Karaliau?ius

Koordinat?s : 54°43′0″ ?. pl. 20°31′0″ r. ilg.  /  54.71667°?. pl. 20.51667°r. ilg.  / 54.71667; 20.51667  ( Karaliau?ius )
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karaliau?ius
rus. Калининград
vok. Konigsberg
               
Karaliau?iaus panorama:
viduryje matyti Karaliau?iaus katedra ,
toliau kair?je ? Taryb? namas .
Karaliaučius
Karaliau?ius
54°43′0″ ?. pl. 20°31′0″ r. ilg.  /  54.71667°?. pl. 20.51667°r. ilg.  / 54.71667; 20.51667  ( Karaliau?ius )
Laiko juosta : ( UTC+2 )
Valstyb? Rusijos vėliava  Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
?k?rimo data 1255 m.
Gyventoj? (2021) 493 256
Plotas 224,7 km²
Tankumas (2021) 2 195 ?m./km²
Tinklalapis www.klgd.ru
Vikiteka Karaliau?ius
Kir?iavimas Karaliau?ius (Kaliningradas)

Karaliau?ius ( vok. Konigsberg , lenk. Krolewiec ), Kaliningradas ( rus. Калининград ) ? miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras. Uostamiestis prie Baltijos j?ros , i?sid?st?s Priegliaus ?iotyse prie Aistmari? . Karaliau?iaus gele?inkelio stotis .

Pirmoji gyvenviet? dabartinio miesto teritorijoje buvo semb? ?kurta Tvanksta , arba Tvankst? ( pr?s. Twangste, Tuwangste, Tw?nksta ).

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karaliau?iaus vietoje iki XIII a. buvo semb? gyvenviet? pavadinimu Tvanksta , pr?si?kai  ? Twangste , Tuwangste ar Tw?nksta . [1] 1255 m. Kry?iuo?i? ordinas sugriov? gyvenviet? ir prad?jo statyti pil?. Piliai suteik? pavadinim? Konigsberg (?karaliaus kalva“). Taip ji pavadinta Bohemijos (?ekijos) karalyst?s karaliaus Otokaro II , dalyvavusio Kry?iuo?i? ordino ?ygyje ? Semb? , garbei. Aplinkui Karaliau?iaus pil? ?m? kurtis gyvenviet?, kuri ir dav? prad?i? Karaliau?iui . Nuo to laiko iki 1946 m. pilis, o v?liau ir miestas oficialiai vadintas Konigsberg arba Konigsberg in Preußen .

1945 m. liepos 17 d. ? rugpj??io 2 d. kar? pralaim?jusios Vokietijos Potsdamo mieste vyko nugal?toj? ? Taryb? S?jungos , Jungtini? Amerikos Valstij? , ir Did?iosios Britanijos vadov? konferencija . Svarstyti pokario Europos ir Vokietijos ateities klausimai. Numatyta, kad Vokietij? okupuos Taryb? S?jungos, JAV, Did?iosios Britanijos ir Pranc?zijos kariuomen?s, o j? kariuomen?s vadai sudarys atskir? administracij?, kuri demilitarizuos nugal?t?j? Vokietij?. Numatyta nustatyti nauj? Vokietijos?Lenkijos sien? palei Oder? ir Neis? . Taryb? S?jungai iki galutin?s taikos sudarymo pavesta administruoti buvusi? Ryt? Pr?sijos teritorij? tarp Nemuno ?emupio ir Priegliaus su Karaliau?iumi. [2]

Dabartinis oficialus rusi?kas pavadinimas Kaliningradas suteiktas TSRS aneksavus ?iaurin? Ryt? Pr?sijos dal?, ?am?inant 1946 m. mirus? TSRS valstyb?s veik?j? Michail? Kalinin? . [3]

Miesto dalys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kaliningradas dalijamas ? tris dalis (administracinius rajonus ):

  • Maskvos rajonas ( rus. Моско?вский район ),
  • Leningrado rajonas ( rus. Ленинградский район ),
  • Centrinis rajonas ( rus. Центральный район ).

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Karaliau?iaus istorija .

Istorini? laik? Karaliau?ius turi tris, labai skirtingus vystymosi etapus ? sembi?k?j?, arba pr?si?k?j?, teutoni?k?j? (voki?k?j?) ir tarybin?, arba rusi?k?j?.

Sembi?kasis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sembi?kasis arba pr?si?kasis gyvenviet?s laikotarpis t?s?si iki 1255 m.

Dabartinio miesto teritorijoje stov?jo pr?s? semb? genties pilait? ir vietov? vadinosi Tvanksta ar Tvangst?. 1254 m. Vokie?i? ordino kry?iuo?iai su kry?ininkais , kuriems vadovavo Bohemijos karalius P?emislas Otokaras II , u?kariavo pr?s? ?em? Semb? ir sugriautos Tvankstos pilait?s vietoje pastat? medin? pil?.

Voki?kasis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karaliau?iaus pilies bok?tas XIX?XX a. sand?roje.

Teutoni?kasis, arba voki?kasis, miesto laikotarpis t?s?si tarp 1255 m. ir 1945 m. baland?io 10 d.

Vokie?i? ordino pilis pastatyta 1255 m. buvusios semb? gyvenviet?s Tvankstos vietoje. ?alia pilies susik?r? trys miestai, turintys savivald? ? Altstadt ( Senamiestis ), Lobenicht ( Liepininkai ) ir Kneiphof ( Knypava ), kurie ? vien? miest? sujungti tik 1724 m. Karaliau?ius tapo Sembos vyskupyst?s, vienos i? keturi? Pr?sijos diecezij?, centru, atskiri miestai buvo ?stoj? ? Hanzos miest? s?jung?. 1544 m. paskutinio Vokie?i? ordino magistro ir pirmojo Pr?sijos hercogo Albrechto ?kurtas tuometinis Albertinos universitetas (nuo 2011 m. ? Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas ) yra pirmasis protestanti?kas universitetas ?iame Europos regione, kurio steigime didel? vaidmen? suvaidino lietuviai Stanislovas Rapolionis ir Abraomas Kulvietis . 1466 m. Lenkijai prisijungus ?emes su Marienburgu (Malborku) ir Ol?tynu , Karaliau?iaus pilis tapo pagrindine ordino rezidencija.

Po Vokie?i? ordino sekuliarizacijos 1525 m. miestas tapo Pr?sijos hercogyst?s, kuri buvo Lenkijos karalyst?s lenas , sostine. 1701 m. Brandenburgo kurfiurstas Frydrichas III Karaliau?iuje kar?navosi Pr?sijos karaliumi Frydrichu I. Nuo 1773 m. buvo Ryt? Pr?sijos provincijos sostine.

Prie? Antr?j? pasaulin? kar? buvo vienas did?iausi? regiono miest? 192,76 km² teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372 164 gyventojai. Miestas pasi?ym?jo multikult?ri?kumu, nors jame absoliu?i? daugum? sudar? vokie?iai , bet gyveno ir pranc?zai , ?kotai , olandai , lenkai , ?iek tiek lietuvinink? . Prie? Raudonajai armijai u?imant miest?, vietiniai gyventojai masi?kai b?go ? Vokietijos gilum?.

Rusi?kasis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1967 m. galutinai nugriovus Karaliau?iaus pilies dar i?likusias sienas, jos teritorijoje, 1970  m. buvo prad?tas statyti Taryb? namo administracinis pastatas, v?liau tap?s neoficialiu tarybinio ir rusi?kojo Karaliau?iaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu (2016 m. nuotrauka).

Tarybinis, arba rusi?kasis, miesto laikotarpis prasid?jo nuo 1945 m. baland?io 10 d. ir t?siasi iki ?iol.

Kaliningradie?iai ?ven?iantys pergal?s dien? prie? Vokietij? (2017 m. gegu??s 9 d.)
Kaliningrado panorama (2011 m.)
2018 m. atstatyta sinagoga

Antrajam pasauliniam karui einant ? pabaig?, 1945 m. baland?io 6 d. TSRS paj?gos prad?jo Karaliau?iaus puolim?. Baland?io 9 d. ginan?ios nuo soviet? miest? vokie?i? karin?s paj?gos kapituliavo , o baland?io 10 d. TSRS kariuomen? likvidavo paskutin? pavieni? vokie?i? pasiprie?inim? ir per?m? miesto kontrol?.

Vokietijai galutinai pralaim?jus kar?, po keleri? met? mieste lik? gyventojai buvo deportuoti ? Ryt? Vokietij? ar i?tremti ? tolimus Rusijos regionus. [4] Vietoj pab?gusi?, i??udyt? ir v?liau deportuot? vietini? gyventoj?, ? miest? prad?jo keltis rusakalbiai i? ?vairi? TSRS teritorij?, ypa? rusai , ir gana daug gud? bei ukrainie?i? .

Miestas smarkiai nukent?jo nuo bombardavim? Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architekt?ra, kult?ra ir gyventojais labai skyr?si nuo voki?ko miesto, koks buvo iki soviet? ekspansijos. Naikinant istorin? kult?rin? paveld?, ? sugriovus europin?s reik?m?s ?vairi? kult?r? Senamiest?, Knypav?, Lyvenik? ir gretimus rajonus, ? Karaliau?iaus vietoje pastatytas naujas sovietinis miestas su naujomis gatv?mis, standartiniais gyvenamaisiais namais, paminklais Vladimirui Leninui , Michailui Kalininui (jo garbei pervadintas miestas), sovietiniams kariams ir kitiems. [5]

1946 m. buvo atstatytas tramvaj? tinklas.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1897 [6] ir 2021 m.
1897 [6] 1956 [7] 1959 m. sur. 1962 [8] 1967 [9] 1970 m. sur. 1975 m. 1976 m.
162 000 188 000 203 570 232 000 270 000 296 962 338 000 338 000
1979 m. sur. 1982 m. 1985 m. 1986 m. 1987 m. 1989 m. sur. 1990 m. 1991 m.
354 788 370 000 388 000 386 000 394 000 401 280 405 000 408 000
1992 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m.
411 000 413 000 415 000 419 000 421 000 424 000 426 000 427 200
2000 m. 2001 m. 2002 m. sur. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
424 400 421 000 430 003 430 000 427 800 425 600 423 700 422 300
2008 m. 2009 m. 2010 m. sur. [10] 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
421 700 420 480 431 902 431 500 433 532 441 376 448 548 453 461
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. - -
459 560 467 289 475 056 482 443 489 359 493 256 [11] - -


Tautin? sud?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2010  m.

1989  m.: [12]

Ekonomika ir susisiekimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karaliau?ius yra stambus gele?inkelio ir automobili? keli? mazgas. Mieste yra upi? ir neu???lantis j?r? uostas . I? Maskvos ? Karaliau?i? tranzitu per Lietuvos ir Gudijos teritorij? kursuoja keleivinis traukinys ? Jantar “.

U? 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariomis susisiekimo linijomis ? Rusij? , Lenkij? ir ?iaur?s Europ?. Yra reguliari kelt? linija su Sankt Peterburgu .

2019 m. atidarytas naujas plaukiojantis suskystint? gamtini? duj? terminalas (pana?us kaip ir Klaip?dos SGD ) ir po?emini? duj? saugykla.

Kult?ra, turizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Yra Kaliningrado zoologijos sodas , Gintaro muziejus , Pasaulinio okeano muziejus, Istorijos ir meno muziejus, Meno galerija, Dramos teatras, Karaliau?iaus katedra .

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mieste ?aid?ia ? FK Baltika Kaliningrad “ futbolo klubas.

2018 m. atidarytas Kaliningrado stadionas , mieste vyko XXI pasaulio futbolo ?empionato var?ybos.

?ym?s ?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Tvanksta . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXIV (Tolj?Veni). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2015
  2. ↑ Vytautas ?ilas, Kaliningrado sritis , Ma?osios Lietuvos enciklopediija. Nuoroda tikrinta 2022-02-01.
  3. ↑ Географический энциклопедический словарь , гл. редактор А. Ф. Трёшников. ? Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186
  4. ↑ Bronislovas Kuzmickas, Kaimynas Vakaruose ? i? Ryt?. Pr?sijos nebeliko , Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2017-04-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.
  5. ↑ Algirdas Matulevi?ius , Martynas Purvinas, Karaliau?iaus istorija , Visuotin? lietuvi? enciklopedija, 2021-09-27. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.
  6. ↑ http://www.mojgorod.ru/kalining_obl/kaliningrad/index.html
  7. ↑ http://istmat.info/files/uploads/17165/narhoz_sssr_1956_svodnyy.pdf
  8. ↑ http://www.mojgorod.ru/kalining_obl/kaliningrad/index.html
  9. ↑ http://www.mojgorod.ru/kalining_obl/kaliningrad/index.html
  10. ↑ Предварительные итоги Всероссийской переписи населения 2010 года. Москва: ИИЦ ≪Статистика России≫, 2011.
  11. ↑ https://rosstat.gov.ru/storage/mediabank/MZmdFJyI/chisl_%D0%9C%D0%9E_Site_01-01-2021.xlsx
  12. ↑ http://demoscope.ru/weekly/2011/0489/analit05.php

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Karaliau?ius&oldid=7210773 "