Bulgarija
(
bulg.
България
=
B?lgarija
), oficialiai
Bulgarijos Respublika
(
bulg.
Република България
=
Republika B?lgarija
) ? valstyb?
Pietry?i? Europoje
,
Balkan?
pusiasalio rytuose. ?iaur?je ribojasi su
Rumunija
, vakaruose ? su
Serbija
ir
?iaur?s Makedonija
, pietuose ? su
Graikija
ir
Turkija
. Rytuose Bulgarija prieina prie
Juodosios j?ros
. Bulgarija u?ima 110 994 km
2
teritorij? ir yra ?e?iolikta pagal dyd? Europos valstyb?. ?alies sostin? ir did?iausias miestas ?
Sofija
. Kiti didieji miestai yra
Plovdivas
,
Varna
ir
Burgasas
.
Bulgarija yra
besivystanti ?alis
, kurios ekonomika yra auk?tesni? vidutini? pajam? ir u?ima 56 viet? pagal
?mogaus socialin?s raidos indeks?
. Jos
rinkos ekonomika
yra Europos bendrosios rinkos dalis ir daugiausia grind?iama paslaugomis, o toliau seka pramon?, ypa? ma?in? gamyba ir kasyba, bei ?em?s ?kis. Pla?iai paplitusi
korupcija
yra pagrindin? socialin? ir ekonomin? problema; Bulgarija
2018
m. buvo labiausiai korumpuota ?alis
Europos S?jungoje
.
[6]
?alis taip pat susiduria su demografine krize ? ma?daug nuo
1990
m. jos gyventoj? skai?ius kasmet ma??ja. ?iuo metu
[kada?]
gyventoj? yra apytiksliai 7 mln., o
1988
m. j? buvo beveik 9 mln. Bulgarija yra Europos S?jungos,
NATO
ir
Europos Tarybos
nar?. Bulgarija taip pat yra viena i?
ESBO
steig?j? ir yra tris kartus u??musi viet?
Jungtini? Taut? Saugumo Taryboje
.
Pagrindinis straipsnis ?
Bulgarijos istorija
.
Dabartin?s ?alies teritorijoje gyventoj? p?dsak? randama nuo
paleolito laikotarpio
. VIII?VI a. pr. m. e. ?iose teritorijose apsigyveno trak? gentys.
I am?iuje
trakus u?kariavo
Romos imperija
, buvo ?kurtos
Mezijos
,
Trakijos
ir
Makedonijos
provincijos, nuo
395
met? jau priklausiusios
Bizantijos imperijai
.
Ma?daug VI?VII am?iuje ?ia apsigyveno
slav? gentys
. Apie
680
m.
tiurk?
protobulgar? gentis, vadovaujama chano Asparucho, ?siver?? ? ?iaur?s
Balkanus
, taip jie susimai?? su vietiniais slavais ir trakais.
681
m. susik?r? pirmoji Bulgarijos valstyb? su sostine Pliska. Nuo
vengr?
ir
pe?eneg?
antpuoli? susilpn?jusi valstyb?
966
m. buvo u?imta senrusi?,
971
?
1018
m. Bizantija i?st?m? senrusius ir prisijung? ?ias teritorijas, paversdami j? savo provincija. Po
1185
?
1187
met? sukilimo buvo sukurta antroji Bulgarijos valstyb?.
XIII a.
pirmoje pus?je valstybei priklaus? teritorijos, kuriose ?iuo metu ?sik?rusios
Albanija
,
Epyras
,
Serbija
,
Makedonija
, Vakar? Trakija, v?liau valstyb? prad?jo silpti.
1330
m. atskirta Makedonija,
XIV a.
viduryje ? Dobrud?a. Apie
1363
metus valstyb? suskilo, o
1393
?
1396
m. abi karalyst?s u?imtos turk?. Turkai sunaikino bulgar? bajorij?, suvar?? religin? laisv?, bet baigus kariauti, prad?jo kilti ?kis, pl?t?si miestai.
XIX am?iuje sustipr?jo bulgar? tautin? savimon?, kilo
religinis ir kult?rinis s?j?dis
, o po Rus?-Turk? karo (
1877
?
1878
) pagal San Stefano taikos sutart? buvo numatyta didel? bulgar? valstyb?. Ta?iau
1878
met? bir?el? Berlyno kongrese b?simos valstyb?s teritorija suma?inta bei toliau liko Turkijos autonomine kunigaik?tyste.
1879
m. buvo priimta liberali konstitucija, turkams priklausiusi ?em? i?dalinta valstie?iams. Po jaunaturki? revoliucijos Osman? imperijoje
1908
m.
spalio 5
d. buvo paskelbta Bulgarijos nepriklausomyb?, kunigaik?tis Ferdinandas I pasiskelb? caru.
?alis
1912
?
1913
m. dalyvavo
I Balkan? kare
, svariai prisid?jo prie pergal?s prie? turkus, ta?iau v?liau suk?lusi antr?j? Balkan? kar?, jame pralaim?jo ir neteko daugumos ?gyt? ?emi?.
Bulgarijos herbas
1881
?
1927
m.
Po
Pirmojo pasaulinio karo
, kuriame dalyvavo Centro valstybi? pus?je, neteko Vakar? Trakijos, tur?jo mok?ti reparacijas.
1920
?
1923
m. buvo ?vykdyta radikali ?em?s ?kio reforma, pl?totas ?vietimas.
1923
m. ?alyje ?vyksta perversmas, tuoj po jo numal?intas komunist? rengtas
Rugs?jo sukilimas
, buvo apribotos pilietin?s laisv?s. Po
1934
m. ?vykusio dar vieno perversmo buvo sustabdytas konstitucijos galiojimas, u?draustos politin?s partijos. Dar po met? ?vykdytas jau tre?iasis perversmas tarpukariu ?tvirtino autoritarin? Boriso III diktat?r?.
Antrojo pasaulinio karo
metu iki
1941
m. ?alis liko neutrali, bet v?liau prisijung? prie
Berlyno pakto
, prisijung? kaimynines teritorijas. Art?jant Ryt? frontui,
1944
m.
rugs?jo 5
d. v?l paskelb? ?alies neutralum?. Ta?iau t? pa?i? dien? ??eng? soviet? kariuomen?, o
rugs?jo 8
d. Bulgarija paskelb? kar? Vokietijai. Po karo vald?ioje ?sitvirtino komunistai, remiami
SSRS
.
1946
rugs?j? buvo panaikinta monarchija,
1947
m. parengta konstitucija SSRS pavyzd?iu, Bulgarija paskelbta socialistine liaudies respublika.
1971
m. konstitucijoje ?tvirtinta komunist? partijos vald?ia.
1984
?
1989
m. vykdyta prievartin?
Repatriacija
, tuo laikotarpiu ? Turkij? i?vyko apie 300 000 turk? tautyb?s ?moni?.
1989
m. prad?jo kurtis opozicin?s grupuot?s,
1990
m. atsisakyta konstitucijos punkto, vald?ioje ?tvirtinan?io komunistus.
1991
m. lapkri?io rinkimus ne?ymia persvara laim?jo opozicin? Demokratini? j?g? s?junga, taip pabaigdama socialistin?s Bulgarijos laikotarp?.
2004 m. ?alis ?stojo ?
NATO
karin? blok?
[7]
ir prad?jo si?sti savo karius ? misijas
Afganistane
.
2007 m. Bulgarija kartu su savo kaimyne
Rumunija
buvo priimtos ?
Europos S?jung?
.
Pagrindinis straipsnis ?
Bulgarijos vardo istorija
.
Bulgarijos vardas kil?s i? tiurk? gentims priklausan?i?
Volgos
bulgar? (dar vad.
bolgar?
), kurie
VII a.
antroje pus?je migravo ? ?iaur?s Balkanus, mai??si su
VI a.
? Balkanus migravusiais
slavais
ir toje teritorijoje gyvenusiais
trakais
.
681
m. buvo ?kurta Bulgar?
valstyb?
.
Pagrindinis straipsnis ?
Bulgarijos politin? sistema
.
Valstyb?s santvarka ? parlamentin? respublika. Galioja
1991
m. konstitucija. Valstyb?s vadovas ? penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomen?s vadas. Renkant prezident?, antr?j? viet? pagal balsus u??m?s kandidatas tampa viceprezidentu.
Sofija
?statym? leid?iamoji vald?ia ? Nacionalinis Susirinkimas (
Narodo Sobranije
), kurio 240 nari? renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 nari? Didysis Nacionalinis Susirinkimas.
Vykdomoji vald?ia ? Ministr? Taryba. Sritis administruoja Ministr? Tarybos skiriami valdytojai. Savivaldybi? tarybos renkamos 4 metams.
Pagrindinis politinis susivienijimas ? Demokratini? j?g? s?junga, sudaryta i? 12 organizacij? (Bulgarijos ?emdirbi? liaudies s?junga, Bulgarijos socialdemokrat? partija, Demokrat? partija ir k.t.). kitos partijos ? nacionalinis jud?jimas Simeonas II, Bulgarijos socialist? partija, Jud?jimas d?l teisi? ir laisvi?.
Pagrindinis straipsnis ?
Bulgarijos sritys
.
Bulgarija suskirstyta ? 28 sritis (
oblasti
).
Rodop? kalnai
Pagrindinis straipsnis ?
Bulgarijos geografija
.
?iaur?je, pagal Dunojaus up?, driekiasi
Dunojaus ?emupio lygumos
dalis, pietuose pereinanti ?
Dobrud?os
plynauk?t?. Toliau pietuose per vis? ?al? i?kil?, kalnai u?imantys apie 60 % ?alies ploto. Tai
Stara Planina
(arba Balkan? kalnai, auk?tis iki 2376 m,
Botevo k.
), tektoniniais Kazanlenko bei Karlovo sl?niais, atskirti nuo pie?iau st?ksan?i?
Rilos
(auk??iausia vieta ?
Musalos kalnas
, 2925 m),
Rodop?
bei
Pirino
kaln?. Pietry?iuose plyti derlinga aliuvin?
Auk?tutin?s Trakijos ?emuma
. Gausu karstini? urv?.
Klimatas daugiausiai vidutini? platum? ?emyninis, pietuose bei paj?ryje
subtropinis
, Vidur?emio tipo. Vidutin? sausio m?nesio temperat?ra lygumose tarp -2 °C ir 2 °C, kalnuose ? iki -10 °C. Liep? lygumose ??yla iki 19?25 °C, o kalnuose vietomis nevir?ija 10 °C. Per metus lygumose i?krenta 450?600 mm krituli?, o kalnuose ? iki 1300 mm. ?iem? ?iauriniuose kaln? ?laituose susidaro nuolatin?
sniego
danga.
Bulgarijos teritorijos pakra??iu teka
Dunojus
(vienintel? laivybin? ?alies up?), jo baseinui priklauso kitos up?s ?
Iskeras
,
Jantra
,
Osemas
,
Lomas
,
Ogosta
. Link
Eg?jo j?ros
teka
Marica
,
Struma
,
Mesta
, tiesiai ? Juod?j? j?r? ?
Kam?ija
. Daugumos upi? vandeniu dr?kinami laukai. Kalnuose yra nedideli? e?er?, ?rengta tvenkini?.
Apie tre?dal? Bulgarijos ploto dengia mi?kai, augantys daugiausia kalnuose. B?dingi pla?ialapi? med?i? mi?kai, sudaryti i?
buk?
,
??uol?
,
skrobl?
, augantys pramai?iui su spygliuo?iais (
pu?imis
,
egl?mis
,
kedrais
). Auk?tikaln?se ve?i kaln? pievos. Piet? ir pietry?i? lygumos apaug? kr?mok?ni? s??alynais (?ibliakas)
[8]
. ?steigti
Rilos
,
Pirino
,
Vidurio Balkan?
nacionaliniai parkai.
Pagrindinis straipsnis ?
Bulgarijos ekonomika
.
Ekonomi?kai nestipri valstyb?. Kasamas
lignitas
, rusvosios anglys,
akmens anglis
, gele?ies, vario, cinko, ?vino bei mangano r?dos,
auksas
,
sidabras
,
boksitas
, i?gaunama
nafta
,
gamtin?s dujos
. Apdirbamoji pramon?
2000
metais suk?r? 14,5 % BVP. Svarbesn?s maisto pramon?s ?akos ? cukraus, tabako, ro?i? aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisi? bei dar?ovi? perdirbimas, m?sos, ?uv?.
Pajamos i? turizmo
2001
m. sudar? 1,2 mlrd. doleri?, ?alyje apsilank? 4,5 mln. turist?.
Pagrindinis straipsnis ?
Bulgarijos demografija
.
2001
m. 83,6 % gyventoj? sudar?
bulgarai
, 9,5 % ?
turkai
, 4,6 % ?
?igonai
(romai). Dauguma gyventoj? priklauso Bulgarijos sta?iatiki? ba?ny?iai (85 %), taip pat yra musulmon? (13 %),
jud?j?
(0,8 %) bei
katalik?
(0,5 %). Bedarbi?
2001
m. ? 17,5 %. Tankiausiai gyvenama palei Juodosios j?ros pakrant?, Auk?tutin?s Trakijos ?emumoje, upi? sl?niuose. Miestuose gyvena 69 % ?moni?.