?is straipsnis apie ?iandienin? taut?. Apie ankstyv?j? viduram?i? taut? skaitykite straipsnyje
bolgarai
.
Bulgarai
(bulg.
българи
) ?
piet? slav?
[2]
[3]
[4]
tauta
, gyvenanti daugiausia
Bulgarijoje
ir kalbanti
bulgar? kalba
. Taip pat yra daug bulgar? bendruomeni?, gyvenan?i? kitose ?alyse.
Pagrindinis straipsnis ?
Bolgarai
.
?iuolaikin? bulgar?
tauta
susidar? i? trij? kult?r?: senov?s indoeuropie?i? gen?i? (daugiausia
trak?
), i? kuri? buvo paimti kult?riniai ir etniniai elementai,
bolgar?
,
tiurk? kalba
?nekan?i? ?moni?, kurie atkeliavo i?
Ponto step?s
ir apsigyveno
Balkan? pusiasalyje
VII a., ir slav? gen?i?, kurios atsikraust? am?i? prie? tai.
Bolgarai VII a. viduryje suk?r? galing? valstyb? Ponto step?je (dab. pietin?je
Ukrainoje
). V?liau, spaud?iami
chazar?
, jie migravo skirtingomis kryptimis. Tik viena grup? bolgar?, vadovaujam? chano
Asparucho
, pasiek? dabartin?s
Bulgarijos
teritorij?, kur ?sitvirtino, susimai?? su vietos slavais, per?m? j? kalb?. Taip susiformavo bulgar? tauta.
Bulgar? liaudies darbai
Bulgarai yra lingvisti?kai artimi
makedonie?iams
.
?iuo metu pasaulyje gyvena apie 7 mln. bulgar?. Beveik 85 % i? j? gyvena
Bulgarijoje
. Ry?kios tautin?s bulgar? ma?umos gyvena
Moldovoje
(52 t?kst.) ir
Ukrainoje
(188 t?kst.,
Besarabijos bulgarai
), taip pat
Rumunijoje
(6,5 t?kst.,
Banato bulgarai
),
Serbijoje
(17 t?kst.,
vakar? pakra?tie?iai
),
Graikijoje
(40 000 t?kst.),
Turkijoje
(7 t?kst.,
Trakijos
regione),
Albanijoje
(5,5 t?kst.) ir
Vengrijoje
(6 t?kst.). Bulgarai taip pat gyvena ir diasporose, daugiausia
JAV
(?iuo metu 294 t?kst.),
Kanadoje
(18 t?kst.),
Vokietijoje
(181 t?kst.),
Ispanijoje
(150 t?kst.) ir
Italijoje
(48 t?kst.).
Did?iausi bulgar? miestai:
Sofija
(1 236 000 gyv.),
Plovdivas
(341 000 gyv.),
Varna
(335 000 gyv.).
Pagrindinis straipsnis:
Bulgar? kalba
Bulgarai kalba
bulgar? kalba
, kuri priklauso
piet? slav? kalboms
.
Yra keletas bulgar? vard? kilmi?. Populiariausi yra
krik??ioni?kos
(pvz.,
Lazar, Ivan, Anna, Maria, Ekaterina
) ir slavi?kos kilm?s vardai (pvz.,
Vladimir, Svetoslav, Velislava
). Po
1878
m. i?sivadavimo populiar?s tapo istoriniai bulgar? vardai:
Asparuh, Krum, Kubrat, Tervel
. I? bolgar? kil?s vardas
Boris
paplito ne tik tarp bulgar?, bet ir tarp kit? slav?
taut?
.
?ym?s bulgarai
Dauguma bulgari?k? pavard?i? turi priesag?
-ov
(bulg:
-ов
). Dauguma bulgar? turi t?vavard?ius, kurie sudaromi prie t?vo vardo prid?jus priesaga
-ov
; pvz., Ivan’o s?naus t?vavardis bus
Ivanov
. Moter? pavard?s turi priesag?
-ova
(bulg: -
овa
), pvz.,
Maria Ivanova
. ?eim? pavard?s turi priesag?
-ovi
(bulg:
-ови
), pvz.,
Ivanovi
.
Taip pat nema?ai pavard?i? baigiasi priesaga
-ev
(bulg:
-ев
), pvz.,
Stoev, Ganchev, Peev
. Moteri?kos pavard?s turi priesag?
-eva
(bulg:
-ева
), pvz.,
Galina Stoeva
. ?eima tur?s priesag?
-evi
(bulg:
-еви
), pvz.,
Stoevi
.
Dar yra pavard?i?, kurios baigiasi priesaga, kuri labiau b?dinga
makedonie?iams
-ski
(bulg:
-ски
), pvz.,
Troevski
, moteri?ka priesaga
-ska
, o ?eimos ? kaip ir vyri?ka
-ski
.
Taip pat yra pavard?i?, kurios turi priesag?
-i?
, kuri? da?niausiai turi bulgarai
katalikai
. Retkar?iais sutinkama pavard?s priesaga
-in
, kuri da?niausiai duodama netek?jusios moters vaikui (pvz., moters, kurios vardas
Gana
, s?naus pavard? bus
Ganin
).
Dauguma bulgar? priklauso bulgar?
ortodoks?
ba?ny?iai, ?kurtai
870
m. Jai priklauso 82,6 %
Bulgarijos
gyventoj? ir apie 1 milijonas u?sienyje gyvenan?i? bulgar?.
XVII?XVIII a. susiformavo bulgar?
katalik?
bendruomen?, kuriai Bulgarijoje priklauso apie 10 000 nari?. Did?iausi katalik? centrai yra
Plovdive
ir Svi??iove. Taip pat dauguma
Rumunijoje
gyvenan?i? bulgar? yra katalikai.
XV?XVIII a. d?l didel?s
Osman? imperijos
?takos, nema?ai bulgar? atsivert? ?
islam?
. Dabar Bulgarijoje gyvena 131 000
bulgar? musulmon?
, taip pat did?ioji dalis
Graikijos
ir
Turkijos
bulgar? i?pa??sta islam?.
Protestantizmas
Bulgarijoje ?m? plisti nuo
1857
m., dabar ?alyje yra apie 25 t?kst. bulgar? protestant?.