Raudonoji armija

Raudonoji armija
Raudonosios armijos emblema
Veikimo laikas	1918 m. sausio 28 d. ? 1946 m. vasario 25 d.
Valstyb?	Rusijos TFSR Soviet? S?junga
Lojalumas	Taryb? S?jungos komunist? partija
R??is	Ginkluotosios paj?gos
M??iai	Rusijos pilietinis karas Lenkijos-soviet? karas ?iemos karas TSRS invazija ? Lenkij? Antrasis pasaulinis karas

Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbinink? ir valstie?i? Raudonoji armija , rus. Рабоче-крестьянская Красная армия ) ? Soviet? Rusijos ir Taryb? Socialistini? Respublik? S?jungos karini? paj?g? pavadinimas 1918 ? 1946 m. V?liau ?i armija pervadinta ? Tarybin? Armij? .

Vienas i? aktyviausi? Raudonosios armijos organizatori? buvo Levas Trockis . 1922 metais suk?rus TSRS, Raudonoji armija tapo ?ios valstyb?s oficialiomis karin?mis paj?gomis.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918 m. sausio 28 d. dekretu imta kurti Darbinink? ir valstie?i? raudonoji armija, o vasario 11 d. dekretu ? Darbinink? ir valstie?i? raudonasis laivynas. 1918 m. vasario 23 d. Raudonosios armijos daliniai laim?jo pirm? didel? pergal? prie? vokie?ius; ?iam ?vykiui pa?ym?ti vasario 23 d. buvo laikoma Raudonosios, v?liau Tarybin?s armijos ir Karinio j?r? laivyno diena. 1918 m. baland?io 13 d. i? latvi? raudon?j? ?auli? buvo organizuota pirmoji Raudonosios armijos divizija . Per 1920 m. demobilizacij? ma?inama kariuomen?

1918 m. sausio?gegu??s m?nesiais ? armij? buvo imami tik savanoriai , o vadai (iki pulko vado) renkami. Ta?iau savanori? buvo ma?ai, tod?l gegu??s 22 d. buvo ?vestas visuotinis privalomas karinis mokymas, vadus ?m? skirti karin?s ?inybos. 1918 m. liepos 10 d. priimtas nutarimas d?l Raudonosios armijos organizavimo visuotiniu karin?s prievol?s pagrindu. 1919 m., ?veikus karin? opozicij?, buvo baigtas per?jimas ? reguliari? masin? kariuomen?. Per 1920 ? 1924 m. demobilizacij? Raudonosios armijos kari? skai?ius suma??jo nuo 5,5 milijon? iki 500 000 kari?.

Per 1924 ? 1925 m. karin? reform? buvo pereita prie mi?raus (teritorinio ir kadrinio) komplektavimo principo, kuris leido taikos metu tur?ti nedidel? kadrin? kariuomen? ir teritorines milicijos formuotes apygardose. Kadriniai buvo dauguma pasienio apygard? jungini? ir dali?, technin? ir speciali kariuomen?, Karinis j?r? laivynas. 1925 m. sausio m?nes? TSRS revoliucin?s karo tarybos pirmininku ir kariuomen?s ir laivyno liaudies komisaru paskirtas M. Frunz? (vietoje L. Trockio ).

1925 m. rugs?jo 18 d. priimtas s?junginis karo prievol?s ?statymas; jis nustat? ir ginkluot?j? paj?g? strukt?r?. 1935 ? 1938 m. nuo teritorinio ir kadrinio ginkluot?j? paj?g? organizacijos principo pereita ? vien? kadrin? organizacij?. 1939 m. rugs?jo 1 d. priimtas visuotin?s karo prievol?s ?statymas panaikino iki tol buvusius tarnybos kariuomen?je ir laivyne apribojimus kai kurioms gyventoj? kategorijoms. 1935 m. rugs?jo 22 d. ?vesti kariniai laipsniai, o 1940 m. gegu??s 7 d. ? generol? ir admirol? laipsniai.

TSRS gynybos ministerijos (arba j? atstojan?io karinio vadovavimo organo) vadovai (po 1924?1925 m. karin?s reformos):

M. Frunz? , 1925 m. sausis?spalis
K. Voro?ilovas , 1925 m. lapkritis ? 1940 m. gegu??
S. Timo?enka , 1940 m. gegu?? ? 1941 m. liepa
J. Stalinas , 1941 m. liepa ? 1947 m. kovas

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apie Raudon?j? armij? (rus? k.)