Kitos reik?m?s ? Krymas (reik?m?s) .

45°18′ ?. pl. 34°24′ r. ilg.  /  45.300°?. pl. 34.400°r. ilg.  / 45.300; 34.400

Krymas ( krym. Къырым , sen. gr. Κιμμερ?α/Ταυρικ? , rus. Крым , ukr. Крим ) ? pusiasalis ir istorinis regionas ryt? Europoje , i? ?iaur?s pus?s i?si?auna ? Juod?j? j?r? . Teritorij? nuo 2014 m. fakti?kai valdo Rusija ( Krymo Respublika ir autonominis Sevastopolio miestas), nors juridi?kai jis teb?ra laikomas Ukrainos teritorija ( Krymo autonomin? respublika ).

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pusiasalis u?ima ~27 t?kst. km² plot? ir skiria Azovo j?r? nuo Juodosios. ?iaur?je Perekopo s?smauka (plotis apie 8 km) jungiasi su ?emynu. Rytuose Ker??s s?siauris skiria nuo Tamano pusiasalio , ?iaur?s vakaruose Karkinito ?lanka skiria nuo ?emyno. ?iauriniai ir ?iaur?s rytiniai krantai ?emi, klamp?s, daug sekli? ?lank? ? lag?n? ( Siva?as ); nuo Azovo j?ros jas skiria Arabato nerija , su j?ra jungia Heni?esko s?siauris . Pietrytiniame krante yra Juodosios j?ros Feodosijos ?lanka , pietvakariniame krante ? Kalamito ?lanka , ?iaur?s vakariniame krante ? Karkinito ?lanka.

Pietin? pusiasalio dal? u?ima Krymo kalnai , sta?iais ?laitais besileid?iantys j?ron. Auk??iausia vieta 1545 m (Roman Ko?o kalnas). Kalnai pasi?ymi karstini?, erozini? form? gausa ? urvai (pvz., Kijik Koba , Marmurinis urvas , Raudonieji urvai ), tarpekliai ( Didysis Krymo kanjonas ), kriokliai ( U?an Su ir kt.), atlikuonys, uol? bok?tai ir kt. Yra vulkanini? intruzij? ( Ajudagas , Karadagas ). ?iaurin?je pus?je plyti lygumos. Up?s, i?tekan?ios i? kaln?, lygumose da?nai i?d?i?sta, ar stokoja vandens (didesn?s ? Salhiras , Alma , Ka?a, Belbekas), e?erai druskingi, pakrant?je ? limaniniai . I?kastas ?iaur?s Krymo kanalas .

?iaurin?se lygumose b?dingi dirbami juod?emio laukai (suartos step?s ), kalnuose auga lapuo?i? ir mi?r?s mi?kai (bukai, ??uolai, skroblai, pu?ys), kr?mynai, plyti kaln? pievos, o pietiniam pusiasalio krantui b?dinga Vidur?emio j?ros tipo subtropin? augalija (lauramed?iai, kiparisai ir kt.), vaismed?i? sodai, vynuogynai. ^[1] ?steigtas Krymo nacionalinis parkas .

Kryme klimatas vidutini? platum? ?emyninis (?iaur?je) ir mediteraninis (pietiniame krante). Krituli? nuo 300?500 mm pietuose iki 500?700 mm rytuose ir 1000?1200 mm kaln? vakariniuose ?laituose; daugiausia ?iem?. Sausio vidutin? temperat?ra ?iaur?je 1?2 °C, pietrytin?je pakrant?je 4 °C; liepos vidutin? temperat?ra 24 °C (visame Kryme). ^[2]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Krymo istorija .

Krymas per savo istorij? buvo ne kart? u?kariautas ir valdytas ?vairi? taut? ir valstybi?. Ankstyvojoje istorijoje j? vald? graikai , gotai , hunai , Volgos bulgarai , chazarai , Kijevo Rusia , Bizantija , kip?iakai , Osmanai, Aukso Orda ir mongolai. XIII a. dal? Krymo vald? Venecija ir Genuja , po j? ?ia gyvavo Krymo chanatas , kuris atiteko Osman? imperijai . Rusija Krym? vald? nuo XVIII iki XX a. Antrojo pasaulinio karo metu buvo u?imtas vokie?i?.

Ankstyvoji istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I t?kstantmetyje pr. m. e. Kryme gyveno taur? ir skit? gentys. VI?V a. pr. m. e. graikai ?ia ?k?r? savo kolonijas. Pagal j? pavadinim? Kaln? Krym? graikai vadino Taurija arba Tauride (Ταυρ??, Ταυρ?δα). V a. pr. m. e. Ker??s rajone susidar? Bosforo valstyb?, III a. pr. m. e. Stepi? Kryme ? Skit? valstyb?. Prie? pat er? sand?r? dal? pusiasalio u?grob? Roma . III?IV a. ? Krym? ver??si gotai , hunai ir kitos gentys, Bosforo ir Skit? valstyb?s ?lugo. Nuo IV?V a. pusiasalis pateko Bizantijos ?takos sferon, ?ia formavosi ?vairios nedidel?s valstyb?l?s, i? kuri? stambiausia ? Teodoro kunigaik?tyst? (XIII?XV a.). Krymo rytin? dalis nuo X a. priklaus? Kijevo Rusiai . Tuo metu Kryme gyveno skit?, taur?, got?, sarmat?, alan?, chazar?, pe?eneg? palikuonys, pakrant?se ? dar ir slavai bei graikai. XIII a. ?siver?? mongolai-totoriai, susiformavo Aukso Ordos vasalin? valstyb?. XIII?XV a. Kryme buvo Genujos pirkli? prekyvie?i?.

Krymo chanatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1443  m., ?lugus Aukso Ordai, ?sik?r? Krymo chanatas , nuo 1475  m. Turkijos vasalas.

Rusijos imperija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1783  m. Krymas pateko Rusijos vald?ion. Krymo karo metu 1853?1856 m. ?ia vyko pagrindiniai m??iai. Rusija triu?kinamai pralaim?jo kar? prie? jungtines osman?, brit?, pranc?z? ir sardinie?i? paj?gas. Rusija tur?jo visi?kai neutralizuoti savo laivyn? Juodojoje J?roje ir atiduoti Valakij? ir Moldavij? Osman? kontrolei.

Taryb? S?junga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1921  m. spalio 10 d. ?kurta Krymo autonomin? respublika Rusijos sud?tyje. 1945 m. bir?elio 30 d. autonomija panaikinta, Krymas tapo sritimi, o 1954  m. vasario 19 d. TSRS Auk??iausiosios Tarybos Prezidiumo ?saku perduotas (pasira?? Klimentas Voro?ilovas , perdav? Georgijus Malenkovas ) Ukrainos TSR (Rusijos ir Ukrainos taut? draugyst?s vardan, pa?ymint 300-?sias Perejaslavo sutarties tarp Ukrainos kazok? ir Rusijos metines). Ukrainai buvo i?keltas u?davinys sausring?, be ?em?s ?kio, pramon?s ir infrastrukt?ros srit? per kuo trumpesn? laik? industrializuoti ir pritaikyti Soviet? S?jungos pilie?i? poilsiui. 1944 metais, J. Stalino teroro metu i? Krymo ? Vidurio Azij? buvo i?tremta daug totori?. Antrojo pasaulinio karo metu ?ia vyko daug ?nirting? m??i?. 1991 m. vasario 12 d. ?kurta Krymo autonomin? respublika.

2014 m. Krymo kriz? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? 2014 m. Krymo kriz? .

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 met? kovo m?nes?, po V. Janukovi?iaus nu?alinimo, ?ved? ? Krymo teritorij? Rusijos karius. Kovo 16 dien? vyk?s tarptautin?s bendruomen?s nepripa??stamas referendumas parod?, kad u? Krymo prijungim? prie Rusijos Federacijos pasisako 96,77 proc. Krymo balsavusi?j?. ^[3] Po to ?vyko Rusijos Krymo aneksija .

Kovo 21 d. Rusijos prezidentas pasira?? ?statym?, ?teisinant? Krym? Rusijos sud?tyje. ^[4] Kovo 24 d. Krymo v?liava buvo prid?ta prie Rusijos region? v?liav? ?alies parlamente. ^[5] Dar po penki? dien? Krymo laikas buvo pasuktas valanda ? priek?, sulyginant j? su Maskvos laiku. ^[6] Bir?elio 1 d. Krymas oficialiai prad?jo naudoti Rusijos rubl? kaip nacionalin? valiut?. ^[7]

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2014 m. Kryme gyveno 2,284 mln. gyventoj?. ^[8] I? j? 67,9 % buvo rusai , 15,7 % ? ukrainie?iai , 10,6 % ? Krymo totoriai , 1,0 % ? gudai , 0,5 % ? arm?nai . 2011 m. 77 % savo gimt?j? kalb? nurod? rus?, 11,4 % ? Krymo totori?, 10,1 % ? ukrainie?i?. ^[9]

2013 m. 58 % Krymo gyventoj? buvo sta?iatikiai , 15 % ? musulmonai . Po 2014 m. aneksijos, Krymo parapijos priskirtos Maskvos patriarchatui.

Did?iausi Krymo miestai: Simferopolis , Sevastopolis , Ker?? , Jalta , Feodosija , Eupatorija , D?ankojus , Alu?ta .

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ver?iamasi ma?in? ir metalo apdirbimo, chemijos, maisto pramone, ?vejyba, ?em?s ?kiu (ypa? sodine ?emdirbyste ? auginami vaismed?iai, tabakas , dar?ov?s, vynuog?s ; taip pienine gyvulininkyste, pauk?tininkyste). Kasama valgomoji druska, klintis, porfyras.

Krymas yra svarbi turistin? sritis. Pietiniame Krymo krante gausu kurort?, sanatorij?, vil? (Jalta, Alu?ta, Hurzufas , Artekas ir kt.), turtingas architekt?ros paveldas (XIX?XX a. rus? dvarinink? r?mai ? Kreg?d?s Lizdas “, Livadijos r?mai , Voroncovo r?mai ; totori? paveldas ? Bach?isarajaus r?mai ir kt.; senasis graik?, venecijie?i? ir kt. taut? palikimas ? Taurijos Chersonesas , Kul Oba , Feodosijos Kafos tvirtov? ir kt.).

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]