Sidabras (Ag)
Periodin? grup?	Metalas
Atomo numeris	47
I?vaizda	sidabrinis metalas
Atomo savyb?s
Atomin? mas? ( Molin? mas? )	107,8683 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	160 (165) pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	731,0 kJ/mol ( eV )
Elektron? konfig?racija	[ Kr ]4d 10 5 s 1
Chemin?s savyb?s
Kovalentinis spindulys	153 pm
Jono spindulys	(+2e) 89 (+1e) 126 pm
Elektroneigiamumas	1,93 (pagal Poling?)
Elektrodo potencialas	0
Oksidacijos laipsniai	1
Termodinamin?s savyb?s
Tankis	10,49 g/cm³
?ilumin? talpa	232 J/(K·mol)
?iluminis laidumas	429 W/(m·K)
Lydymosi temperat?ra	1234,93 K
Lydymosi ?iluma	11,3 kJ/mol
Virimo temperat?ra	2435 K
Garavimo ?iluma	250,58 kJ/mol
Molinis t?ris	10,27 cm³/mol
Kristalin? gardel?
Kristalin? gardel?	kubin?, t?ri?kai centruota
Gardel?s periodas	4,090 A

Sidabras  ? cheminis periodin?s element? lentel?s elementas, ?ymimas Ag ( lot. argentum ), eil?s numeris 47, taurusis metalas . ^[1] Tai sidabri?kai baltas, lankstus ir mink?tas (kiek kietesnis u? auks? ) metalas . Sidabro elektrinis laidumas didesnis u? vario , bet kaip laidininkas nenaudojamas d?l kainos.

Elektrochemin?s ir oksidacin?s savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sidabras geriausiai i? metal? praleid?ia elektros srov? . Chemi?kai nelabai aktyvus. Veikiamas halogen? ir sieros , apsitraukia sunkiai tirpstan?iu halogenido (pvz., sidabro chlorido, sidabro bromido) ar sulfido pl?vele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag ₂ S).

Chemin? strukt?ra ir savyb?s, gamtoje randama forma, mineralai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sidabras ? grynuoli? klas?s mineralas . Jame b?na aukso , vario , gyvsidabrio , bismuto , stibio priemai??. Grynuoli? kristalai netaisyklingi ? susukti, i?lenkti, randama ir netaisyklingos formos plok?teli?, gr?deli?. Sidabras, kaip ir visi sunkieji metalai , pasi?ymi antibakterin?mis savyb?mis. Sulfid? veikiamas jis gali pajuoduoti. ?is metalas pasi?ymi nepaprastomis optin?mis savyb?mis, jis i? vis? ?inom? metal? turi did?iausi? ?viesos atspind?io geb?, tod?l buvo naudojamas veidrod?i? gamybai kol nebuvo atrastas aliuminiu dengtas veidrodis.

I? sidabro jungini? da?niausiai prekiaujama sidabro nitratu . Laboratorijose AgNO ₃ naudojamas ?vairi? anijon? nusodinimui ir koncentracij? nustatymui gravimetri?kai (pagal susidariusi? nuos?d? mas?) arba voljumetri?kai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo t?r?).

Sidabro jon? indikacijai naudojama lengvai pastebima reakcija su chloro jonais- susidaro netirpstant?ios vandenyje, baltos spalvos, pana?ios ? var?k?, drumzl?s- sidabro chloridas. Prakti?kai u?tenka ? tirpal?, turinti sidabro jon? ?berti natrio chlorido (valgomoji druska) ir visas sidabras chlorido formoje nus?da. ?i reakcija dar naudojama ir sidabro gryninimui laboratorin?se s?lygose.

I? sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje , baterij? gamyboje, kaip katalizatoriai. Sidabro jodid? AgI kartais naudoja lietui sukelti (ar i?sklaidyti debesis).

Sidabro panaudojimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sidabras anks?iau buvo naudojamas papuo?al? gamybai bei monet? kaldinimui. Dabar i? sidabro kaldinamos tik progin?s monetos (d?l didel?s vert?s), pavyzd?iui, olimpin?ms ?aidyn?ms , pasaulio futbolo pirmenyb?ms pagerbti, svarbioms sukaktims pamin?ti ar kitiems ypatingiems valstyb?s ar pasaulio ?vykiams pa?ym?ti. Naudojamas filtr? gamyboje.

Sidabro papuo?alai teb?ra labai populiar?s.

Fotografijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bene svarbiausioji sidabro halid? panaudojimo sritis yra fotografija . Fotojuostel?s ir fotopopierius b?na padengtas ?elatinos ir sidabro halogenid? emulsijos sluoksniu. ?viesos veikiamos sidabro halogenido (pavyzd?iui, AgBr) granul?s aktyvuojasi (nedidel? dalis med?iagos suskyla):

${\displaystyle \mathrm {\ 2AgBr\ {\xrightarrow {h\nu }}\ 2Ag+Br_{2}} }$

Kuo intensyvesn? ?viesa paveik? granul?, tuo daugiau susidaro skilimo produkt?. Ap?viest? fotojuostel? ?d?jus ? nestipraus reduktoriaus (pavyzd?iui, hidrochinono , C ₆ H ₄ (OH) ₂ ) tirpal?, aktyvuotosios sidabro bromido granul?s redukuojasi, sudarydamos labai smulkius juodus laisvo sidabro kristaliukus. Neaktyvuotose granul?se redukcijos procesas yra labai l?tas, tod?l jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas nespalvotas fotovaizdas.

I?ry?kinta fotojuostel? lieka jautri ?viesai , tod?l b?tina pa?alinti neaktyvuotose granul?se likus? sidabro bromid?. Tam yra atliekama vaizdo fiksacija. Populiariausias fiksatorius yra natrio tiosulfatas (dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose, sudarydamas kompleksinius jonus.

Spalvotoje fotografijoje sidabras, susidar?s ry?kinimo metu, visi?kai i?plaunamas i? fotojuostos ir popieriaus balinimo metu, paveikus oksidaciniais tirpalais, pvz., raudon?ja kraujo druska.

?rengini? gamyboje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Visuose automatiniuose elektros ?renginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosmin?se raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose , atominiuose reaktoriuose ir kitur. Sidabras pasi?ymi ir nepaprastu plasti?kumu. I? sidabro galima pagaminti skaidri? plok?tel?, kurios storis b?t? tik 0,00025 milimetro.

Sidabras maisto pramon?je [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sidabras ( E174 ) naudojamas kaip maisto gamini? pavir?iaus metalinis da?iklis. ^[2]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose ?

Sidabras

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas sidabras

Vikiteka: Sidabras ? vaizdin? ir garsin? med?iaga