Juodoji j?ra

Juodoji j?ra

Plotas	422 000 km²
Vidutinis gylis	1240 m
Did?iausias gylis	2200 m
?teka	Dunojus , Dnepras , Dniestras , kt.

Juodoji j?ra ? Atlanto baseinui priklausanti vidin? j?ra. Bosforo s?siauriu jungiasi su Vidur?emio ir Marmuro j?romis, Ker??s s?siauriu ? su Azovo j?ra .

Juodosios j?ros plotas ? 422 000 km², giliausia vieta ? 2210 m, vidutinis gylis 1240 m, t?ris ~547 000 km³. Did?iausias ilgis i? ryt? ? vakarus ~1175 km, i? ?iaur?s ? pietus ~580 km. Did?iausias intakas ? Dunojus .

Juodoji j?ra skalauja Turkijos , Bulgarijos , Rumunijos , Ukrainos , Rusijos ir Gruzijos krantus. Kranto linijos ilgis 3400 km.

Pavadinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Senov?s graikai Juod?j? j?r? vadino Nesveting?ja j?ra (Π?ντο? ?ξε(ι)νο?). Toks pavadinimas turb?t atsirado d?l sud?tingos navigacijos bei prie?i?kai nusiteikusi? pakran?i? gyventoj?. V?liau, kai graikai kolonizavo nema?ai teritorij?, j?ros pavadinimas graik? l?pose tapo visi?kai prie?ingu ? Svetingoji j?ra (Π?ντο? Ε?ξεινο?). Tas pats Strabonas ?Geografijoje“ mini, kad Juodoji j?ra taip pat vadinta ir tiesiog J?ra (Π?ντο?).

Dabartin?se kalbose beveik i?tisai paplit?s hidronimas yra ?Juodoji j?ra“, pavyzd?iui, turk? ? Karadeniz , dabartin? graik? ? Mavro Thalassa (Μα?ρη Θ?λασσα), rus? ? ?iornoje more ( Чёрное море ), bulgar? ? ?erno more ( Черно Море ), ukrainie?i? ? ?orne more ( Чорне море ), rumun? ? Marea Neagr? , angl. Black Sea , vok. Schwarzes Meer . Seniausieji ?io vardo pamin?jimai siekia XIII am?i? .

Egzistuoja kelios pavadinimo kilm?s versijos:

valstyb?s, m?ginusios u?kariauti Juodosios j?ros pakrantes, susidurdavo su ar?iu vietini? gyventoj? ? ?erkes? , adyg? bei kit? gen?i? ? pasiprie?inimu, i? ?ia ir kilo pavadinimas, asocijuojamas su s?vokomis ?prie?i?kas“, ?ned?kingas“;
neva audr? metu Juodosios j?ros vanduo smarkiai tams?ja, pajuosta; be to, vandens skaidrumas Juodojoje j?roje iki septyni? kart? ma?esnis, negu Vidur?emio j?roje , taigi jos vanduo yra ?juodesnis“;
didesniame negu 150?200 m gylyje Juodosios j?ros vanduo labai prisotintas sieros jungini?, ? tok? gyl? nuleisti metaliniai daiktai, pavyzd?iui, inkarai , greitai pajuoduoja.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodosios j?ros pakrant?s palyginti ma?ai rai?ytos, visas pakrant?s ilgis ? 3400 km. Stambiausias ky?ulys ? Krymo pusiasalis (plotas ~26 000 km²).

Did?iausios ?lankos ?

Ukrainoje: Javorlickio, Tendrovskio, D?arylga?o, Karkinos, Kalamit?, Feodosijos.
Bulgarijoje: Varnos,
Turkijoje: Sinopo, Samsuno.

Vakar? ir ?iaur?s vakar? pakrant?s ?emos, vietomis skardingos (pavyzd?iui, Rumunijoje), o rytuose ir pietuose prie pat j?ros prieina kalnai ? Kaukazas ir Pontas .

Sal? beveik n?ra, dvi did?iausios i? j? ? Berezan? ir Gyva?i? sala ? nesiekia n? vieno kvadratinio kilometro ploto.

Did?iausieji Juodosios j?ros intakai:

Geologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodoji j?ra tyvuliuoja izoliuotoje ?duboje, plytin?ioje tarp pietry?i? Europos ir Ma?osios Azijos . ?i ?duba susiformavo mioceno epochoje, kai aktyvi kalnodara suskaid? senovin? Tetijos vandenyn? ? kelis vandens telkinius (Juod?j?, Azovo , Kaspijos ir Aralo j?ras).

Juodosios j?ros ?duba susideda i? dviej? dali? ? rytin?s ir vakarin?s, jas skiria povandenin? auk?tuma ? Krymo pusiasalio t?sinys. ?iaur?s ryt? daliai b?dinga palyginti plati ?elfo juosta (iki 190 km), o Gruzijai ir Turkijai priklausan?i? pakran?i? nuolydis daug didesnis, ir ?elfo plotis nevir?ija 20 km, ?ia dugn? rai?o daugyb? kanjon?. Giliausia j?ros vieta (2210 m) yra centrin?je dalyje, ? pietus nuo Jaltos .

J?ros dugno nuos?din?se uolienose pakrant?se vyrauja sm?lis , ?vyras , skalda, o tolstant nuo kranto juos pakei?ia smulk?s sm?liai ir aleuritas , dubumose ? dumblas .

Juodosios j?ros dugne yra i?kasen?: ?.v. ?elfe ? naftos ir duj?, prie Taman?s pusiasalio ? titano .

Juodosios j?ros tvano hipotez? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodosios j?ros spartaus u?tvindymo hipotez? , kuri? 1996 m. paskelb? Kolumbijos universiteto geologai Viljamas Rajanas ( William Ryan) ir Volteris Pitmanas ( Walter Pitman ), teigia, kad prie? 7500 met? ?ioje vietoje buvo giliausias planetoje g?lavandenis e?eras . Ledyn? tirpsmo vandens maitinamos vandeningos up?s tiekdavo e?erui didelius vandens kiekius, kurio perteklius i?siliedavo ? Eg?jo j?r? . Klimatui prad?jus ?ilti ir ledynams atsitraukus, up?s ?m? sekti arba rado naujus kelius ? ?iaur?, o nepakankamai maitinamo e?ero lygis prad?jo kristi (pana?iai kaip nutiko Aralo j?rai ir ?ado e?erui ) ir nukrito ?imtu metr? ?emiau dabartinio lygio. Tuo pa?iu metu, tirpstant ledynams, Pasaulinio vandenyno lygis pakilo, ir Vidur?emio j?ros vandenys ?siliejo ? dabartin? Juod?j? j?r?, u?tvindydami ~100 000 km² teritorij?. Gali b?ti, kad vanduo liejosi s?lyginai ramiai, tai yra, kylantiems Vidur?emio vandenims pasiekus nat?ralaus barjero vir??, jie ?m? Bosforo s?siauriu tek?ti ? Juod?j? j?r?. Bet V. Rajano ir V. Pitmano hipotez?je si?lomas katastrofinis variantas: ?em?s dreb?jimo metu Bosforo s?siauris ?tr?ko, ir Vidur?emio j?ros vandenys galingu srautu pasiliejo ? e?er?; hipotez?s autori? nuomone, per dien? Bosforo s?siauriu pratek?davo ~40 kubini? kilometr? vandens (ma?daug 7 kartus vir?ija Kur?i? mari? t?r?).

Juodosios j?ros ir buvusio g?lavandenio e?ero kont?rai (pagal V. Rajano ir V. Pitmano hipotez?)

?i teorija taip pat paai?kina ir dideles sieros vandenilio sankaupas ? tai yra masi?kai ?uvusios ankstesniojo e?ero faunos ir floros irimo liekanos. Po hipotez?s paskelbimo su ?iuo kataklizmu prad?tas sieti ir pasaulinio tvano mitas.

Bet kiti i?sam?s tyrimai, kuriuos jau anks?iau nepriklausomai atliko Odesos universiteto profesor? Valentina Yanko-Hombach, rodo, kad Bosforo s?siauriu ?vairiais laikotarpiais, priklausomai nuo Juodosios j?ros ir Eg?jo j?ros vandens lygio, tek?jo stiprios srov?s, taigi dabartin?s Juodosios j?ros susiformavimas nebuv?s katastrofinis ^[1]. Prie?taringus duomenis pateikia povandenin?s archeologin?s paie?kos, g?lavandeni? moliusk? i?kasen?, Bosforo s?siaurio sapropelio tyrimai ^[2] ^[3] ^[4] ^[5].

Juodosios j?ros tvano teorija ?iuo metu turi ir ?alinink?, ir oponent?, ir kol kas neai?ku, ar ji taps visuotinai priimta .

Hidrologija ir hidrochemija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodoji j?ra yra did?iausias ?em?je meromiktinis (toks, kurio vanduo nesimai?o) telkinys. Vir?utinis vandens sluoksnis, sl?gsantis iki 150 m gylio, yra ma?esnio tankio ir g?lesnis, prisotintas deguonies . Giliau esantis vanduo ?iltesnis, s?resnis, tankesnis ir prisotintas sieros vandenilio; jame (apie 90 % viso vandens t?rio) gyvena tik anaerobin?s (nereikalaujan?ios deguonies) bakterijos .

N?ra visuotinai priimto ?io rei?kinio paai?kinimo. Manoma, kad tai lemia labai menkas vertikalus vandens mai?ymasis. Taip pat egzistuoja teorija, kad sieros vandenilis susidar? yrant ankstesniojo g?lavandenio e?ero florai ir faunai, ?uvusiai nuo s?raus Eg?jo j?ros vandens, patekusio i? Eg?jo j?ros pro Dardanelus ir Bosfor? ^[6]. Pastar?j? met? tyrim? duomenys taip pat leid?ia manyti Juod?j? j?r? esant mil?ini?ku metano , kur? i?skiria mikroorganizmai , rezervuaru ^[7].

Juodosios j?ros vandens balanso komponentai (kiekiai per metus):

atmosferos krituliai : 230 km³;
intakai: 310 km³;
vanduo i? Azovo j?ros: 30 km³;
garavimas: -360 km³;
i?tek?jimas per Bosforo s?siaur?: -210 km³.

D?l vandens pertekliaus Juodosios j?ros lygis vir?ija Marmuro j?ros lyg?, tod?l Bosforo s?siauryje susiformuoja vir?utin? t?km? Eg?jo j?ros kryptimi. ?emutin? t?km? yra silpnesn?, ji sr?va Juodosios j?ros kryptimi.

Kadangi Juodoji j?ra labai izoliuota, joje beveik neb?na potvyni? ir atosl?gi?.

Vandens cirkuliacija vyksta tik pavir?iniuose sluoksniuose, kuri? s?rumas apie 18 promili? (Vidur?emio j?roje ? 37 promil?s). Pavir?inis sluoksnis juda visoje j?ros akvatorijoje pagal laikrod?io rodykl?, bet tuo pa?iu metu rytin?je ir vakarin?je j?ros dalyse kai kuriose teritorijose vanduo cirkuliuoja prie? laikrod?io rodykl?. Pavir?inio vandens temperat?ra kinta nuo 8 iki 30 °C.

Giluminio vandens sluoksnio temperat?ra ~8,5 °C, s?rumas 22-22,5 promili?.

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dominuoja kontinentinis klimatas , tik nuo ?alto oro kaln? apsaugotoms pietinei Krymo pakrantei ir Kaukazo pakrantei ( Kolchidei ) b?dingas ?velnus mediteraninis klimatas.

?io regiono orams didel? poveik? daro Atlanto vandenynas, kurio ciklonai atne?a kritulius ir audras . ?iaur?s ryt? pakrant?je, ties Novorosijsku , pu?ia labai stipri bora (apie 40 dien? per metus). Markotcho per?joje ties Novorosijsku buvo u?fiksuotas beveik 60 m/s (216 km/val.) v?jo greitis.

Vidutin? sausio m?nesio oro temperat?ra Juodosios j?ros ?iaurin?je dalyje -3 °C (bet gali nukristi iki -30 °C). Mediteraninio klimato pakrant?se ?iema ?velnesn?, temperat?ra retai nukrinta ?emiau 0 °C. Sniegas i?krenta visuose rajonuose.

Vidutin? liepos m?nesio temperat?ra ?iaur?s pakrant?je 22-23 °C, о auk??iausia temperat?ra paprastai nevir?ija 35 °C.

Did?iausias krituli? kiekis i?krenta Kaukazo pakrant?je (iki 1500 mm), ma?iausias ?iaur?s vakar? dalyje (apie 300 mm).

Vidutinis debesuotumas yra 60 % (did?iausias ?iem? ir ma?iausias vasaros laikotarpiu).

Juodosios j?ros vanduo u???la tik ?iaur?s ryt? pakrant?je (iki vieno m?nesio, o limanuose ? iki 2-3 m?nesi?).

Flora ir fauna [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodojoje j?roje veisiasi apie 2 500 gyv?n? r??i? (i? kuri? 500 vienal?s?i?, 160 stuburini? , 500 v??iagyvi? ). Tai palyginti nedaug, nes, pavyzd?iui, Vidur?emio j?roje aptinkama ~9000 r??i?. Svarbiausios gyv?n? karalyst?s skurdumo prie?astys ? sieros vandenilio gausumas, palyginti ?altas vanduo ir didelis vandens s?rumo diapazonas. Tod?l ?ia vyrauja palyginti nereiklios r??ies, kurioms n? vienoje raidos stadijoje neb?tini didesni gyliai.

Juodosios j?ros dugne gyvena midijos , austr?s , krabai , krevet?s , ?vairi? r??i? med?zos .

Tarp ?uv? pamin?tinos plek?n?s , j?r? lydekos , kefal?s , j?r? e?eriai , an?iuviai , juodad?m?s menk?s , skumbr?s , staurid?s , taip pat sutinkama er?ketini? ( didieji er?ketai , ?vaig?d?tieji er?ketai , rusi?kieji er?ketai ).

Tarp pavojing? ?uv? min?tinos skorpenos , rajos .

Gausiausiai paplit? pauk??iai ? ?uv?dros , audrapauk??iai , kormoranai . ?induoliams atstovauja delfinai ir ruoniai .

Med?za.
Aktinija
Aktinija
Grundalas
Dygliauodeg? raja
Barzdot?s
Krabas atsiskyr?lis
Pintis
Delphinus delphis , Sochi
Delphinus delphis , Batumi

</gallery>

Juodoji j?ra jau nuo seniausi? laik? buvo labai svarbi aplink j? gyvenan?i? taut? susisiekimui, tiek tarpusavio perve?imams, tiek ir ry?iui su toliau esan?iomis ?alimis (per Bosforo ir Dardanel? s?siaurius). Svarbiausios perve?amos prek?s ? nafta ir jos produktai, mi?ko med?iaga, metalai, javai . Gerai i?vystytas konteineri? perve?imas, plaukioja gele?inkeli? keltai . Per Juod?j? j?r? driekiasi tarptautinis transporto koridorius TRACECA ( Transport Corridor Europe ? Caucasus ? Asia ).

Juodoji j?ra upi? transporto arterijomis jungiasi su Kaspijos j?ra (per Don? , Volgos-Dono kanal? ir Volg? ), Baltijos j?ra (per Volgos ? Baltijos vandens keli?) ir Balt?ja j?ra ( Baltosios ir Baltijos j?r? kanalu , ?iaur?s j?ra (per Dunojaus kanal? sistem?).

Juodosios j?ros dugnu nutiestas 396 km ilgio dujotiekis ??ydroji srov?“, jungiantis Rusij? su Turkija.

Did?iausi Juodosios j?ros uostai: