Klaip?dos kra?tas
(
vok.
Memelland
) ? ?iaurin?je
Ma?osios Lietuvos
dalyje ir palei
Nemuno
?emup? bei
Baltijos j?r?
1919
?
1939
m. egzistav?s teritorinis vienetas. Plotas (be vidaus vanden?) 2416 km², ilgis apie 140 km. J? sudar? dabartini?
Klaip?dos
,
?ilut?s
,
Taurag?s
,
Jurbarko
ir
Kretingos
rajon?,
Pag?gi? savivaldyb?s
teritorija,
Klaip?da
ir
Neringa
.
Klaip?dos kra?tas ilg? laik? buvo
Pr?sijos karalyst?je
, po
1871
m. ?
Vokietijos imperijoje
.
Antant?s
pavedimu
1920
?
1923
m. kra?te buvo
Pranc?zijos
kariuomen?,
1923
m. kra?t? prisijung?
Lietuva
.
1939
m.
kovo 23
d. A. Hitleriui
pareikalavus
Klaip?dos kra?tas buvo perduotas
Tre?iajam Reichui
.
1945
m.
sausio 28
d.
Raudonoji Armija
??eng? ? Klaip?d?, o
vasario 4
d. ir ? Kur?i? nerij?. Po to Klaip?dos kra?tas tapo
Lietuvos TSR
dalimi.
1912
m. Klaip?dos mieste ir kra?te gyveno 131 100 gyventoj? (2848 km² plote), 47,0 proc. ? miestuose.
1925
m.
sausio 20
d. sura?ymo metu gyveno 141 650 gyventoj?, i? j? 50,8 proc.
lietuviai
, ta?iau 34 340 lietuvi? (24,2 proc. gyventoj?) nor?dami pabr??ti savo skirtum? nuo
Did?iosios Lietuvos
lietuvi?, u?sira??
klaip?di?kiais
.
Vokie?iais
u?sira?? 41,9 proc., 7,3 proc. kitatau?iais. 94,1 proc. buvo
evangelikai
(vyravo
liuteronai
). Miestuose ir miesteliuose gyveno 55,3 proc.
[1]
Klaip?dos pilis XVIII a.
Kaip istorin? sritis Klaip?dos kra?tas atsirado
1919
m., kai
Pary?iaus taikos konferencijoje
Lenkijos
atstovas i? prad?i? pareikalavo
Ma??j? Lietuv?
sujungti su Did?i?ja ir abidvi kartu prijungti prie Lenkijos, bet
kovo 3
d. memorandume pasi?l? prie Lietuvos prijungti tik Klaip?dos kra?t?, kuris kol Lietuva n?ra s?jungoje su Lenkija, tur?t? atitekti
Antant?s
did?i?j? valstybi? kontrolei. Pasi?lymas buvo priimtas.
[2]
Versalio taikos sutartis
1919
m. numat? kra?t? atskirti nuo
Vokietijos
, j? laikinai perduoti
Did?iosios Britanijos
,
Pranc?zijos
,
Italijos
ir
Japonijos
?inion;
Nemun?
nuo
Gardino
iki ?io?i? internacionalizuoti. Iki sutarties ratifikavimo Klaip?dos kra?tas buvo Vokietijos globoje, vokie?iai steng?si paversti kra?t? laisva valstybe (
vok.
Freistaat
) arba kad jis likt? Vokietijos dalis.
1920
m.
sausio 10
d. ?sigaliojus taikos sutar?iai,
vasario 12
d. paskutiniai vokie?i? kariniai daliniai pasitrauk? i?
Klaip?dos
.
Taigi, Klaip?dos kra?tas sukurtas
1919
m.
bir?elio 28
d. Versalio taikos sutarties 28 ir 99 straipsniais atskyrus ?iaurin?
Ryt? Pr?sijos
dal? nuo
Vokietijos
. Ap?m? 2848 km² (be vidaus vanden? ? 2416 km²) teritorij?. Pietin? riba buvo
Nemuno up?
, rytin? ma?daug sutapo su
1422
m.
Melno sutartimi
nustatyta siena tarp
LDK
ir
Vokie?i? ordino
.
1925
m. kra?te gyveno 141 645,
1939
m. ? 153 793 gyventojai.
1925
m. sura?ymo duomenimis, Klaip?dos kra?te gyveno 45,2 proc. vokie?i?, 26,5 proc. lietuvi?, dar 24,2 proc. kra?to gyventoj? u?sira?? es?
klaip?di?kiai
.
Pagal
Versalio sutart?
, kra?to administravimas tur?jo pereiti
s?jungini? valstybi?
?inion. Antant?s vardu j? vald?
Pranc?zija
. Iki oficialaus per?mimo kra?t? administravo Vokietijos vyriausyb?s ?galiotinis grafas
V. Lambsdorfas
.
1920
m.
vasario 15
d. kra?to valdym? per?m? Pranc?zijos paskirtas Klaip?dos kra?to vyriausiasis komisaras gen.
D. ?. Odri
.
1921
m.
gegu??s 1
d. nauju vyriausiuoju komisaru tapo
?anas Gabrielis Petisn?
. Kra?t? vald? direktorija, kurios pirmininku tapo buv?s
Klaip?dos
vyr. burmistras
A. Altenbergas
, nuo
1921
m.
rugpj??io 6
d. ?
Vilius Steputaitis
ir 20 nari? Valstyb?s taryba, kuriai vadovavo vyr. komisaras. Klaip?dos kra?tas buvo suskirstytas ?:
3 apskritis:
ir 1 miest?:
Pagrindinis straipsnis ?
Klaip?dos sukilimas
.
Paminklas Klaip?dos kra?to prijungimui prie Lietuvos ? ?ilut?je
1920
m. patvirtinta Klaip?dos kra?to v?liava
1920
?
1923
m. d?l politin?s kra?to ateities susikirto
Lenkijos
, Lietuvos ir Klaip?dos kra?to gyventoj? interesai. Dar
1919
m.
liepos 16
d. susirink? 107 viso kra?to politiniai veik?jai su?auk? steigiam?j? susirinkim?, kuris tur?jo parengti atskiros Klaip?dos kra?to valstyb?s konstitucij?. Vadinamojo
Freistaato
(laisvos Klaip?dos kra?to valstyb?s) id?ja kilo klaip?di?kiams ie?kant konsensuso tarp Lietuvos, Lenkijos, Antant?s interes?. ?manoma, kad ?ios id?jos atsiradimui ?takos tur?jo Versalio sutarties 100?108 str. suformuotas laisvasis
Dancigo
miestas, pri?i?rimas
Taut? S?jungos
. Ka?k? pana?aus galvota kurti ir Klaip?dos kra?te.
Freistaato
id?ja buvo nukreipta ir prie? galim? susijungim? su Lietuva, nes tokiai ateities vizijai Klaip?dos kra?te netur?ta ypatingo noro: ekonominiu po?i?riu kra?tas buvo toliau pa?eng?s, jo ?kininkai tur?jo rink? Vokietijoje, su ?ia ?alimi siejosi ir visos kult?rin?s tradicijos bei juridin? tvarka. Su Petisne ?inia de?iniosios j?gos
1921
m.
gruod?io 1
d. ?k?r?
Freistaato talkinink? s?jung?
, kurios esminis u?davinys buvo ?vairiais b?dais skleisti kra?te
Freistaato
privalumus. Id?jos ?alinink?
1921
m.
gruod?io 15
d. surengtame neoficialiame Klaip?dos kra?to
plebiscite
?i? id?j? par?m? trys ketvirtadaliai kra?to pilie?i? (54492 gyventojai i? 71856).
Lenkija ir Lietuva, spr?sdamos Klaip?dos kra?to ateities klausim?, r?m?si ekonominiais ir etnopolitiniais motyvais. Lenkija buvo suinteresuota tur?ti Klaip?dos uoste kontrol?s svert?, per j? eksportuoti savo produkcij?, be to, stipri Lenkijos ?taka Klaip?doje gal?jo Lietuv? daryti labiau priklausom? nuo Lenkijos.
1921
m. gruod? Klaip?doje ?steigtas Lenkijos konsulatas, o
1922
m. pasira?yta prekybos sutartis su Klaip?dos kra?to pramonininkais u?tikrino per kar? nutr?kus? medienos tiekim? ? uost?.
Klaip?dos kra?to prijungimo prie Lietuvos b?tinyb? gerai suvok?
Ernesto Galvanausko
vyriausyb?. Tik kontroliuodama Klaip?dos uost?, jauna Lietuvos valstyb? gal?jo b?ti ekonomi?kai nepriklausoma.
1921
m. Lietuva taip pat ?steig? Klaip?doje konsulat?, dar
1920
m. kov?, spaud?iant Lietuvai,
lietuvinink?
veik?jai
Erdmonas Simonaitis
ir Mikelis Reidys buvo priimti ? Klaip?dos kra?to direktorij?. Suradusi savo kampanijai atram? lietuvinink? terp?je,
1922
m. vyriausyb? Klaip?dos kra?te prad?jo aktyviau propaguoti susijungimo su Lietuva id?j?, o slaptas U?sienio reikal? ministerijos fondas per konsulat? Klaip?doje finansavo lietuvinink? politik?, palankiai ?i?rin?i? ? susijungim? su Lietuva, veikl?. Prast?jant ekonominei situacijai Klaip?dos kra?te, Galvanausko vyriausyb? vykd? spaudim?, neleisdama ?ve?ti ? kra?t? maisto produkt?, o derybose nuolat reikalavo nukelti muit? sien? su Vokietija prie Nemuno. Tuo b?du, Lietuva, pana?iai kaip Lenkija, siek? paveikti klaip?di?ki? opinij?, diskredituoti
Freistaato
?alininkus ir ?gauti kuo daugiau susijungimo su Lietuva r?m?j?.
Klaip?dos pa?to ?enklai, 1920?1925
Klaip?dos pronacistini? organizacij? nariai u?si?mim? metu
Smogikai mar?iruoja Klaip?dos gatv?mis
Vokietijos kariuomen? Klaip?dos uoste. 1939 m. kovo m?n.
1922
m.
Ambasadori? konferencija
Klaip?dos klausimui spr?sti paskyr?
Jules Laroche
, kuris, labiau paveiktas
Freistaato
id?jos ?alinink?, jau
1923
sausio 10
d. buvo pasiruo??s suteikti Klaip?dos kra?tui laisvosios valstyb?s status?. Lietuva tokioje situacijoje nutar? ry?tingai veikti: Galvanausko vyriausyb?, u?sitikrinusi
Vokietijos
ir
Soviet? Rusijos
param?, per visuomenin? organizacij?
Lietuvos ?auli? s?junga
ir Klaip?doje ?kurt? lietuvinink?
Vyriausi?j? Ma?osios Lietuvos gelb?jimo komitet?
organizavo karin? Klaip?dos kra?to prijungim? prie Lietuvos, vadinam?j?
Klaip?dos sukilim?
(
1923
m.
sausio 10
-
15
d.). Ta?iau po diplomatinio Antant?s valstybi? spaudimo, Lietuva sutiko, kad Klaip?dos prijungimo j?ga legalizavimas ne?vykt?, o vietoj to kra?tas b?t? perduotas Lietuvai i? s?junginink? rank?.
Ambasadori? konferencija
, atsi?velgdama ? Lietuvos nuolaidas,
1923
m.
vasario 17
d. sutiko, kad Lietuva perimt? suverenum? Klaip?dos kra?te, bet tik jei sutikt? su s?junginink? i?keltomis autonomijos s?lygomis. Jos numat? atsi?velgim? ne tik ? Lietuvos, bet ir ? Lenkijos interesus Klaip?doje, be to, autonomijos s?lygas reglamentuosian?i? konvencij? tur?jo parengti pati Ambasadori? konferencija. Galvanausko vyriausyb?, kaip tai ir numat? s?jungininkai,
kovo 13
d. pripa?indama ?? sprendim?, tur?jo pripa?inti ir jame ?ra?ytus saugiklius. Ta?iau
kovo 24
d.
Pary?iuje
prasid?jusiose derybose d?l konvencijos Lietuvos diplomatams galiausiai pavyko i?vengti daugelio Lenkijos interesus tenkinan?i? punkt? ?ra?ymo ? konvencij? (?iai s?kmei buvo palanku tai, kad nuo
1923
m. vidurio vis labiau komplikavosi Pranc?zijos ir Britanijos santykiai).
Klaip?dos konvencija
buvo pasira?yta
1924
m.
gegu??s 8
d. Pary?iuje tarp Lietuvos Respublikos ir Ambasadori? konferencijos valstybi?.
Nuo
1923
m.
vasario 19
d. iki
1939
m.
kovo 22
d. Klaip?dos kra?tas autonomijos pagrindais, kuriuos reglamentavo Konvencija, priklaus? Lietuvos Respublikai. Ta?iau Lietuvos bandymai integruoti Klaip?dos kra?t? nebuvo s?kmingi. Autonomin?s vietini? gyventoj? renkamos kra?to institucijos (direktorija,
seimelis
) Lietuvos veiksmus da?nai traktavo kaip ki?im?si ? j? kompetencij?, tod?l ?tar? Lietuv? siekiant per?engti autonomijos ribas ir visi?kai prijungti Klaip?dos kra?t?. Lietuvos vyriausyb?, nesuprasdama galimo skubotos integracijos pavojaus, ?tar? kra?to institucijas bandymu atpl??ti Klaip?d? nuo Lietuvos. Tokiam ?tarimui buvo palankus ir gana atviras Vokietijos ki?imasis ? Klaip?dos kra?to reikalus ma?daug nuo
1930
m. Tod?l Lietuvos valdymas Klaip?dos kra?te politi?kai buvo nepaprastai ?temptas, o kra?tas tarpukariu tapo vienu i? Europos konfliktini? ?idini?.
Lietuva fakti?kai pralaim?jo
1925
m. kilus? ba?nytin? gin??, kai Klaip?dos kra?to
evangelik? liuteron?
ba?ny?i? nor?ta ?jungti ? Lietuvos ba?nytin? provincij?. Vietin? liuteron? ba?ny?ia liko autonomine Ryt? Pr?sijos ba?nytin?s provincijos dalimi. Prie? pat III seimelio rinkimus,
1930
m., Lietuva pakeit?
Rinkim? ?statym?
ir suk?l? negatyvi? Klaip?dos kra?to institucij? ir Vokietijos reakcij?. ?is Vokietijos ?siki?imas po to veikusi? direktorij?, atrodo, buvo suvoktas kaip bandymas susigr??inti ?tak? prarastose teritorijose, tod?l beveik visos v?liau dirbusios direktorijos jau atvirai prie?inosi kra?to integracijai ? Lietuvos valstyb?.
1932
m.
vasario 6
d.
gubernatoriui
Antanui Merkiui
atstatydinus direktorijos pirminink? Ot? B??er? i? pareig?, Vokietija, apeliuodama ? es? neteis?tus Lietuvos veiksmus, pasiek?, kad Lietuvai b?t? i?kelta byla
Taut? S?jungoje
. Tarptautinis Taut? s?jungos Hagos tribunolas, svarst?s byl? d?l
Klaip?dos kra?to statuto
pa?eidimo,
1932
m.
rugpj??io 11
d. paskelb? verdikt?, kuriuo i? esm?s apgyn? Lietuvos veiksmus. ?is Lietuvos laim?jimas demonstravo, kad ji veik? teis?tomis priemon?mis. Tod?l kai
1933
m.
Adolfas Hitleris
buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, ir Klaip?dos kra?te prasid?jo agresyvus pronacistinis jud?jimas, Lietuva dr?siai veik? bandydama j? pa?aboti.
1934
?
1935
m., kai kra?to pronacistini? organizacij? veik?jai buvo teisiami Kaune (
Neumanno-Sasso byla
), buvo did?iausios ?tampos kra?te metai. Visgi ma?daug nuo
1936
m. Lietuva akivaizd?iai ?m? nuolaid?iauti stipr?jan?iai Vokietijai. Nuo
1936
m. pabaigos buvo
amnestuota
dauguma Noimano-Saso byloje nuteist?j? veik?j?. Gubernatoriaus paskyrim? ?m? lemti konsultacijos su Vokietija, po Vokietijos spaudimo
1938
m.
lapkri?io 1
d. prezidentas
Antanas Smetona
prival?jo at?aukti karo pad?t? Klaip?dos kra?te.
1939
m.
kovo 20
d. Lietuvos u?sienio reikal? ministras
Juozas Urb?ys
gavo Vokietijos u?sienio reikal? ministro
Joachimo fon Ribentropo
ultimatum?. Vokietija pareikalavo gr??inti Klaip?dos kra?t?. Nesulaukusi paramos i? Klaip?dos konvencijos signatari?, Lietuva tur?jo ?? reikalavim? priimti. V?lyv?
1939
m.
kovo 22
d. vakar? Berlyne Juozas Urb?ys, J. fon Ribentropas ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje
Kazys ?kirpa
pasira?? penki? straipsni? Vokietijos-Lietuvos sutart? d?l Klaip?dos kra?to perleidimo.
1939
m.
kovo 23
d. pagal i? anksto paruo?t? plan? Klaip?dos kra?to sien? per?eng? Vokietijos kariuomen?. Hitlerio ?sakymu, iki
1939
m.
gegu??s 1
d. kra?tas tur?jo b?ti integruotas ? Vokietijos Reicho administracin? bei juridin? sistem?.
1945
m. prad?ioje kra?t? u??m?
Raudonoji armija
, jis prijungtas prie Lietuvos TSR.
Administraciniu-teritoriniu po?i?riu apskri?i? ir vals?i? tinklas buvusiame Klaip?dos kra?te egzistavo iki
1948
m., kai Klaip?dos, ?ilut?s ir Pag?gi? apskri?i? vals?iai buvo padidinti. Pagal dabartin? (
2008
m.) administracin?-teritorin? suskirstym? Klaip?dos kra?tas apima dal?
Jurbarko rajono
, dal?
Klaip?dos rajono
, dal?
Kretingos rajono
, dal?
Palangos savivaldyb?s
, dal?
?ilut?s rajono
, dal?
Taurag?s rajono
, vis?
Klaip?dos
ir
Neringos
miest? savivaldybi? bei
Pag?gi? savivaldyb?s
teritorij?.
- Valsonokas R.,
Klaip?dos problema
, Klaip?da, 1932.
- Mikulicz S.,
Kłajpeda w politice europejskej 1918?1939
, Warszawa, 1976.
- ?ostautait? P.,
Klaip?dos kra?tas 1923?1939
, Vilnius, 1992.
- ?alys V.,
Kova d?l identiteto: kod?l Lietuvai nesisek? Klaip?doje tarp 1923?1939 m.
, Luneburg, 1993.
- Vareikis V.,
Klaip?da XX am?iuje
, Klaip?da, 1993.
- Ruffmann K.-H.,
Deutsche und Litauer in der Zwischenkriegszeit
, Luneburg, 1994.
- 1923 met? sausio ?vykiai Klaip?doje
, Klaip?da, 1995.
- Klaip?dos kra?to prisiminimai. ? Klaip?da: S. Joku?io leidykla-spaustuv?, 2009. ? 128 p.: iliustr. ?
ISBN 978-9986-31-279-6
- Klaip?dos kra?to knygos veik?jai: bibliografinis ?odynas (sud. Diana Karalien?). ? Klaip?da: Druka, 2009. ? 68 p.: portr. ?
ISBN 978-609-404-006-1