한국   대만   중국   일본 
Thomas Edison ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Thomas Edison

Keisti nuorodas
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tomas Alva Edisonas
angl. Thomas Alva Edison
Gim? 1847 m. vasario 11 d.
Jungtinės Amerikos Valstijos Milanas , Ohajas , JAV
Mir? 1931 m. spalio 18 d. (84 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Vest Orind?as , Naujasis D?ersis , JAV
Religija Deistas
Veikla I?rad?jas , verslininkas , inovatorius
?inomas (-a) u? Elektros lemput?
Gramofonas
Fonografas
Vikiteka Thomas Edison

Tomas Alva Edisonas ( angl. Thomas Alva Edison ; 1847  m. vasario 11 d. Milane , Ohajas , JAV  ? 1931  m. spalio 18 d. Vest Orind?e , Naujasis D?ersis , JAV) ? amerikie?i? i?rad?jas ir verslininkas . [1] Vienas produktyviausi? i?rad?j?, savo vardu u?patentav?s net 1093 i?radimus. Kai kurie j? buvo tik sen? patent? patobulinimai, dal? atrado jo samdiniai.

Svarbiausi i?radimai ? elektros lemput? (tikrasis i?rad?jas yra Heinrichas G?belis , ta?iau Edisonas lemput? komercializavo), fonografas , diktofonas , kinetoskopas , elektros k?d? .

Ankstyvasis gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tomas Edisonas vaikyst?je

Tomas Edisonas gim? Milane , Ohajo valstijoje, augo Port Hurono mieste, Mi?igane . Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono ( Samuel Edison ) ir Nenc?s Metjus Eliot ( Nancy Matthews Elliott ) ?eimoje. Mokykloje Tomas nebuvo stropus mokinys, mokytoj? buvo pravard?iuojamas ?nei?man?liu“, ?besmegeniu“, tod?l jo motina Nenc? savo s?n? prad?jo mokyti individualiai. [2] 1854  m. Tomo ?eima persikraust? i? Milano ar?iau prie gele?inkelio Port Hurone. Ten Edisonas dirbo siuntini? i?ne?iotoju, v?liau ?Grand Trunk Railway“ gele?inkeli? stoties telegrafo operatoriumi. D?l avarijos traukinyje sutriko jo klausa. [3] [4] B?damas 19 met?, Tomas Edisonas i?va?iavo dirbti ? Associated Press “ kompanijoje Luizvilyje , ta?iau, nety?ia i?liej?s sieros r?g?t? ant vir?ininko stalo, prarado darb?. [5] V?liau i?vyko gyventi ? Nauj?j? D?ers? , pas savo draug? Franklin? Leonard? Pop? ( Franklin Leonard Pope ) ir ten 1869  m. u?patentavo savo pirm?j? i?radim? ? telegrafo atsakikl?. [6]

Karjeros prad?ia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

    ?? straipsn? ar jo skyri? reik?t? per?i?r?ti.
B?tina i?taisyti gramatines klaidas, patikrinti ra?yb?, skyryb?, stili? ir pan.
I?tais? pasteb?tas klaidas, i?trinkite ?? prane?im?.
Edisonas su savo fonografo modeliu (1877 m.)

Tomas Edisonas savo i?rad?jo bei verslininko karjer? prad?jo Niuarke , Naujajame D?ersyje . Patobulino telegraf? - i?rado automatin? kartotoj? . 1877  m. sukonstravo fonograf? - i?radim?, labai i?garsinus? T. Edison?, suteikus? jam ?Menlo Parko burtininko“ ( angl. The Wizard of Menlo Park ) vard?. Pirmojo fonografo cilindro alavo pluo?to konstrukcija l?m? prast? ?ra?omo garso kokyb?. 1880  m. savo fonografus projektuoti prad?jo Aleksandras Grehamas Belas , ?i?esteris Belas ir ?arlis Tainteris . ?i? i?rad?j? sukurt? modeli? cilindrai buvo kartoniniai, padengti va?ku ir teik? geresn? garso kokyb?.

Moksliniai tyrimai Menlo Parko laboratorijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Menlo Parko laboratorijos patalpos (dabar perkeltos ? Grinfild Vilid??, Dirborn?, Mi?igane )

1876  m. T. Edisonas ?k?r? pirm?j? savo pramonin? technologij? laboratorij?, esan?i? Menlo Parke , Naujajame D?ersyje . L??as laboratorijos klest?jimui sau teik? pats Edisonas, sukaup?s nemenk? kapital? nuo savo telegrafo patobulinim? pardavimo. Jo ?staigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologij? naujoves bei tobulinti jau egzistuojan?ius i?radimus. Tomas Edisonas savo vardu da?nai patentavo samdyni? i?rastus ?renginius ir patobulinimus. Ta?iau, nors savo laboratorijos darbuotojus vert? ?temptai dirbti, pats taip pat laik?si grie?tos darbo disciplinos. Jis buvo ?k?r?s didel? darbo grup?, kurioje dirbo samdomi in?inieriai bei kiti ?ios srities atstovai.

Per 1877 ? 1878  m. laikotarp? T. Edisonas i?rado ir patobulino savo pirm?j? anglin? mikrofon? , kuris buvo naudojamas telefon? rageliuose iki 1980 m. 1920  m. ?is prietaisas buvo panaudotas radijo stotyse .

Pirmoji T. Edisono elektros lemput? (1879 m.)

Elektros lemput?, elektros pasiskirstymo sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

In?inierius-elektrikas Viljamas Jozefas Hameris ( William Joseph Hammer ) savo pareigas laboratorijoje prad?jo vykdyti 1879  m. gruod? ir tapo pagrindiniu T. Edisono pad?j?ju, kuriam atiteko garb? konstruoti pirm?sias savo vir?ininko suplanuotas elektros lemputes . T. Edisono lemput?s tur?jo labai patvarius vakuumus , kuri? pagalba gal?jo degti po kelis ?imtus valand?, taip pat i?skirtin? kokyb? lemputei teik? anglinis bambuko si?las. 1880 m. buvo pagaminta 50 000 toki? lempu?i?. T. Edisonas nei?rado pirmosios lemput?s, o tik komercializavo pirm?j? komerci?kai praktin? ?viesos ?altin?.

1880 m. T. Edisonas u?patentavo elektros pasiskirstymo sistem?, kuri buvo b?tina elektros lemput?s veikimui. T? met? gruod?io 17 d. buvo ?steigta pirmoji elektros ap?vietimo kompanija ?Edison Electric Illuminating Company“, o jau 1882  m. rugs?jo 4 d. Perlo gatv?je, Manhatane , buvo ?jungta pirmoji ?alies elektrin? ?Pearl Street Station“. ?i elektrin? apr?pino 59 klientus Manhatane, teikdama nuolatin? 110 volt? elektros srov?.

Menlo Parko laboratorija s?kmingai pl?t?si, tod?l T. Edisonas pasisak? nor?s tur?ti visas chemines med?iagas ir kitus reikalingus ?rankius bei i?teklius savo ?staigoje… 1887 m. vienas laikra?tis paskelb?, kad T. Edisono laboratorijoje yra: ?a?tuoni t?kstan?iai chemikal? r??i?, vis? dyd?i? adatos, virv?s, laidai, naftos, vis? pasaulio r?d?…“. [7]

T. Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji ?mon?, ie?kanti technologijos naujovi? ir kontroliuojanti j? gamyb?.

1883  m. prie T. Edisono organizacijos prisijung? kompetentingas matematikas Frenkas D?ulianas Spreigas ( Frank Julian Sprague ). Vienas i? reik?mingiausi? Frenko ?na?? ? Edisono Menlo Parko laboratorij? buvo tai, kad jis ?ved? patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet F. Spreigas organizacij? paliko jau 1884  m. [8] Kitas bendradarbis buvo Nikola Tesla ( Nikola Tesla ), kuriam Edisonas pa?ad?jo 50 000 JAV doleri?, ta?iau j? nesumok?jo. [9] Tesla tobulino Edisono nuolatin?s elektros pasiskirstymo sistem?.

Elektros pasiskirstymo sistem? srovi? karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?Menlo Parko burtininkas“

Po Tomo Edisono nuolatin?s elektros pasiskirstymo sistemos patento ?tvirtinimo atsirado daugiau ?moni?, norin?i? ?i? sistem? patobulinti, atsirado D?ord?o Vestinghauzo ( George Westinghouse ) ir Nikolos Teslos kintamosios elektros pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatin? srov?, kintamoji srov? gal?jo b?ti jungiama prie labai auk?tos ?tampos, o transformatori? pagalba elektros srov? siun?iama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srov?s teikimo procesas buvo patogesnis.

1887  m. Jungtin?se Amerikos Valstijose jau buvo ?rengta 121 Edisono nuolatin?s elektros srov?s elektrin?, tod?l T. Edisonas nenor?jo leisti patentuoti kintamosios elektros srov?s projekto. Taigi jis suorganizavo propagandin? kampanij? prie? savo konkurentus, ?alies gyventojams buvo pateikti du argumentai ? kintamoji srov? yra gerokai pavojingesn? naudojimui ir jos veikimo laikotarpis ne?inomas.

Nepaisant T. Edisono mirties bausmi? niekinimo, jis kintamosios elektros srov?s projekt? panaudojo elektros k?d?s i?radimui. T. Edisonas ?monijai nor?jo parodyti kintamosios srov?s pavoj?, jo tarnai vie?ai elektra kankino gyv?nus , rod? filmuotas med?iagas, [10] ta?iau kintamosios srov?s projektas vis tiek nugal?jo T. Edisono nuolatin? elektros srov?s sistem?. ?Srovi? karas“ pasibaig? tik 2007 m. lapkri?io 14 d., kai visi?kai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrini? darbas.

Kiti i?radimai ir projektai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Henris Fordas , Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas (1929 m.; Fortmaersas, Florida )

Po pirmosios ?monos mirties 1884 m. T. Edisonas gyveno viengungio gyvenim?, ta?iau 1886 m. jis nusipirko pra?matn? nam? Vest Orind?e , Naujajame D?ersyje , ir ved? antr?j? kart?. V?liau T. Edisonas pasistat? ?iemos sod? Fortmaerse , Floridoje , ir ten praleido daug ?iem? su savo nauj?ja ?mona.

1891  m. T. Edisonas u?patentavo kinetoskop? . Kinetoskopas publikai pristatytas 1891 m. gegu??s 20 d. [11] ?? prietais? imta naudoti pirmosiose kino sal?se, ?mon?s eidavo pasi?i?r?ti trumpametra?i? film?.

1892  m. rugpj??io 9 d. Edisonas gavo patent? dvipusiam telegrafui, o 1896 m. baland? pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato ( Thomas Armat ) kino film? projektorius ?Vitascope“ buvo pardavin?jamas Edisono vardu ir vie?ai demonstruojamas Niujorke . Prietaisas rod? kino filmus su garso takeliu, mechani?kai sinchronizuotu su filmu.

Tomas Edisonas 1895  m. komercializavo ?eelito ekran? rentgeno aparatui . Jis teig?, kad d?l ?io i?radimo susigadino reg?jim?. [12]

1902  m. Londone Tomas Edisonas i? D?ord?o Melio ( Georges Melies ), teatro savininko, nusipirko ?Kelion?s ? m?nul?“ ( A Trip to the Moon' ) filmo kopij?, kuri? visiems vie?ai parod? Niujorke. D?. Melis nor?jo gauti procent? nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privert? D?. Mel? bankrutuoti. [13] T. Edisonas nutar? d?ti atspaudus ant savo nauj? film? juost?, kad stipriau apsaugot? savo autoryst?s teises . 1908  m. jis ?k?r? kinopatent? kompanij? ?Motion Picture Patents Company“.

1928  m. T. Edisonas prisijung? prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu Henriu Fordu jie buvo aktyv?s nariai. [14]

Paskutinieji metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1930 m. T. Edisono ?mona Mina vieno laikra??io interviu paskelb?, kad jos vyras yra labai sveikatingas ?mogus, nes jis k?l?si anksti, valg? tik sveik? maist? ir daug dirbo. [15]

T. Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo gele?inkeli? kompanijai ?Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono gele?inkelio pasiekim? i?graviruot? plok?tel? galima pamatyti ?Lackawanna“ laukiamajame terminale. [16]

Tomas Edisonas mir? 1931 m. spalio 18 d. savo namuose Vest Orind?e, Naujajame D?ersyje.

?eima [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1871 m. gruod?io 25 d. Edisonas susituok? su ?e?iolikmete Marija Stilvel ( Mary Stilwell ), su kuria susilauk? trij? vaik?:

  • Mariona Estela Edison ( Marion Estelle Edison ; 1873?1965)
  • Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis ( Thomas Alva Edison Junior ; 1876?1935)
  • Viljamas Leslis Edisonas ( William Leslie Edison ; 1878?1937)

1884 m. rugpj??io 9 d. Marija mir?. Po dvej? met? 1886 m. vasario 24 d. Akrone , Ohajuje , Tomas Edisonas ved? antr?j? kart? ? dvide?imtmet? Mina Miler ( Mina Miller ). Su ja jis v?l susilauk? trij? vaik?:

  • Madeleina Edison ( Madeleine Edison ; 1888?1979)
  • ?arlis Edisonas ( Charles Edison ; 1890?1969)
  • Teodoras Mileris Edisonas ( Theodore Miller Edison ; 1898?1992)

Mina mir? 1947 m. rugpj??io 24 d. [17]

Religiniai ?sitikinimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tomas Edisonas teig? es?s deistu , nors daugelis j? vadino ateistu . Istorikas Paulas Israelas ( Paul Israel ) T.Edison? laik? laisvamaniu [18] , o pats T. Edisonas save ? The New York Times “ laikra??io interviu pavadino deistu, esan?iu prie? smurt?. Jis sakydavo: ?Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai ?mon?s.“ [19]

Atminimo ?am?inimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tomo Edisono garbei pavadinti ?vair?s pastatai, muziejai, kompanijos bei apdovanojimai, pavyzd?iui, Tomo Edisono valstybin? kolegija Fortmaerse, Floridoje, 3 Edisono tiltai, ?Detroit Edison“, ?Consolidated Edison“, ?Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gav?s Matteucci fizik? apdovanojim? (1887 m.), jam buvo priskirta 35 vieta Maiklo Harto knygos ?100 ?takingiausi? asmen? istorijoje“ (1978 m.), taip pat jis gavo pirm? viet? ? Life “ ?urnalo apklausoje ?100 svarbiausi? t?kstantme?io asmen?“ (1997 m.) bei 15 viet? ?Did?i?j? amerikie?i?“ seriale (2005 m.). Vasario 11 d., Edisono gimimo diena, yra JAV i?rad?j? diena nuo 1983 m.

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Baldwin, Neil (2001). Edison: Inventing the Century . University of Chicago Press. ISBN   978-0-226-03571-0 .
  • Holland, Kevin J. (2001). Classic American Railroad Terminals . Motorbooks International. ISBN   978-0-760-30832-5 .
  • Israel, Paul (1998). Edison: A Life of Invention . New York: Wiley. ISBN   978-0-471-52942-2 .
  • Josephson, Matthew (1959). Edison . McGraw Hill. ISBN   978-0-07-033046-7 .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Edison Thomas Alva (Tomas Alva Edisonas) . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. V (Dis-Fatva). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004. 312 psl.
  2. ↑ http://www.nps.gov/
  3. ↑ Metju Jezefsenas ?Edison“.
  4. ↑ Neilis Baldvinas ?Edison: Inventing the Century“.
  5. ↑ Neilis Baldvinas ?Edison: Inventing the Century“ 40 ? 41 psl.
  6. ↑ http://patimg1.uspto.gov/
  7. ↑ ?Owning the Future“ 158?160 psl.
  8. ↑ http://edison.rutgers.edu/
  9. ↑ http://www.pbs.org/
  10. ↑ http://www.imdb.com/
  11. ↑ http://memory.loc.gov/
  12. ↑ http://home.gwi.net/ Archyvuota kopija 2011-08-16 i? Wayback Machine projekto.
  13. ↑ http://books.google.com
  14. ↑ ?The Civitan Story“ 34 psl.
  15. ↑ Straipsnis i? ?The American Magazine“ laikra??io.
  16. ↑ I? Kevino Holando knygos ?Classic American Railroad Terminals“.
  17. ↑ Straipsnis ?Edison’s Widow Very III“ i? ?New York Times“ laikra??io.
  18. ↑ Israel, Paul (1998). Edison: A Life of Invention . New York: Wiley. ISBN   978-0-471-52942-2 .
  19. ↑ http://books.google.com

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo


?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?.
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Thomas_Edison&oldid=7249090 "