?Kry?iuo?iai“ nukreipia ?ia. Apie vorus kry?iuo?ius (Araneidae) ?i?r?kite
Kry?iuo?iai (vorai)
.
Vokie?i? ordinas
(
VO
,
vok.
Deutscher Orden
,
lot.
Ordo Teutonicus
), oficialiai
?v?. Mergel?s Marijos vokie?i? ligonin?s ordinas Jeruzal?je
(
vok.
Orden der heiligen Maria des deutschen Hospitalhaus in Jerusalem
,
lot.
Ordo domus hospitalis Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem
) ? riteri? ordinas, ?kurtas Akr?je
1190
m. per
III kry?iaus ?yg?
kaip ligoni? slaugos ordinas. Buvo pavaldus
popie?iui
ir Vokietijos imperatoriui.
Ordino ?enklas ? juodas kry?ius baltame fone (?is ?enklas yra kil?s i? pirm?j? kry?iaus ?ygi? dalyvi? skiriamojo ?enklo ? ant balto apsiausto i?siuvin?to ar prie jo prisi?to juodo kry?iaus).
Popie?ius
Klemensas III
1191
m.
vasario 6
d.
bule
ordin? patvirtino kaip
Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae
.
1196
m.
kovo 5
d. Vokie?i? ordinas Tamplieri? ordino pavyzd?iu buvo pertvarkytas ? riteri? ordin? su rezidencija Akros uostamiestyje (dab. ?iaur?s Izraelyje). Popie?ius
Inocentas III
?? pertvarkym? patvirtino
1199
m.
vasario 19
d. bule, kurioje kaip pagrindinius Ordino u?davinius ?vardijo vokie?i? riteri? gynim?, ligoni? gydym? ir kov? su katalik? ba?ny?ios prie?ais.
Po paskutini?j?
kry?iaus ?ygi?
ir kry?iuo?i? valstybi?
Artimuosiuose Rytuose
?lugimo Ordinas persik?l? ?
Vokietij?
. Tuo metu Teuton? ordino ?tak? ir turtus pasteb?jo Europos valdovai, kurie tik?josi ?kovos su pagonimis“ pretekstu pasinaudoti ordinu, susidorojant su savo prie?ininkais.
1211
m. Ordinas band? ?sikurti
Transilvanijoje
, kur
Vengrijos
karalius
Andrius II
(Andras) jiems suteik? ?emi?, tik?damasis, kad kry?iuo?iai pad?s apsiginti nuo klajokli? kuman? gen?i? puldin?jim?.
1225
m. Ordinas i? ten Vengrijos karaliaus buvo i?vytas, nes band? atsikratyti priklausomyb?s nuo Vengrijos.
1226
m.
Mazovijos
ir
Kujavijos
kunigaik?tis
Konradas I Mazovietis
pakviet? kry?iuo?ius ir perleido jiems
Kulmo ?em?
, i? kur kry?iuo?iai tur?jo kovoti su
pr?sais
, neva grasinusiais ?iaurin?ms Moz?rijos ?em?ms.
?ventosios Romos imperijos
imperatorius
Frydrichas II
ir popie?ius
Grigalius IX
Did?iajam ordino magistrui
Hermanui fon Zalcai
(
Hermann von Salza
) vadinam?ja ?Aukso bule“ perleido visas Pr?sijos ?emes, kurias Ordinui pavyks u?kariauti.
1230
?
1249
m. Ordinas u?kariavo beveik visus pr?sus ir ?m? kelti gr?sm?
kur?iams
,
?emai?iams
, taip pat ir
lietuviams
. V?liausiai u?kariauti buvo
sembai
,
skalviai
ir
nadruviai
.
1237
m. po
1236
m. pralaim?to
Saul?s m??io
su Kry?iuo?i? ordinu susijung?
Kalavijuo?i? ordinas
(nuo tada ?
Livonijos ordinas
),
1202
m. ?sik?r?s dabartin?s
Latvijos
ir
Estijos
teritorijose.
1260
m. kilo
Didysis pr?s? sukilimas
, kurio vienas i? vad? buvo
Herkus Mantas
ir kuris t?s?si iki
1274
m., kai buvo galutinai numal?intas.
1283
m. teutonai pirm? kart? atakavo Lietuvos ?emes
[1]
Galutinai pr?sai buvo u?kariauti
1285
m. Prie ?i? ?emi? u?kariavimo daug prisid?jo
?ekijos
karaliaus
Otokaro II
?ygis, kurio metu buvo ?kurtas
Karaliau?ius
. U?kariavimo strategija r?m?si pr?s? gynybini? ta?k? naikinimu ir sav?
pili?
statymu, kurios tapdavo tolimesn?s ekspansijos baz?mis. ? u?kariautas ?emes buvo keliami
kolonistai
i? Moz?rijos, ?ekijos ir
Vokietijos
.
1309
m. didysis ordino magistras persik?l? ?
Marienburg?
, Pr?sija tapo Ordino centru.
Tolesn? Ordino
ekspansija
? rytus nepavyko.
1242
m. Livonijos riteri? kariuomen? ant u??alusio
Peipaus e?ero
sumu??
Naugardo
kunigaik?tis
Aleksandras Nevi?kis
(Nevskis). Lietuva tuo metu pama?u i?augo ? galing?
Did?i?j? kunigaik?tyst?
, kuri prisijung? didelius rus? kunigaik?tys?i? plotus.
1308
m. Ordinas u??m? Lenkijos Pamar?, sukeldamas Lenkijos karaliaus
Lokietkos
protestus. Ordinas sudar? s?jung? su
Meklenburgo
valdovu
Jonu Liuksemburgie?iu
ir u?puol?
Kujavijos
?em? bei Did?i?j? Lenkij?, ta?iau pralaim?jo m??? prie Plovc?. Pralaim?tas m??is neprivert? Ordino gr??inti Pamar?, o Lokietkai neu?teko paj?g? dideliam puolimui prie? Ordin?.
Ordinas band? pulti Kujavij? ir Did?i?j? Lenkij? siaubiamaisiais ?ygiais, ta?iau ry?tinga gynyba ir Kazimiero Did?iojo diplomatin? veikla privert? ordin?
1343
m. sudaryti
Kali?o taik?
, kuria atsisak? Kujavijos, o Pamario ir Kulmo ?emi? priklausomyb? tur?jo nuspr?sti popie?iaus pasiuntinys. Fakti?kai Ordinas joki? ?emi? Lenkijai negr??ino ir ?tampa tarp ?i? valstybi? i?liko.
1346
m. Ordinas nupirko i? dan? ?iaur?s est? ?emes. Kali?o taika privert? Ordin? atsisakyti Lenkijos puolimo. D?l to Ordinas savo puolimus sukoncentravo prie? Lietuv?, ypating? d?mes? skyr?s
?emaitijai
, kuri? u??m?s Ordinas b?t? gal?j?s geografi?kai sujungti savo valdas Pr?sijoje ir Livonijoje.
1337
m.
lapkri?io 15
d. ?ventosios Romos imperatorius
Liudvikas IV
garantavo teises Ordinui ? Lietuvos ?emes
[2]
.
Did?iausi? gali? Ordinas pasiek? Did?iojo magistro
Vinricho fon Kniprod?s
(
Winrich von Kniprode
) laikais (
1351
?
1382
m.).
Konrado fon Jungingeno
laikais (
1393
?
1407
m.) Ordinas ap?m? did?iausi? teritorij? savo istorijoje: buvo prijungtas
Gotlandas
,
Noimarkas
ir ?emaitija.
1382
m. kry?iuo?iai prie
Dars?ni?kio
pirm? kart? Lietuvos ?em?je ?aud? i?
artilerijos
.
[3]
Did?janti Ordino galia tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valdovus vert? vienyti j?gas. Tuo tikslu
1385
m. buvo pasira?yta
Kr?vos sutartis
.
1386
m.
Jogaila
pri?m? krik?t? ir ved? Lenkijos karalait?
Jadvyg?
(1382?1399), tapdamas Lenkijos karaliumi. Lenkija ir Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? buvo sujungta personaline unija, kuri
XVI a.
viduryje virto ? bendr? Abiej? Taut? Respublik?.
Netrukus
Lenkijos karalyst?
ir LDK prad?jo kar? su Ordinu (
1409
?
1411
m.), kurio kulminacija buvo Ordino pralaim?tas
?algirio m??is
(
1410
m.
liepos 15
d.). Karo pabaigoje sudaryta
Tor?n?s (Torno) taika
. ?i taika sudaryta Jogail? spaud?iant kaimynini? ?ali? Liuksemburg? dinastijos valdovams, d?l to Ordinas Lenkijai negr??ino nei Pamario, nei Kulmo, Lietuva neatgavo
Klaip?dos
, o ?emaitija gr??inta
Vytautui
tik iki gyvos galvos. Ta?iau taika privert? Ordin? atsisakyti puolim? prie? Lenkij? ir Lietuv?. Nuo to laiko Ordino galia ?m? ma??ti, ekonomin? situacija blog?ti.
Per kelis v?lesnius de?imtme?ius Ordino gali? sekino vidiniai
valstyb?s
nesutarimai. Pr?sijos miestai ir ?emvald?iai u? didelius mokes?ius reikalavo teisi?, valdant valstyb? ir
1440
m. ?k?r? ?Pr?s? s?jung?“.
1453
m. su ?ia s?junga susivienijo Lenkijos karalius
Kazimieras Jogailaitis
.
1454
m. prasid?jo Ordino miestie?i? sukilimas. Po ?io karo sudaryta
1466
m. taika. Ordinas Lenkijai atidav? Pamar?, Kulm?, taip pat dal?
Varm?s
su Ordino sostine Marienburgu. Be to, Didysis ordino magistras tapo Lenkijos karaliaus
vasalu
. Ordino
sostin?
buvo perkelta ? Karaliau?i?.
1517
m. kilusios ba?ny?ios
reformacijos
id?jos greitai plito ir Ordino valstyb?je.
Martino Liuterio
patarimu, paskutinis Didysis ordino magistras Brandenburgo markgrafas
Albrechtas
[4]
per?jo ?
liuteronyb?
ir
1525
m. gav?s d?d?s, karaliaus
?ygimanto Senojo
, sutikim?,
Krokuvoje
i?kilmingai prisiek? ?ygimantui, kaip Pr?s? kunigaik?tis ir ?k?r? pasaulietin?
Pr?sijos kunigaik?tyst?
(sostin?
Karaliau?ius
). Nuo to laiko ordino valstyb? tapo pasaulietine kunigaik?tyste. Daugumas ordino broli? taip pat per?jo ? liuteronyb? ir tapo dvarininkais.
1562
m. paskutinis
Livonijos ordino
magistras
Gotardas Ketleris
(
Gotthard Kettler
) tapo pasaulietin?s
Kur?o kunigaik?tyst?s
su sostine
Mintauja
, dab.
Jelgava
) kunigaik??iu. Pr?sija buvo Lenkijos karalyst?s vasal?, Kur?as ? LDK vasalas. Likusi Livonija buvo prijungta prie LDK, o ?iaur?s Estija atiteko
?vedijai
. Nuo
1569
m. LDK priklausiusios Livonijos ?em?s tapo Abiej? Taut? Respublikos nuosavybe. Tik ma?a j? dalis tepanor?jo likti i?tikimi katalikybei ir i?sikraust? ? Vokietij?, kur ordinas tur?jo daugyb? turting? savo skyri?. Ten ordinas i?liko iki
1809
m., kada j? panaikino
Napoleonas
, o
Austrijoje
pertvarkytas jis i?liko net iki ?i? laik?. Tuo b?du buvusi katalikyb?s atrama rytuose, ordino valstyb?, pirmoji pri?m? protestantizm? ir atsisak? nuo katalikyb?s.
1618
m. mirus Albrechto s?nui, Pr?sija atiteko jo giminai?iams, Brandenburgo elektoriams.
1701
m. i? t? dviej? jungtini? kunigaik?tys?i? i?augo galinga Pr?s? karalyst?, kuri pagaliau atsistojo visos Vokietijos prie?akyje.
1809 m.
Napoleonas
u?draud? ordino veikl? Vokietijoje, jis gal?jo veikti tiktai Austrijoje.
1834
m. ordinas buvo v?l atkurtas kaip ?Vokie?i? riteri? ordinas“, ta?iau Napoleono metu atimti turtai nebuvo gr??inti.
1929
m. ordinas pertvarkytas ? grynai dvasin? ordin? ir nuo to laiko vadinasi ?Vokie?i? ordinu“ (
Deutscher Orden
). Naci? valdymo metu, 1938?1945 m. ordinas v?l buvo u?draustas.
?iuo metu ordino magistro b?stin? yra Vienoje. ?ia yra ir ordino
archyvas
bei muziejus. Ordinui priklauso apie 1000 nari?, i? j? ? apie 100 kunig?, 200 vienuoli? seser? bei 700 partneri?. Ordinas i? esm?s gr??o prie savo ?akn? ? daugiausia i?laiko ligonines Izraelyje ir Palestinoje, taip pat r?pinasi voki?komis bendruomen?mis u? Vokietijos ir Austrijos rib? (daugiausiai Italijoje ir Slov?nijoje).
- ↑
(red.) Steponas Maculevi?ius, Doloresa Baltru?ien?,
Znajomo?? z Litw?. Ksi?ga tysi?clecia. Tom pierwszy. Pa?stwo
, Kra?totvarka, Kaunas, 1999,
ISBN 9986-892-34-1
, s. 18.
- ↑
(red.) Steponas Maculevi?ius, Doloresa Baltru?iene,
Znajomo?? z Litw?. Ksi?ga tysi?clecia. Tom pierwszy. Pa?stwo
, Kra?totvarka, Kaunas, 1999,
ISBN 9986-892-34-1
, s. 21.
- ↑
?Kai?iadori? rajono savivaldyb? - Istorija“
.
kaisiadorys.lt
. Suarchyvuotas
originalas
2016-04-17
. Nuoroda tikrinta
2016-04-17
.
- ↑
Pr?s? kunigaik?tis Albrechtas
Archyvuota kopija
2007-10-13 i?
Wayback Machine
projekto.
|
?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.
|