Vokie?i? ordinas

?VO“ nukreipia ?ia. Kitas reik?mes ?i?r?kite VO (reik?m?s) .

?Kry?iuo?iai“ nukreipia ?ia. Apie vorus kry?iuo?ius (Araneidae) ?i?r?kite Kry?iuo?iai (vorai) .

?v?. Mergel?s Marijos vokie?i? ligonin?s ordinas Jeruzal?je
Vokie?i? ordino herbas
Veikimo laikas	1190?dabar
Lojalumas	S?ra?as ?ventasis Sostas (1190?dabar) ?ventoji Romos imperija (1190?1806) Jeruzal?s karalyst? (1190?1291) Sicilijos karalyst? (1191?1484) Kipro karalyst? (1197?1350) ?ekijos karalyst? (1198?1918) Venecijos Respublika (1209?1500) Vengrijos karalyst? (1211?1225; 1429?1432; 1702?1731) Vokie?i? ordino valstyb? (1226?1525) Livonija (1237?1561) Lenkijos karalyst? (1466?1525) Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? (1559?1561) Austrijos imperija ir Austrija-Vengrija (1804?1918) Bavarijos karalyst? (1805?1809) Viurtembergo karalyst? (1805?1809) Reino konfederacija (1806?1809) Badeno did?ioji hercogyst? (1806?1809) Heseno did?ioji hercogyst? (1806?1809) Vokie?i? Austrija ir Pirmoji Austrijos Respublika (1918?1934) Pirmoji ir Antroji ?ekoslovakijos Respublika (1918?1939) Austrijos federacin? valstyb? (1934?1938) Antroji Austrijos Respublika (1945?) Vokietija (nuo 1949) ?ekija (nuo 1993)
R??is	Katalik? religinis ordinas
B?stin?	Akas (1190?1291) Venecija (1291?1309) Marienburgas (1309?1466) Karaliau?ius (1466?1525) Mergentheimas (1525?1809) Viena (nuo 1809)
Pravard?	Kry?iuo?iai, vokie?i? ordinas
Glob?jas	?v?. Mergel? Marija ?v. El?bieta Vengr? ?v. Jurgis
Apranga	Balta mantija su juodu kry?iumi
Vadovyb?
Didysis magistras	Heinrich Walpot von Bassenheim

Vokie?i? ordinas ( VO , vok. Deutscher Orden , lot. Ordo Teutonicus ), oficialiai ?v?. Mergel?s Marijos vokie?i? ligonin?s ordinas Jeruzal?je ( vok. Orden der heiligen Maria des deutschen Hospitalhaus in Jerusalem , lot. Ordo domus hospitalis Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem ) ? riteri? ordinas, ?kurtas Akr?je 1190 m. per III kry?iaus ?yg? kaip ligoni? slaugos ordinas. Buvo pavaldus popie?iui ir Vokietijos imperatoriui.

Ordino ?enklas ? juodas kry?ius baltame fone (?is ?enklas yra kil?s i? pirm?j? kry?iaus ?ygi? dalyvi? skiriamojo ?enklo ? ant balto apsiausto i?siuvin?to ar prie jo prisi?to juodo kry?iaus).

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]


Pomerelijos ir Pr?sijos istorija
Pr?sijos prie?istor?
Pomerelijos kunigaik?tyst? , Senov?s Pr?sija
Kry?iaus ?ygiai ? Pr?sij?
Vokie?i? ordinas
Karali?koji Pr?sija , Pr?sijos kng.
Brandenburgas-Pr?sija
Pr?sijos karalyst? :
Vakar? Pr?sija , Ryt? Pr?sija
Dancigo koridorius , Ryt? Pr?sija , Klaip?dos kra?tas
Lenkija , TSRS ( Kaliningrado sritis )

Popie?ius Klemensas III 1191 m. vasario 6 d. bule ordin? patvirtino kaip Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae . 1196 m. kovo 5 d. Vokie?i? ordinas Tamplieri? ordino pavyzd?iu buvo pertvarkytas ? riteri? ordin? su rezidencija Akros uostamiestyje (dab. ?iaur?s Izraelyje). Popie?ius Inocentas III ?? pertvarkym? patvirtino 1199 m. vasario 19 d. bule, kurioje kaip pagrindinius Ordino u?davinius ?vardijo vokie?i? riteri? gynim?, ligoni? gydym? ir kov? su katalik? ba?ny?ios prie?ais.

Po paskutini?j? kry?iaus ?ygi? ir kry?iuo?i? valstybi? Artimuosiuose Rytuose ?lugimo Ordinas persik?l? ? Vokietij? . Tuo metu Teuton? ordino ?tak? ir turtus pasteb?jo Europos valdovai, kurie tik?josi ?kovos su pagonimis“ pretekstu pasinaudoti ordinu, susidorojant su savo prie?ininkais.

1211 m. Ordinas band? ?sikurti Transilvanijoje , kur Vengrijos karalius Andrius II (Andras) jiems suteik? ?emi?, tik?damasis, kad kry?iuo?iai pad?s apsiginti nuo klajokli? kuman? gen?i? puldin?jim?. 1225 m. Ordinas i? ten Vengrijos karaliaus buvo i?vytas, nes band? atsikratyti priklausomyb?s nuo Vengrijos.

1226 m. Mazovijos ir Kujavijos kunigaik?tis Konradas I Mazovietis pakviet? kry?iuo?ius ir perleido jiems Kulmo ?em? , i? kur kry?iuo?iai tur?jo kovoti su pr?sais , neva grasinusiais ?iaurin?ms Moz?rijos ?em?ms. ?ventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II ir popie?ius Grigalius IX Did?iajam ordino magistrui Hermanui fon Zalcai ( Hermann von Salza ) vadinam?ja ?Aukso bule“ perleido visas Pr?sijos ?emes, kurias Ordinui pavyks u?kariauti.

XIII a. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1230 ? 1249 m. Ordinas u?kariavo beveik visus pr?sus ir ?m? kelti gr?sm? kur?iams , ?emai?iams , taip pat ir lietuviams . V?liausiai u?kariauti buvo sembai , skalviai ir nadruviai . 1237 m. po 1236 m. pralaim?to Saul?s m??io su Kry?iuo?i? ordinu susijung? Kalavijuo?i? ordinas (nuo tada ? Livonijos ordinas ), 1202 m. ?sik?r?s dabartin?s Latvijos ir Estijos teritorijose. 1260 m. kilo Didysis pr?s? sukilimas , kurio vienas i? vad? buvo Herkus Mantas ir kuris t?s?si iki 1274 m., kai buvo galutinai numal?intas. 1283 m. teutonai pirm? kart? atakavo Lietuvos ?emes ^[1] Galutinai pr?sai buvo u?kariauti 1285 m. Prie ?i? ?emi? u?kariavimo daug prisid?jo ?ekijos karaliaus Otokaro II ?ygis, kurio metu buvo ?kurtas Karaliau?ius . U?kariavimo strategija r?m?si pr?s? gynybini? ta?k? naikinimu ir sav? pili? statymu, kurios tapdavo tolimesn?s ekspansijos baz?mis. ? u?kariautas ?emes buvo keliami kolonistai i? Moz?rijos, ?ekijos ir Vokietijos . 1309 m. didysis ordino magistras persik?l? ? Marienburg? , Pr?sija tapo Ordino centru.

Tolesn? Ordino ekspansija ? rytus nepavyko. 1242 m. Livonijos riteri? kariuomen? ant u??alusio Peipaus e?ero sumu?? Naugardo kunigaik?tis Aleksandras Nevi?kis (Nevskis). Lietuva tuo metu pama?u i?augo ? galing? Did?i?j? kunigaik?tyst? , kuri prisijung? didelius rus? kunigaik?tys?i? plotus.

Kovos su Lenkija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1308 m. Ordinas u??m? Lenkijos Pamar?, sukeldamas Lenkijos karaliaus Lokietkos protestus. Ordinas sudar? s?jung? su Meklenburgo valdovu Jonu Liuksemburgie?iu ir u?puol? Kujavijos ?em? bei Did?i?j? Lenkij?, ta?iau pralaim?jo m??? prie Plovc?. Pralaim?tas m??is neprivert? Ordino gr??inti Pamar?, o Lokietkai neu?teko paj?g? dideliam puolimui prie? Ordin?.

Ordinas band? pulti Kujavij? ir Did?i?j? Lenkij? siaubiamaisiais ?ygiais, ta?iau ry?tinga gynyba ir Kazimiero Did?iojo diplomatin? veikla privert? ordin? 1343 m. sudaryti Kali?o taik? , kuria atsisak? Kujavijos, o Pamario ir Kulmo ?emi? priklausomyb? tur?jo nuspr?sti popie?iaus pasiuntinys. Fakti?kai Ordinas joki? ?emi? Lenkijai negr??ino ir ?tampa tarp ?i? valstybi? i?liko.

XIV a. kovos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1346 m. Ordinas nupirko i? dan? ?iaur?s est? ?emes. Kali?o taika privert? Ordin? atsisakyti Lenkijos puolimo. D?l to Ordinas savo puolimus sukoncentravo prie? Lietuv?, ypating? d?mes? skyr?s ?emaitijai , kuri? u??m?s Ordinas b?t? gal?j?s geografi?kai sujungti savo valdas Pr?sijoje ir Livonijoje. 1337 m. lapkri?io 15 d. ?ventosios Romos imperatorius Liudvikas IV garantavo teises Ordinui ? Lietuvos ?emes ^[2].

Did?iausi? gali? Ordinas pasiek? Did?iojo magistro Vinricho fon Kniprod?s ( Winrich von Kniprode ) laikais ( 1351 ? 1382 m.). Konrado fon Jungingeno laikais ( 1393 ? 1407 m.) Ordinas ap?m? did?iausi? teritorij? savo istorijoje: buvo prijungtas Gotlandas , Noimarkas ir ?emaitija.

1382 m. kry?iuo?iai prie Dars?ni?kio pirm? kart? Lietuvos ?em?je ?aud? i? artilerijos . ^[3] Did?janti Ordino galia tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valdovus vert? vienyti j?gas. Tuo tikslu 1385 m. buvo pasira?yta Kr?vos sutartis . 1386 m. Jogaila pri?m? krik?t? ir ved? Lenkijos karalait? Jadvyg? (1382?1399), tapdamas Lenkijos karaliumi. Lenkija ir Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? buvo sujungta personaline unija, kuri XVI a. viduryje virto ? bendr? Abiej? Taut? Respublik?.

Kovos prie? LDK ir Lenkij? XV a. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Netrukus Lenkijos karalyst? ir LDK prad?jo kar? su Ordinu ( 1409 ? 1411 m.), kurio kulminacija buvo Ordino pralaim?tas ?algirio m??is ( 1410 m. liepos 15 d.). Karo pabaigoje sudaryta Tor?n?s (Torno) taika . ?i taika sudaryta Jogail? spaud?iant kaimynini? ?ali? Liuksemburg? dinastijos valdovams, d?l to Ordinas Lenkijai negr??ino nei Pamario, nei Kulmo, Lietuva neatgavo Klaip?dos , o ?emaitija gr??inta Vytautui tik iki gyvos galvos. Ta?iau taika privert? Ordin? atsisakyti puolim? prie? Lenkij? ir Lietuv?. Nuo to laiko Ordino galia ?m? ma??ti, ekonomin? situacija blog?ti.

Galios silpimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per kelis v?lesnius de?imtme?ius Ordino gali? sekino vidiniai valstyb?s nesutarimai. Pr?sijos miestai ir ?emvald?iai u? didelius mokes?ius reikalavo teisi?, valdant valstyb? ir 1440 m. ?k?r? ?Pr?s? s?jung?“. 1453 m. su ?ia s?junga susivienijo Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis . 1454 m. prasid?jo Ordino miestie?i? sukilimas. Po ?io karo sudaryta 1466 m. taika. Ordinas Lenkijai atidav? Pamar?, Kulm?, taip pat dal? Varm?s su Ordino sostine Marienburgu. Be to, Didysis ordino magistras tapo Lenkijos karaliaus vasalu . Ordino sostin? buvo perkelta ? Karaliau?i?.

Reformacijos ?taka [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1517 m. kilusios ba?ny?ios reformacijos id?jos greitai plito ir Ordino valstyb?je. Martino Liuterio patarimu, paskutinis Didysis ordino magistras Brandenburgo markgrafas Albrechtas ^[4] per?jo ? liuteronyb? ir 1525 m. gav?s d?d?s, karaliaus ?ygimanto Senojo , sutikim?, Krokuvoje i?kilmingai prisiek? ?ygimantui, kaip Pr?s? kunigaik?tis ir ?k?r? pasaulietin? Pr?sijos kunigaik?tyst? (sostin? Karaliau?ius ). Nuo to laiko ordino valstyb? tapo pasaulietine kunigaik?tyste. Daugumas ordino broli? taip pat per?jo ? liuteronyb? ir tapo dvarininkais. 1562 m. paskutinis Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ( Gotthard Kettler ) tapo pasaulietin?s Kur?o kunigaik?tyst?s su sostine Mintauja , dab. Jelgava ) kunigaik??iu. Pr?sija buvo Lenkijos karalyst?s vasal?, Kur?as ? LDK vasalas. Likusi Livonija buvo prijungta prie LDK, o ?iaur?s Estija atiteko ?vedijai . Nuo 1569 m. LDK priklausiusios Livonijos ?em?s tapo Abiej? Taut? Respublikos nuosavybe. Tik ma?a j? dalis tepanor?jo likti i?tikimi katalikybei ir i?sikraust? ? Vokietij?, kur ordinas tur?jo daugyb? turting? savo skyri?. Ten ordinas i?liko iki 1809 m., kada j? panaikino Napoleonas , o Austrijoje pertvarkytas jis i?liko net iki ?i? laik?. Tuo b?du buvusi katalikyb?s atrama rytuose, ordino valstyb?, pirmoji pri?m? protestantizm? ir atsisak? nuo katalikyb?s. 1618 m. mirus Albrechto s?nui, Pr?sija atiteko jo giminai?iams, Brandenburgo elektoriams. 1701 m. i? t? dviej? jungtini? kunigaik?tys?i? i?augo galinga Pr?s? karalyst?, kuri pagaliau atsistojo visos Vokietijos prie?akyje.

Ordinas nuo XIX a. iki dabar [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1809 m. Napoleonas u?draud? ordino veikl? Vokietijoje, jis gal?jo veikti tiktai Austrijoje. 1834 m. ordinas buvo v?l atkurtas kaip ?Vokie?i? riteri? ordinas“, ta?iau Napoleono metu atimti turtai nebuvo gr??inti. 1929 m. ordinas pertvarkytas ? grynai dvasin? ordin? ir nuo to laiko vadinasi ?Vokie?i? ordinu“ ( Deutscher Orden ). Naci? valdymo metu, 1938?1945 m. ordinas v?l buvo u?draustas.

?iuo metu ordino magistro b?stin? yra Vienoje. ?ia yra ir ordino archyvas bei muziejus. Ordinui priklauso apie 1000 nari?, i? j? ? apie 100 kunig?, 200 vienuoli? seser? bei 700 partneri?. Ordinas i? esm?s gr??o prie savo ?akn? ? daugiausia i?laiko ligonines Izraelyje ir Palestinoje, taip pat r?pinasi voki?komis bendruomen?mis u? Vokietijos ir Austrijos rib? (daugiausiai Italijoje ir Slov?nijoje).

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ (red.) Steponas Maculevi?ius, Doloresa Baltru?ien?, Znajomo?? z Litw?. Ksi?ga tysi?clecia. Tom pierwszy. Pa?stwo , Kra?totvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1 , s. 18.
↑ (red.) Steponas Maculevi?ius, Doloresa Baltru?iene, Znajomo?? z Litw?. Ksi?ga tysi?clecia. Tom pierwszy. Pa?stwo , Kra?totvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1 , s. 21.
↑ ?Kai?iadori? rajono savivaldyb? - Istorija“ . kaisiadorys.lt . Suarchyvuotas originalas 2016-04-17 . Nuoroda tikrinta 2016-04-17 .
↑ Pr?s? kunigaik?tis Albrechtas Archyvuota kopija 2007-10-13 i? Wayback Machine projekto.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Vokie?i? ordinas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.

[1] (red.) Steponas Maculevi?ius, Doloresa Baltru?ien?, Znajomo?? z Litw?. Ksi?ga tysi?clecia. Tom pierwszy. Pa?stwo , Kra?totvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1 , s. 18.

[2] (red.) Steponas Maculevi?ius, Doloresa Baltru?iene, Znajomo?? z Litw?. Ksi?ga tysi?clecia. Tom pierwszy. Pa?stwo , Kra?totvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1 , s. 21.

[kaisiadorys-3] ?Kai?iadori? rajono savivaldyb? - Istorija“ . kaisiadorys.lt . Suarchyvuotas originalas 2016-04-17 . Nuoroda tikrinta 2016-04-17 .

[4] Pr?s? kunigaik?tis Albrechtas Archyvuota kopija 2007-10-13 i? Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]