?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Pr?sija vok. Preußen pr?s. Pr?sa
1525 ? 1947
V?liava (1803?1892) Herbas (1871?1918)
Pr?sijos karalyst? 1870 m.
Sostin?	Karaliau?ius (1525?1701; 1806) Berlynas (1701?1806; 1806?1947)
Kalbos	Vokie?i?
Vyriausyb?	Ne?vardinta
Istorija
-  ?kurta	1525 m. baland?io 10 d.
- Panaikinta	1947 m. vasario 25 d.
Gyventojai
- 1939	41 915 040

Kitos reik?m?s ? Pr?sija (reik?m?s) .

Pr?sija ( vok. Preußen , pr?s. Pr?sa ) ? istorin? Europos valstyb? pietrytin?je Baltijos j?ros pakrant?je. ?iuo metu ?iaurin? regiono dal? valdo Rusija ( Kaliningrado sritis ) ir Lietuva ( Klaip?dos kra?tas ), pietin? dalis priklauso Lenkijai .

?iuo terminu taip pat ?vardijamos kelios nebeegzistuojan?ios istorin?s valstyb?s, pirmiausia Pr?sijos kunigaik?tyst? ir Pr?sijos karalyst? , susijusios su regionu ir kelis ?imtme?ius dariusios didel? ?tak? Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pr?sijos regionas u??m? teritorij?, ?iuo metu padalint? tarp trij? valstybi?. ?iaur?je jis buvo ribojamas Baltijos j?ros , ir krantas ?ia yra labai sud?tingas, turi kelet? dideli? lag?n? ( Kur?i? marios , Aistmar?s ), nerij? . Rytuose Pr?sija ribojosi su Lietuva , pietuose ? su Mazovija , pietry?iuose ? su Palenke , o vakaruose ? su Pomerelija (nuo kurios skyr? Vysla ). Pastarasis, dar vadinamas Vakar? Pr?sija, gali b?ti laikoma i?pl?stinio Pr?sijos regiono dalimi.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Pr?sijos istorija .

Regionas patyr? labai sud?ting? istorij?, ?ia du kartus visi?kai keit?si etnin? sud?tis.

Senov?s Pr?sija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Pr?sai .

Senov?s Pr?sija ? balti?kos pr?s? tautos gyventa teritorija pietry?i? Pabaltijyje, tarp Vyslos ir Nemuno upi?. ?ia konsolidavosi ankstyvosios gentin?s ?em?s . XIII a. Kry?iaus ?ygi? ? Pr?sij? metu ?i? teritorij? nukariavo Vokie?i? ordinas , kra?te ?vesta krik??ionyb?.

Vokie?i? valdymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Vokie?i? Ordinas , Pr?sijos kunigaik?tyst? ir Pr?sijos karalyst? .

Nuo XIII a. regione vie?patavo Vokie?i? ordinas , kuris padar? Pr?sij? savo politiniu ir kult?riniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas vald? keturios nuo ordino nepriklausomos vyskupijos: Kulmo , Sembos , Varmijos ir Pamed?s .

Nuo XIII a. kra?tas buvo germanizuojamas, krik??ioninamas vietiniai pr?sai mai??si su atsik?l?liais, nyko j? kalba. Tuo pat metu i? ryt? vyko ir kra?to lituanizacija ? i? LDK k?l?si etniniai lietuviai , kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo ?inomi kaip lietuvininkai . J? gyvenama etnin? teritorija vadinama Ma?oji Lietuva .

Ekonomi?kai kra?tas ?trauktas ? Baltijos j?ros prekybin? tinkl? ? i?dygo stipr?s prekybiniai miestai, susijung? ? Hanzos lyg? . Vokie?i? ordinas kovojo su rytuose buvusia LDK , taip pat pl?t? teritorijas ? vakarus, ? buvusi? pagoni? ka?ub? ?emes Pomerelijoje ( 1466  m. ?is regionas atiteko Lenkijos karalystei ir buvo vadinamas Karali?kaisiais Pr?sais ).

Ordinui silpstant, likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. 1525  m. buvusi? Vokie?i? ordino vald? Pr?sijoje vietoje sukurta Pr?sijos hercogyst? . Ji formaliai egzistavo iki 1701  m., nors jau 1618  m. asmenine unija susijung? su Brandenburgo markgrafyste (pastaroji ?kurta 1157  m., nuo 1415  m. markgrafyst?je vald? Hohenzollern? dinastija), ir buvo ?inoma kaip Brandenburgas-Pr?sija .

Pr?sijos karalyst? , ?kurta 1701  m. buvusi? Hohenzollern? vald? pagrindu XVIII a. buvo did?iausia vokie?i? gyvenama valstyb? Europoje. Pr?sijos regionas joje ap?m? tik labai nedidel?, pa?i? ry?iausi? dal? (?gavusi? pavadinim? Ryt? Pr?sija ). Nepaisant to, visa karalyst? buvo ?inoma b?tent ?iuo pavadinimu.

XIX a. viduryje Pr?sijos karalyst?s pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo 1871  m. Pr?sijos karalyst? tapo Vokie?i? imperatori?kojo reicho autonomine dalimi, tur?jusia sav? vyriausyb?, parlament? ir vietinius ?statymus. Tuo metu Pr?sijos regionas buvo vadinamas Pr?sijos provincija ir buvo Pr?sijos karalyst?s sudedamoji dalis (provincija egzistavo 1829 ? 1878  m., kai Ryt? Pr?sijos ir Vakar? Pr?sijos provincijos buvo sujungtos ? vien?).

XX am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kaliningrado sritis .

Po monarchijos ?lugimo Vokietijoje 1918  m. Ryt? Pr?sija (Pr?sijos regionas) i?liko autonomin? sud?tin? Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos ?iauriausios teritorijos (vadinamasis Klaip?dos kra?tas ), kurios atiduotos Lietuvai. Antr?j? pasaulin? kar? laim?jusi? valstybi? nutarimu 1947  m. vasario 25 d. (kaip es? ?voki?kojo militarizmo ?idinys“), regionas atimtas i? Vokietijos ir padalintas dviem kar? laim?jusioms valstyb?ms. ?iaurin? regiono dalis atiteko Rusijai , kur suformuota Kaliningrado sritis , o pietin? regiono dalis atiteko Lenkijai.

Po to dar kart? visi?kai pasikeit? etnin? kra?to sud?tis. Baltijos vokie?iai masi?kai migravo ? Vokietij?, o vietoj j? region? apgyvendino rusai (Kaliningrado srityje) ir lenkai (Lenkijai priskirtoje dalyje).