ios ramstis buvo kariai, kurie jau buvo atsirad? Mindaugo laikais, kartais ?altiniuose vadinami riteriais, kariais, ginkluotaisiais, kurie atlyg? i? dalies gaudavo i?
karo grobio
, i? dalies gyveno kartu su valdovu ir jo buvo i?laikomi.
XIV am?iuje
jau atsiranda socialin? diferenciacija, i?sivysto profesionali? kari? sluoksnis, kurie dalyvavo karuose, kronikose vadinami ?gerieji ?mon?s“. Jie taip pat tur?jo ?em?s nuosavyb? bei
pilis
, ir savo turt? paveld?jo. ?itame auk?tesniajame sluoksnyje taip pat buvo skirtum? turtine, ?takos ir kita prasme, tod?l jau gana anksti ai?kiai i?siskiria ?emesnysis ir auk?tesnysis didik? sluoksniai. Galima i?skirti tris bajor? grupes: kunigaik??iai, didikai ir tarnybiniai bajorai.
Kilmingieji XIV a. dar n?ra
?baud?iavin?
valstie?i?, kurie dar dalyvauja karuose ir yra laisvi. Ta?iau stambioji ?em?s nuosavyb? atsiranda jau nuo
XIII a.
ir ? priklausomyb? ?traukia dal? valstietijos. Kit? valstie?i? priklausomyb? nuo bajor? ir did?i?j? kunigaik??i? matosi per ?vairius atiduodamus
mokes?ius
, tuo tarpu baud?iavos dar n?ra, kilming?j? laukus ?dirba priklausomieji valstie?iai ir
karo belaisviai
. Beje ribos tarp bajor?, laisv? ir priklausom? valstie?i? dar nebuvo grie?tos. Algirdas atrodo steng?si kilminguosius laikyti didesn?je priklausomyb?je, tuo tarpu kai K?stutis savo kovose su Ordinu labai priklaus? nuo ?emai?i? bajor? ir tod?l negal?jo ma?inti j? ?takos.
Nuo Gedimino laik? taip pat minimi did?iojo kunigaik??io dvarai. Kaip ir rus? kunigaik?tyst?se, taip ir Lietuvoje, did?iojo kunigaik??io valdos buvo ple?iamos planingai ?sisavinant neu?imtus ?em?s plotus.
Formavosi t?vonin? ?em?valda, nors iki Jogailos ir Vytauto laik? vyravo valdymas iki gyvos galvos. ?em?s paveld?jimas juridi?kai ?formintas 1387 m. Jogailos privilegija bajorams katalikams.
Dalis valstie?i? mokes?ius mok?davo i?imtinai mi?ko g?ryb?mis ?
medumi
,
kailiais
,
bebrais
. Vertingi kailiai buvo parduodami pirkliams
Rygoje
. Algirdas savo privilegija garantavo tiek Ryt?, tiek Vakar? pirkliams prekybos laisv? did?iojoje kunigaik?tyst?je. Prekybos keli? sankirtose
Dniepro
, Dauguvos, Nemuno prekybiniuose keliuose atsirado kunigaik??i? miestai ? Vilnius, Kaunas, Trakai. ?ia daugiausia gyveno vokie?i? bei rus?n? pirkliai, kurie tur?jo ir savo
ba?ny?ias
, kurios tarnavo ir kaip sl?ptuv?s bei sand?liai.
1260 m., kai LDK ?emes sudar? daugiausiai
Lietuvos kunigaik?tyst?s
?em?s, etniniai lietuviai sudar? gyventoj? daugum? 67,5% 400 000 gyventoj? valstyb?je.
[17]
Prijungus rus?n? ?emes, 1340 m. proporcija suma??jo iki 30 %.
[18]
Tuo tarpu LDK teritorijai labiausiai i?sipl?tus Vytauto Did?iojo valdymo metais, etniniai
lietuviai
tesudar? 10%-14%.
[17]
[19]
- ↑
Poliakovas, Olegas.
?Slav? kanceliarin? kalba“
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
. Mokslo ir enciklopedij? leidybos centras
. Nuoroda tikrinta
2023-03-09
.
- ↑
Kudulyt?-Kairien?, Audron?.
?Lotyn? kalba“
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
. Mokslo ir enciklopedij? leidybos centras
. Nuoroda tikrinta
2023-03-09
.
- ↑
U?inskien?, Viktorija.
?Lenk? kalba“
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
. Mokslo ir enciklopedij? leidybos centras
. Nuoroda tikrinta
2023-03-09
.
- ↑
4,0
4,1
4,2
4,3
4,4
Vaitek?nas, Stasys.
?Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s gyventojai“
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 29 d.
.
- ↑
R. Bideleux.
A History of Eastern Europe: Crisis and Change
. Routledge, 1998. p. 122
- ↑
Z. Kiaupa. "Algirdas ir LDK ryt? politika. " Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klas?s (Lietuvos istorijos vadov?lis). CD. (2003). Elektronin?s leidybos namai: Vilnius.
- ↑
N. Davies.
Europe: A History
. Oxford, 1996, p. 392.
- ↑
J. Kiaupien?. Gediminai?iai ir Jogailai?iai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klas?s (Lietuvos istorijos vadov?lis). CD. (2003) Elektronin?s leidybos namai: Vilnius.
- ↑
J. Kiaupien?, "Vald?ios krizes pabaiga ir Kazimieras Jogailaitis. " Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klas?s (Lietuvos istorijos vadov?lis). CD. (2003). Elektronin?s leidybos namai: Vilnius.
- ↑
10,0
10,1
Юхо ?. А.
Вял?кае Княства Л?то?скае: Дзяржа?ны ? пал?тычны лад // Энцыклапедыя г?сторы? Беларус? : У 6 т. ? Т. 2: Бел?цк ? Г?мн / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Б. ?. Сачанка (гал. рэд.) ? ?нш.; Маст. Э. Э. Жакев?ч. БелЭн, 1994. ? С. 401?402.
- ↑
Lazutka S.,
Valikonyt? I., Gudavi?ius E. Первый Литовский статут (1529 г.). ? Vilnius: Margi ra?tai, 2004. ? 522 с. ?
ISBN 9986-09-274-4
- ↑
Birut? Tri?kait?. ?
Petro Gotlybo Milkaus priera?ai rankra?tiniame ?odyne
Clavis Germanico-Lithvana
“,
Archivum Lithuanicum
, 2013, nr. 15, p. 81.
- ↑
?sakas, ragin?s ?e?pospolitos valdinius nesiver?ti ? Pr?sij?, netraukti jos valdini? ? Lietuvos ?em?s teismus ir gr??inti pab?gusius valstie?ius, 1641.
https://www.epaveldas.lt/preview?id=VUB01-000491150
- ↑
Enciklopedija ?Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2008, 20 psl.
- ↑
A. Kappeler: Kleine Geschichte der Ukraine, Munchen, C. H. Beck 1994, P. 43
- ↑
Tumelis, Juozas.
?Abiej? Taut? tarpusavio ??adas“
.
Vle.lt
. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 29 d
.
- ↑
17,0
17,1
Letukien?, Nijol?; Gineika, Petras (2003). ?Istorija. Politologija: kurso santrauka istorijos egzaminui“. Vilnius: Alma littera: 182.
- ↑
Letukien?, N.,
Istorija, Politologija: Kurso santrauka istorijos egzaminui
, 2003, p. 182; i? 700 000 gyventoj? 370 000 buvo lietuviai ir 420 000 i? 1,4 mln. 1375 metais. Yra ir skirtingi apskai?iavimai: Kevin O’Connor,
The History of the Baltic States
, Greenwood Publishing Group, 2003,
ISBN
0-313-32355-0
,
Google Print, p.17
. Anot ?io autoriaus, i? 9 mln. LDK gyventoj? tik 1 mln. buvo lietuviai jau 1387 metais.
- ↑
Wiemer, Bjorn (2003).
?Dialect and language contacts on the territory of the Grand Duchy from the 15th century until 1939“
. In Kurt Braunmuller; Gisella Ferraresi (eds.).
Aspects of Multilingualism in European Language History
. John Benjamins Publishing. pp. 109, 125.
ISBN
90-272-1922-2
. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpj??io 12 d
.