Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?
Lygiavert? nar? ATR (1569?1795)
← XIII a. vidurys ? 1795 →   →
V?liava Herbas
Teritorija did?iausio i?sipl?timo metu XV a.    Teritorin?s pretenzijos
Sostin?	Voruta (nusp?jama sostin? XIII a.) Kernav? (po 1279 m. ? iki 1321 Trakai (apie 1321?1323) Vilnius (nuo 1323 m.)
Kalbos	Oficialieji valstyb?s ra?tai ra?yti lotyn? , rus?n? kalbomis, [1] [2] nuo 1697 m. ? lenk? kalba . [3]
Valdymo forma	Paveldimoji, renkamoji monarchija
Didysis kunigaik?tis
1236?1263 (pirmas)	Mindaugas
1763?1795 (paskutinis)	Stanislovas Augustas Poniatovskis
Parlamentas	Seimas
Istorija
- Susik?rimas	XIII a. vidurys m.
-  Tre?iasis padalijimas	1795 m.
Plotas
- 1260 [4]	200 000 km²
- 1430 [4]	930 000 km²
- 1572 [4]	320 000 km²
- 1791 [4]	250 000 km²
- 1793 [4]	132 000 km²
Gyventojai
- 1260 [4]	400 000
Gyventoj? tankumas	2 /km²
- 1430 [4]	2 500 000
Gyventoj? tankumas	2,7 /km²
- 1572 [4]	1 700 000
Gyventoj? tankumas	5,3 /km²
- 1791 [4]	2 500 000
Gyventoj? tankumas	10 /km²
- 1793 [4]	1 800 000
Gyventoj? tankumas	13,6 /km²
Valiuta	Lietuvi?kas ilgasis , gra?is , auksinas

Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? ( rus?n. Вел?кое кн?зство Л?товское , lot. Magnus Ducatus Lituaniæ , lenk. Wielkie Ksi?stwo Litewskie ) ? XIII?XVIII a. gyvavusi feodalin? valstyb?. Nuo XIII a. vidurio ap?m? beveik vis? dabartin? Lietuv? ir dal? dabartin?s Baltarusijos , nuo XIV a. vid. ? beveik vis? dabartin? Lietuv? ir vis? dabartin? Baltarusij?, nuo XIV a. antrosios pus?s iki 1569 m. ? did?i?j? dabartin? Ukrainos dal?, taip pat dal? dabartin?s Rusijos ( Smolenskas , Brianskas , Kurskas ), dabartin?s Lenkijos ( Palenk? ), po 1561 m. ? dal? dabartin?s Latvijos ir Estijos . XV a. tai buvo did?iausia Europos valstyb?. ^[5] LDK buvo daugiataut? valstyb?, pasi?ym?jusi kalb?, tik?jim? ir kult?r? ?vairove. Sostin? (bent jau nuo Gedimino laik?) ? Vilnius .

Did?i?j? kunigaik?tyst? ?k?r? lietuvi?kas ?emes suvienij?s Mindaugas . Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris pri?m? katalik? tik?jim? ir 1253 m. buvo kar?nuotas Lietuvos karaliumi . Iki Mindaugo nu?udymo Lietuva buvo krik??ioni?ka karalyst? . Kiti valdovai gr??o prie senojo tik?jimo. LDK, kaip pagoni?ka valstyb? tapo ?iaur?s kry?iaus ?ygi? taikiniu ir buvo nuolat puldin?jama kry?iuo?i? bei kalavijuo?i? (tai t?s?si ir po Lietuvos krik?to 1387 m.). Valdant Gediminui spar?iai pl?stos kunigaik?tyst?s ?em?s, toki? politik? t?s? ir jo s?n?s Algirdas ir K?stutis . ^[6] Algirdo s?nus Jogaila 1386 m. pasira?? Kr?vos unij? , kuria remiantis Lietuva buvo pakrik?tyta; ?steigta personalin? unija tarp Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ir Lenkijos karalyst?s . ^[7] D?l to 1386?1569 m. LDK ir Lenkij? (i?skyrus kelias pertraukas) vald? vienas valdovas.

LDK valdant K?stu?io s?nui Vytautui Did?iajam ?aliai priklaus? did?iausios teritorijos, ?algirio m??yje 1410 m. buvo sumu?ti kry?iuo?iai, sudarytos s?lygos rastis Lietuvos didikams , didesn? gali? ?gavo Did?iojo kunigaik??io taryba (v?liau Pon? taryba ). Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ?m? prast?ti. ^[8] Lietuvos didikai Radvilos band? i?ardyti personalin? unij? su Lenkiija. ^[9]

1569 m. LDK pasira?? Liublino unij? , LDK kartu su Lenkija sudar? konfederacin? Abiej? Taut? Respublik? (ATR). Plintant Ap?vietos idealams Europoje, ATR pasira?yta Gegu??s tre?iosios konstitucija . Ta?iau beprad?jusi atsigauti ATR 1792 m. buvo u?imta Rusijos imperijos ir LDK rytin?s teritorijos prijungtos prie Rusijos . Tado Kos?iu?kos vadovaujami sukil?liai 1794 m. band? susigr??inti atpl??tas ?emes, ta?iau sukilimui ?lugus, 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalyta tarp Rusijos, Pr?sijos ir Austrijos . Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? nustojo egzistavusi.

Valstyb?s gyvavimo pabaigoje, 1790 m. sura?ymo duomenimis, LDK buvo 87,3 t?kst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventoj?, buvo 300 miest? ir miesteli?.

Pavadinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Valstyb?s pavadinimas ir valdovo titulas nebuvo pastov?s ir keit?si priklausomai nuo valstyb?s sien? ir santvarkos poky?i?. XIII a. viduryje ? XIV a. prad?ioje valstyb? vadinta Lietuva , Mindaugas kar?navosi kaip Lietuvos karalius . Po buvusios Kijevo Rusios teritorij? prijungimo, Gediminas ir kiti valdovai ?m? tituluotis Lietuvi? ir daugelio rus?n? karaliumi . ^{[10] [11]} Pagal Pirm?j? Lietuvos statut? (1529 m.) pavadinimas buvo Did?ioji Lietuvos, Rusios ir ?emaitijos kunigaik?tyst? ( rus?n. Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных ). ^[12]

XVII a. ?altiniuose lietuvi?kai minima kaip ?Didi Kunigyst? Lietuvos“ (dabartin? ra?yba, plg. 1653 m. Joachimo Jurgio Rheto ?KNIGA Noba?ni?tes Krik??ionißkos“, kurios paantra?t?je kilmininko linksniu ra?oma Ant wartoima Ba?ni?ioms dides Kunigi?tes Lietuwos ißduota ). ^[13] Taip pat vartotas pavadinimas Didi Kunigayk?ztiste Lietuwos . ^[14]

Valstyb?s teritorijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s administracinis suskirstymas .

XV?XVI a. LDK ?vairiu metu priklaus? 15 vaivadij?: ^[15]

• Vilniaus vaivadija , ?kurta 1413 m.
• Trak? vaivadija , ?kurta 1413 m.
• Naugarduko vaivadija , ?kurta 1507 m.
• Lietuvos Brastos vaivadija , ?kurta 1566 m.
• Palenk?s vaivadija , ?kurta 1514 m.
• Minsko vaivadija , ?kurta 1566 m.
• Smolensko vaivadija , ?kurta 1508 m., u?imta Maskvos valstyb?s 1514 m., susigr??inta 1611 m.
• Mstislavlio vaivadija , ?kurta 1569 m.
• Polocko vaivadija , ?kurta 1504 m.
• Vitebsko vaivadija , ?kurta 1511 m.
• Kijevo vaivadija , ?kurta 1471 m.
• Voluin?s vaivadija , ?kurta 1564?1566 m.
• Braclavo vaivadija , ?kurta 1564 m.
• ?emaitijos seni?nija , ?kurta 1413 m.
• Livonijos vaivadija , prijungta prie LDK 1561 m.

Sien? ir administracini? darini? kaita [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 
  LDK administracinis suskirstymas XV a. prad?ioje
• 
  LDK administracinis suskirstymas XVII a.
• 
  Lietuvos rytin?s ?em?s XV?XVII a.
• 
  Lietuva ir Lenkija 1619 m.

Karin? ir politin? istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ioje straipsnio dalyje n?ra nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai, ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? ?altinius .

Lietuvos istorija

Lietuvos prie?istor?

Balt? ?em?s

Kry?iaus ?ygiai ? Pabaltij?

Lietuvos valstyb?s susidarymas

Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?

Lietuvos statutai

Liublino unija

Abiej? Taut? Respublika

ATR padalijimai

Rusijos imperija ( Vakar? kra?tas )

Vokietijos imperija ( Oberostas )

Nepriklausomyb?s paskelbimas

Lietuvos Respublika , Vilniaus kra?tas

Hitlerin?s Vokietijos okupacija

Sovietin? okupacija ( Lietuvos TSR )

Po Nepriklausomyb?s atk?rimo

Susidar? Lietuvos kunigaik?tyst?s pagrindu, grei?iausiai prie jos prisijungus kelioms kitoms balt? gentin?ms ?em?ms ( kunigaik?tyst?ms ). XIII a. valstyb? ?gavo karalyst?s status?, ta?iau Mindaugo Lietuvos karalyst?s istorija baig?si su jo mirtimi. Naujas valstyb?s konsolidacijos periodas prasid?jo nuo XIV a. prad?ios. Mongol? ?siver?imas ? Europ? ir prie? tai ?vyk?s Kijevo Rusios susiskaldymas regione suk?r? politin? vakuum?, d?l to XIV a. LDK ?ymiai sustipr?jo ir i?sipl?t?. J? ypa? sustiprino Gediminai?i? dinastija (XIV?XVI a.). Didysis kunigaik?tis Gediminas gerokai i?pl?t? Lietuvos teritorij? ? rytus diplomatin?mis priemon?mis (daugiausiai i?tekindamas dukras). Jo s?nus Algirdas toliau t?s? pl?tr? karin?mis priemon?mis, prie to taip pat prisid?jo ir jo brolis K?stutis . Dalis rus? kunigaik?tys?i? buvo u?kariautos, dalis Aukso ordos susilpn?jimo laikotarpiu prisijung? pa?ios. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartin?s centrin?s ir ryt? Baltarusijos teritorija, dabartin? Ukraina ir Vakar? Rusija. Ryt? slav? kunigaik?tys?i? politin? strukt?ra daugeliu atvej? buvo i?laikyta, ypa? pietuose, kur buvo ?kurtos vasalin?s kunigaik?tyst?s Algirdo s?nums.

Algirdo ir Vytauto valdymo laikais Lietuva pasiek? did?iausi? teritorin? pl?tr? ? pietuose jos sienos siek? net Juod?j? j?r? , LDK rei?k? pretenzijas ? visas buvusios Kijevo Rusios ?emes ir d?l Rusios vienijimo vaidmens XV?XVI a. konkuravo su Maskva . Es? Algirdas net deklaravo, jog ?visa Rusia lietuviams papras?iausiai turi priklausyti“ ( Omnis Russia ad Litwinos deberet simpliciter pertinere ). Vakaruose did?iausia gr?sme Lietuvai buvo Vokie?i? ordinas , kurio nuolat rengiami kry?iaus ?ygiai paskatino svarstyti s?jungos su Lenkija galimybes. Algirdo s?nus Jogaila 1386 m. pasikrik?tijo ir tapo Lenkijos karaliumi . Dar iki krik?to 1385 m. buvo pasira?yta Kr?vos sutartis , kuri pad?jo pagrindus Lietuvos-Lenkijos unijai. Kr?vos sutartimi buvo sudaryta unija tarp Lenkijos ir Lietuvos, ta?iau Lietuvoje vald?s Jogailos pusbrolis Vytautas, nors ir buvo Jogailos vasalas, vykd? savaranki?k? politik?.

1387 m. Jogaila krik?tijo lietuvius Vilniuje. B?tent ?ie metai laikomi oficialia Lietuvos krik?to data, nes Mindaugui tikrai ar tariamai atsimetus nuo krik?to Lietuva v?l buvo laikyta pagoni?ka ?alimi. Nors krik?tas gerokai sustiprino Lietuvos tarptautin? pad?t?, bet iki pat ?algirio m??io (1410 m. liepos 15 d.) Lietuvos valstybingumui pretenzijomis vis?laik gras? Vokie?i? ordinas.

XV a. nugal?jus Vokie?i? ordin? Lietuvos ir Lenkijos unija gal?jo ir nutr?kti, nes dingo bendras interesas, ta?iau i?kilo Maskvos valstyb?s gr?sm?. 1480 m. Maskva galutinai atsikrat? priklausomyb?s nuo mongol? ir ?m? skelbtis Kijevo Rusios teisi? per?m?ja. XV a. pabaigoje ir ypa? XVI a. prasid?jo nuolatiniai LDK karai su ?ia valstybe.

Po ?ygimanto nu?udymo (1440 m.) Lietuvos did?iaisiais kunigaik??iais tapdavo Lenkijos karali? Jogailai?i? dinastijos atstovai. Taip buvo iki pat 1569 m., i?laikant Lietuvos ir Lenkijos valstybi? personalin? unij?. 1499 m. Lenkijos Senatas ir Lietuvos did?iojo kunigaik??io taryba sutar?, kad be viena kitos ?inios nerinks sau valdovo.

Liublino unija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po XVI a. prad?ios kar? su Maskva, 1512 m. maskv?nams atiteko Smolenskas ir kitos rytin?s ?em?s; Lietuva buvo susilpninta. Ta?iau Lenkijos pad?tis ger?jo, ? jos priklausomyb? pateko Pr?sijos kunigaik?tyst? ir Moz?rija . Lietuvos pad?tis buvo silpna ne tik rytuose, bet ir pietry?iuose, kur vyko nuolatiniai totori? puldin?jimai. Dar labiau varginantys konfliktai prasid?jo kilus Livonijos karui , ? kur? Livonijos pra?ymu 1561 m. ?sitrauk? Lietuva, Vilniaus sutartimi gavusi naujai sudaryt? U?dauguvio kunigaik?tyst? ( Latgal? , Vid?em? ir Piet? Estij?). Karo metu Maskva u??m? Polock? ir priart?jo prie etnini? Lietuvos ?emi?. Lietuvos diduomen? nusprend? kreiptis pagalbos ? Lenkij?, kad toji irgi ?sitraukt? ? kar? prie? Ivano IV vadovaujamus maskv?nus. U? pagalb? Lenkija reikalavo teis?s kartu valdyti Lietuvos gautas Livonijos ?emes ir sudaryti ai?ki? unijos sutart?, kuri u?baigt? gin?us ir galutinai susiet? valstybes. Lietuvos smulkioji bajorija buvo pasiruo?usi der?tis su bet kuo, net i?rinkti Maskvos car? Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu. Lietuvos didikai buvo prie?i?ki Lietuvos suvereniteto apkarpymui. ?ios aplinkyb?s prived? prie 1569 m. Liublino unijos sudarymo. Liublino unija buvo sudaryta ma?ai atsi?velgiant ? Lietuvos interesus, jos s?lygos buvo fakti?kai padiktuotos lenk?. Lietuvi? didikams bandant pasiprie?inti ir i?vykus i? unijos klausim? svars?iusio Seimo, karalius ?ygimantas Augustas , lenk? spaud?iamas, prijung? Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei priklausiusias Palenk?s , Voluin?s , Braclavo ir Kijevo ?emes prie Lenkijos.

LDK vieta unijoje su Lenkija v?l keit?si XVIII a. pabaigoje. 1791 m. gegu??s 3 d. konstitucija buvo siekta sukurti unitarin? valstyb? , kas b?t? rei?k? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s panaikinim?. Kad to b?t? i?vengta, 1791 m. spalio 20 d. prie konstitucijos prid?tas pasira?ytas Abiej? Taut? tarpusavio ??adas , kuriuo LDK atkurta. ^[16]

Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? (ir Abiej? Taut? Respublika) formaliai nustojo egzistuoti 1795 m., kai kartu su Lenkijos karalyste buvo galutinai pasidalyta kaimynini? valstybi? ? Rusijos , Pr?sijos ir Austrijos .

Santvarka [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ioje straipsnio dalyje n?ra nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai, ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? ?altinius .

XIV?XV a. buvo b?dinga stipri did?iojo kunigaik??io vald?ia. Didysis kunigaik?tis buvo dar ir vyriausiasis karo vadas, ir teis?jas. Did?iojo kunigaik??io vald?ia buvo paveldima, ta?iau grie?tos paveld?jimo tvarkos nebuvo. Fakti?kai teises ? did?iojo kunigaik??io sost? tur?jo visi jo s?n?s, tod?l sostas gal?jo pereiti bet kuriam i? j?. Pagoni?kieji didieji kunigaik??iai laik?si religin?s tolerancijos .

Gediminas buvo suk?r?s nuolatin? taryb?, ta?iau ji tur?jo tik patariam?j? teis?. Vytauto Did?iojo laikais kunigaik??io taryba ?m? pana??ti ? valstyb?s institucij? . Svarbiausias vaidmuo kunigaik??io taryboje tenka Vilniaus ir ?emaitijos vyskupams bei Vilniaus ir Trak? vaivadoms . Iki Vytauto Did?iojo egzistavo sritin?s kunigaik?tyst?s, da?niausiai valdomos vietini? dinastij? . Kanceliarine kalba Lietuvai i?sipl?tus ? ryt? slav? ?emes tapo senoji rus?n? kalba , savo vaidmen? i?laikiusi iki XVII a., kai j? pakeit? lenk? kalba . XV a. prad?ioje vykstant kovoms d?l did?iojo kunigaik??io sosto, did?jo didik?, o v?liau ir bajor?, vaidmuo. 1564 m. buvo ?steigti ?emesnieji bajorijos teismai kiekviename paviete ir vaivadijoje, o didysis kunigaik?tis i?liko vyriausiuoju teis?ju, spr?sdavo apeliacines bylas. Sprendimus did?iojo kunigaik??io vardu priimdavo mar?alas (mar?alka) ir abu kancleriai .

Pagal Liublino unij? karalius tur?jo b?ti renkamas tik bendrai, seimai tapo bendri, taip pat planuoti bendri pinigai ir galimyb? lenkams ?sigyti dvarus bei gauti ur?dus Lietuvoje bei atvirk??iai. Fakti?kai Lietuvos Did?iojoje Kunigaik?tyst?je liko atskiras i?das, kariuomen?, atskira valstybin? teritorija su savo administracine ir valstybine organizacija bei teise ? Lietuvos statutu , paviet? teismais ir auk??iausiuoju teismu ? Lietuvos Vyriausiuoju Tribunolu , ?kurtu 1581 m.

Nors Liublino unija ir nesuk?r? vieningos valstyb?s, ta?iau tapo nykstan?ios Lietuvos valstybingumo atskaitos ta?ku. Per XVII a. nyko atskira Lietuvos u?sienio politika , bajorija ir didikai abiejose ?alyse ?m? susilieti ? vientis? visuomen?. ?is procesas ypa? sustipr?jo valdant Vaz? dinastijai (1588?1668 m.). Didikai saugojo tam tikrus valstybingumo elementus ? atskir? valdymo sistem?, draudim? lenkams gauti tarnybas ir dvarus Lietuvoje, ta?iau nuo XVII a. jau nebek?l? atskir? kandidat? ? valdovus.

1773 m. ?steigta bendra abiem valstyb?ms Edukacin? komisija , o 1775 m. ?steigtoje Nuolatin?je taryboje lietuviams buvo numatyta tik tre?dalis viet?. Ketveri? met? seime (1788?1792 m.) valstyb? bandyta centralizuoti , buvo panaikintos atskiros Lietuvos institucijos ir ?vestos bendros Abiej? Taut? Respublikos ?staigos, bendras i?das, paliktos tik atskiros kariuomen?s.

Socialin? strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ioje straipsnio dalyje n?ra nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai, ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? ?altinius .

Algirdo ir K?stu?io laikais valstyb?s vald?ios ramstis buvo kariai, kurie jau buvo atsirad? Mindaugo laikais, kartais ?altiniuose vadinami riteriais , kariais, ginkluotaisiais, kurie atlyg? i? dalies gaudavo i? karo grobio, i? dalies gyveno kartu su valdovu ir jo buvo i?laikomi. XIV a. ?m? rastis socialin? diferenciacija , i?sivysto profesionali? kari? sluoksnis. Jie dalyvavo karuose, kronikose buvo vadinami ?geraisiais ?mon?mis“. Kariai taip pat tur?jo teis? ? ?em?s nuosavyb?, savo turt? paveld?jo . ?itame auk?tesniajame sluoksnyje taip pat buvo skirtum? turtine, ?takos ir kita prasme, tod?l jau gana anksti ai?kiai i?siskiria ?emesnysis ir auk?tesnysis didik? sluoksniai. Galima i?skirti tris bajor? grupes: kunigaik??iai, didikai ir tarnybiniai bajorai.

Kilmingieji XIV a. dar nebuvo ?baud?iavin? valstie?i?, kurie dar dalyvavo karuose ir buvo laisvi. Ta?iau stambioji ?em?s nuosavyb? atsirado jau nuo XIII a. ir ? priklausomyb? ?trauk? dal? valstietijos. Kit? valstie?i? priklausomyb? nuo bajor? ir did?i?j? kunigaik??i? buvo matoma per ?vairius atiduodamus mokes?ius , o baud?iavos dar nebuvo, kilming?j? laukus ?dirbo priklausomieji valstie?iai ir karo belaisviai . Ribos tarp bajor?, laisv?j? ir priklausom? valstie?i? dar nebuvo grie?tos. Algirdas steng?si kilminguosius laikyti didesn?je priklausomyb?je, o K?stutis savo kovose su Vokie?i? ordinu labai priklaus? nuo ?emai?i? bajor? ir tod?l negal?jo ma?inti j? ?takos.

Nuo Gedimino laik? taip pat minimi did?iojo kunigaik??io dvarai. Lietuvoje, kaip ir kaimynin?se rus? kunigaik?tyst?se, did?iojo kunigaik??io valdos buvo ple?iamos planingai ?sisavinant neu?imtus ?em?s plotus.

Formavosi t?vonin? ?em?valda, nors iki Jogailos ir Vytauto laik? vyravo valdymas iki gyvos galvos. ?em?s paveld?jimas juridi?kai ?formintas 1387 m. Jogailos privilegija bajorams katalikams .

Prekyba ir miestai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s miest? s?ra?as .

Dalis valstie?i? mokes?ius mok?davo i?imtinai mi?ko g?ryb?mis ? medumi , kailiais , bebrais . Vertingi kailiai buvo parduodami pirkliams Rygoje . Algirdas savo privilegija garantavo tiek Ryt?, tiek Vakar? pirkliams prekybos laisv? did?iojoje kunigaik?tyst?je. Prekybos keli? sankirtose Dniepro , Dauguvos , Nemuno prekybiniuose keliuose atsirado kunigaik??i? miestai ? Vilnius , Kaunas , Trakai . ?ia daugiausia gyveno vokie?i? bei rus?n? pirkliai. Jie tur?jo savo ba?ny?ias , kurios buvo naudojamos ir kaip sl?ptuv?s bei sand?liai.

Demografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1260 m., kai LDK ?emes sudar? daugiausiai Lietuvos kunigaik?tyst?s ?em?s, etniniai lietuviai sudar? gyventoj? daugum? 67,5 % 400 000 gyventoj? valstyb?je. ^[17] Prijungus rus?n? ?emes, 1340 m. proporcija suma??jo iki 30 %. ^[18] O LDK teritorijai labiausiai i?sipl?tus Vytauto Did?iojo valdymo metais, etniniai lietuviai tesudar? 10?14 %. ^{[17] [19]}

Valdovai iki XVI a. vid [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• LDK istorija Vilniaus universitetas

Vikiteka: Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

?   ?   A   ?   R LDK seni?nijos ir vaivadijos 1413-1569 m. Seni?nijos (vietininkijos) ?emaitijos   · Mstislavlio (1514-1566)   · Vitebsko (iki 1503)   · Polocko (1390-1504)   · Smolensko (1404-1508)   · Minsko (1413-1566) Vaivadijos Vilniaus (1413)   · Trak? (1413)   · Kijevo (1471)   · Vitebsko (1503)   · Polocko (1504)   · Naugarduko (1507)   · Smolensko (1508)   · Palenk?s (1513)   · Minsko (1566)   · Bresto (1566)   · Mstislavlio (1566)   · Voluin?s (1566)   · Braclavo (1566)

?   ?   A   ?   R Lietuvos temos Istorija Prie?istor? Laikotarpiai ( Paleolitas · Mezolitas · Neolitas · Bronzos a. ( ?alvario a. ) · Gele?ies a. ) · Lietuvi? kilm?s teorijos ( Ais?iai · Prabaltai ) · Baltai ( ?em?s · kalbos · religija ( mitologija · dievai ) ) · Did?ioji Lietuva · Ma?oji Lietuva LDK Valstyb?s susidarymas · Lietuvos kunigaik?tyst? · Lietuvos Karalyst? · Lietuvos krik?tas · Abiej? Taut? Respublika ( Liublino unija · padalijimai ( pirmasis · antrasis · tre?iasis ) ) Rusijos imperijoje Sukilimai ( 1831 m. · 1863 m. ) · Baud?iavos panaikinimas · Spaudos draudimas · Lietuvi? tautinis s?j?dis · Didysis Vilniaus Seimas Tarpukaris Nepriklausomyb?s aktas · Nepriklausomyb?s kovos APK ir okupacija Lietuvos okupacija ( Soviet? S?jungos (1940 ir 1944) · Naci? ) Nepriklausomyb? S?j?dis · Dainuojanti revoliucija · Baltijos kelias · Aktas d?l Lietuvos nepriklausomos valstyb?s atstatymo · Sausio ?vykiai Geografija Klimatas · Regionai · Miestai · E?erai · Up?s · Mi?kai · Saugomos teritorijos · Nacionaliniai parkai · Regioniniai parkai Politika Vyriausyb? Konstitucija · Prezidentas · Vyriausyb? ( Ministras pirmininkas ) · Parlamentas · Politin?s partijos · Rinkimai · Teis? · Tarptautiniai santykiai Padalijimas Administracinis suskirstymas ( Apskritys · Savivaldyb?s · Seni?nijos ) Kariuomen? Lietuvos ginkluotosios paj?gos ( Sausumos paj?gos · Karin?s j?r? paj?gos · Karin?s oro paj?gos · Speciali?j? operacij? paj?gos ) Ekonomika ?em?s ?kis · Ry?iai · Litas · Transportas ( Oro uostai · Gele?inkeliai · Keliai · J?r? uostas ) · Turizmas Demografija Lietuviai · Tautin?s ma?umos · Religija · ?vietimas Kult?ra Lietuvi? kalba · Literat?ra · Muzika · Sportas · Senov?s lietuvi? religija · Mitologija Simboliai V?liava · Herbas · Himnas Kategorija · Vikiteka · Vikisritis