?iame straipsnyje apra?oma Lietuvos istorija  ? nuo pirm?j? gyventoj? ?sik?rimo dabartin?s Lietuvos teritorijoje iki dabartini? laik?.

Lietuvos istorija

Lietuvos prie?istor?

Balt? ?em?s

Kry?iaus ?ygiai ? Pabaltij?

Lietuvos valstyb?s susidarymas

Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?

Lietuvos statutai

Liublino unija

Abiej? Taut? Respublika

ATR padalijimai

Rusijos imperija ( Vakar? kra?tas )

Vokietijos imperija ( Oberostas )

Nepriklausomyb?s paskelbimas

Lietuvos Respublika , Vilniaus kra?tas

Hitlerin?s Vokietijos okupacija

Sovietin? okupacija ( Lietuvos TSR )

Po Nepriklausomyb?s atk?rimo

Prie?istor? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos prie?istor? ir Baltai .

Ma?daug 10 000?9 000 m. pr. m. e., nutirpus ledynui, i? kaimynini? region? dabartin?s Lietuvos teritorijoje pasirod? pirmieji gyventojai. Ankstesni? ?moni? gyvenimo ?iame regione p?dsak? n?ra, nes, jei j? ?ia ir b?ta, visus ankstesni? gyventoj? p?dsakus sunaikino paskutinis ledynmetis. Seniausios stovyklos randamos pietvakarin?je ?alies dalyje. Pagal Lietuvos prie?istor?s tyrin?toj? Marij? Gimbutien? tai buvo i? Jutlandijos pusiasalio ir dabartin?s Lenkijos teritorijos at?j? med?iotojai bei ?vejai, kurie kartu atsine?? ir dvi v?lyvojo paleolito kult?ras. Pirmieji gyventojai buvo klajokliai ir nuolatini? gyvenvie?i? nek?r?. A?tuntame-?e?tame t?kstantmetyje pr.m.e. stovykl? gaus?jo, jos k?r?si palei Nemun? , Ner? , Merk? . ?ie ?mon?s vert?si med?iokle ir ?vejyba, naudojo lankus ir str?les titnaginiais antgaliais, grem?tukus odos apdirbimui, tinklus ir kabliukus .

Ar pirmieji Lietuvos teritorijoje apsigyven? ?mon?s gali b?ti siejami su balt? prot?viais tarp archeolog? ir Lietuvos prie?istor?s tyrin?toj? n?ra vieningos nuomon?s. Apie etnin? gyventoj? priklausomyb? galima spr?sti tik pagal skeletus ir kult?ros paminklus.

Neolito laikotarpiu 4800/4600?1700/1600 m. pr. m. e. (radiokarbonin?s datos) Lietuvos teritorijoje pasirod? keramika. ?emdirbyst? ir gyvulininkyst? Lietuvos teritorijoje atsirado apie 3 t?kstantmet? pr.m.e. bei pirmiausiai ?sigal?jo vakarin?je ?alies dalyje. Nuo to laiko vystytis prad?jo ir amatai bei prekyba.

Pagal vien? i? versij? 3000?2500 m. pr. m. e. Ryt? Baltijos j?ros regione pasirod? baltai , kurie asimiliavo ir i?st?m? vietinius gyventojus. I? kur jie atvyko neai?ku, kaip kad iki galo n?ra i?spr?stas indoeuropie?i? kilm?s klausimas. Teritorija, kurioje apsigyveno (ar susiformavo) baltai ap?m? apie 800 000 km²: nuo Baltijos j?ros iki Volgos ir Dniepro auk?tupi?. Pagal kai kuriuos skai?iavimus ?ioje teritorijoje gal?jo gyventi apie 500 000 ?moni?.

?alvario am?ius Lietuvoje prasideda XVI a. pr. m. e. , kai pasirodo pirmieji bronziniai dirbiniai (kirviai, ietigaliai, peiliai, papuo?alai, kardai) ? i? prad?i? importuoti i? Skandinavijos , Vakar? Europos ir dabartin?s Rusijos piet?, v?liau gaminami ir vietoje.

Gele?ies am?ius Lietuvoje pakeit?s ?alvario, prasid?jo pirmo t?kstantme?io pr. m. e. viduryje ir truko iki viduram?i?. IX?XI a. balt? gyvenvietes Baltijos j?ros pakrant?je puldin?jo vikingai, Danijos karaliai, bent laikinai, rinko duokl?. XI a. ?inios apie Lietuv? pasirodo ir Rusios metra??iuose. Juose minimi rus? kunigaik??i? ?ygiai ? Lietuv?, ji ?vardijama kaip Kijevo duoklinink?, ta?iau istorikai abejoja ar duokl? mok?ta reguliariai, ar tai tik rodo Kijevo Rusios pretenzijas ? lietuvi? ?emes. Nuo XII a. vidurio lietuviai ?altiniuose jau minimi kaip rengiantys ?ygius ? kaimynines ?alis, ?skaitant rus? kunigaik?tystes.

Lietuvos valstyb?s susidarymas ir ankstyvoji istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos valstyb?s susidarymas .

Lietuvos vardas ra?ytiniuose ?altiniuose pirm? kart? pamin?tas 1009  m. ? Lietuva ( lotyni?ka kilmininko forma Lituae , tad vardininkas tur?jo b?ti Litua ).

Pirmuoju valdovu , suvienijusiu Lietuv? ir suk?rusiu Lietuvos valstyb? laikomas didysis kunigaik?tis Mindaugas. 1251  m., siekdamas sustiprinti savo vald?i? ir nutraukti konflikt? su Livonija , Mindaugas apsikrik?tijo ir kar?navosi 1253  m. liepos 6 d. Kar?nacijos vieta ne?inoma, ?altiniuose minima tik, kad buvo kar?nuotas Lietuvoje, pagal tai kai kurie istorikai nusprend?, kad pastovios sostin?s Mindaugas netur?jo. V?liau, apie 1260  m., Mindaugas sugr??o prie savo prot?vi? tik?jimo. Lietuva su Mindaugu 1258  m. patyr? sunk? i?bandym? ? valstyb? buvo siaubta Burundajaus vadovaut? mongol?-totori? ?iemos ?ygio metu. 1263 m. Mindaug? nu?ud? s?n?nas Treniota . Mindaugas buvo pirmasis ir vienintelis krik??ioni?kasis karalius Lietuvos istorijoje, nes po jo mirties Lietuva gr??o ? pagonyb? ir kataliki?kasis karaliaus titulas buvo prarastas.

Po Mindaugo nu?udymo 1263  m., valstyb?je kilo sumai?tis, per kelerius metus nu?udyti ar i?vyti keturi valdovai. Tik 1269  m. atkurtas valstyb?s stabilumas, ? vald?i? at?jus Kernav?s kunigaik??iui Traideniui. Ra?to ?altiniuose teigiama, jog Traidenis atker?ijo u? Mindaugo s?naus Vai?elgos nu?udym?, taigi tik?tina, jog Traidenis ir Mindaugas buvo susieti giminyst?s ry?iais. 1283  m. teutonai pirm? kart? atakavo Lietuvos ?emes. ^[1]

Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? .

XIV a. Lietuvos valstyb? ?ymiai sustipr?jo ir i?sipl?t?. Mongol?-totori? bei kry?iuo?i? antpuoli? akivaizdoje prie Lietuvos, kurioje i?kilo Vytenis , ie?kodami i?sigelb?jimo jung?si Baltarusijos kunigaik??iai, mainais gav? autonomij?. Lietuv? labiausiai sustiprino Gediminai?i? dinastija XIV - XV a. Kunigaik?tis Gediminas gana ?ymiai i?pl?t? Lietuvos teritorij? ? rytus diplomatin?mis priemon?mis (daugiausiai i?tekindamas dukras). Jo s?nus Algirdas toliau t?s? pl?tr? karin?mis priemon?mis, prie to taip pat prisid?jo ir jo brolis K?stutis . ?alis i?liko paskutine pagoni?ka valstybe Europoje, nors si?lym? ir deryb? d?l krik?to ir b?ta.

Lietuva ? rytus pl?t?si nuo pat valstyb?s susik?rimo. Tam palankias s?lygas sudar? tai, kad buvusi Kijevo Rusios teritorija buvo nusilpninta mongol? ir dalis susiskald?iusi. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartin?s Baltarusijos teritorija, dabartin?s Ukraina ir Vakar? Rusija. Algirdo ir Vytauto valdymo laikais Lietuva pasiek? did?iausi? teritorin? i?sipl?tim? ? pietuose jos sienos siek? net Juod?j? j?r? . Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?, o v?liau Lietuvos ? Lenkijos valstyb? rei?k? pretenzijas ? visas buvusios Kijevo Rusios ?emes ir d?l Rusios vienijimo vaidmens XV - XVI a. konkuravo su Maskvos did?i?ja kunigaik?tyste .

Algirdo s?nus Jogaila 1386  m. apsikrik?tijo ir tapo Lenkijos karaliumi. Dar iki krik?to 1385  m. buvo pasira?yta Kr?vos sutartis , kuri pad?jo pagrindus Lietuvos ir Lenkijos unijai. 1387  m. Jogaila krik?tijo lietuvius Vilniuje . B?tent ?ie metai laikomi oficialaus Lietuvos krik?to data, nes Mindaugui tikrai, o gal ir tariamai atsimetus nuo krik?to Lietuva v?l buvo laikyta pagoni?ka ?alimi.

Nors krik?tas gerokai sustiprino Lietuvos tarptautin? pad?t?, bet dar iki pat ?algirio m??io ( 1410  m. liepos 15 d.) Lietuvos valstybingumui vis?laik gr?s? Kry?iuo?i? ir Livonijos (iki 1236  m. ? Kalavijuo?i? ) ordin? pretenzijos.

Lietuvos teritorin? pl?tra

• 
  1230?1240 m.
• 
  1240?1263 m.
• 
  1316?1341 m.
• 
  1345?1377 m.

Abiej? Taut? Respublika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Abiej? Taut? Respublika .

Jogailos prad?ta personalin? Lietuvos ? Lenkijos unija kelis kartus buvo i?irusi, kai ?ias valstybes vald? atskiri valdovai, ta?iau augan?ios Maskvos gr?sm? vert? Lietuvos bajorus ie?koti paramos Lenkijoje. Formaliai valstyb?s ? vien? bendravalstybin? vienet? buvo sujungtos 1569  m. Liublino unija .

I?mirus Gediminai?i? dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus prad?ta rinkti i? vis? norin?i? kilming? kandidat?. Labai sustipr?jo bajor? ?taka valstybei. Prakti?kai jokie rimtesni sprendimai negal?jo b?ti priimami be bajor? Seimo sutikimo. Deja, pats Seimas dirbo labai neefektyviai ? Seimuose buvo ilgai gin?ijamasi ir triuk?maujama neesminiais klausimais, o vieningos nuomon?s svarbiais valstybei klausimais paprastai neb?davo prieinama. Nuo 1717  m. ?Nebyliojo“ Seimo Abiej? Taut? Respublika akivaizd?iai pateko Rusijos ?takon.

XVII a. pabaigoje ? XVIII a. prad?ioje Lietuvos-Lenkijos valstyb? persirito ? savo saul?lyd?. XVIII a. prad?ioje vyk?s ?iaur?s karas parod? valstyb?s silpnum? ir labai i?sekino kra?t?, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetim? kariuomeni?. Nukent?jo ir Lietuvos miestai ? Vilnius kelet? kart? buvo u?imtas ir nusiaubtas rus? ir ?ved?.

Valstybini? reform? bandymai ir Abiej? Taut? Respublikos padalijimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XVIII a. viduryje ?artoriskiai band? vykdyti valstyb?s reformas ? buvo ?steigtos Karo ir I?do komisijos, reformuotas Seimo ir seimeli? darbas. Netiesiogiai panaikintas liberum veto . ?ios reformos nepatiko Rusijai ir Pr?sijai , kurios bijojo valstyb?s sustipr?jimo, tod?l kitatiki? teisi? gynimo pretekstu jos prad?jo tiesiogiai ki?tis ? valstyb?s reikalus. Dar 1764  m. Rusija su Pr?sija susitar? palaikyti Abiej? Taut? Respublikoje anarchij?. 1767  m. susik?r? Rusijos remiama Radomo konfederacija , kuri buvo nukreipta prie? ?artoriskius ir reikalavo sulyginti kitatiki? teises. 1768  m. Baro mieste susik?r? kita konfederacija, kovojusi prie? Rusijos ?tak?. Baro konfederacij? palaik? Pranc?zija ir netiesiogiai ? Turkija . Tais pa?iais metais prasid?jo Rusijos karas su Turkija. Pasibaigus Rusijos ? Turkijos karui, Rusija v?l aktyviai ?m? ki?tis ? Abiej? Taut? Respublikos reikalus.

Nuolat silpstan?i? ir vidini? konflikt? varginam? ?al? 1772  m. kaimynin?s Rusija, Pr?sija ir Austrija nutar? pasidalinti, atsiriekdamos po dal? valstyb?s teritorijos. Po pirmojo padalinimo sek? antrasis 1793  m. Ap?viestoji visuomen?s dalis band? gelb?ti valstyb?s liku?ius, vykdydami esmines reformas. Didel? ?tak? reform? turiniui tur?jo Amerikos ir Pranc?zijos revoliucij? id?jos. 1795  m. Seimas papild? kardinalines teises. Bajorams buvo garantuoti dvarai, tarnybos, teis? visi?kai valdyti valstie?ius. Palikti laisvi karaliaus rinkimai, ta?iau renkamas tur?jo b?ti vietinis, sostas nepaveldimas. Seimo aktai skirstomi ? politinius ir ekonominius, kurie gali b?ti priimami bals? dauguma.

Karaliui kontroliuoti sudaroma Nuolatin? Taryba, taip pat sudaroma Edukacin? komisija . ?ios institucijos buvo bendros Lenkijai ir Lietuvai. Nuolatin? Taryba buvo vykdomosios vald?ios institucija, vadovavo administracijai, teik? Seimui ?statym? projektus, vykd? ?statymus, siunt? pasiuntinius, si?l? karaliui po 3 kandidatus ? valstyb?s postus. Karalius pirmininkavo Nuolatin?s Tarybos pos?d?iuose ir tur?jo 1-2 balsus. Nuolatin? Taryb? sudar? 36 nariai, renkami Seimo dvejiems metams. Pus? j? buvo senatoriai, kita pus? ? bajor? atstovai. Kiekvienas naujas seimas perrinkdavo 1/3 nari?. Visus aktus pasira?in?jo karalius, senatorius ir tarybos mar?alka. 1776  m. Nuolatin?s Tarybos funkcijos prapl?stos ?traukiant prievoli? teis?s ai?kinim?, ?statym? vykdymo kontrol?, teis?s ai?kinim?.

1788 ? 1792  m. veik? ?Ketveri? met? seimas“, kuris ruo?? valstyb?s reformas ir nauj? valstyb?s konstitucij?. 1791  m. gegu??s 3 d. supaprastinta tvarka priimta Seimo konstitucija , pavadinta ?Valdymo ?statymu“. Konstitucijai nepritar? reakcingi bajorai. Konstitucijoje buvo numatytos gyventoj? luomin?s teis?s ir pareigos bei vald?ios sudarymo principai, pakeit? valstyb?s form?. Konstitucija garantavo bajorams visas privataus ir politinio gyvenimo teises ir prerogatyvas. Bajor? luomas apibr??iamas kaip dvarinink? luomas.

Po trij? padalijim? 1772 ? 1795  m. did?ioji Lietuvos dalis pateko ? Rusijos imperijos sud?t?. Rusijai atiteko ir Vilnius, kuris tuo metu tur?jo 25 000 gyventoj? ir buvo vienas i? did?iausi? imperijos miest?.

Lietuva Rusijos imperijos sud?tyje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Praradusios nepriklausomyb? Lietuvos istorij? XIX a. prad?ioje s?lygojo carin?s Rusijos ir imperiniais u?mojais gars?jusios Pranc?zijos politika.

1807  m. Napoleonas Bonapartas i? Pr?sijos atimt? lenk? ir lietuvi? ?emi? suk?r? Var?uvos Kunigaik?tyst?, kuri gyvavo iki 1815  m., kada atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. ?is junginys dar buvo vadinamas kongresine karalyste, nes jo egzistavimas buvo pagr?stas Vienos kongreso nutarimais. ? Lenkijos Karalyst?s sud?t? ??jo ir po padalinim? Pr?sijos kur? laik? valdyta Lietuvos U?nemun?. Taigi, nuo 1815 m. visos Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei priklausiusios lietuvi? ?em?s atsid?r? Rusijos imperijos sud?tyje. Ta?iau i?liko gana dideli j? statuso skirtumai. U?nemun?je asmens laisv? valstie?iams buvo suteikta anks?iausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, ?ia rusifikacin? politika buvo silpnesn?. Iki Napoleono invazijos ? Rusij? Lietuvos didikai ir bajorija tik?josi, kad Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? vienokia ar kitokia forma bus atgaivinta Rusijos imperijos sud?tyje. ?ios viltys ?lugo kartu su 1812  m. Pranc?zijos ?siver?imu ? Rusij? , kai Napoleon? bajorija sveikino kaip i?vaduotoj?. Po Rusijos pergal?s prie? Napoleon? Lietuvoje pama?u prad?ta stiprinti rusifikacija .

XIX a. vyko net du pla?ius visuomen?s sluoksnius ap?m? sukilimai d?l Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ir unijos su Lenkija atgaivinimo, kurie buvo nukreipti ir prie? ekonomin? priespaud?: 1831 m. sukilimas , kuriame esminis vaidmuo teko bajorijai ir 1863?1864 m. sukilimas , palaikytas valstietijos. Abu sukilimai buvo numal?inti.

Jau XIX a. pirmoje pus?je ry?k?jo lietuvi? tautinio atgimimo ?enklai. Prad?jo formuotis lietuvi? nacionalin?, t. y., civilizacijos lyg? pasiekusi, kult?ra. Prie ra?ytin?s lietuvi? kalbos, lietuvi? filologijos, lietuvi? gro?in?s literat?ros ir lietuvi? istoriografijos vystymo daug prisid?jo ?emai?i? lietuvi?kasis s?j?dis , kurio bene ry?kiausia fig?ra buvo Simonas Daukantas , pirmasis suformulav?s nauj?j? tauti?kumo supratim?, kur tautos esminiu skiriamuoju po?ymiu laikoma kalba . ?emai?i? lietuvi?kojo s?j?d?io dalyviai nebuvo sukilim? prie?ininkai, veikiau jiems simpatizavo, nors j? pa?i? veiklos prioritetai buvo pirmiausia kult?riniai. ?emai?i? lietuvi?kasis s?j?dis laikomas pirmuoju tautinio jud?jimo etapu.

Po 1863?1864 m. sukilimo ?vestas spaudos draudimas  ? u?draustas ra?tas lotyni?kais ra?menimis, juos bandant pakeisti kirilica . Knygos ir spauda lotyni?kais ra?menimis Lietuv? pasiekdavo i? Ma?osios Lietuvos spaustuvi?, ?steigt? ir vyskupo M. Valan?iaus bei J. Bielinio pastangomis, i? kur jas nelegaliai per sien? ? Lietuv? ne?davo ir platindavo knygne?iai , v?liau susib?r? ? keliolika organizacij?. Reakcija po sukilimo paliet? ir kitas gyvenimo sritis ? buvo u?daryti visi vienuolynai, sustipr?jo sta?iatiki? ba?ny?ios protegavimas.

Tautin? i?sivadavimo jud?jim?, kuris buvo u?gniau?tas numal?inus sukilimus, prat?s? jau ne ?emai?i?, o i? Suvalkijos valstie?i? kilusi lietuvi?koji inteligentija. Tautinio jud?jimo atsigavimas i?ry?k?jo su J. Basanavi?iaus prad?tu leisti laikra??iu ?Au?ra“ ( 1883 ? 1886  m.). V?liau jo id?jas prat?s? kiti, kaip ir ?Au?ra“ d?l spaudos draudimo nelegaliai Lietuvoje platinti ir Pr?sijoje spausdinti periodiniai leidiniai, ypa? Vinco Kudirkos redaguotas liberalusis laikra?tis ?Varpas“ ( 1889 ? 1905  m.).

XIX a. 9-ame de?imtmetyje lietuvi? tautinis s?j?dis palaipsniui v?l ??eng? ? politin?s raidos stadij?. Pradedami formuluoti konkret?s politiniai tikslai. Vadovavim? tautiniam s?j?d?iui perima pasaulietin? inteligentija. Politin? priklausomyb? Rusijos imperijai vert? tautinio s?j?d?io veik?jus akcentuoti savo tautin?s grup?s i?skirtinum? ir tuo pagrindu reikalauti, kad etnin?s ribos sutapt? su politin?mis ribomis. 1904  m. carin? vald?ia panaikino spaudos lotyni?kais ra?menimis draudim? Lietuvoje, nes suprato jo neperspektyvum?. 1905  m. gruod?io 4-5 d. Vilniuje susirink?s lietuvi? atstov? suva?iavimas ? Didysis Vilniaus Seimas  ? paskelb? autonomijos reikalavim?.

Pirmasis pasaulinis karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kaizerin? Lietuvos okupacija .

Prasid?jus Pirmajam pasauliniam karui , iki 1915  m. pabaigos Vokietija u??m? vis? dabartin? Lietuvos teritorij? bei Kur?? . 1915 m. Rusijos kariuomen? patyrusi pralaim?jim? prad?jo trauktis i? Lietuvos. Pramon?s ?mon?s nutrauk? darb?, nes tr?ko ?aliav?. Netrukus svarbesn?s ?mon?s, vald?ios ?staigos, vidurin?s mokyklos buvo prad?tos evakuoti ? Rusijos gilum?. Apie 300 t?kst. Lietuvos gyventoj? patys pasitrauk? drauge su kariuomene arba buvo jos prievarta i?varyti. Pab?g?liai lietuviai didel?mis kolonijomis ?sik?r? ?vairiose Rusijos vietov?se, daugiausia Vorone?e , Tambove , Jaroslavlyje , Petrograde , Maskvoje.

Vokie?i? kariuomen?s puolimas buvo sulaikytas 1915 m. ruden? Naru?io e?ero ? Daugpilio miesto linijoje. Frontas ?ia i?silaik? iki 1917 m. Vokie?iai okupavo vis? Lietuv? ir prad?jo ?eimininkauti grie?tomis karin?mis priemon?mis.

Vokietija, u??musi Lietuv?, tur?jo ekonomini? ir politini? tiksl?: ?sivie?patavimas Baltijoje, ?takos stiprinimas Skandinavijoje , Rusijos atkirtimas nuo Baltijos j?ros , Lietuvos, kaip ?em?s ?kio produkt? ?altinio, i?naudojimas.

Visos okupuotos Rusijos imperijos sritys, i?skyrus did?i?j? lenk? gyvenam? ?emi? dal?, buvo sujungtos ? Vyriausiojo vado Rytuose kra?t?, trumpai vadinam? Oberostu . ?ia vis? vald?i? tur?jo Vokietijos Ryt? fronto vadas. Vald?ios aparat? centre ir vietose sudar? vokie?iai. Vietos gyventojai gal?jo b?ti skiriami tik kaimo seni?nais.

Lietuvos politikos veik?jai Lietuvos ateities klausimus prad?jo svarstyti 1914  m. ruden?. Buvo bandoma nustatyti, k? Lietuva gali gauti i? karo. Dalis lietuvi? veik?j? i?rei?k? lojalum? Rusijos imperijai, paskelbdami vadinam?j? ?Gintarin? deklaracij?“ . Lietuv? okupavus Vokietijai, persiorientuota ? j?.

1917  m. gruod?io m?nes? Lietuvos Taryba pra?? Vokietijos pripa?inti Lietuvos nepriklausomyb?, leisti steigti Berlyne Lietuvos atstovyb?, kurti civilin? vald?i?. 1917 m. gruod?io 11 d. buvo pasira?ytas nepriklausomyb?s paskelbimo aktas, kuriame taip pat buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos s?junga. ?is aktas suk?l? gyventoj? pasipiktinim?, nes buvo suprastas kaip Lietuvos prijungimas prie Vokietijos. Smuko Lietuvos Tarybos presti?as.

?alia nepriklausomyb?s id?jos tebebuvo svarstomi ir kiti variantai:

• Lietuvos-Lenkijos valstyb?;
• Kolaborantin? unija su Vokietija;
• Autonomija Rusijos sud?tyje.

Nepriklausoma Lietuvos valstyb? 1918?1940 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos istorija (1918-1940) .

Nepriklausomyb?s paskelbimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918  m. prad?ioje, atsi?velgdama ? gruod?io 11 d. akto patirt?, Lietuvos Taryba svarst? naujus Lietuvos ateities valstybingumo projektus. Sausio 8 d. buvo pristatytas naujo akto projektas, kuris pakartojo gruod?io 11 d. akto pirm?j? paragraf?. Dokumento pabaigoje buvo ?ra?yta pataisa apie Steigiamojo Seimo b?tinyb?.

Lietuvos Taryba paskelb? nepriklausomyb? 1918 m. vasario 16 d. 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos nepriklausomyb? pripa?ino Vokietija, ta?iau gruod?io 11 d. akto pagrindu. 1918 m. Lietuvos Taryba pasivadina Lietuvos Valstyb?s Taryba. Piln? nepriklausomyb? Lietuva i?sikovojo tik po Vokietijos pralaim?jimo Pirmajame pasauliniame kare (1918 m. lapkrit?). 1918 m. lapkri?io 2 d. buvo priimta laikinoji Konstitucija, lapkri?io 5 d. Valstyb?s Tarybos Prezidiumas Augustin? Voldemar? paskyr? ministru pirmininku, kuris 1918 m. lapkri?io 11 d. sudar? pirm?j? vyriausyb?.

? Valstyb?s Taryb? ??jo ir tautin?s ma?umos: ?ydai ir baltarusiai . Lenkai valstyb?s Tarybos veikloje dalyvauti atsisak?.

Nepriklausomyb?s kovos ir valstyb?s pripa?inimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918 m. gruod?io m?nes? ? Lietuv? ?siver?? Raudonoji armija . Iki 1919  m. vasaros puolimas buvo sustabdytas ir bol?evikai i?stumti i? Lietuvos.

1919 m. baland?io 4 d. buvo priimta nauja laikinoji Konstitucija. Pagal ?i? Konstitucij? ?statym? leidimas yra paskirstomas tarp Valstyb?s Tarybos ir Vyriausyb?s. Valstyb?s taryba yra principin? ?statym? leidimo ir sutar?i? sudarymo institucija. Prezidentas turi teis? ?statymus leisti tarp Tarybos sesij?.

1919 m. ruden? Antant? nurod? Vokietijai i?vesti i? Lietuvos kariuomen?, ta?iau dalis vokie?i? kari? per?jo ? bermontinink? gretas ir m?gino perimti Lietuvos teritorij?, ta?iau Lietuvos savanori? ir kariuomen?s buvo sumu?ti.

1919 m. pabaigoje po s?kming? karini? operacij? Lietuvos kariuomenei atkovojus i? Raudonosios armijos Ukmerg?, Panev???, Zarasus ir nublo?kus prie?? u? Dauguvos, prasid?jo derybos su bol?evikais, kurios pasibaig? Lietuvai naudinga Lietuvos-Soviet? Rusijos taikos sutartimi , pasira?yta Maskvoje 1920 m. liepos 12 d. pagal kuri? rytin? Lietuvos siena ?jo per Malade?n?, Lietuvai sugr??intas Gardinas ir kitos etnin?s ?em?s. Lenk? kariuomen? apleido Vilni? pagal Antant?s valstybi? sutart? d?l taip vadinamosios Kerzono linijos . Lietuvos kariuomen? ? Vilni? ??eng? liepos 15 d. ir ?ia jau rado Raudon?j? armij?, besivijusi? lenkus, kurie pripa?indami liepos 12 d. taikos sutart? tarp Lietuvos ir Rusijos trimis etapais perleido Lietuvai j? okupuot? teritorij?.

1920  m. spalio 9 - spalio 10 d., grubiai pamindami tarptautin? teis? bei k? tik Lietuvos ir Lenkijos pasira?yt? Suvalk? sutart? , prisidengdami inscenizuotu mai?tu Vilni? ir Vilniaus kra?t? u??m? Liucijaus ?eligovskio vadovaujami kariniai daliniai, kurie, nors slapta gaudami instrukcijas i? Juzefo Pilsudskio , oficialiai skelb?si Vilniaus kra?to lenk? ?sukil?liais“, ir paskelb? Vidurio Lietuvos valstyb?, kuri 1922 m. prisijung? prie Lenkijos. Labiausiai ki?osi lenkams palanki Pranc?zija, kuri, prognozuodama Rusijos ?tak?, dar? spaudim? susijungti su Lenkija. Lietuvos laikin?ja sostine , persik?lus vyriausybei, tapo Kaunas .

1921  m. gegu??s 14 d. Rygoje Lietuva ir Latvija pasira?? sienai nustatyti konvencij? , pagal kuri? Lietuvai gr??inta Palanga ir apylink?s. Gin?yt? sien? klausim? sprend? D. J. Simpsono komisija. 1921  m. rugs?jo 22 d. Lietuva priimta ? Taut? S?jung? , 1922  m. liepos m?n. JAV pripa?ino Lietuv? de jure . 1922 m. 08 01 priimta pirmoji nuolatin? konstitucija , kuri atspind?jo tuo metu Vakaruose vyravusias liberalizmo, individualizmo ir pliuralizmo vertybes.

Valstyb?s raida ir 1926 m. perversmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

D?l sud?tingos vidaus ir u?sienio politin?s situacijos Steigiamojo Seimo su?aukimas buvo ilgai atid?liojamas. Steigiamojo Seimo rinkim? ?statymas buvo i?leistas 1919 m. lapkri?io m?n. Patys rinkimai vyko 1920 m. baland?io 14-15 d., i?rinkti 112 atstov?.

Iki Steigiamojo Seimo ir jame beveik visi politiniai veik?jai Lietuvoje sutar?, kad b?simoji Lietuvos santvarka bus demokratin? parlamentin? respublika , kas buvo ?tvirtinta 1922 m. rugpj??io 1 d. priimtoje Konstitucijoje. Bendra ?ios Konstitucijos nustatyta vald?ios s?ranga buvo klasikin? parlamentin?, pagal tuometin?s Pranc?zijos pavyzd?. ?statym? leidimo teis? suteikta i?imtinai Seimui, kuriam buvo atsakingas ministr? kabinetas. Respublikos prezidentui buvo paliktos reprezentacin?s funkcijos.

1923  m. Lietuvai, po inscenizuoto sukilimo pavyko prisijungti Klaip?dos kra?t? su svarbiu jai uostu.

Iki 1926  m. vyriausybes sudarin?jo krik??ionys demokratai su koalicin?mis partijomis. 1926 m., po vyriausyb?s kriz?s, vyriausyb? sudar? valstie?iai liaudininkai ir socialdemokratai , kuri? vyriausyb? ?m? aktyviai veikti, sukeldama krik??ioni? demokrat? pasiprie?inim?. Socialdemokrat? vyrausyb? steng?si ma?inti dvasininkijos ?tak? ir atskirti valstyb? nuo ba?ny?ios , panaikinta nuo nepriklausomyb?s kov? galiojusi karin? pad?tis, ?vietimo ministerija leido ?sikurti ir veikti naujoms 75 lenk? mokykloms.

1926 m. gruod?io 17 d. krik??ioni? demokrat? remiami perversmininkai nuvert? teis?tai i?rinkt? vald?i?.

Valstyb?s raida po 1926 m. ir autoritarizmo stipr?jimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po 1926 m. gruod?io 17 d. perversmo valstyb? nustojo b?ti demokratine, valstybin? vald?ia vis labiau telk?si Antano Smetonos , kuris buvo paskelbtas Valstyb?s Vadu, o gruod?io 19 d. i?rinktas prezidentu , rankose. Seimo funkcijos buvo suvar?ytos. Nors formaliai valstybin?s institucijos i?liko tos pa?ios, ta?iau fakti?kai j? ?taka pasikeit?, nes pagrindini? sprendim? pri?mimas tapo Vyriausyb?s ir Prezidento prerogatyva. Gruod?io 27 d., bandant pateisinti perversmo b?tinyb?, u? antivalstybin? veikl?, buvo su?audyti 4 Lietuvos komunist? partijos veik?jai (vadinamieji ? keturi komunarai “).

Seimas 1927  m. baland?io 12 d. buvo paleistas ir i? naujo susirinko tik 1936  m. Ta?iau ?is Seimas tebuvo vald?ios ?rankis, o ne nepriklausoma institucija. Pagal 1936 m. gegu??s 9 d. ?statym?, ? Seim? kandidatus si?l? ne politin?s partijos, bet apskri?i? ir miest? tarybos. A. Smetonos priimta 1938  m. gegu??s 5 d. Konstitucija ?teisino 1926 m. perversm? ir numat?, kad valstybei vadovauja prezidentas.

A. Smetonai prie?i?kos j?gos kelis kartus nes?kmingai band? suorganizuoti valstybinius perversmus: (1927 m. bir?el?  ? valstie?iai liaudininkai, 1927 m. lapkrit? ? krik??ionys demokratai ir 1934  m. bir?elio 7 d. ? vadinamieji voldemarininkai). 1936 m. vasario 1 d. paskelbtas draugij? ?statymas suvar?? draugij? veikimo laisv?. 1934 m. buvo sudaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarv?s ir bendradarbiavimo sutartis.

(Daugiau ?r. Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918?1940 ).

1926? 1933  m. vyko did?iausia lietuvi? emigracija daugiausia ? JAV , Kanad? , Piet? Amerik? . 1931  m. Lietuvoje pasirei?kia pasaulin? ekonomin? kriz?. 1935  m. vyko ?kinink? streikai Suvalkijoje ir Dz?kijoje , kuriuos Smetonos re?imas prievarta nuslopino.

1938 m. konstitucijoje galutinai ?tvirtintas autoritarinis valstyb?s pob?dis, joje net nepamin?ta, kad valstyb? yra demokratin?. Visos galios sutelkiamos prezidento rankose, ministr? ir Seimo funkcijos dar labiau susiaur?ja. 1938 m. rugs?jo 14 d. A. Smetona i?renkamas prezidentu 7-eri? met? kadencijai (rinkimai vykdyti pagal nauj?j? konstitucij? buvo nedemokratiniai). Autoritarizmo stiprinimas teisinamas kaip tautos vienijimas, siekiant atsispirti vidaus ir i?or?s j?goms, kurios ?iai id?jai buvo prie?i?kos. Seimo rinkimai nepastebimai vyko pri?i?rint valstyb?s administracijai. Konstitucijoje ai?kiai atsispindi autoritarizmo, tradicionalizmo, konservatizmo ir lietuvi?ko bendruomeni?kumo politin? ir socialin? mintis. 1938 m. konstitucija numato prievartin? darb?, o tai rodo grie?t? re?imo pob?d?.

Nuo 1935  m. U?sienio reikal? ministerija band? vesti slaptas derybas su Lenkija Vilniaus klausimu. Lenkai jaut? prana?um?, nes buvo pasira?? 1934 m. nepuolimo sutart? su Vokietija , o Lietuvos ? Vokietijos santykiai buvo labai prasti. Lenkai nelinko daryti nuolaid?, o lietuviai negal?jo sutikti su Vilniaus pripa?inimu Lenkijai. 1938 m. derybos nutr?ko, 1938 m. kovo 11 d. Lenkija paskelb? Lietuvai not? su reikalavimu u?megzti diplomatinius santykius. Skubiai suformuotas Mirono kabinetas (J. T?belis buvo i?vyk?s) ultimatum? pri?m?.

Tarptautin? Lietuvos pad?tis blog?jo. 1939  m. po Vokietijos ultimatumo Lietuvos vyriausyb? sutiko perduoti Klaip?dos kra?t? Vokietijai. 1939 m. kovo 20 d. Lietuvos u?sienio reikal? ministro Juozo Urb?io susitikime su Vokietijos u?sienio reikal? ministru Ribentropu buvo pateiktas Lietuvai ultimatumas: arba Klaip?dos kra?tas, arba vokie?i? kariuomen? ?engia ? Lietuv?. Lietuvos vyriausyb? ultimatum? pri?m? kaip nei?vengiam? ir neatremiam? blogyb?. 1939 m. kovo 22 d. apie vidurnakt?, Ribentropo kabinete pasira?yta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstyb?s sutartis d?l Klaip?dos kra?to perleidimo. Lietuva prarado uost? ir 1/3 pramon?s. I? Klaip?dos kra?to buvo evakuota 18 000 ?moni?. Opozicija kaltino prezident? ir d?l kilusio visuomen?s nepasitenkinimo buvo 1939 m. suformuotas ?koalicinis“ ?erniaus kabinetas, ? kur? ?traukti du krik??ionys demokratai ir du liaudininkai.

Ekonomikos raida [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Lietuvos ekonomika#Tarpukaris .

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo nualinta agrarin? ?alis, industrializacijos lygis Lietuvoje buvo menkas. Atkovojus nepriklausomyb?, 1920 m. Kaune ?sik?r? 6 bankai, o per 1921?1924 m. ?sik?r? 379 pramon?s ?mon?s. Atgijus ?em?s ?kiui, ?Maisto“ bendrov? s?kmingai eksportavo m?sos gaminius, ?Pienocentras“ ? sviest?, ? Liet?kis “ ? gr?dus. Pagrindiniai prekybos partneriai buvo Vokietija, Anglija , v?liau Soviet? S?junga . Prekybiniai ry?iai labai priklaus? nuo politini? santyki?, ypa? su Vokietija. Taip Anglija tapo pagrindiniu prekybos partneriu po 1935 m., kai pablog?jo santykiai su Vokietija. Tarpukariu pramon? lyginant su prie?kariu i?augo keturis kartus ^{[paai?kinti!] [2] [3]} ir sudar? 20-25 % visos produkcijos ^{[reikalingas ?altinis]} , bet pramon?s darbuotoj? skai?ius i?liko du-tris kartus ma?esnis nei kitose Baltijos ?alyse ^[4] .

Antrojo pasaulinio karo prad?ia ir nepriklausomyb?s praradimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Baltijos ?ali? okupacija .

Antrasis pasaulinis karas prasid?jo 1939 m. rugs?jo 1 d., nacistinei Vokietijai u?puolus Lenkij?. Lietuva paskelb? neutralitet?, nors Vokietija si?l? Lietuvai atsiimti i? Lenkijos Vilni?. Nors 1939 m. rugs?jo 17 d., paskelbus dalin? mobilizacij?, surinkta 100 000 kari?, spalio 2 d. kariuomen? demobilizuota. Ribentropui atskridus ? Maskv?, 1939 m. rugs?jo m?n. 28 d., SSRS ir Vokietija pasira?? nauj? susitarim?, kuriuo Lietuva, mainais u? Lenkijos teritorijos dal?, buvo perleista sovietams. Dabar jau SSRS politikai prad?jo ruo?tis pajungti Lietuv?. Jau kit? dien? po sutarties pasira?ymo Lietuvos pasiuntiniui Maskvoje sovietai parei?k? nor? ?aptarti ?ali? santykius“. Spalio 9 d. ministro pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas ir kariuomen?s vadas Stasys Ra?tikis i?vyko ? Kaun? prane?ti vyriausybei apie deryb? eig?. Pasirinkimas Lietuvos vyriausybei buvo toks: 1) arba ji pasira?o Soviet? S?jungos reikalaujam? savitarpio pagalbos sutart?, duodan?i? Soviet? S?jungai teis? laikyti tam tikrose Lietuvos teritorijos vietov?se sutarto kiekio ?gulas ir atgauna Vilni? su Vilniaus kra?to teritorijos dalimi, 2) arba tos sutarties nepasira?o ir tada neatgauna Vilniaus, ir sueina ? pra??ting? konflikt? su Soviet? S?junga. Kok? pavidal? gal?jo ?gauti tas konfliktas parod? Suomijos patyrimas . Lietuvos vyriausyb? pasirinko pirm?j? i?eit?. 1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasira?oma vadinama ? Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Soviet? S?jungos savitarpio pagalbos sutartis “, kuri? ?am?ino ir du rus? fotografai. Vos j? pasira?ius soviet? karin?s ?gulos nedelsdamos ?sik?r? karin?se baz?se Naujojoje Vilnioje , Gai?i?nuose (prie Jonavos), Prienuose ir Alytuje .

?lugus Lenkijai Lietuva nebeteko galimyb?s balansuoti tarp did?i?j? regiono valstybi? ir jos likim? nul?m? Molotovo-Ribentropo paktu pasiekti SSRS ir Vokietijos susitarimai d?l ?takos sfer?. Lietuva su kitomis Baltijos valstyb?mis atsid?r? Soviet? S?jungos okupacini? sieki? sferoje. 1939 m. spalio m?n. SSRS gr??ino Lietuvai tik ma?iau nei pus? 1920 m. liepos 12 d. sutartimi numatytos Vilniaus kra?to teritorijos, okupuotos ?eligovskinink? 1920 m. spalio m?n., kit? dal? atidav? Baltarusijos SSR , tuo aneksuodama nemenk? dal? lietuvi? etnini? ?emi? su Gardino , Lydos , A?menos , Smurgaini? ir kitais miestais bei daugeliu lietuvi? gyvenam? plot?. Teritorijos gr??inimas Lietuvai buvo atliktas su ultimatyvaus reikalavimo tenkinimu dislokuoti Vilniaus kra?te ir Lietuvos centre Raudonosios armijos karines bazes.

? Liaudies Seimas “ 1940 m. liepos 23 d. ?i?rinko“ 11 nari? konstitucin? komisij? ir paved? jai parengti konstitucijos projekt?. Parengt? konstitucijos projekt? ?Liaudies Seimas“ pri?m? rugpj??io 25 d.

I?rinkti 78 ?Liaudies Seimo“ atstovai susirinko ? Valstyb?s teatr? ir dirbo liepos 21-23 d. juridi?kai ?teisindami sovietin? santvark? (okupacij?).

Pirm? ?Liaudies Seimo“ pos?d? atidar? einantis prezidento pareigas Justas Paleckis . I?renkamas ?Liaudies Seimo“ prezidiumas: Liudas Adomauskas  ? pirmininkas, Me?ys Gedvilas  ? pavaduotojas, Juozas Grigalavi?ius  ? antrasis pavaduotojas, Petras Cvirka ir Antanas Venclova  ? sekretoriais. ?ie penki prezidiumo nariai pasira?in?jo visas Seimo deklaracijas.

Pirmoji ?Liaudies Seimo“ sesija i?rinko 20 ?galiotini?, kuriems buvo patik?ta misija ? perduoti SSRS Auk??iausiajai Tarybai Deklaracij? d?l Lietuvos ? stojimo ? Soviet? S?jungos sud?t? ir ?parve?ti Stalino saul?“: Lietuvos prezidentas Justas Paleckis , vidaus reikal? ministras Me?ys Gedvilas , buv?s kunigas, vyriausias kontrolierius Liudas Adomauskas , ?em?s ?kio ministras Matas Mickis , ?vietimo ministras ra?ytojas Antanas Venclova , ra?ytojas Liudas Gira , kra?to apsaugos ministras ir kariuomen?s vadas gen. Vincas Vitkauskas , profs?jung? pirmininkas Motiejus ?umauskas , kompartijos veik?jas Karolis Did?iulis-Grosmanas , ra?ytojas Petras Cvirka, poet? Salom?ja N?ris , Kipras Petrauskas , darbininkas Pranas Zibertas , S. Vaineikien?, Icikas Meskupas-Adomas , kareivis V. Ditkevi?ius, P. Petrauskas, J. Demskis, M. Kutrait?, B. Abdulskait?.

1940 m. liepos 21 d. ?Liaudies Seimui“ nubalsavus u? Lietuvos prijungim? prie Soviet? S?jungos, Lietuvos Respublikos pasiuntiniai ?teik? protesto notas daugumai vyriausybi?, prie kuri? jie buvo akredituoti. Pirmasis tok? protest? liepos 21 d. parei?k? K. ?kirpa Vokietijos u?sienio reikal? ministrui Joachimui von Ribentropui.

1940 m. liepos 30 d. Justo Paleckio vadovaujama ?galiotini? delegacija traukiniu i?va?iavo ? Maskv?, kur rugpj??io 3 d. Soviet? S?jungos Auk??iausios Tarybos pos?dyje tur?jo ?teikti pra?ym? d?l Lietuvos ?stojimo ? Soviet? S?jung?. Soviet? Auk??iausioji taryba Lietuvos pra?ym? patenkino. Lietuva tampa Soviet? S?jungos dalimi.

1940 m. spalio 9 d. student? organizacij? pagrindu Kaune sukuriamas Lietuvi? aktyvist? frontas (LAF) kaip vadovaujantis ar net koordinuojantis besikurian?io antisovietinio pogrind?io veiksmus centras, savoti?ka centrin? antisovietinio pogrind?io institucija.

1941 m. bir?elio 4 d. Soviet? S?jungos NKVD komisaro pirmojo pavaduotojo Ivano Serovo buvo pasira?yta ?Instrukcija d?l antisovietinio elemento i?ve?imo tvarkos i? Lietuvos, Latvijos ir Estijos“. Sudarant s?ra?us, daugiausia prisid?jo kaim? seni?nai ir komunist? partijos nariai. Lietuvoje tremtini? s?ra?us patvirtindavo J. Paleckis ir A. Snie?kus. 1941 m. bir?elio 14 d. 3 val. ryto prasid?jo masiniai okupuot? Baltijos valstybi? gyventoj? tr?mimai , ? gyvulinius vagonus buvo susodinta 60 t?kst. est?, 34 t?kst. latvi? ir 17,5 t?kst. lietuvi? ^[5] , visi jie buvo i?gabenti ? koncentracijos stovyklas Sibire ir Kazachstane. Tik labai ma?a dalis j? besugr??o. Tokio politinio, ekonominio ir socialinio sukr?timo Lietuva nebuvo patyrusi nuo kry?iaus ?ygi? laik?. Nedelsiant buvo prad?tas rengti 1941 m. bir?elio sukilimas .

Naci? okupacinis re?imas 1941?1944 m [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naci? okupacija Lietuvoje .

1941  m. bir?elio 22 d. Vokietija sulau?? nepuolimo sutart? ir prad?jo kar? su Soviet? S?junga. Tuo pat metu Lietuvoje LAF ir kit? patriotini? organizacij? nari? pastangomis suorganizuotas sukilimas, suformuota Lietuvos laikinoji vyriausyb?, ta?iau Vokietija jos nepripa?ino ir po 43 dien? veikimo i?vaik?. 1941? 1944  m. Lietuva buvo ?traukta ? vokie?i? Ostlando reichskomisariat? kaip Lietuvos generalin? sritis , valdoma civilin?s administracijos. Lietuvoje d?l SS karinink? ? SS ?tandartenfiurerio Karlo Jagerio ir SS ober?turmfiurerio Joachimo Hamano suorganizuotos vykdytos ?yd? naikinimo politikos ?uvo ypa? didelis nuo?imtis ?yd? gyventoj?, nes vokie?i? puolimas buvo staigus ir ?ydai negal?jo ir nesp?jo pasitraukti. Vilniuje ir Kaune buvo ?kurti ?yd? getai. Daug ?yd? tautyb?s asmen? ?uvo holokausto metu Paneriuose ir Kauno IX forte .

Okupantai ?steig? teismus, prokurat?r? ir ypatinguosius teismus, kurie per?m? visas ?yd? ir vokie?i? bylas: auk??iausias teismas visam Ostlandui ? apeliacin? ir prie?i?ros institucija; vokie?i? teismas ? byloms, kurias gaudavo i? prokuroro arba policijos teismo.

1941  m. gruod?io 17 d. Vilniuje ?kurta pogrindin? karin? organizacija ? Lietuvos laisv?s armija (LLA), kuri i?k?l? u?davin? ? Lietuvos nepriklausomyb?s atkovojim? savomis j?gomis.

1942  m. leista kurti lietuvi?kas savivaldos ?staigas, ta?iau jos buvo grie?toje okupacin?s vald?ios kontrol?je.

1943 m. lapkri?io 25 d. Kaune i? politini? veik?j? ?sik?r? Vyriausiasis Lietuvos i?laisvinimo komitetas (VLIK) ? lietuvi? organizacija, ?kurta politini? partij? ir rezistencini? organizacij? atstov? steigiamajame susirinkime, kurios vadovu i?rinktas Vasario 16 d. akto signataras Steponas Kairys .

1944 m. vasario 16 d. gen. Povilas Plechavi?ius kreip?si ? Lietuvos jaunim? ir per trump? laik? suorganizavo legali? 20 t?kstan?i? savanori? karin? organizacij? Lietuvos Vietin? rinktin? . Ji buvo skirta kovai su sovietiniais partizanais ir Armijos Krajovos kovotojais Vilniaus kra?te. Nes?kmingos Vietin?s rinktin?s kovos, nepavyk?s bandymas per j? ?vykdyti masin? lietuvi? mobilizacij? ? vermacht?, Vietin?s rinktin?s ?tabo ir vokie?i? vald?ios nesutarimai ir antivoki?kos nuotaikos tarp kari? paskatino nacius imtis rinktin?s likvidavimo ^[6] . Vietin? rinktin? antroje gegu??s pus?je art?jant frontui, nepakluso pereiti vermachto bei SS vadovybei ir sp?jo i?sislapstyti.

1944 m. liepos 1 d. LLA i?leido ?sakym? dislokuoti savo padalinius mi?kuose ir ruo?tis partizaniniam karui u? Lietuvos nepriklausomyb?.

Lietuvoje Vokie?i? okupacijos metais veik? ir SSRS diversin?s grup?s, kuri? veikla buvo koordinuojama i? Maskvos .

Lietuvos SSR [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1944 m. pabaigoje sovietin? kariuomen? gr??o ? Lietuv?. I? Lietuvos kariuomen?s , LLA , ?auli? organizacij? nari?, LAF ir VLIK aktyvist? bei represuot? ir ? SSRS i?tremt? asmen? gimini? susiformavo platus pasiprie?inimas Raudonajai armijai bei komunistinei vald?iai. 1944 m. rugs?j? susirinko Auk??iausiosios Tarybos sesija, ta?iau d?l aktyvaus partizaninio jud?jimo Auk??iausiosios Tarybos antidemokratiniai rinkimai ?vyko tik 1947  m. vasario m?n., o rinkimai ? vietines tarybas ? 1948  m. sausio m?n. JAV skelb?, kad nepripa??sta Lietuvos inkorporavimo ? Soviet? S?jung?.

Lietuvos kontrol? buvo vykdoma per Lietuvos biur?, 1944 m. lapkri?io 11 d. ?steigt? prie SSKP CK . Tai buvo svarbiausias politini? sprendim? lygmuo Lietuvos sovietizacijos metu. ?i? politik? vykd? respublikin?s komunist? partijos pirmasis sekretorius Antanas Snie?kus , u??m?s ?ias pareigas nuo 1940 m. Pirmiesiems sekretoriams pri?i?r?ti buvo skiriami antrieji sekretoriai ? rusai .

Soviet? S?jungai okupavus Lietuv?, nema?ai lietuvi? buvo i?tremti ? Sibir? ar nu?udyti, kitiems pavyko pasitraukti ? Vakar? ?alis. Nuo 1940 iki 1953  m. Lietuva neteko apie tre?dalio gyventoj?, 1940?1941 m. ir 1944? 1953  m. vykusi? tr?mim? metu ? Sibir? ir kitas atokias Soviet? s?jungos vietas buvo i?tremta ma?iausiai 29 923 ?eim?.

Stalino mirtis (1953 m.) nutrauk? tolesnius tr?mimus, ir daliai i?tremt?j? buvo leista gr??ti tuoj pat. Ta?iau jiems buvo u?drausta registruotis Lietuvos SSR. Tremtiniams buvo pareik?ta, jog j? nepriima atgal tuometin? Maskvai lojali Lietuvos SSR vadovyb?. Ta?iau gr??usiems tremtiniams apsistoti gimtin?je neleista ir Latvijoje bei Estijoje. Taigi grei?iausiai b?ta ka?kokios bendros instrukcijos, kaip su jais elgtis. Lietuvoje gyvena nema?ai latvi?, kuriems po Stalino mirties ir v?liau nebuvo leista registruotis Latvijoje, tod?l jie pasirinko Lietuv?. Pa?ioje Latvijoje yra pakankamai daug toki? lietuvi?.

Daug gr??usi? tremtini? buvo priversti slapstytis nuo milicijos arba kurtis kaimynin?je Latvijoje ar Kaliningrado srityje . Pana?aus likimo susilauk? ir tremtiniai i? kit? Baltijos ?ali?.

Organizuotas ginkluotas pasiprie?inimas okupacijai vyko iki 1953 m. Dalies mokslinink? nuomone, ?ios kovos sutrukd? okupanto u?ma?ioms kolonizuoti ?al?, vienintel?je Lietuvoje i? trij? naujai pavergt?j? Baltijos ?ali? i?liko auk?tas lietuvi? gyventoj? nuo?imtis.

?iuo laikotarpiu u?drausti tauti?kumo simboliai ? tautin? v?liava bei Tauti?ka Giesm? (nors 1944?1950 m. ji buvo oficialus LTSR himnas) ir kiti, u? j? naudojim? ?mon?s buvo persekiojami.

Lietuvos ?kio atk?rimo pretekstu soviet? vald?ia skatino darbinink? ir kit? gyventoj? migracij? ? Lietuv?; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuv? ? Soviet? S?jung? ir pl?toti pramon?. Tuo pa?iu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams Soviet? S?jungos gilumoje, ?adant visokeriopas ?sik?rimo naujoje vietoje lengvatas.

Net ir nuslopinus partizanin? pasiprie?inim? sovietin? vald?ia neu?gniau?? jud?jimo u? Lietuvos nepriklausomyb? ? veik? persekiojamos pogrindin?s disidentin?s grup?s, leidusios pogrindin? spaud?, kataliki?k? literat?r?. Po tarptautin?s konferencijos Suomijos sostin?je, kur buvo pripa?intos po II pasaulinio karo nusistov?j? sienos, Lietuvoje susik?rusi Helsinkio grup? per u?sienio radij? paskelb? nepriklausomyb?s reikalavim?. 1972  m. po Romo Kalantos susideginimo kilo kelias dienas truk? neramumai Kaune .

1989  m., vykstant Michailo Gorba?iovo reformoms, Lietuvos SSR vadovyb?, spaud?iama kilusio visuomeninio jud?jimo, ?m? siekti vis didesnio savaranki?kumo. 1989 m. lapkrit? buvo priimtas pilietyb?s ?statymas. ?is ?statymas buvo labai liberalus, suteik?s teis? siekti pilietyb?s visiems nuolatiniams LTSR gyventojams, nepriklausomai nuo j? kilm?s. Lietuvos pilietyb? pasirinko daugiau kaip 90 % ?alies gyventoj? nelietuvi?. ( 1991  m. gruod? , jau atk?rus Lietuvos nepriklausomyb?, ?is ?statymas buvo sugrie?tintas reikalaujant 10 met? gyvenimo ?alyje prie? kreipiantis d?l pilietyb?s.)

Nepriklausomyb?s atk?rimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1985  m., Soviet? S?jungos vadovo M. Gorba?iovo prad?tos perestroikos metu Lietuvoje sustipr?jo suvereniteto bei nepriklausomyb?s atk?rimo reikalavimai. 1987  m. rugpj??io 23 d. Lietuvos laisv?s lyga , kurios vadovas Antanas Terleckas koordinavo disident?, politini? kalini? ir tremtini? veikl?, Vilniuje, prie Adomo Mickevi?iaus paminklo sureng? miting? Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimui . Miting? u?sipuol? komunistin? ? Tiesa “, o tai dav? prie?ing? efekt?. 1988  m. bir?elio 3 d. susiburia Lietuvos Persitvarkymo S?j?d?io iniciatyvin? grup?. S?j?dis siek? didesnio Lietuvos savaranki?kumo, o nuo 1989 m. vie?ai siek? ir nepriklausomyb?s. ?is siekis buvo paskelbtas Gotlando komunikate , kuriame skelbiama, kad ?Vis? pasaulio lietuvi? gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstyb?s atk?rimas“. 1990  m. kovo 11 d. Auk??iausiosios Tarybos pirmininku i?renkamas profesorius Vytautas Landsbergis . 1990 m. kovo 11 d. vykdant Gotlando komunikato nuostatas paskelbtas Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimas. ^[7] Soviet? S?junga prie?inosi galimai Lietuvos nepriklausomybei ir konfrontacija su Lietuva apog?j? pasiek? 1991  m. sausio 13 d., kai soviet? kareiviai ?turmavo televizijos bok?t?. Netrukus Islandija pirmoji pripa?ino Lietuv? atk?rus nepriklausomyb?.

Visame pasaulyje Lietuvos nepriklausomyb? buvo pripa?inta po 1991 m. rugpj??io m?nesio pu?o Maskvoje . Lietuvoje tuo metu ?vyko Medinink? tragedija  ? 1991 m. liepos 31 d. nakt? ginkluota OMON grupuot? vagon?lyje i??ud? Lietuvos pasienie?ius ? nu?ov? 7 muitin?s, greitojo reagavimo rinktin?s ?Aras“ ir keli? policijos pareig?nus. T?nakt poste bud?j?s muitin?s pareig?nas Tomas ?ernas buvo stipriai suluo?intas, ta?iau liko gyvas. Po nepriklausomyb?s paskelbimo pietry?i? Lietuvoje vyravo separatistin?s nuotaikos ir siekta sukurti Vilniaus kra?to autonomij? , ta?iau ?lugus pu?ui Maskvoje ir ?vedus tiesiogin? valdym? kai kuriuose rajonuose ?i problema buvo i?spr?sta.

Privatizacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prasid?j? turto esan?io Lietuvoje privatizacijos procesai bei Lietuvos pinig? sistemos ?vedimas su talonais bei laikinais piniginiais vienetais, anaiptol nevyko skland?iai ir skaidriai ^{[reikalingas ?altinis]}  ? jie buvo palyd?ti ir did?iul?s infliacijos . Paskutiniai Rusijos kareiviai 1993 m. rugpj??io 31 d. Lietuv? paliko prie? pat popie?iaus Jono Pauliaus II vizit?, ta?iau netrukus prasid?jo stipri destabilizacija ^{[reikalingas ?altinis]} : Pakaun?s ?vykiai , kur vos pavyko i?vengti dalies pasitraukusi? ? mi?k? savanori? ginkluot? veiksm?, Bra?uol?s diversija , Lietuvos bank? sistemos kriz? ir gri?tis bei kiti ?vykiai. Savo ind?l? ? Lietuvos finansini? rodikli? blog?jim? ?ne?? ir ekonomin? prekybos partnerio ? kaimynin?s Rusijos kriz?, kilusi 1998 m. Netrukus Lietuvos prezidentu buvo i?rinktas Valdas Adamkus , pakeit?s ?iame poste 1998 m. vasario 25 d. LDDP lyder? Algird? Brazausk?, kuris prezidentavo nuo 1993 m. vasario 25 d. Vidin? destabilizacija paa?tr?jo ^{[reikalingas ?altinis]} , netrukus po to, kai Lietuvos prezidentu 2003 m. sausio 5 d. buvo i?rinktas Rolandas Paksas , kuris 2004 m. baland?io 6 d. po pirmosios Europos istorijoje apkaltos prezidentui atstatydintas Seime. V?liau, dar vienai kadencijai i?rinktas prezidentas Valdas Adamkus.

Integracija ? vakarieti?kas karines bei ekonomines s?jungas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?i? laik? Lietuva integruojasi ? Vakar? karines bei ekonomines s?jungas: 2001 m. gegu??s 27-30 d. Vilniuje ?vyko pirmoji buvusios Soviet? S?jungos teritorijoje NATO parlamentin? asambl?ja, o 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo pilnateise NATO nare, bei po visuotinio referendumo d?l naryst?s ? nuo 2004 m. gegu??s 1 d. ? Europos S?jungos nare. Lietuvai Europarlamente jau atstovauja Lietuvoje i?rinkti politikai, o 2006?2012 m. laikotarpiui suteikta 36 mlrd. eur? dyd?io ES parama. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva oficialiai ?sived? eur? .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Lietuvos istorija Archyvuota kopija 2005-10-30 i? Wayback Machine projekto.
• Lietuvos istorijos datos
• Lietuvos istorijos pamokos Archyvuota kopija 2006-04-21 i? Wayback Machine projekto.
• Lietuvos nepriklausomyb?s pripa?inimas