- Apie 1793 m. egzistavusi? vaivadij? ?r.
Bresto vaivadija (1793)
.
Bresto vaivadija
(arba
Lietuvos Brastos vaivadija
,
lenk.
wojewodztwo brzesko-litewskie
,
blrs.
Берасцейскае ваяводства
,
lot.
Palatinatus Brestensis
) ? nuo
1566
m. iki
1569
m.
Liublino unijos
Lietuvos Did?iosios kunigaik?tyst?s
, o
1569
?
1793
m. ir
Abiej? Taut? Respublikos
administracinis teritorinis vienetas. Sostin? -
Lietuvos Brasta
, plotas 37 140 km². ?iaur?je ribojosi su
Naugarduko vaivadija
, rytuose su
Minsko vaivadija
, pietry?iuose su
Kijevo vaivadija
, pietuose su
Voluin?s vaivadija
, pietvakariuose su
Liublino vaivadija
, vakaruose su
Palenk?s vaivadija
.
Vaivadija ?kurta
1566
m. pertvarkius LDK administracin? suskirstym?. Vaivadija sudaryta i? rytini?
Palenk?s vaivadijos
?emi?:
Kobryno
,
Bresto
ir
Kameneco
bei buvusios
Trak? vaivadijai
priklausiusios
Pinsko kunigaik?tyst?s
?emi?. Po
Liublino unijos
vaivadija pervadinta ?
Lietuvos Brastos vaivadij?
, nes susijungus LDK ir Lenkijos karalystei ? vien? valstyb?, Lenkijos karalyst?je jau buvo
Bresto vaivadija
su sostine
Kujavijos Breste
, tod?l kad neb?t? dviej? vaivadij? vienodais pavadinimais pastaroji irgi buvo pervadinta ?
Kujavijos Bresto vaivadij?
.
Po
Antrojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo
didel? dalis rytini? vaivadijos ?emi? buvo prijungtos prie
Rusijos imperijos
,
Minsko gubernijos
o i? likusi? ?emi? buvo suformuota nauja daug ma?esn?
Bresto vaivadija
.
Vaivadijai priklaus? dvi apskritys:
-
Bresto apskritis
-
Pinsko apskritis
Karaliaus stalo valdoms priklaus?
Kobryno
ekonomija (centras Breste) ir Pinsko ekonomija. Visuotinis
bajor?
?aukimas ? karo tarnyb? buvo vykdomas abiejuose paviet? centruose.
Pagrindiniai miestai:
Lietuvos Brasta
,
Pinskas
,
Turovas
,
Radvil? Biala
,
Kodenis
,
Vol?inas
,
Lietuvos Kamenecas
,
Vlodava
.
Bresto vaivadij? Abiej? Taut? Respublikos
senate
atstovavo
Bresto vaivada
ir
Bresto ka?telionas
. Kiekvieno pavieto
seimelis
rinkdavo po du atstovus ?
Abiej? Taut? Respublikos Seim?
ir du deputatus ?
Lietuvos Tribunol?
.
Miesto seni?nus
tur?jo Brestas, ir
Pinskas
.
Pagrindinis straipsnis ?
Bresto vaivada
.
Pirmuoju
Bresto vaivada
1566
m. tapo
Jurgis Iljini?ius
, bet netrukus j? pakeit?
Jurgis Ti?kevi?ius Logoiskis
.
Bresto vaivad? skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo auk??iausias valstybin?s vald?ios pareig?nas vaivadijoje, vaivadijos
bajor?
vadas ir vaivadijos bajor? pa?auktini? kariuomen?s vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat r?pinosi vaivadijos miest?, kuriems suteiktos
Magdeburgo teis?s
, apsauga ir tvarka, pri?i?r?jo j? matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklaus? ir miest?
?yd?
bendruomen?s.
Vaivada buvo LDK
Pon? tarybos
narys, o nuo
1569
m. Abiej? Taut? Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Bresto vaivada tur?jo dvide?imt devint? pagal rang? auk??iausi? pasaulie?i? pozicij?.
-
Vaivadija LDK ?em?lapyje
-
Vaivadija ATR ?em?lapyje
-
Vaivadija 1781 m.
-
Vaivadija 1665 m.