Dz?kija (Dainava)
?
etnografinis regionas
Piet? Auk?taitijoje. Lietuvos Respublikai priklausan?ios Dz?kijos dalies autochtonai yra vad.
dz?kai
, kalbantys daugiausia
lietuvi? kalbos
auk?tai?i? tarm?s
piet? auk?tai?i?, arba vad. ?vakarini? dz?k?“/?dz?k? traki?ki?“ patarme. Pietin?, priklausanti Baltarusijai ir Lenkijai Dz?kijos dalis
XIX
-
XX
a. buvo i? esm?s polonizuota, tod?l daugum? jos gyventoj? sudaro
lenkai
ir
baltarusiai
.
Anot kalbinink?,
Dz?kijos
vardas kilo i? kt. etnokult?rini? region? lietuvi? viso pietrytinio etnolingvistin?s Lietuvos pakra??io (=XX a. 3-7 de?imtme?i? lietuvi? tarmi? kartoschem? ?dz?k? tarm?s“ arealo) gyventojams XVIII ar XIX a. duotos pravard?s, pa?iepian?ios vietos ?nektoms itin b?ding?
dz?kavimo
rei?kin?; literat?roje terminas
Dz?kija
vartojamas nuo XIX a., o pa?i? dz?k? kalboje (kaip dz?k? savivardis) ? tik nuo XX a.
Lietuvoje Dz?kijos etnokult?rinis regionas da?nai ?vardijamas ir ?istorizuotu“ (ra?ytojo
Vinco Kr?v?s
k?rini? i?populiarintu)
Dainavos
terminu, ? nepaisant to, kad XIII?XVI a. istorijos ?altiniai liudija pastar?j? termin? viduram?i? lietuviams terei?kus
jotvingi?
kra?t?, o archeologijos, toponimikos, etnografijos ir kt. mokslini? disciplin? duomenys rodo, kad nuo VI?VII a. ?ios genties atstov? gyventa tik dab. (lingvistin?s) Dz?kijos pietvakariuose, t. y. Sein?, Lazdij?, Druskinink? ir i? dalies Merkin?s bei Marcinkoni? apylink?se.
Dabar Dz?kija da?niausiai suvokiama kaip
piet? auk?tai?i? patarm?s
arealas, t. y. kaip buv.
Trak? kunigaik?tyst?s
(siaur?ja prasme, t. y. be Gardino ir ?emai?i? kunigaik?tys?i?), kuri? tikriausiai jau XIII a. ribojo Nemuno, Neries,
Vok?s
bei
Merkio
sl?niai, ir buv.
Gardino kunigaik?tyst?s
?iaurin?s dalies teritorija; kita vertus pastaruoju metu bandoma gaivinti ir sen?j? dialektologin?, t. y. nuo Sein? iki Daugpilio besidriekian?ios
[1]
?Dz?kijos“ samprat?.
2016
m. Etnin?s kult?ros valstyb?s globos pagrind? ?statyme ?tvirtintas Dz?kijos (Dainavos) etnografinio regiono pavadinimas.
[1]
Istorin? (gyvavusi iki XIX a. vidurio) Dz?kija apima
Var?nos rajon?
,
Alytaus rajon?
,
Alytaus savivaldyb?
, beveik vis?
Kai?iadori? rajon?
, rytin?
Prien? rajono
dal?,
Trak? rajon?
,
Vilniaus miest?
ir
rajon?
,
?al?inink? rajono
dal?,
Lazdij? rajon?
,
Elektr?n? savivaldyb?
,
Druskinink? savivaldyb?
taip pat dal? dab. Lenkijos
Palenk?s vaivadijos
(bet ne
Suvalkai
1
,
Seinai
,
Punskas
) ir dal? dab.
Baltarusijos
Gardino srities (
Gardinas
,
??iutinas
,
Rod?nia
,
Lyda
ir kt.). Rytuose ir ?iaur?s rytuose Dz?kija ribojasi su (Ryt?)
Auk?taitija
, vakaruose ? su
Suvalkija (S?duva)
.
Did?i?j? Dz?kijos dal? u?ima mi?kai (
Gud? giria
ir. kt.),? tod?l re?iausiai gyvenamose kra?to dalyse gyventoj? tankumas yra ma?esnis nei 10 ?m./km². Be did?iuli? mi?k?, regione dar yra did?iausia Lietuvos Respublikos teritorijoje
pelk?
?
?epkeli? raistas
.
Did?iausios Dz?kijos up?s yra
Nemunas
,
Neris
,
Merkys
,
Juodoji An?ia
,
?la
,
Katra
,
Ditva
ir
Str?va
.
Nemunas ties Li?kiava
Did?iausi istorin?s Dz?kijos miestai yra
Gardinas
,
Lyda
,
Suvalkai
(nors jis priskiriamas
Suvalkijai
) ir
Alytus
,? pastarasis da?nai pavadinamas ?Dz?kijos sostine“, bet dab. Dz?kijos istorinio prototipo (iki
1413
m. gyvavusios Trak? kunigaik?tyst?s) politinio centro funkcijas visuomet atlikdavo kita gyvenviet? (i? prad?i? ? tikriausiai
Merkin?
, kuri bent iki XV a. buvo pus? Trak? kunigaik?tyst?s ap?musios
Merkin?s ?em?s
centras, nuo XIII a. pab. (?) ?
Senieji Trakai
, nuo XIV a. 8 de?imtme?io ?
Trakai
).
Alytaus vaidmen? padidino XVI a. ?kurta
Alytaus ekonomija
, taip pat 1775 m. i? Trak? ir Merkin?s ? Alyt? perkelti pavieto teismai. Nuo XIX a. politi?kai, ekonomi?kai, administraci?kai ir kult?ri?kai prad?jo dominuoti Alytus, v?liau susiformavo ma?esnieji Dz?kijos centrai ?
Var?na
ir
Lazdijai
.
I? penki? Lietuvos nacionalini? park? du yra Dz?kijoje:
1991
m. ? rytus nuo
Var?nos
esan?ioje teritorijoje ?steigtas
Dz?kijos nacionalinis parkas
, o
1992
m. Trakuose ir j? apylink?se ?m? veikti
Trak? istorinis nacionalinis parkas
.