Darbo diena darbo teis?je - diena , kuri? pagal ?statym? leid?iama dirbti be speciali? apribojim?; diena, kuri? fakti?kai yra dirbama. Europoje ?prastin?s darbo dienos yra nuo pirmadienio iki ?e?tadienio. Daugumoje verslo, amat? - iki penktadienio . Ma?menin?s prekybos, vie?ojo transporto - iki ?e?tadienio ar iki pat sekmadienio (t. y. i?tis? savait? ).

Teisi?kai darbo diena svarbi ne tik darbo ir poilsio srityje, bet skai?iuojant terminus (tiek darbo teis?je, tiek ir kitose teis?s ?akose, pvz., civilinio proceso teis?je - d?l ie?kinio pateikimo; komercin?je arba civilin?je teis?je - d?l prievol?s ?vykdymo termino ir pan.). Darbo dienos s?voka taip pat svarbi ne tik darbo, bet ir Keli? eismo taisykli? atveju. Pvz., yra special?s kelio ?enklai, kuriuose gali b?ti nurodytas u?ra?as arba simbolis, ?ymintis darbo dienas (pvz., kad leid?iama arba draud?iama stov?ti, ?va?iuoti ar pan.)

Lietuva [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Darbo dienos trukm? yra ribojama. Pvz., darbuotoj? , dirban?i? ne vienoje darboviet?je arba vienoje darboviet?je, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutar?i?, darbo dienos trukm? negali b?ti ilgesn? kaip 12 valand? ( LR darbo kodeksas , 144 str. 5 d.) ^[1] .

Vokietija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Darbo diena teisine prasme - Werktag (t. y. privalomumo dirbti diena; pa?od?iui - ?gamybin?“, ?gamyklos“, ? fabriko “, ?dirbtuvi?“ diena)
• Faktinio darbo (atlikimo) diena - Arbeitstag ('darbo diena') ^[2] .

Sekmadienis Vokietijoje yra nedarbo diena netgi prekyboje . T? reglamentuoja federalinis Parduotuvi? u?darymo ?statymas ( vok. Ladenschlussgesetz ). Parduotuvi? u?darymo sekmadieniais pareig? patvirtino netgi Vokietijos Konstitucinis Teismas ( BVerfG ). Tiesa, savo naujausioje praktikoje jis numat? galimyb? federalin?ms ?em?ms reglamentuoti kai kurias i?imtis i? federalinio reguliavimo.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]