Europos S?junga air. An tAontas Eorpach angl. European Union bulg. Европейски съюз ?ek. Evropska unie dan. Den Europæiske Union est. Euroopa Liit gr. Ευρωπα?κ? ?νωση isp. Union Europea it. Unione europea kroat. Europska unija latv. Eiropas Savien?ba liet. Europos S?junga lenk. Unia Europejska malt. Unjoni Ewropea ol. Europese Unie port. Uniao Europeia pranc. Union europeenne rumun. Uniunea European? svk. Europska unia slov?n. Evropska unija suom. Euroopan unioni ?ved. Europeiska unionen veng. Europai Unio vok. Europaische Union
V?liava
Europos S?jungos valstyb?s nar?s
??kis: ?Suvienijusi ?vairov?“ ( lot. In varietate concordia ) Himnas: ? Od? d?iaugsmui “
Institucijos
Europos Komisija
Pirminink?	Ursula von der Leyen
B?stin?	Briuselis
Europos Vadov? Taryba
Pirmininkas	Charles Michel
B?stin?	Briuselis
Europos Parlamentas
Pirminink?	Roberta Metsola
B?stin?	Strasb?ras [a]
Europos S?jungos Taryba
Pirmininkavimas	Ispanija
B?stin?	Briuselis
Organizacija
Naryst?	27 valstyb?s   Airija   Austrija   Belgija   Bulgarija   ?ekija   Danija   Estija   Graikija   Ispanija   Italija   Kipras   Kroatija   Latvija   Lenkija   Lietuva   Liuksemburgas   Malta   Nyderlandai   Portugalija   Pranc?zija   Rumunija   Slovakija   Slov?nija   Suomija   ?vedija   Vengrija   Vokietija
Oficialios kalbos	24 kalbos Airi? Angl? Bulgar? ?ek? Dan? Est? Graik? Ispan? Ital? Kroat? Latvi? Lenk? Lietuvi? Maltie?i? Oland? Portugal? Pranc?z? Rumun? Slovak? Slov?n? Suomi? ?ved? Vengr? Vokie?i?
?statym? leidyba
Auk?tieji r?mai	Europos S?jungos Taryba
?emieji r?mai	Europos Parlamentas
Istorija
Romos sutartis	1958 m. sausio 1 d.  ( 1958-01-01 )
Mastrichto sutartis	1993 m. lapkri?io 1 d.  ( 1993-11-01 )
Lisabonos sutartis	2009 m. gruod?io 1 d.  ( 2009-12-01 )
Geografija ir demografija
Plotas ? vandens	4 233 262 km 2 3,08 %
Gyventoj? (2023) ? tankis	448 387 872 [1] 106 km 2
Ekonomika
Valiuta	Euras (€) Kitos Bulgarijos levas ?ekijos krona Danijos krona Vengrijos forintas Lenkijos zlotas Rumunijos l?ja ?vedijos krona
BVP ( PGP ) ? i? viso ? 1 gyv.	2023 m. 25,399 trln. $ [2] 56 928 $ [2]
BVP (nominalus) ? i? viso ? 1 gyv.	2023 m. 17,818 trln. $ [2] 39 940 $
Nuorodos
Interneto kodas	.eu
Svetain?	www .europa .eu

?EU“ nukreipia ?ia. Kitas reik?mes ?i?r?kite EU (reik?m?s) .

Europos S?junga ( ES ) ? dvide?imt septyni? Europos valstybi? vir?nacionalin? s?junga, ekonomin? bei politin? bendrija. ^{[3] [4]} ES da?nai yra apib?dinama kaip federacijos , tiek konfederacijos bruo?us turinti Europos valstybi? s?junga. ^{[5] [6]} Europos S?junga buvo sukurta sudarius Mastrichto sutart? 1992 m. (?sigaliojo 1993 m. lapkri?io 1 d.). Jos pirmtak? buvo 1957  m. Romos sutartimi ?e?i? Europos valstybi? sukurta Europos Ekonomin? Bendrija (EEB).

20-yje ES ?ali? galioja bendra valiuta ? euras . Visos Europos S?jungos nar?s, i?skyrus Airij? , Bulgarij? , Kipr? , ir Rumunij? , yra ?engeno zonoje , kurioje yra panaikinta pas? kontrol?. Standartizuot? ?statym?, galiojan?i? visose S?jungos ?alyse nar?se, pagalba yra sukurta bendroji rinka, ^[7] kurioje u?tikrinamas laisvas ?moni?, kapitalo, preki? ir paslaug? jud?jimas. ^[8]

Bendras Europos S?jungos ?ali? gyventoj? skai?ius ? 448 mln. ^[1] Europos S?jungos dalis pasaulio bendrajame vidaus produkte 2012 m. buvo apie 23 proc. pagal nominali?j? vert? (16,6 trln. doleri?) ir apie 19 proc. pagal paritetin? perkam?j? gali? (16,1 trln. doleri?). ^[9]

S?junga priima ?statymus (direktyvas, ?statyminius aktus ir nutarimus) teisingumo ir vidaus reikal? srityse, taip pat formuoja bendr? politik? prekybos, ^[10] ?em?s ?kio , ?vejybos ^[11] ir regioninio vystymosi srityse. ^[12]

Visos ES ?alys nar?s pasi?ymi auk?tu ?mogaus socialin?s raidos indeksu . 2012 m. Europos S?jungai buvo ?teikta Nobelio taikos premija . ^[13] B?dama tarptautin?s vie?osios teis?s subjektu Europos S?junga turi ?galiojimus dalyvauti tarptautiniuose santykiuose ir sudaryti tarptautines sutartis . Yra suformuota bendra u?sienio ir saugumo politika , numatanti u?sienio ir gynybos politikos derinim?. Visame pasaulyje veikia nuolatin?s diplomatin?s ES misijos, veikia atstovyb?s JTO , Pasaulio prekybos organizacijoje , Did?iajame septynete ir Did?iajame dvide?imtuke . Europos S?jungos delegacijoms vadovauja Europos S?jungos pasiuntiniai. D?l pasaulin?s ?takos ES kai kuri? apib?dinama kaip kylanti pasaulio supervalstyb? . ^{[14] [15] [16]}

Jungtin? Karalyst? 2017 m. kovo 29 dien? aktyvavo Lisabonos sutarties 50-?j? straipsn? ir prad?jo oficialias derybas d?l i?stojimo i? Europos S?jungos. Tai yra pirmoji valstyb?, pasitraukianti i? Bendrijos po to, kai referendume 52 proc. brit? i?rei?k? nor? tai padaryti. 2020  m. sausio 31 d. Jungtin? Karalyst? galutinai pasitrauk? i? s?jungos.

?alys nar?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Europos S?jungos valstyb?s nar?s ir Kopenhagos kriterijai .

Dabartin?s ES nar?s:

S?jungoje dalyvaujan?i? valstybi? skai?ius nuo pirm?j? ?e?i? ? Belgijos, Vakar? Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderland? ir Pranc?zijos ? iki dabartini? 27 i?augo per kelet? pl?timosi etap?: prisijungdamos prie sutar?i?, ?alys ribojo savo suverenitet? mainais ? galimyb? b?ti atstovaujamomis S?jungos institucijose , kurios veikia bendr? interes? labui.

Norinti ?stoti ? Europos S?jung? valstyb??kandidat? turi atitikti Kopenhagos kriterijus , kurie buvo priimti 1993 m. Europos Tarybos pos?dyje Kopenhagoje ir patvirtinti 1995 m. gruod? Europos S?jungos pos?dyje Madride. ?ie kriterijai apima reikalavimus, kad valstyb?je veikt? konkurencinga rinkos ekonomika , b?t? pripa??stamos bendros ES taisykl?s ir standartai.

1985 m. Europos Bendrij? paliko Danijos autonomin? teritorija Grenlandija . 2016  m. surengto referendumo valia, Jungtin? Karalyst? i? Europos S?jungos pasitrauk? 2020  m. (?r. Brexit ). Valstyb?s i?stojimo i? ES proced?r? ir s?lygas nustato Lisabonos sutartis .

?iuo metu kandida?i? status? turi Albanija , Islandija , ?iaur?s Makedonija , Serbija , Turkija , Juodkalnija , Moldova ir Ukraina , nors Albanija ir ?iaur?s Makedonija dar n?ra prad?jusios stojimo deryb?. Bosnija ir Hercegovina ?eina ? oficiali? pl?tros program?. ^{[17] [18]}

Istorija ir pl?tra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Europos S?jungos istorija ir Europos S?jungos raida .

1950  m. gegu??s 9 d. R. ?umanas (Pranc?zijos u?sienio reikal? ministras) pateik? id?j? apie dviej? Europos valstybi? ekonomin? s?jung? (Pranc?zijos ir VFR ). Tai buvo Europos angli? ir plieno bendrijos (EAPS) prad?ia. Europos s?jungos pirmtak? ? EAPS ? ?k?r? ?e?ios valstyb?s ( Belgija , Italija , Liuksemburgas , Nyderlandai , Pranc?zija , Vakar? Vokietija ) 1951  m. baland?io 18 d., Pary?iuje pasira?iusios sutart?, kuri ?sigaliojo 1952  m. liepos 23 d. 1957  m. kovo 25 d. ?ios valstyb?s pasira?? Romos sutartis (Europos ekonomin?s bendrijos ir Euratomo), kurios ?sigaliojo 1958  m. sausio 1 d. 1967  m. ?steigiamos ?ios bendros institucijos ? Europos parlamentas (asambl?ja), Europos komisija ir Europos taryba.

1973  m. sausio 1 d. prie Bendrijos prisijung? Airija , Danija , Jungtin? Karalyst? . 1981  m. sausio 1 d. ? Graikija . 1986  m. sausio 1 d. ? Ispanija , Portugalija .

Griuvus Gele?inei u?dangai ir susivienijus Vokietijai , 1990  m. spalio 3 d. ES prasipl?t? ( Ryt? Vokietija ).

1995  m. sausio 1 d. ? ES ?stojo Austrija , Suomija ir ?vedija .

2004  m. gegu??s 1 d. ES nari? gretas papild? ?ekija , Estija , Kipras , Latvija , Lietuva , Lenkija , Malta , Slovakija , Slov?nija ir Vengrija . Dar po trej? met?, 2007  m. sausio 1 d., ? Bulgarija , Rumunija .

Paskutin? 2013  m. liepos 1 d. prisijung? Kroatija .

Oficialios kandidat?s

?alys, kurioms dar nesuteiktas oficiali? kandida?i? statusas

Sustabd? (??ald?) naryst?s siekim?

Pasitrauk? i? ES

• Jungtin? Karalyst? ( 2020  m. sausio 31 d.)

Vald?ia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Europos S?jungos institucijos .

Komisija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Europos komisija .

Europos Komisija yra S?jungos vykdomasis organas , ?statym? leid?iamoji vald?ia , atsakinga u? kasdien? jos politik?. Komisija atstovauja visai Europos S?jungai ir oponuoja Vadov? Tarybai , kuri? sudaro S?jungai priklausan?i? ?ali? vadovai, ginantys savo valstybi? nacionalinius interesus. Komisija taip pat reguliuoja Europos integracij? , jai atstovauja po vien? eurokomisar? i? kiekvienos ?alies nar?s, taigi j? ?iuo metu yra 27. ^[19]

Komisijos pirminink? ir komisarus skiria Vadov? Taryba, ta?iau tiek vadov?, tiek pa?i? Komisij? dar turi patvirtinti Parlamentas.

Parlamentas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Europos parlamentas .

Europos Parlamentas sudaro pus? S?jungos ?statym? leid?iamojo organo. 751 jo narius ( europarlamentarus ) kas penkeri metai tiesiogiai renka ES pilie?iai. Nors Europos Parlamento nariai yra renkami nacionaliniu pagrindu, Parlamente jie sudaro daugiau politines nei tautines grupes. Kiekviena ES priklausanti valstyb? turi atitinkam? viet? skai?i? Parlamente (jis priklauso nuo ?alies dyd?io, neoficialiai ? ir d?l ?takos). Parlamentas ir Taryba kuria bei leid?ia ?statymus bendradarbiaudami, o atskirose politin?se sferose ? vieningu sutarimu. Parlamentas taip pat turi teis? atmesti Komisijos sprendimus ar netvirtinti Europos S?jungos biud?eto. Europos Parlamentui vadovauja ir jam atstovauja Parlamento pirmininkas . Pirminink? ir vicepirmininkus kas 2,5 met? renka Parlamentas.

Deputat? skai?iaus pasiskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vadov? taryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Europos Vadov? Taryba .

Europos S?jungai politi?kai vadovauja Europos Vadov? Taryba, kuri? sudaro S?jungai priklausan?i? ?ali? vadovai ir Komisijos pirmininkas. ?alis nar? gali pasirinkti, k? i?rinkti sau atstovauti ? valstyb?s ar vyriausyb?s vadov? ? pavyzd?iui, prezident? arba ministr? pirminink? . Taryba susitinka ma?iausiai keturis kartus per metus vir??ni? susitikimuose, jai vadovauja pirmininkaujan?ios ES valstyb?s atstovas. ?ios ES institucijos nereik?t? painioti su Europos Taryba , kuri yra tarpvyriausybin? organizacija, nepriklausoma nuo Europos S?jungos.

Politika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Du pagrindiniai Europos S?jungos tikslai yra ?ali? integracija ir pl?tra . Pastarasis u?davinys ? labiausiai politikuotas dalykas, mat jos r?m?jai, pavyzd?iui, Europos Komisija, teigia, jog S?junga skatina demokratin? santvark? ir atskir? valstybi? ekonomik?, o prie?ininkai baiminasi, kad ES gali tapti sunkiai valdoma d?l skirting? kult?r? poveikio ir politin?s sistemos galimybi?. Vie?oji ir kai kuri? politini? partij? nuomon? ?iuo klausimu tapo gana skepti?ka po 2004-?j?, kai per metus, tiesiog impulsyviai ir ma?ai teatsi?velgiant ? teis?s aktus bei kitus kriterijus, buvo priimta de?imt nauj? nari?. Norin?ios ?stoti ? S?jung? Turkijos at?vilgiu, tai komplikuota situacija.

Euroskeptikai nerimauja ir d?l paties integracijos proceso, mat pasak j?, ilgainiui, S?jung? sudaran?ios ?alys gal?t? prarasti suverenum? .

2004 m. valstybi? vadovai ir ES institucijos pri?m? Europos Konstitucij? . Ta?iau ji ne?sigaliojo d?l referendum? Nyderlanduose bei Pranc?zijoje , kai vie?oji t? ?ali? gyventoj? nuomon? jai nepritar?. Tuomet ratifikavimo procesas buvo nutrauktas. 2007 m. spal? Europos lyderiai pareng? nauj? Lisabonos sutart? , kuri? prakti?kai sudaro buvusios Europos Konstitucijos turinys, tik pa?alinti kai kurie konstituciniai terminai ir kiti smulk?s elementai. Jos ratifikavimas numatomas baigti 2009-aisiais. Pri?mus Reform? sutart?, ji suteikt? Tarybai didesn?s galios balsuojant, o Parlamentui ? daugiau ?galiojim?. Sutartis taip pat pakeist? ES kolon? strukt?r?. Europos S?junga vaidint? didesn? pasaulin? vaidmen?, t. y. pagalba bei kitais klausimais pad?t? ne tik tarpvyriausybiniu S?jungos nari? lygiu.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Europos S?jungoje gyventoj? skai?ius 2023 m. buvo 448 milijonai ?moni?. ^[1] 2015 m., dar JK esant ES nare, registruota 5,1 mln. 000 gimim?. Migracijos neto 2013 metais ES siek? +653 100. 2010 m. gyveno 47,3 milijon? ?moni?, kurie gim? ne savo gyvenamoje ES ?alyje. Tai sudar? 9,4 % visos ES populiacijos. I? j? 31,4 milijonai (6,3 %) gim? ne ES, o 16 milijon? (3,2 %) gim? kitoje ES ?alyje. Daugiausiai gyventoj?, kurie gim? u? ES rib?, 2011 m. gyveno Vokietijoje (6,4 mln.), Pranc?zijoje (5,1 mln.), Ispanijoje (4,1 mln.), Italijoje (3,2 mln.) ir Nyderlanduose (1,4 mln.). ^[20] 2017 m. apie 825 000 asmen? ?gavo Europos S?jungos ?alies piletyb?. 2017 m. daugiausia migrant? atvyko i? Maroko, Albanijos, Indijos, Turkijos ir Pakistano. ^[21]  ? i? viso 2,4 milijon? imigrant? i? ne ES ?ali?. ^{[22] [23]}

Kalbos, turin?ios daugiausia ?nekan?i?j? ? angl? , vokie?i? , pranc?z? , ital? ir ispan? . Kitomis kalbomis ?neka ma?iau nei 10% ES gyventoj?.

Sutartyje d?l Europos S?jungos veikimo 17 straipsnyje ra?oma, kad ES ?gerbia ir nepa?eid?ia valstybi? nari? ba?ny?i? ir religini? asociacij? ar bendruomeni? statuso, nustatyto pagal nacionalin? teis?“ ir ?filosofini? ir nereligini? organizacij? status?, nustatyt? nacionalin?je teis?je.“ ^[24] Taip pat Europos S?jungos sutarties preambul?je yra ?od?iai: ?Semdamiesi ?kv?pimo Europos kult?rinio, religinio ir humanistinio paveldo“ ^[25] , neminint konkre?ios religijos ar Dievo . Kita vertus, absoliuti dauguma ES gyventoj? (71,6%) priklauso krik??ioni? ba?ny?iai (tarp j? daugiausia katalik? (45,3%) ir protestant? (11,1%)). Antra pagal dyd? grup? ? netikintys, ?skaitant agnostikus ir ateistus. ^[26]

Socialin? ir aplinkosaugin? politika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Europos S?junga nuo seno steng?si amortizuoti laisvosios rinkos poveik? u?tikrindama darbuotoj? teises ir stengdamasi apsaugoti Europos S?jung? nuo socialinio dempingo ir aplinkosauginio dempingo . Europos S?jungoje priimti ?statymai (Darbo laiko direktyva ir Poveikio aplinkai direktyva), kuriais siekiama u?tikrinti adekva?ius darbo ir aplinkosaugos standartus. Europos S?junga taip pat koordinuoja ?ali? nari? socialin?s apsaugos ir sveikatos sistemas tam, kad b?t? palengvintas laisvas pilie?i? jud?jimas ir b?t? prieiga prie socialin?s apsaugos ir sveikatos paslaug? kitose ?alyse nar?se. Socialin? apsaug? reguliuoja ?ios direktyvos: Direktyva d?l vienodo po?i?rio ? vyrus ir moteris principo ?gyvendinimo profesin?se socialin?s apsaugos sistemose (86/378/EEB), Direktyva d?l vienodo po?i?rio ? vyrus ir moteris principo nuoseklaus ?gyvendinimo socialin?s apsaugos srityje (79/7/EEC), Direktyva d?l socialin?s apsaugos sistem? taikymo pagal darbo sutart? dirbantiems asmenims ir j? ?eimos nariams, judantiems Bendrijoje (1408/71/EC) ir and kitos.

Europos socialin? chartija yra pagrindin? organizacija, atsakinga u? socialines Europos pilie?i? teises.

Europos S?jungos strukt?riniai fondai remia vystym?si tuose Europos S?jungos regionuose (daugiausia pietin?je ir centrin?je Europoje), kurie i?sivystymu atsilieka nuo bendrijos vidurkio. ^[27] Taip pat fondai teikia skubi? pagalb?, param? kandidat?ms ?alims, su tikslu pad?ti pasiekti atitikti standartus (tarp j? PHARE , Pasirengimo narystei strukt?rin?s politikos programa ir Specialioji ?em?s ?kio ir kaimo pl?tros programa ), param? Nepriklausom? valstybi? sandraugai (per Technin? pagalb? Nepriklausom? valstybi? sandraugai ). I? pastarosios i?sivyst? ?EuropAid“ bendradarbiavimo tarnyba , teikianti param? ne tik Europoje esan?ioms valstyb?ms.

Europos S?junga skiria vis didesn? d?mes? aplinkosaugai. Tai i? esm?s skiriasi nuo laikotarpio, kai buvo ?kurta Europos ekonomin?s bendrija ir kuomet nebuvo jokios aplinkosaugin?s politikos. ^[28] Teisin? ES aplinkosaugos politikos baz? buvo ?steigta pri?mus Suvestin? Europos akt? 1987 m. ^[29] Nuo to laiko sukurta didel? ?statymin? baz?, apimanti aplinkosaug? ir tokias ekologines problemas, kaip oro u?ter?tumas, vandens kokyb?, atliek? tvarkymas, aplinkos saugojimas ir chemini? jungini?, pramon?s sukeliam? pavoj? ir biotechnologijos reguliavimas. ^[28] Europos aplinkosaugos politikos instituto skai?iavimais, aplinkosaugin? teis? sudaro daugiau nei 500 direktyv?, reglament? ir sprendim?, o aplinkosaugos politika tampa kertine Europos S?jungoje. ^[29]

Prad?ioje ES aplinkosaugin? politika koncentravosi ? Europ?. Pastaraisiais metais ES pademonstravo lyderyst? pasauliniame aplinkos valdyme, pvz., kuomet ES u?tikrino Kioto protokolo ratifikacij? ir ?sigaliojim? nepaisant JAV nepritarimo ?iam protokolui. Tarptautin? aspekt? atspindi ES ?e?toji aplinkos veiksm? programa, ^[30] kurioje pripa??stama, kad ?ios u?sibr??ti tikslai gali b?ti pasiekti tik tokiu metu, jei esminiai tarptautiniai susitarimai yra aktyviai palaikomi ir tinkamai ?gyvendinami tiek ES, tiek pasauliniu mastu. Lisabonos sutartyje lyderyst?s ambicijos dar labiau pabr??iamos. ^[28] ES teis? atliko svarb? vaidmen? gerinant buveini? ir r??i? saugojim? bei oro, vandens kokyb? bei atliek? tvarkym? Europoje. ^[29]

Klimato kaitos ma?inimas yra vienas prioritet? ES aplinkosaugin?je politikoje. 2020 m. i?sik?l? tiksl? tapti klimatui neutraliu ?emynu iki 2050 met?, drasti?kai ma?inant i?kastinio kuro vartojim? energetikoje ir pramon?je, u?tikrinant pastat? energetin? efektyvum? ir panaudojant moderni?sias technologijas. ^[31] Diskusijos d?l tokio tikslo i?sik?limo vyko dar 2018?2019 metais, ta?iau prad?ioje tam prie?inosi ?ekija , Estija , Vengrija ir Lenkija . ^[32]

ES veikia tar?os leidim? prekybos sistema , taip siekiant suma?inti anglies dvideginio emisijas ekonomikoje. ^[33] Kasmet skelbiama Europos ?alioji sostin?  ? apdovanojami miestai, didel? d?m?s? skiriantys aplinkai, energetiniam efektyvumui, gyvenimo kokybei ir siekiantys tapti i?maniaisiais miestais .

2021 m. ES kartu su JAV pa?ad?jo iki 2030 m. suma?inti metano emisijas 30%. ?io pa?ado ?gyvendinimas b?t? reik?mingas klimato kaitos ma?inimui. ^[34]

2017 m. ES buvo atsakinga u? 9,1% ?iltnamio efekt? sukelian?i? duj? emisij? pasaulyje, ^[35] nors ES gyventoj? skai?ius sudar? kiek daugiau nei 6,7% viso pasaulio gyventoj?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Jordan, A.J.; Adelle, Camilla, eds. (2012). Environmental Policy in the European Union: Contexts, Actors and Policy Dynamics (3rd leid.). Abingdonas : Routledge . ISBN   978-1-84971-469-3 .
• McCormick, John (2007). The European superpower . Palgrave Macmillan. ISBN   978-1-4039-9845-3 . OCLC   71266552 .

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Europos S?junga ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose ?

Europos S?junga

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas Europos S?junga

• Lietuvos kelias ? Europos S?jung?: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos d?l naryst?s Europos S?jungoje (redaktoriai Klaudijus Maniokas, Ram?nas Vilpi?auskas, Darius ?eruolis). ? Vilnius: Eugrimas, 2004. ? 519 p.: iliustr. ? ISBN 9955-501-64-2
• Europos S?jungos portalas

?   ?   A   ?   R Europos S?junga Simboliai Europos v?liava · Europos S?jungos himnas · Europos S?jungos ??kis · Europos diena Istorija Pirmtakai Europos angli? ir plieno bendrija · Europos ekonomin? bendrija ( Europos Bendrija ) · Europos atomin?s energijos bendrija Sutartys Briuselio sutartis · Pary?iaus sutartis · Romos sutartis · ?engeno sutartis · Suvestinis Europos aktas · Mastrichto sutartis · Lisabonos sutartis Institucijos Europos Parlamentas · Europos Vadov? Taryba · Europos S?jungos Taryba · Europos Komisija · Europos S?jungos Teisingumo Teismas · Europos Centrinis Bankas · Europos Audito R?mai Valstyb?s nar?s Airija · Austrija · Belgija · Bulgarija · ?ekija · Danija · Estija · Graikija · Ispanija · Italija · Kipras · Kroatija · Latvija · Lenkija · Lietuva · Liuksemburgas · Malta · Nyderlandai · Portugalija · Pranc?zija · Rumunija · Slovakija · Slov?nija · Suomija · ?vedija · Vengrija · Vokietija