Ma?oji Lietuva
V?liava
Lietuvos Respublikai priklausanti Ma?osios Lietuvos ?iaurin? dalis, arba Klaip?dos kra?tas
Etnografinis regionas
Valstyb?	Lietuva
Sostin?	?ilut?
Did?iausias miestas	Klaip?da
Plotas	2 848 km 2

Kitos reik?m?s ? Ma?oji Lietuva (reik?m?s) .

Ma?oji Lietuva ( vok. Kleinlitauen ), arba Pr?s? Lietuva ( vok. Preußisch Litauen ) ? istorinis-etnografinis Pr?sijos , o v?liau Rytpr?si? regionas, ap?m?s ?iaurrytines Pr?sijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai . Iki Kalavijuo?i? Ordino invazijos XIII a., v?liau Ma??ja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvi? ir nadruvi? gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ?i teritorija prarado didel? dal? savo gyventoj?. Regionas v?l prad?tas apgyvendinti po Melno taikos , gyventoj? pagrind? sudar? likusieji baltai, naujai atsik?l? lietuviai ir i? kit? Pr?sijos region? gr??tantys gyventojai. ?Ma?osios Lietuvos“ s?voka pirm? kart? pamin?ta tarp 1517 ir 1526 m. ?iuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sri?iai , dalis ? Lietuvos Respublikai ( Klaip?dos kra?tas ) ir Lenkijai . Siaur?ja prasme taip vadinamas ir tik Klaip?dos kra?tas, esantis vienu i? penki? dabartin?s Lietuvos etnokult?rini? region? . ^[1]

Veikiama protestant? ba?ny?ios ir Pr?sijos valstyb?s Ma?ojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvi? kult?ra, kuri skyr?si nuo Lenkijos ypa? paveiktos kataliki?kos Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s lietuvi? kult?ros. Ma?osios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyr?si nuo Did?iosios Kunigaik?tyst?s lietuvi? . Nors po 1945 m. Ma?ojoje Lietuvoje prakti?kai nebeliko lietuvinink? ir j? kult?ros, ?is regionas buvo svarbus Lietuvos kult?rai. Ma?ojoje Lietuvoje buvo i?spausdinta pirmoji knyga lietuvi? kalba, pirmoji lietuvi?ka Biblija, pirmoji lietuvi? kalbos gramatika, prad?tas leisti pirmasis laikra?tis lietuvi? kalba. Iki 1709?1710 m. maro lietuviai sudar? Rytpr?si? gyventoj? daugum?, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokie?iai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugma? vienoda vokie?i? ir lietuvi? populiacija. Per ilgalaik? Pr?sijos ir Vokietijos imperijos istorij? buvo ?vairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytpr?siai. Unikalus kra?to vystymasis ir istorija baig?si 1946 m. pasitraukus 99% nat?rali? gyventoj? (1945 m. sovietams artinantis M?melyje buvo lik? 6 ?mon?s) ir kra?tui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai i? did?iosios Lietuvos ir RTFSR .

Politin? istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dalis Ma?osios Lietuvos ?emi? Lietuvai priklaus? dar XIII a. ^[2] 1253 m. liepos m?n. karalius Mindaugas Ordinui perleido dal? Nadruvos bei Kar?uvos ?emi?, o 1259 m. kry?iuo?iai j?ga u?grob? Dainavos ir Skalvos teritorijas. Po s?kmingai numal?into Did?iojo pr?s? sukilimo Ordinas i? Lietuvos 1275?1276 m. at?m? likusias Nadruvos bei Skalvos valdas, ^[3] o 1282 m. vokie?iai galutinai ?sitvirtino panemun?s pietuose. 1358 m. Algirdas ir K?stutis pareikalavo Ordino LDK gr??inti Galindos , Bartos ir Sembos ?emes, o Vytautas Didysis derybose su vokie?iais parei?k?: ?Pr?sai taip yra mano t?v? palikimas ir a? j? reikalausiu iki Osos.“ ^[4] ?iaurin? ir rytin? Ma?osios Lietuvos riba sutapo su 1422  m. Melno sutartimi nustatyta valstybine siena.

Iki 1525  m. Ma?osios Lietuvos ?emes vald? Vokie?i? ordinas . Ordino valstyb? panaikinus, iki 1701  m. ji priklaus? Pr?sijos hercogystei (iki 1660  m. ? kaip Lenkijos lenas), 1701? 1871  m. ? Pr?sijos karalystei , 1871? 1945  m. ? Vokietijai . Nuo 1923  m. tik jos dalis ? Klaip?dos kra?tas  ? priklaus? Lietuvai. 1939 m. ?? region? aneksavo Tre?iasis reichas , o dalis lietuvnink? emigravo ? Lietuv?. ^[5] 1945 m. Rusijos TFSR Klaip?dos kra?t? perleido Lietuvos TSR. Lietuvai pasi?lyta susigr??inti ir kitas istorines Ma?osios Lietuvos ?emes: 1946 m. Josifas Stalinas ? Maskv? pasikviet? LSSR komunist? partijos pirminink? Antan? Snie?k? d?l Kaliningrado prijungimo prie Lietuvos, v?liau ?? pasi?lym? pakartojo ir Michailas Suslovas . Abu pasi?lymai veikiausiai buvo atmesti d?l Kaliningrade smarkiai i?augusio rusakalbi? gyventoj? skai?iaus. Ma?osios Lietuvos etnokult?rin? tapatyb? ilgainiui buvo sunaikinta ? 1948 m. did?ioji dalis lietuvnink? drauge su vokie?iais buvo i?ve?ti ? VDR , o likusieji mir? nuo bado bei ?al?io arba buvo i?tremti ? Sibir?. ^[6]

?iuo metu nuo 1945 m. Ma?osios Lietuvos ?emes yra pasidalijusios trys valstyb?s. Did?ioji jos dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sri?iai (i?skyrus pat? Kaliningrad? ir jo apylinkes), ?enkliai ma?esn? (nuo XVIII a. pr. lingvisti?kai polonizuota) pietrytin? kra?to dalis (Geldap?s apylink?s) priklauso Lenkijai , o ?iaurin?, esanti de?iniajame Nemuno krante ( Klaip?dos kra?tas ), ? Lietuvai.

Lietuviai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokie?i? ordinui XIII a. u?kariavus vakarini? balt? ?emes, d?l nuolatini? puldin?jim? Ma?osios Lietuvos teritorija fakti?kai nebuvo apgyvendinta ? did?ioji jos dalis buvo apaugusi mi?kais ir giriomis (vadinamoji dykra ). XV a. pr. pasibaigus karui ir nusta?ius valstybin? sien?, aktyvesnis apgyvendinimas prasid?jo nuo XV a. antrosios pus?s. Buvusiose balt? ?em?se, daugiausia Nadruvoje , Skalvoje , Lamatoje ir Klaip?dos apylink?se, k?r?si kolonistai i? LDK , kurie mai??si su menkais vietos balt? liku?iais. Vokie?i? ordinas ?iuos kolonistus noriai pri?m?, nes karini? nes?kmi? nustekentam ordinui tai dav? iki tol nenaudot? ?emi? ?dirbim? bei papildomus mokes?ius ir duokles. Dauguma lietuvi? iki XVIII a. gyveno Pr?sijos valdovo domenuose, taigi lietuvi? valstie?i? baud?iaviniai santykiai susiklost? tiesiogiai su valdovu.

Iki XVIII a. pr. Ma?osios Lietuvos gyventojams lietuvi? kalba buvo spausdinamos knygos, Pr?sijos vald?ios ?sakymai, lietuvi?kai vyko pamaldos ba?ny?ioje. Tod?l Ma?ojoje Lietuvoje, skirtingai nei tuometin?je LDK , lietuvi? kalba tapo ra?to kalba, o iki XVIII a. pab. lietuvi? kalba ?ia buvo i?spausdinta daugiau leidini? nei LDK.

Ma?osios Lietuvos gyventoj? poreikiams buvo i?spausdinta pirmoji lietuvi?ka knyga ( 1547  m.), ?ia buvo pirm?syk i?versta ? lietuvi? kalb? visa Biblija ( 1590  m. Jono Bretk?no ), 1653  m. pasirod? pirmoji lietuvi? kalbos gramatika (parengta Danieliaus Kleino ), sukurtas pirmasis lietuvi?kas gro?in?s literat?ros k?rinys ( Donelai?io ? Metai “), 1823  m. pasirod? pirmasis lietuvi?kas laikra?tis ?Nusidawimai dievo karalyst?je“ (leido N. F. Ostermeyeris), nuo 1883  m. ?ia buvo spausdinami svarbiausi lietuvi?ko tautinio atgimimo leidiniai ( ?Au?ra“ , ?Varpas“ ), 1885  m. ?steigta pirmoji lietuvi?ka pasaulietin? draugija ?Birut?“. XIX a. antroje pus?je lietuvi? kalbos gyvybingumas Pr?s? Lietuvoje leido i? ?ia ? Rusijos valdom? Lietuv? gabenti spaud? u?draustais lotyni?kais ra?menimis.

Nuo XVIII a. pr. Ma?osios Lietuvos lietuviai tarnavo Pr?sijos kariuomen?je, mok?si Pr?sijos mokykloje, tad Pr?sijos (v?liau ? Vokietijos) valstyb? jiems nat?raliai buvo sava valstyb?. Didesnis kult?rinio suart?jimo su Did?iosios Lietuvos lietuviais poreikis i?kilo XIX a. pabaigoje, ta?iau did?iausia kli?tis glaudesniam bendravimui buvo skirtinga tikyba ? ma?lietuviai XVI am?iuje pri?m? evangelik? liuteron? tik?jim?, Did?iojoje Lietuvoje gyven? lietuviai buvo katalikai .

Ma?ojoje Lietuvoje jau 1807  m. buvo panaikinta baud?iava , tad visuomen?s modernizacija buvo spartesn?: grei?iau nyko senoji luomin? socialin? strukt?ra, rinkos ekonomika ir modernizacija aktyviau skverb?si ? ?em?s ?k?. Tod?l neretai Pr?s? lietuviai laik? Rusijos lietuvius ?atsilikusiais“, pa?iepiamai vadino juos ??emai?iais“. Politinio suart?jimo klausimas i?kilo tik per Pirm?j? pasaulin? kar? , ta?iau politinio suart?jimo siek? tik nedidel? ma?lietuvi? inteligent? dalis (daugiausia Martyno Jankaus aplinkoje). Did?iajai visuomen?s daliai dvikalbyst? ir priklausomyb? Vokietijos valstybei buvo tapusi j? kult?rinio savitumo dalimi.

Kalbin? istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Istoriografijoje teigiama, kad Ma?oji Lietuva kaip tokia susiformavo XVI a., kai apgyvendintose ?iaur?s rytin?se Pr?sijos valdose dauguma gyventoj? kalb?jo balti?kais dialektais ir dominavo lietuvi? kalba. Tai leido tapatinti ?i? teritorij? su ?ia dominavusia gyventoj? grupe. Tod?l XVI a. Ma?osios Lietuvos pavadinimas ( Klein Litaw ) pirm?kart fiksuojamas Pr?sijos kronikinink? (Simono Grunau, Luco Davido) darbuose (XIX a. pab. ?is pavadinimas buvo prikeltas ir ypa? i?populiar?jo po Pirmojo pasaulinio karo; patys lietuvininkai save da?niau vadino Pr?s? lietuviais , o gyvenam? kra?t? ? Pr?s? Lietuva ).

Po Vokie?i? ordino valstyb?s transformacijos ? Pr?sijos hercogyst? ( 1525  m.) pagrindinis hercogo Albrechto tikslas buvo pasinaudojant evangelik? liuteron? tik?jimui suteiktu valstybin?s religijos statusu, suvienyti visus savo pavaldinius ir u?sitikrinti j? lojalum?. ?gyvendindamas Liuterio teigin?, kad tik?jimas turi b?ti skelbiamas gimt?ja kalba, Albrechtas tur?jo realiai ?vertinti situacij?, kad jo valstyb?je, greta vokie?i?, gyvena did?iul?s lenk?, pr?s? ir lietuvi? valstie?i? mas?s. Tod?l Pr?sijos vald?ia skatino lietuvi?kai mokan?i? kunig? ruo?im? bei religin?s literat?ros lietuvi? kalba rengim?.

Tankiausiai lietuvi? gyvenamos sritys neoficialiai buvo vadinamos Lietuvos provincija , Pr?s? Lietuva arba tiesiog Lietuva , o 1736  m. ?is pavadinimas pateko ir ? administracinio vieneto ? Lietuvos departamento  ? pavadinim?. Iki XVIII a. lietuvi?kai kalb?jusi?j? gyventoj? dominavimas ?ioje teritorijoje nekelia abejoni?. I?skyrus miestus, kai kuriuose apskrityse, pvz., Til??s ar Klaip?dos , balti?kas pavardes tur?davo 95?100 % valstie?i?. Ta?iau XVIII a. lietuvi? gyventas arealas Pr?sijoje prad?jo ma??ti.

Viena i? prie?as?i? buvo tai, kad per 1709 ? 1711  m. mar? i?mir? ma?daug pus? Lietuvos provincijos gyventoj?. Pr?sijos karalius Frydrichas Vilhelmas I , i?kart netek?s didel?s nat?rini? prievoli? ir pajam? dalies, ?i? netekt? nor?jo greitai kompensuoti, tod?l ? Pr?s? Lietuv? i? Austrijos , Vokietijos , ?veicarijos , Olandijos buvo pakviesti kolonistai, vadinamieji zalcburgie?iai . 1710 ? 1736  m. Lietuvos provincijos valdovo domenuose ?sik?r? apie 23 t?kst. kolonist?, daugiausia vokie?i? valstie?i? (santykinai jie sudar? apie 10 % Lietuvos provincijos gyventoj?). Ma?iausiai j? apsigyveno Klaip?dos ir Til??s apskrityse, ta?iau pietin?se Ragain?s ir ypa? ?sruties apskrityse jie pasklido tiesiog tarp lietuvi? gyvenam? kaim?. Kolonist? atsik?limas aktyvino lietuvi? poreik? bendrauti vokie?i? kalba, be to, sekdami kolonistais ir netgi kai kuriais kunigais (pvz., K. Donelai?iu), nuo XVIII a. vidurio Pr?sijos lietuviai vis aktyviau ?m? propaguoti pietistines religines praktikas, vadinamuosius surinkimus .

Antra vertus, prie lietuvi? akult?racijos prisid?jo ir tai, kad nuo 1733  m. lietuvi? valstie?ius prad?ta irgi rekr?tuoti ? Pr?sijos kariuomen?, o nuo 1736  m. ?gyvendinant visuotinio pradinio ?vietimo nuostatus, Pr?s? Lietuvoje buvo smarkiai i?pl?stas kaimo mokykl? skai?ius. Kaimo mokyklos didino ra?tingum?, ta?iau XVIII a. pabaigoje Pr?sijoje suvalstybinus ?vietim?, mokyklos, kaip ir tarnyba Pr?sijos kariuomen?je, formavo lietuvi? po?i?r? ? Pr?sij? kaip ? sav? valstyb?, ugd? j? i?tikimyb? monarchijai , paklusnum?, disciplin?. Tuo b?du vokie?i? kult?ros elementai, ka?kada Pr?sijos lietuviams buv? visi?kai svetimi, per XVIII a. ir per XIX a. pirm?j? pus? jiems tapo suvokiami ir artimi. ?it? element? per?mimas tada buvo visi?kai nat?ralus procesas, kurio bent jau iki XIX a. vald?ia specialiai neprovokavo. Atvirk??iai, ir toliau buvo r?pinamasi lietuvi? kalb? galin?i? gerai vartoti mokytoj? ir kunig? rengimu. Antai 1718  m. prie Karaliau?iaus universiteto buvo ?steigtas ir po penkeri? met? prad?jo veikti Lietuvi? kalbos seminaras, kuriame lietuvi? kalbos buvo mokomi b?simieji lietuvi? parapij? kunigai ir mokytojai (?? seminar? lank? ne tik lietuviai, bet ir vokie?iai, nor?j? dirbti lietuvi?kose parapijose, kadangi jiems irgi buvo privalu i?mokti lietuvi? kalb?). Be to, 1844  m. Pr?sijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV ?steig? 18 metini? stipendij? lietuvi? kilm?s jaunuoliams, norintiems mokytis Til??s gimnazijoje. Ta?iau agrariniame kra?te vaik? ateitis buvo tradici?kai siejama su ?em?s ?kiu, jie b?davo anksti ?traukiami ? kasdienius ?kio darbus, tod?l mokslo siekimas ?eimose da?niausiai neskatintas.

Nat?rali akult?racija paspart?jo XIX a. rinkos ekonomikos santykiams skverbiantis ? ?em?s ?k?, augant komunikacijos galimyb?ms. Laikra??i? atsiradimas, gele?inkeli? atitiesimas skatino Ryt? Pr?sijos gyventoj? migracij? ? pramoniniu po?i?riu labiau i?vystytas Vokietijos sritis. Susilpn?jus luominiam ?vairi? socialini? sluoksni? u?darumui, daug?jo persikraustym? gyventi ? miestus, mi?ri? santuok?.

Prievartin? lietuvi? asimiliacija prasid?jo tik po Vokietijos suvienijimo 1871  m., kai Vokietijos imperija prad?jo ?sakymais siaurinti lietuvi? kalbos vie?ojo vartojimo sfer?, pirmiausia i?stumdama j? i? mokykl?. Tada lietuvi? kalba vis labiau virto ?nam? kalba“, labiau vartota dar ba?ny?iose. Antra vertus, atsakant ? Vokietijos imperijos XIX a. 8 de?imtme?io politik?, Ma?ojoje Lietuvoje prasid?jo vadinamasis peticij? s?j?dis (1873, 1875, 1878, 1879, 1882, 1887, 1890, 1895, 1900 m. peticijomis Vokietijos kaizeriui reikalauta gr??inti lietuvi? kalb? ? mokyklas), sustipr?jo pasaulietini? inteligent? veikla, aktyviai k?r?si kult?rin?s draugijos (?Birut?“, Til??s giedotoj? draugija, ?Sandora“, ?Santara“ ir kt.).

XIX a. pabaigoje ma?lietuvi? inteligentai prad?jo r?pintis savo politini? atstov? rinkimais ? Pr?sijos landtag? bei Vokietijos reichstag? . Ta?iau, net ir patek? ? ?ias parlamentines institucijas, lietuvinink? atstovai k?l? vien kult?rinius reikalavimus.

Ryt? Pr?sijos provincijos gyventoj?, save laikiusi? lietuviais, skai?ius (pagal oficiali? Pr?sijos statistik?):

Dialektas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Buvusi? Ma?osios Lietuvos gyventoj? senuoju ?lietuvinink? dialektu“ dabar moka kalb?ti vos keli ?imtai asmen?. Dauguma vadinam?j? ma?lietuvi?, arba lietuvnink? , kalb?jo vakar? auk?tai?i? tarme, ^[9] gyven? palei Kur?i? marias  ? vadinam?ja ?kur?iuojan?ia“ (??emai?i? doninink?“) ?nekta, o nedidel? (anksti sulenk?jusi) pietrytini? ma?lietuvi? etnografin? grup? ? dz?k? (piet? auk?tai?i?) tarme.

Simbolika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Himnas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Puslapis Viki?altiniuose :

Lietuvninkai mes esam gim?

Ma?osios Lietuvos regionas buvo itin autonomi?kas tiek Vokietijos imperijos, tiek tarpukario Lietuvos laikotarpiu. Lietuvi? kilm?s asmenys, gyvenantys ir kalbantys lietuvi?kai ?iame regione, sav?s nelaik? lietuviais ir save vadino lietuvininkais. Jie paniekinamai ?velg? ? did?iosios Lietuvos lietuvius, kadangi Ma?oji Lietuva buvo labiau i?sivys?iusi ekonominiu, politiniu bei kult?riniu at?vilgiu. Nor?damas pabr??ti ?? skirtum?, Jurgis Zauerveinas 1879  m. paskelb? eil?ra?t? ?Lietuvninkai mes esam gim?“, kuris v?liau tapo oficialiu Ma?osios Lietuvos himnu. ^{[reikalingas ?altinis]} ?? himn? regionas i?saugojo iki pat autonomijos panaikinimo ir prijungimo prie did?iosios Lietuvos (tuometin?s LTSR) 1946  m.

Herbas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pasak istorik?, Ma?oji Lietuva niekada netur?jo herbo , tik ?vairias emblemas, atskir? organizacij? ?enklus. Herbo k?rim? lydi nesutarimai d?l jo centrinio simbolio, spalv? derinio. Bried?io ragai buvo vienas i? Ryt? Pr?sijos heraldini? simboli?, jie yra ir kelete ?io regiono herb? , be to, bried?i? populiacija regione gars?jo nuo neatmenam? laik?. ^[10] 2017 m. sukurtas herbas (aut. Ar?nas Baublys ir J?rat? Bizauskien?), kuriame pavaizduotas geltonas briedis m?lyname fone, ?r?mintas skydinink? ? riterio ir moters kur?i?kais drabu?iais. Skydas su lotyni?ku u?ra?u: ? Salus publica suprema lex “ (?moni? g?ris ? auk??iausias ?statymas). Heraldikos komisija atmet? ?? herb?, ??velgusi jame aliuzij? ? kai kuri? naci? karini? padalini? simbol?. 2019 m. herbas buvo tobulinamas. ^[11]

V?liava [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ma?osios Lietuvos v?liava ?inoma nuo XVIII a. pabaigos. Ji padalinta ? 3 lygias horizontalias juostas. Manoma, kad spalvos ? ?alia, balta ir raudona ? perimtos i? Til??s miesto herbo. ?ios v?liavos spalvas 1829 m. per?m? Karaliau?iaus student? korporacija ?Lituania“, o 1885 m.- Birut?s draugija Til??je. V?liav? da?nai naudojo i?eivijos lietuviai. ^[12]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Til??s aktas

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 
  Ragain?s pilies griuv?siai
• 
  Juodkrant?s evangelik? liuteron? ba?ny?ia
• 
  Vald?ios pastatas Gumbin?je
• 
  Karalien?s Luizos tiltas , tarp Til??s ir Panemun?s miest?.
• 
  Buvusi ?sruties evangelik? reformat? ba?ny?ia
• 
  ?ilut?s evangelik? liuteron? ba?ny?ia
• 
  Klaip?dos dramos teatras

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas Ma?oji Lietuva

• Alma Ragauskait? (2016). Lietuvos etnokult?rinis regionavimas (Disertacija)
• Ma?oji Lietuva. Etnin?s kult?ros globos taryba Archyvuota kopija 2020-03-21 i? Wayback Machine projekto.
• Tautiniai santykiai Ma?ojoje Lietuvoje ligi Did?iojo karo: istorijos ir statistikos ?viesoje (sud. Vincas Vilei?is). ? Vilnius: Versus aureus, 2008. ? 248 p.: ?ml. ? Orig. i?leid. duom.: Kaunas: Politini? ir socialini? moksl? institutas, 1935. ? ISBN 978-9955-34-155-0
• Ma?oji Lietuva Archyvuota kopija 2006-04-21 i? Wayback Machine projekto. ? Lietuvos istorijos laikra??io ?Voruta“ svetain?
• Ma?oji Lietuva ( vok. ) Archyvuota kopija 2008-03-27 i? Wayback Machine projekto.
• Karaliau?iaus srities vietovard?iai, interaktyvus ?em?lapis: lietuvi?kai, voki?kai, rusi?kai
• Ma?oji Lietuva, arba Pr?s? Lietuva Archyvuota kopija 2015-02-18 i? Wayback Machine projekto.