?ygimantas Senasis
(
lenk.
Zygmunt I Stary
;
1467
m.
sausio 1
d. ?
1548
m.
baland?io 1
d.) ? Jogailai?i? dinastijos
LDK
valdovas ir Lenkijos karalius (
1506
?
1548
).
Penktas
Kazimiero Jogailai?io
ir
El?bietos Habsburgait?s
(
lenk.
El?bieta Rakuszanka
) s?nus, nuo 1499 m. vald? Gloguv? Silezijoje, o 1504 m. tapo Lu?icos markgrafu bei visos Silezijos valdovu. Per trump? laik? jo teisin?s ir administracin?s reformos pavert? tas teritorijas pavyzdin?mis valstyb?mis. 1506 m. po brolio Aleksandro I mirties tapo Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu ir Lenkijos karaliumi.
Seimo reikalavimu siekiant u?tikrinti gynybin? sutart? ir sulaukti ?p?dinio 1512 m. ved?
Barbor? Zapolya
, Vengrijos magnato Stepono Zapolya dukter?. Ji mir? po trej? met? ir susilauk? tik dukter?. 1518 m. ?ygimantas ved? ?ventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono dukter??i?
Bon? Sforc?
, su kuria susilauk? s?naus
?ygimanto Augusto
ir keturi? dukter?. Jo dukt? Kotryna v?liau i?tek?jo u? ?vedijos karaliaus
Jono III
, i? kurio kilo
Vaz? dinastijos
karaliai.
[1]
1521 m. ?ygimanto Senojo kariuomen?, vadovaujama vieno svarbiausi? patar?j?
Jano Tarnovskio
, nugal?jo
Teuton? Ordin?
, kuris vald? Ryt? Pr?sij?. 1525 m. Teuton? Ordino didysis magistras Albertas per?jo ? liuteronyb? ir sutiko tapti ?ygimanto Senojo vasalu mainais u? pasaulietinio Pr?sijos kunigaik??io titul?. Tuomet Albertas paleido ordin?, o Pr?sija tapo vasaline Lenkijos valstybe. Po paskutinio
Piast? dinastijos
Mazovijos valdovo mirties 1529 m. ?ygimantas ?jung? Mazovijos kunigaik?tyst? ? Lenkijos valstyb?. Vadovaujama J.Tarnovskio ?ygimanto Senojo kariuomen? 1531 m. nugal?jo ?siver?usi? Moldavijos kariuomen? Obertyne bei 1535 m. nugal?jo Maskvos kariuomen? ir apsaugojo Abiej? Taut? Respublikos rytines sienas.
[1]
Veikiamas ?monos ?ygimantas Senasis kviet?s ? Krokuv? Italijos menininkus ir skatino Italijos Renesanso lenki?kojo varianto raid?. Nors ir buvo uolus katalikas, ta?iau toleravo sta?iatikyb? ir u?tikrino apsaug? ?ydams. I? prad?i? grie?tai prie?inosi liuteronizmui, ta?iau v?liau susitaik? su jo plitimu Lenkijoje.
[1]
?ygimantas Senasis buvo tre?ias eil?je prie Lenkijos sosto po savo broli?
Jono Albrechto
ir
Aleksandro
. J? vyresnysis brolis
Vladislovas II
buvo tap?s Vengrijos ir Bohemijos karaliumi.
Po t?vo mirties ?ygimantas liko vienintelis i? s?n?, kuris negavo jokio titulo. 1495?1496 m. ?ygimantas pra?? savo brolio Lietuvos did?iojo kunigaik??io Aleksandro jam i?skirti vald? i? LDK, ta?iau jam buvo atsakyta. Jo motina El?bieta Habsburgiet? nes?kmingai band? jam u?tikrinti Austrijos sosto paveld?jim?. Po nes?kmingo jo brolio Jono Albrechto ?siver?imo ? Bukovin? ?lugo planai ?ygimantui i?r?pinti Moldavijos sost?. Galiausiai ?ygimantu ?m? r?pintis Bohemijos ir Vengrijos karalius Vladislovas II, kuris jam skyr? Gloguvo (1499 m.) ir Opavos kunigaik?tystes (1501 m.), o 1504 m. jis tapo Silezijos ir ?emutin?s Lu?icos valdytoju.
LDK
ir Lenkija 1526 metais
?ygimanto Senojo 1536 m.
LDK
gra?is
su
Vy?iu
ir
Gedimino stulpais
Mir?tan?io
Aleksandro
pakviestas ? Vilni? i?kart po jo mirties 1506 m. rugs?jo 13 d. buvo i?rinktas Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu, nepaisant
Melniko unijos
susitarim? pagal kuriuos valdovas tur?jo b?ti renkamas bendrai Lietuvos ir Lenkijos bajor?. 1506 m. gruod?io 8 d. Lenkijos Senato pos?dyje
Petrakave
?ygimantas buvo i?rinktas Lenkijos karaliumi. 1507 m. sausio 20 d. jis atvyko ? Krokuv? ir po keturi? dien? Vavelio katedroje primo And?ejaus Bory?evskio buvo kar?nuotas.
Ant denaro pavaizduotas ?ygimantas Senasis
Kuriam laikui u?tikrin?s ramyb? pa?adu kasmet mok?ti duokl? Krymo chanui
Mengli I Gir?jui
ir nusiunt?s pasiuntinius pas Valakijos vaivad?
Bogdan?
, ?ygimantas ?m?si tvarkyti ?alies reikalus. I?laidaus
Aleksandro
apgriautas Lietuvos ?kis buvo sutvarkytas, daugelis jo ?siskolint? dvar? buvo i?pirkta. ?ygimantas i?mok?jo algas kariuomenei, sudar? atsargin? kapital? ?vairioms visuomenin?ms i?laidoms. ? ?k? jam teko kreipti daug d?mesio, nes ilg? kar? metu ypa? daug reik?jo pinig? kariuomenei.
1512 m. buvo i?leistos naujos valstyb?s karin?s gynybos taisykl?s: Lenkija (be Lietuvos) buvo padalinta ? penkias apskritis, bajorai i? kiekvienos apskrities kas penkeri metai tur?jo vienerius metus tarnauti kariuomen?je, save pilnai i?laikyti ir apr?pinti. Atsisakantys tarnauti tur?jo ?ne?ti tam tikr? mokest?, vengiantys ?ios prievol?s gal?jo susilaukti turto konfiskacijos. Be to, ?ygimanto buvo ?vesta samdytin? kariuomen?. Kita svarbi finansin?-karin? reforma buvo ?ygimanto patvirtinta 1527 m. Seime: buvo nuspr?sta per ypating?sias komisijas ?vertinti pajamas i? ?emi?; duokli? rink?jams paskirtas atlyginimas, kad nebeb?t? turto prievartavimo ir i?do grobstymo; kiekviename paviete ?galiotas pareig?nas tur?jo atrinkti i? bajorijos tinkamus karinei tarnybai, vesti juos ? nustatyt? viet?, steb?ti, kad b?t? laikomasi disciplinos bei mok?ti algas. Abi ?ios reformos nebuvo pilnai ?gyvendintos d?l didik? ir dvasininkijos pasiprie?inimo. Bajorijos vaidmuo buvo didinamas Seim? sprendimais, kurias buvo apribotos miestie?i? ir valstie?i? teis?s. Pagal 1520 ir 1521 m. seim? nutarimus kiekvienas valstietis, nepriklausomai nuo anks?iau tur?t? privilegij? tur?jo vien? dien? per savait? dirbti pon? ?em?je.
1529
m. LDK priimtas
I Lietuvos Statutas
.
D?l
protestant?
d?mesio
Biblijoje
u?ra?yto Dievo ?od?io studijavimui gimt?ja kalba, ypa? padaug?jo mokykl?. Karalien?s
Bonos
globojamas,
Abraomas Kulvietis
1539 m. ?steig? Vilniuje pirm?j? auk?tesni?j? mokykl?, kurioje dirbo magistras
Jurgis Zablockis
, taip pat sp?jama, kad ir
Martynas Ma?vydas
, galb?t ir
Stanislovas Rapolionis
. Joje ne tik buvo mokoma ?prast? dalyk?, antikini? kalb?, bet ir skelbiamos
reformacijos
id?jos.
Nusileisdamas dvasininkijai ?ygimantas grie?tai ?i?r?jo ? prad?jus? plisti protestantizm?.
1542
m. karalienei Bonai i?keliavus ? Italij?, Vilniaus vyskupas
Povilas Al??ni?kis
i? ?ygimanto Senojo gavo leidim?
protestant? persekiojimui
.
Povilas Al??ni?kis
1542 m. u?dar? Abraomo Kulvie?io ?steigt? mokykl?, manoma, jog ?kalino
Martyn? Ma?vyd?
. D?l persekiojim? i?
LDK
?
Pr?sij?
emigravo
Stanislovas Rapolionis
,
Abraomas Kulvietis
, laisv? atgav?s
Martynas Ma?vydas
. Protestant? persekiojim?
1544
metais sustabd? ?ygimanto Senojo ?p?dinis
?ygimantas Augustas
, i? savo gyvo t?vo gav?s faktin? vald?i? Lietuvoje.
U?sienio politikoje dominavo Maskvos problematika. ?ygimanto valdymo metais su
Maskva
buvo kariauta tris kartus. Nuo 1512 m. iki 1522 m. su pertraukomis truk?s karas baig?si Smolensko praradimu. Po tre?iojo karo (1534?1537) Maskvai atiteko Sebe?as ir Zavolo?j?. Krymo totoriai, nepaisant duoto pa?ado mok?ti duokl? ir toliau t?s? siaubiamuosius pietini? Lenkijos sri?i? antpuolius. Vienos suva?iavime 1515 m. ?ygimantas sudar? s?jung? su Maksimilijonu I, kuris pa?ad?jo palenkti Vasilij? III sudaryti taik? su Lenkija bei priversti Vokie?i? ordino magistr? prisiekti ?ygimantui. Imperatoriui savo pa?ad? netes?jus, ?ygimantas 1520 m. prad?jo kar? su Vokie?i? Ordinu, kuris ?josi s?kmingai. Iki galo pergale ?ygimantas nesugeb?jo pasinaudoti ir pasitenkino tuo, kad paskutinis Ordino magistras dav? jam vasalin? priesaik? (1525 m.). Savo gyvenimo pabaigoje ?ygimantas Senasis jau nebetur?jo j?g? ir joki? plan?, net atsisak? nuo pretenzij? ?
?ekij?
ir
Vengrij?
po j? valdovo, brolio Vladislovo mirties ir u?leido jas
Habsburgams
.
Jau
Aleksandro
laikais Lietuvos pon? tarpe vis labiau ?m? ?sigal?ti rus? kilm?s bajorai. Auk??iausiai i? j? buvo i?kil?s totori? kilm?s kunigaik?tis Michailas Glinskis (
rus.
Mikhail Lvovich Glinsky
: ir
lenk.
Michał Gli?ski
(
1470
?
1534
m.)), bet lietuviams apkaltinus j? neva jis nu?ud?s Aleksandr?, pab?go ? Maskv?. M. Glinskio pasikviestas Maskvos kunigaik?tis Vosylius III (
rus.
Василий III Иванович
) apgul? daugel? rytini? Lietuvos miest? (skelb?si ein?s vaduoti spaud?iam? pravoslav?) ir artinos prie
Smolensko
. Bet atvyk?s
Lietuvos etmonas
kunigaik?tis
Konstantinas Ostrogi?kis
(
lenk.
Konstanty Ostrogski
) ties
Or?a
sumu?? prie?us.
1509
m. pasira?yta su Maskva am?inoji taika. Abi pus?s pasi?ad?jo neliesti viena kitos pripa?int? ?emi? ir laisvai praleisti per savo teritorij? kitos valstyb?s pasiuntinius ir pirklius.
?is karas Lietuvai buvo daug sunkesnis. M. Glinskio pastangomis, ?? kart? Maskvai pavyko gauti daug paramos i?
Austrijos
imperatoriaus Maksimiliano I (
vok.
Maximilian I von Habsburg
). ? Maskv? imperatorius nusiunt? daugyb? karo specialist? in?inieri? ir artilerist?, mat imperatorius nor?jo susilpninti ?ygimant?, kuris ypatingai r?pinosi, kad
Hasburgai
negaut? jo brolio Vladislovo II valdomos
Vengrijos
ir
?ekijos
. Kad
Lenkija
neit? ? pagalb? Lietuvai, prie? j? buvo sukelta
Moldavija
ir
kry?iuo?iai
. Karas prasid?jo
1512
m., visos Maskvos j?gos buvo nukreiptos ? Smolensk?. Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau, M. Glinskiui suk?lus viduje s?moksl?,
1514
m. paimtas. Bet ir v?l atvyk?s K. Ostrogi?kis ties Or?a sumu?? Maskvos kariuomen?. Tur?damas 30000 kari?, jis sumu?? 80000 Maskvos kariuomen? (i? j? 30000 krito karo lauke, o pats vadas su 1500 bajor? ir kari? pateko ? nelaisv?). Nors buvo laim?ta, bet Smolensko tvirtov?s atsiimti nebepasisek? net per sekan?ius 8 karo metus.
1522
m. pasira?ytos 11 met? paliaubos, Smolenskas paliktas Maskvai, jis Lietuvai gr??o tik po beveik 100 met? (
1611
m.).
Ankstyvesnieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypa? d?l to, kad bajorija nenor?jo kariauti ir nenor?jo mok?ti karui reikaling? mokes?i?. Tad kol b?davo surenkama kariuomen?, Maskva susp?davo u?imti nema?a Lietuvos pili?. Paskui nebegal?davo nieko pad?ti n? dideli laim?jimai, nes po j? maskvie?iai u?sidarydavo pilyse ir vengdavo atvir? m??i?, o paimti pil?, naudojantis to meto karo technika, buvo gana sunku. Pirmuosius du karus ?ygimanto laikais prad?jo Maskva, bet ?? tre?i?j? ? Lietuva. Kai
1533
m. mir? Vosylius III, Maskvos kunigaik??iu tapo
Ivanas R?stusis
(
rus.
Иван Грозный
) (
1533
?
1584
m.). Kadangi jis tuomet buvo dar ma?as, buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kunigaik?tyst?je prasid?jo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tik?josi pasinaudoti. ?ygimantas buvo patrauk?s ? savo pus?
Krymo
totorius
, apsi?m?s jiems kasmet mok?ti po 15000
dukat?
, ir Maskvai nuolat gr?s? i? j? pus?s pavojus. Nors l??? buvo pakankamai surinkta, bajorija n?jo ? kar?, ir visi dideli siekiai nepavyko.
1537
m. su Maskva buvo padarytos 7 met? paliaubos, kurios v?liau buvo prat?stos, ir
?ygimanto Augusto
laikais. Siena su Maskva ma?ai tepasikeit?.
Kai kuriuose ?altiniuose nurodoma, kad iki pirmosios santuokos ?ygimantas Senasis tur?jo tris nesantuokinius vaikus su
Kotryna Telniczanka
(
Katarzyna Telniczanka
)):
?ygimantas Senasis buvo ved?s du kartus.
1512
m.
vasario 8
d. ved?
Barbor? Zapolij?
(
1495
?
1515
m.
spalio 2
d.) (vengr? kunigaik??io Stefano Zapolijo (
Szapolyai Istvan
) dukr?) ir tur?jo du vaikus:
1518
m.
baland?io 18
d. ?ygimantas Senasis ved?
Bon? Sforz?
(
1494
m.
vasario 13
d. ?
1557
m.
lapkri?io 7
d.) ir tur?jo penkis vaikus (?e?tasis mir? tik gim?s):
Kai ?ygimantas jau buvo senas, valstyb?je did?iausi? ?tak? ?gijo jo antroji ?mona,
Milano
ir
Bario
kunigaik?tyt?
Bona
. Lenkijoje ji ?gijo didel? vald?i? ir ?eimininkavo savo vyro vardu. Paskutiniais gyvenimo metais visai nebuvo gird?ti ?ygimanto Senojo. U?sienyje jau daug kas man?, kad jis mir?s. Turk? sultonas net buvo atsiunt?s u?uojaut?, o Maskvos kunigaik?tis savo pasiuntiniams instrukcijose ?ra?ydavo: ?Jei karalius mir?s, ? pareik?ti u?uojaut?“.
-
?ygimantas Senasis
Carta Marina
?em?lapio fragmente
-
?ygimanto Senojo antkapis
-
?ygimantas Senasis su r?m? juokdariu Stan?iku
- A. ?apoka, Lietuvos istorija; ?vietimo ministerijos knyg? leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m.
ISBN 5-420-00631-6