Krokuva lenk. Krakow
Krokuva. Turgaus aik?t?
Krokuva 50°3′41″ ?. pl. 19°56′18″ r. ilg.  /  50.06139°?. pl. 19.93833°r. ilg.  / 50.06139; 19.93833  ( Krokuva )
Laiko juosta : ( UTC+1 ) ------ vasaros : ( UTC+2 )
Valstyb?	Lenkija
Vaivadija	Ma?osios Lenkijos vaivadija
Vals?ius	Krokuvos vals?ius
?k?rimo data	966 m. (pirm? kart? pamin?tas)
Miesto prezidentas	Jacek Majchrowski
Gyventoj? ( 2018 [1] )	769 498
Plotas	326,85 km²
Tankumas ( 2018 [1] )	2 354 ?m./km²
Altitud?	188?383 m
Pa?to kodas	30-024 iki 31-962
Tinklalapis	Krakow
Vikiteka	Krokuva
Kir?iavimas	Krokuva

Krokuva ( lenk. Krakow , vok. Krakau , lot. Cracovia ) ? miestas-apskritis piet? Lenkijoje , Vyslos auk?tupyje, Ma?osios Lenkijos vaivadijos administracinis centras. Krokuva yra antras pagal dyd? Lenkijos miestas po Var?uvos . Nuo 1038 m. iki 1596 m. Krokuva buvo Lenkijos (ir Abiej? Taut? Respublikos ) sostine, nuo 1815 m. iki 1846 m. buvo Laisvosios Krokuvos sostin?, o nuo 1846 m. iki 1918 m. Krokuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s sostine.

Tradici?kai Krokuva laikoma vienu svarbiausi? Lenkijos mokslo, kult?ros ir meno centru. Seniausias Lenkijoje Jogailos universitetas , kur? ?k?r? Kazimieras III Didysis . 1978 m. Krokuvos istorinis centras, apimantis Senamiest? , Kazimie?o kvartal? ir Vavelio pil? , buvo ?trauktas ? Pasaulio paveldo s?ra??. Krokuvoje apsilanko apie 4,4 mln. turist? per metus. ^[2] Miestas palaiko partneryst?s ry?ius su Vilniumi . Krokuvoje veikia Lietuvos Respublikos garb?s konsulatas (konsulas Janas Vidackis ).

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Krokuvos istorija .

Prie?istor? ir viduram?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Arheologiniai radiniai liudija, kad gyvenviet? dabartin?s Vavelio kalvos vietoje buvo ?kurta dar akmens am?iuje . ^[3] Krokuvos apylink?se nuo prie?istorini? laik? buvo kasama druska. V?liau miesto augim? kurst? ?alia esan?ios Veli?kos , Bo?nios druskos, Olku?o ir Slavkovo alavo bei sidabro kasyklos.

V a. Krokuvos apylink?se apsigyveno vakar? slav? vysl?n? gentis. Krokuvos istorija prasideda prie? susikuriant Lenkijos valstybei, kai ?is miestas buvo vysl?n? genties sostine. Pagal legend? Vavelio kalvoje gyven?s slibinas, kur? nugal?jo genties kunigaik?tis Krakas. Prie? j? daugelis riteri? band? nu?udyti slibin?, bet nes?kmingai; Krakas pavai?in?s slibin? u?nuodytais pusry?iais ir taip ?veik?s.

IX a. Krokuva grei?iausiai dalinai priklaus? Did?iajai Moravijai . Pirm? kart? ra?ytiniuose ?altiniuose miestas pamin?tas 966  m., kai ?yd? keliautojas Abrahamas ben Jakobas apra?? Krokuv? kaip svarb? prekybos centr?.

X a. pabaigoje miestas tapo svarbiausiu Piast? dinastijos vald? prekybos centru. Prad?ti statyti m?riniai pastatai, ?skaitant Vavelio pil? , romanines ba?ny?ias, katedr? ir bazilik?. 1241, 1259 ir 1287 m. totori? ?siver?im? metu miestas buvo beveik visi?kai sugriautas. ^[4] Miestas buvo atstatytas ir 1257 m. jam suteiktos Magdeburgo teis?s , suteikusios miestie?iams mokes?i? ir prekybos lengvat?. ^[5] Lenkijos susiskaldymo laikotarpiu mieste ?sik?r? daug vokie?i?. Jausdami savo reik?m? ir tik?damiesi Silezijos kunigaik??i? palaikymo Krokuvos vokie?iai 1311 m. sukilo prie? karali? Vladislav? Lokietk? , bet buvo numal?inti ir nubausti atimant lengvatas ir privilegijas.

Sostin? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vladislavas Lokietka 1313 m. Krokuvoje ?k?r? savo rezidencij? (vietoje Gniezno) ir kar?nuojasi. Didel? reik?m? miestas ?gavo 1364 m. Kazimierui III ?k?rus Krokuvos universitet? . ^[6] Kazimieras Didysis pastat? mieste ir kit? pastat? bei skatino amatus bei prekyb?.

1386 m. vasario 14 d. Krokuvoje buvo pakrik?tytas Jogaila bei surengtos jo ir Jadvygos vestuv?s. Valdant Jogailai?i? dinastijai (1386?1572) miestas augo. Galingos valstyb?s sostin? ir Hanzos s?jungos narys, miestas trauk? amatininkus, verslus ir gildijas, klest?jo menai ir mokslas. ^[7] Gyventoj? skai?ius i?augo iki 100 t?kst.

1572  m. mir? paskutinis Jogailaitis valdovas ?ygimantas Augustas . Abiej? Taut? Respublikos sostas atiteko Henrikui Valua , o v?liau kitiems valdovams i? u?sienio. Miesto reik?m? menko, ypa? po nusiaubimo ?ved? tvano metu ir maro , kuris nusine?? 20 000 miestie?i? gyvybi?. 1609  m. Zigmantas Vaza galutinai persik?l? ? nauj?j? sostin?, ta?iau kar?nacijos tebevykdavo Krokuvoje.

XVIII?XIX a. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XVIII a. nuo epidemij? , gaisr?, ir ?ved? puldin?jim? ?m? skursti. Po to jame ne kart? pl??ikavo ?vedai, pr?sai ir rusai. 1787 m. Krokuvoje bebuvo 9,5 t?kst. gyventoj?.

Po 1795 met? i?nykus Abiej? Taut? Respublikai , Krokuvos likimas buvo labai permainingas. I? prad?i? Krokuva ??jo ? Austrijos imperijos sud?t?, kur buvo ?jungta kaip Galicijos dalis. 1809  m. Napoleonas atk?r? Lenkijos valstybingum?, ?kurdamas Var?uvos kunigaik?tyst? . Krokuva, kartu su Galicija, tapo ?ios valstyb?s miestu.

1815  m. po Vienos kongreso Krokuva tapo Laisvuoju Krokuvos miestu , kuris tur?jo did?iul? savivald?. Jo teritorija ap?m? 1220 km² su 140 t?kst. gyventoj?. ?iuo laikotarpiu miestas ?m? atsigauti po anks?iau patirt? sukr?tim?. 1846  m. po Krokuvoje vykusi? sukilim?, Habsburg? monarchija aneksavo miest?. Jis buvo pervardintas Did?i?ja Krokuvos Kunigaik?tyste ir tapo sud?tine Austrijos imperijos dalimi. Nepaisant aneksijos, Krokuva tapo svarbiu kult?riniu centru ir lenk? tautinio atgimimo vieta, dar ?inoma kaip Lenkijos At?nai.

Lenkijos miestas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1918  m. Krokuva v?l priklaus? Lenkijai.

1939 ? 1945  m. miest? okupavo Vokietija . Operacijoje, pavadintoje ?Sonderaktion Krakau“, daugiau kaip 180 universiteto profesori? ir d?stytoj? buvo suimti ir nusi?sti ? Zaksenhauzeno ir Dachau koncentracijos stovyklas . ?ydai buvo apgyvendinti gete ir v?liau nu?udyti ar nusi?sti ? ?Płaszow“ ir ? O?wi?cim “ koncentracijos stovyklas.

Turizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miest? sudaro centrin? dalis ir 7 priemies?iai. Krokuvoje yra XV a. tvirtov?s liku?iai, 39 ba?ny?ios, daug varpini?, 25 vienuolynai, 7 sinagogos. Vavelyje yra lenk? karali?, vyskup? ir didvyri? laidojimo vieta. Gotikin? ?v. Marijos bazilika , ?v. Onos ba?ny?ia su Koperniko kapu. Didel? XIII a. pilis, Lenkijos karali? rezidencija. Joje yra nacionalinis muziejus, kuriame saugomi J. Mateikos , Semigradskio ir kt. dailinink? k?riniai; technikos ir pramon?s muziejus, arkivyskupo r?mai. Universiteto pastatas, kuriame ?sik?rusi ir moksl? akademija. Jogailos biblioteka su 300 000 knyg? ir 5000 rankra??i?. ?artoriski? muziejus . Studijuoti galima ne tik universitete, bet ir kunig? seminarijoje, konservatorijoje, Men? akademijoje. Turistai skuba pamatyti Arkivyskup? r?mus , pro kuri? popie?iaus langel? tikintiesiems mojavo Jonas Paulius II . Lietuviai noriai aplanko ?algirio m??io paminkl? , kuriame pavaizduotas ir Ldk Vytautas su kardu bei jo karys su ietimi rankose.

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 
  Koply?ia turgaus aik?t?je
• 
  Vavelio katedra
• 
  J. Slovackio teatras
• 
  Vienuolynas
• 
  Vienuolynas
• 
  Vienuolynas
• 
  Senamies?io gatv?
• 
  ?v. Andriejaus ba?ny?ia
• 
  ?v?. Marijos bazilika
• 
  Paminklas Krokuvoje ?algirio m??iui atminti
• 
  Koply?ia
• 
  Krokuvos barbakanas
• 
  Pastatas Bratislavos gatv?je
• 
  Istorinis ?yd? kvartalas vakare

Demografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Populiacijos augimas Krokuvoje nuo 1791 m.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestas ?em?lapyje: ^[8]

Administraci?kai nuo 1990 m. Krokuva suskirstyta ? 18 apylinki?:

• I. Senamiestis ( Stare Miasto )
• II. G?egu?kos ( Grzegorzki )
• III. Prondnik ?ervonas ( Pr?dnik Czerwony )
• IV. Prondnik Bialas ( Pr?dnik Biały )
• V. Krovod?a ( Krowodrza )
• VI. Bronovic?s ( Bronowice )
• VII. ?v?rynas ( Zwierzyniec )
• VIII. Dembnikai ( D?bniki )
• IX. Lagevnikai-Faleckio ?ilas ( Łagiewniki-Borek Fał?cki )
• X. Svo?ovic?s ( Swoszowice )
• XI. Duchacki? Pakaln? ( Podgorze Duchackie )
• XII. Be?anuvas-Prokocimas ( Bie?anow-Prokocim )
• XIII. Podgu?? ( Podgorze )
• XIV. ?y?inai ( Czy?yny )
• XV. Mist?ejovic?s ( Mistrzejowice )
• XVI. Ben?ic?s ( Bie?czyce )
• XVII. K?eslavicki? Vzgu?a ( Wzgorza Krzesławickie )
• XVIII. Nova Huta/Naujoji ?ta ( Nowa Huta )

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Krokuva yra i?sid?s?iusi ant atlantinio ir kontinentinio klimato zon? ribos. Orai priklauso nuo vyraujan?i? v?j? krypties. Vakar? v?jai (~40 %) da?niausiai vasar? atne?a dr?gn? or? su lietumi, o ryt? v?jai (~22 %), ypa? ?iem?, atne?a sausus ir labai ?altus orus. Vidutinis v?jo greitis yra 11 km/h.

Vidutin? temperat?ra sausio m?n. yra apie ?2 °C, ta?iau pakankamai da?ni ?al?iai iki ?20 °C. Vidutin? liepos temperat?ra yra +19 °C, ta?iau kartais temperat?ra gali siekti iki +35 °C. Bendrai paros metu temperat?ra svyruoja nedaug.

Ypa? kar?tomis vasaros dienomis pasitaiko audr? su perk?nija . Paskutiniais metais ekstremali? or? rei?kini? regione padaug?jo, pvz., li?tis , kurios metu i?krenta 50 l/m² ar net nedideli viesulai . 2003 m. buvo stebimi dulki? s?kuriai.

Lietuviai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viena pirm?j? lietuvi?, apsigyvenusi? Krokuvoje, buvo LDK Gedimino dukt? Aldona , i?tek?jusi u? Lenkijos karaliaus Vladislovo I s?naus Kazimiero III Did?iojo . 1386 m. Lenkijos karaliumi ?ia buvo vainikuotas LDK Jogaila . Nuo pat universiteto ?k?rimo jame studijavo ir Lietuvos bajor? vaikai, kit? visuomen?s sluoksni? atstovai. XVI a. jame mok?si lietuvi?kos ra?tijos k?r?jai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis . 1885 m. Krokuvos Moksl? akademijos nariu koresondentu buvo i?rinktas archeologas Tadas Daugirdas . Kai XX a. prad?ioje lietuvi? student? pagaus?jo, jie ?k?r? savi?alpos draugij? ?Parama“. Atvykeliai i? lietuvi?k? gubernij? ypa? noriai rinkosi studijas Krokuvos Men? akademijoje, kurioje profesini? ?ini? siek? skulptoriai Petras Rim?a ir Kazimieras Ulianskis , tapytojai Justinas Vieno?inskis , Adalbertas Staneika , Ignas ?lapelis bei kiti. 1908 m. Jogailos universitete kalbotyr? studijavo Kleofas Jurgelionis. Po Pirmojo pasaulinio karo dauguma lietuvi? i? miesto i?va?iavo ir tautie?i? susitikimai nutr?ko ilgiems de?imtme?iams. XX a. pabaigoje ? universitet? d?styti lietuvi? kalb? atvyko lituanist? Greta Lemanait?-Deprati . Jos ir Lietuvos ambasados darbuotoj? pastang? d?ka 2008 m. lapkri?io 26-29 dienomis Krokuvoje ?vyko pirmosios Lietuvos dienos , kuri? metu pristatyta ?alies istorija, dabartis; kult?ra, menas ir literat?ra. ^[9] Universitete s?kmingai veikia Lenk?-lietuvi? akademija  ? organizacija, siekianti dviej? ?ali? akademini? sluoksni? glaudesnio bendradarbiavimo. ^[10]

Krokuvos lietuvi? draugija ?R?ta“ [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1904 m. vasario 27 d. buvo ?kurta Krokuvos lietuvi? draugija ?R?ta“, ?adinusi tautin? savimon? ir skatinusi kult?rin? bendradarbiavim? su Lietuva. Draugijos vadovais buvo universiteto profesoriai Janas Razvadovskis (d?st? lietuvi? kalb? ?ioje auk?tojoje mokykloje) ir Juozapas Albinas Herba?iauskas , sekretoriumi Adomas Varnas . Nariais buvo mieste studijav? Jurgis Baltru?aitis , Liudas Vailionis , Antanas Did?iulis , Aloiza Pa?kievi?-Kairien? , Vladas Kairi?k?tis , Pranas Ma?ylis , Sofija Kymantait?-?iurlionien? , Adalbertas Staneika, Ignas ?lapelis, Kazimieras Ulianskis, Petras Rim?a, Justinas Vieno?inskis, ir kt. Draugijos ?statai buvo para?yti dviem kalbom: lietuvi? ir lenk?; ?ios kalbos buvo naudojamos ir susirinkim? metu. ?R?ta“ reng? literat?ros vakarus, organizuodavo lietuvi? susirinkimus, kuriuose buvo skaitomi referatai. Apie jos veikl? da?nokai ra?ydavo laikra?tis ?Czas“. Visuomen?s susidom?jimas lietuvi?ka tematika augo. 1908 m. Krokuvoje buvo i?leistas pie?t? lietuvi?k? stogastulpi? ir kry?i? albumas. Jo autorius dailininkas Franci?ekas K?ivda-Polkovskis liaudies dro??j? k?rinius perpie?? kelion?s po Ukmerg?s ir Zaras? apylinkes metu. 1907 m. draugija i?leido pirm?j? lietuvi?k? literat?rin? almanach? ?Gabija“ . ??anga ?iam leidiniu para?? Jonas Basanavi?ius .

Pama?u ?R?toje“ prasid?jo trintis tarp vieningos ( unijin?s ) lietuvi?-lenk? valstyb?s ?alinink? ir norin?i?, kad Lietuva ?engt? savaranki?kesniu keliu. Prad?jo tr?kti ir finans? organizuojamiems renginiams, draugijos veikla ?m? slopti. Kai 1907 m. ? Krokuv? atva?iavo lietuvi? visuomen?s veik?jas Juozas Gabrys-Par?aitis , praktin?s veiklos jis nebepasteb?jo. Susidom?jim? Lietuva dar band? palaikyti Juozapas Albinas Herba?iauskas, 1911?1924 m. universitete d?st?s lietuvi? kalb?. ^[11]

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Futbolas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• KS Cracovia Krakow
• RKS Garbarnia Krakow
• KS Hutnik Krakow
• WKS Wawel Krakow
• Wisła Krakow SSA
• Miesto stadionas , kurio talpa 33 326 ?i?rov?.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?   ?   A   ?   R Lenkijos Liaudies Respublikos administracinis suskirstymas (1944-1975) m. Vaivadijos Balstog?s vaivadija  ? Bydgo??iaus vaivadija (nuo 1950) ? Gdansko vaivadija  ? Katovic? vaivadija (nuo 1950) ? Kelc? vaivadija  ? Ko?alino vaivadija (nuo 1950) ? Krokuvos vaivadija  ? Liublino vaivadija  ? Lodz?s vaivadija  ? Ol?tyno vaivadija (nuo 1946) ? Pamario vaivadija (nuo 1950) ? Poznan?s vaivadija  ? Silezijos vaivadija (iki 1950) ? ??ecino vaivadija (nuo 1946) ? Var?uvos vaivadija  ? Vroclavo vaivadija (nuo 1946) ? Zeliona Guros vaivadija (nuo 1950) ? ?e?uvo vaivadija   Miestai vaivadijos Krokuva (nuo 1957) ? Lodz? (nuo 1944) ? Poznan? (nuo 1957) ? Var?uva  ? Vroclavas (nuo 1957)

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.