?emaitija

Kitos reik?m?s ? ?emaitija (reik?m?s) .

Kra?tas: ?emaitija ?emait?j?

?alis	Lietuva
V?liava
Tautos	?emai?iai ( lietuviai )
Kalba	Lietuvi? kalba , ?emai?i? tarm?
Valstyb?s	Lietuva
Miestai	Kra?iai , Raseiniai , Tel?iai , ?iauliai , Plung?

?em?lapyje pa?ym?ta gelsva spalva

?emaitija (anks?iau tiesiog ?emai?iai , ?em. ?emait?j? , lot. Samogitia ) ? Lietuvos etnografinis regionas , ^[1] taip pat geografinis ir istorinis regionas. Pirmas pamin?jimas ? 1219 m., kur minimi du ?emai?i? kunigaik??iai - Gerdvilas ir Vykintas, dalyvav? taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Galicijos-Voluin?s kunigaik?tys?i? 1215 m. ?emaitijos etnografinis regionas pagal 2003 m. Etnin?s kult?ros globos tarybos patvirtint? ?em?lap? apima 15 774 km² plot?.

?emaitijos etninio regiono sostine laikomi Tel?iai , nors istori?kai ?emai?i? ?em?s centras visad buv?s Medinink? ?em?je , Medininkuose (dabartiniai Varniai ). B?tent Medinink? ?em? buvo nuolatinis kry?iuo?i? taikinys ? ? ten ved? daugelis j? ?ygi?, kai buvo puolami ?emai?iai. Medininkuose 1417 m. buvo ?kurta ir ?emai?i? vyskupija . Kiti svarb?s ?emaitijos centrai buvo Raseiniai , Kra?iai ir ?iauliai : ?iuose miestuose rinkdavosi ?emaitijos seni?nijos seimeliai.

1441 m. ?emaitija tapo autonomi?ka Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s sud?tyje. Tais pa?iais metais ?emaitijai buvo suteiktas oficialus kunigaik?tyst?s statusas ir ji buvo ?traukta ? LDK , o v?liau ir ? Abiej? Taut? Respublikos valdov? titulus.

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tradici?kai ?emaitijos pavadinimas kildinamas i? lietuv i? kalbos ?od?io ??emas“. ^[2]^[3] Pasak daugelio istorik?, ?emaitijos pavadinimas gal?jo b?ti vartojamas kalbant apie ?em? esan?ia u? Nemuno rib?. ^[2]^[3]^[4]^[5] Kita hipotez? teigia, jog jis kil?s i? lietuvi? kalbos ?od?io ??em?“, ta?iau ji n?ra labai populari. Viduram?iais ?emaitija lotyni?kai buvo ?inoma bei u?ra?oma kaip Samaitiæ, Zamaitiæ, Zamaytæ, Samathæ, Samethi ; ^[6] rus?n? ?altiniai mini region? kaip жемотьская земля ( liet. ?emaitijos ?em? ); i? jo kilo ir lenki?kas regiono pavadinimas ?mud? ir tikriausiai vidurio vokie?i? auk?tai?i? Sameiten, Samaythen . Tai nusako senesn? ?emaitijos pavadinimo form? ??emai?iai“. ?emaiti?kai ji vadinama ??emait?je“ ( vardininkas ??emait?j?“).

Lietuvos didysis kunigaik?tis Vytautas 1420 m. kovo 11 d. taip ra?? lai?ke ?v. Romos imperatoriui Zigmantui I : ^[7]

?emai?i? ?em?, kuri yra m?s? paveld?jimas ir m?s? t?vonija i? teis?tos prosenoli? bei senoli? ?p?dinyst?s, yra ir visada buvo viena ir ta pati Lietuvos ?em?, nes yra viena kalba bei tie patys gyventojai. Bet kadangi ?emai?i? ?em? yra ?emiau negu Lietuvos ?em?, tod?l ir vadinama ?emaitija, nes taip lietuvi?kai yra vadinama ?emesn? ?em?. O ?emai?iai Lietuv? vadina Auk?taitija , t. y. i? ?emai?i? ?i?rint, auk?tesn? ?em?.

Gyventoj? kalba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? ?emai?i? tarm? .

Dauguma ?emaitijos gyventoj? kalba lietuvi? kalbos ?emai?i? tarme, kuri? dalis ?emai?i? link? laikyti atskira ?emai?i? kalba.

XX a. Lietuvoje susiformuoja ir ?sigali dialektologin? ?emaitijos regiono samprata. LDK ir carin?s okupacijos laikais ??emai?i? kalba“ buvo vadinamos ?emai?i? kunigaik?tyst?je vartotos tarm?s t. y. etnini? ?emai?i? ir vakar? auk?tai?i?. Pastar?j? patarme ir buvo para?yta pirmoji lietuvi?ka/?emaiti?ka knyga: ?Knygel?s pa?ios bylo lietuvninkump ir ?emai?iump“, M. Ma?vydas. XVIII a. prad?ioje vakar? auk?tai?i? patarm?s pagrindu susiformavusi pirmoji bendrin? lietuvi? ra?t? kalba taip pat vadinta ??emai?i? kalba“ (ja para?ytos beveik visos nuo XVIII a. prad?ios iki XX a. prad?ios i?leistos Did?iosios Lietuvos lietuviams skirtos lietuvi?kos knygos). ?ios lietuvi? ra?to kalbos varianto raid? nuolat (ypa? XVIII a.) veik? ir dabartin? ?emai?i? tarm?, kuri pati ra?ytin?s formos netur?jo iki pat XX a. 2-3 de?imtme?io.

Svarbiausios gyvenviet?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kra?iai ? ?emai?i? seni?nijos ir ?emai?i? kunigaik?tyst?s administracinis centras XV?XVI a.,
Raseiniai ? 11 203 gyv., ?emai?i? kunigaik?tyst?s administracinis centras nuo XVI a. 7 de?imtme?io iki kunigaik?tyst?s panaikinimo (1795 m.), taip pat Piet? ?emaitijos etnokult?rinio paregionio centras,
Tel?iai ? 24 295 gyv., ?emaitijos etnokult?rinio regiono centras,
Ma?eikiai ? 35 997 gyv., svarbus naftos perdirbimo pramon?s centras,
Taurag? ? 23 513 gyv., apskrities centras,
Plung? ? 17 318 gyv.
Kretinga ? 19 101 gyv.
Palanga ? 15 732 gyv.
Naujoji Akmen? ? 9 300 gyv.
Skuodas ? 6 513 gyv. Aktyvus ?emaitijos kult?ros centras: ?emai?i? teatro veikla, ?emaiti?k? knyg? leidyba. Savivaldyb?s pos?d?i? metu kalbama ?emaiti?kai.
?ilal? ? 5 492 gyv.
Rietavas ? 3 824 gyv.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? ?emaitijos istorija .

?emai?i? vardas pirm?kart minimas 1219 m. Voluin?s kronikoje, kur kalbama apie 1215 m. ?vykius. Senov?je ?iuo vardu buvo vadinama vakarin? Lietuvos dalis ma?daug iki Nev??io .

?emai?i? ?em?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? ?emai?i? ?emi? konfederacija .

Nuo XI a. ?emaitijos teritorijoje gyvenusios ?emai?i? gentys sudar? nema?? skai?i? ?emi? ? teritorini? vienet?, susijungusi? gynybiniais tikslais ir vadovaujam? kunigaik??i?. Tarp toki? ?emi? svarbios buvo Kar?uva (vakariausia dalis), Knituva , Gai?uva , ?iauliai , Medininkai ir kt.

Kiti ?altiniai mini, kad XIII a. svarbiausi? ?emai?i? ?emi? (keli? ar keliolikos vad. lauk? jungini?) centrai buvo Ariogala , Betygala , J?kainiai , Kaltin?nai , Kar?uva , Kaunas , Knituva , Kolainiai , Kra?iai , Kul?nai , Lab?nava , Laukuva , Pagraud? (tik?tinas to paties vardo ?em?s centro pavadinimas; voki?kuose ?altiniuose ?i vietov? ?vardyta kaip ?Gedimino pilis“, ? pastaroji archeolog? siejama su Vilk? Lauko kaime netoli Kv?darnos esan?iu Kupl?s piliakalniu , Medv?galis , Panemun? (dab. ?emoji Panemun? ), Raseiniai , ?iauliai , Tverai , Upyt? , Vangiai , Varniai (Medininkai), Vei?iai , Veliuona , Vidukl? , ?eimiai .

?emai?i? ?emi? konfederacija jau nuo XIII a. pr. buvo viena i? keli? pagrindini? Lietuvi? ?emi? konfederacijos dali?. Ji (kaip ?emaitija) pirm? kart? netiesiogiai pamin?ta Voluin?s metra?tyje , apra?ant 1219 m. LDK ir Hali?o - Voluin?s taikos sutarties sudarym?. Pasak metra??io, ?iai sutar?iai pritar? ir du ?emai?i? kunigaik??iai ? Erdvilas ir Vykintas .

XIII a. Lietuvos didysis kunigaik?tis Mindaugas , siekdamas pa?alinti visus konkurentus ? sost?, stojo prie? savo brol?nus Tautvil? ir Gedivyd? , kuriuos tuomet u?stojo ?emai?i? kunigaik?tis Vykintas . Mindaugas apgul?s Vykinto pil? Tvirement ( Tverai ), kurioje glaud?si Tautvilas ir Gedivydas, nu?ud? ?emai?i? kunigaik?t? Vykint? ir u?ra?? jo ?emes Kalavijuo?i? ordinui bei Rygos vyskupui. Mindaugo donacijose minimos ?em?s prakti?kai ?eina ? dabartin? etnokult?rin?s ?emaitijos teritorij?.

?emaitija ar bent vakarin? jos pus? Lietuvos valdov? buvo ne kart? atiduota (ma?iausiai 8 kartus) Vokie?i? ordinui : Mindaugas Vakar? ?emai?ius ? Vykinto valdytas ?emes ? kry?iuo?iams u?ra?? 1253 m., o ?visus ?emai?ius“ ? 1259 m., Jogaila atidav? ?emai?ius iki Dubysos ? 1382 m. Dubysos sutartimi, Vytautas ?visus ?emai?ius“ iki Nev??io ? 1398 m. Salyno ir 1404 m. Racion?o sutartimis . Jogaila, Vytautas ir ?vitrigaila Vakar? ?emai?ius kry?iuo?iams ?padovanojo“ i? viso 6 kartus. Vakar? ?emaitij? Vokie?i? ordinas ilgiausiai vald? 1253? 1260 ir 1382?1409 m., t. y. nuo Mindaugo vainikavimosi Lietuvos karaliumi iki Durb?s m??io ir nuo Dubysos sutarties sudarymo iki 1409 m. ?emai?i? antivoki?ko sukilimo, kur? iniciavo Lietuvos did?iojo kunigaik??io Vytauto pasi?sti bajorai.

1290?1300 m. paskutinis ?altini? minimas ?emai?i? kunigaik?tis Ma?eika puldin?jo piet? Kur??. Prie Palangos ?emai?i? ?em?s pasiek? Baltijos j?r?.

XIII?XIV a. ?emai?i? vakarinis, pietinis ir ?iaurinis pakra??iai d?l nuolatini? kry?iuo?i? puldin?jim? buvo virt? dykromis.

Tuo metu, kai ?emaitija priklausydavo LDK (pradedant XIV a. 4 ar 5 de?imtme?iu iki 1398 m.), ji buvo administruojama i? Trak? kunigaik?tyst?s .

?emai?i? kunigaik?tyst? ir seni?nija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? ?emai?i? kunigaik?tyst? .

Kry?iuo?iams pralaim?jus 1409?1411 m. kar? su LDK ir Lenkija, ?? kar? u?baigusia Tor?n?s taikos sutartimi Vokie?i? ordinas LDK naudai atsisak? ?emaitijos iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos, o 1422 m. Melno taika kry?iuo?iai LDK dalimi jau galutinai ir be i?lyg? pripa?ino beveik vis? tuometin? etnokult?rin? ?emaitij?, i?skyrus b?simo Klaip?dos kra?to ?iaurvakari? dal? ^[8], kuri? ?vairios voki?kos valstyb?s nuo tada be didesni? pertrauk? vald? iki pat 1920 m. sausio m?n.

XV?XVI a. LDK suskirs?ius ? vaivadijas , ?emai?iams buvo paliktas seni?nijos statusas; XV?XVIII a. nuo likusios etnin?s Lietuvos dalies ?iek tiek skyr?si ir ?emai?i? kunigaik?tyst?s administracinis suskirstymas, ? iki 1764 m. (t. y. iki vad. Tel?i? reparticijos sudarymo) ji skirstyta ? ~28 nedidelius vals?ius , arba vad. tij?nijas.

Lietuvos didieji kunigaik??iai ?emai?i? seni?nijai daugel? kart? teik? vadinam?sias ?emai?i? privilegijas .

1413 m. seni?nijos gyventojus imta versti ? katalikyb?; 1417 m. ?steigta ?emai?i? vyskupija ( 1427 ? 1926 m. buvo subordinuota Gniezno arkivyskupijai).

D?l ?emaitijos geopolitin?s pad?ties ir kit? prie?as?i? XV?XVI a. ?ia susiklost? lengvesn? nei likusioje LDK dalyje baud?iavos forma (dauguma valstie?i? n?jo la?o, nema?? j? dal? sudar? vad. laisvieji ?mon?s ).

1790 m. ?emaitijoje buvo 46 751 d?mas (14 % miestuose ir miesteliuose), apie 327 000 gyventoj?. ^[9]

?emaitija carin?s Rusijos sud?tyje. ?emai?i? lietuvi?kasis s?j?dis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po tre?iojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo atiteko Rusijai , nuo 1843 m. ??jo ? Kauno gubernij? .

XVIII ir XIX a. sand?roje (Vakar?) ?emaitijoje, daugiausia vietos bajor? pastangomis, ?m? spar?iai pl?totis lietuviakalb? ra?tija, o XIX a. prad?ioje ?ia kilo pirmoji lietuvi? tautinio jud?jimo banga.

?emaitija I Lietuvos Respublikos ir LSSR sud?tyje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Lietuvos istorija (1918-1940) ir Lietuvos SSR istorija .

?emaitija po 1990 met? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisija aprobavo dabartinius ma?ojo ir did?iojo ?emaitijos herb? etalonus, remiantis istorine ir ikonografine med?iaga. Dailininkas Algis Kli?evi?ius .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ ?Etnin?s kult?ros valstybin?s globos pagrind? ?statymas. 1999 m. rugs?jo 21 d. Nr. VIII-1328“ . Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d. .
↑ ^2,0 ^2,1 Saulius A. Su?ied?lis (2011). Istorinis Lietuvos ?odynas . Scarecrow Press. p. 263. ISBN 978-0-8108-7536-4 .
↑ ^3,0 ^3,1 Charles Louis Thourot Pichel (1991). ?emaitija . Ajeta. p. 230.
↑ Z. Zinkevi?ius. ?I? kur atsirado lietuviai“. 126 psl.
↑ Дзярнов?ч, А. Жамойць ? Л?тва (gud? kalba)
↑ Osten Dahl, Maria Koptjevskaja-Tamm (2001). The Circum-Baltic Languages: Typology and Contact . John Benjamins Publishing Company. p. 42. ISBN 978-90-272-3057-7 .
↑ Vytauto lai?kai. ?altiniai.info (tikrinta 2023-06-30).
↑ Lietuvi? etnogenez?, V., 1987, p. 216; Dundulis B., Lietuva laisv?s kov? s?kuriuose, V., 1990, p. 17, 18 (?r. taip pat ?ios pozicijos p. 18 pateikt? i?na??, kurioje paneigtas dab. Klaip?dos apylinki? etninis kur?i?kumas Klaip?dos miesto steigimo momentu); Lietuvos TSR istorija, t. 1: Nuo seniausi? laik? iki 1917 met?, V., 1985, p. 51, 76.
↑ ?emaitija . Taryb? Lietuvos enciklopedija , T. 4 (Simno-?vor?n?). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1988.