?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Basma?i? mai?tas ( rus? kalba : Восстание басмачей ) buvo sukilimas prie? rus? ir soviet? valdym? Vidurin?je Azijoje .

Jud?jimas kilo 1916  m., Pirmojo pasaulinio karo metu, kaip pasiprie?inimo rusams forma ir i?sivyst? ? ilgamet? pilietin? kar? prie? soviet? vald?i?.

Sovietiniuose ?altiniuose mai?tas vaizduojamas kaip islamo tradicionalist?, paprast? vagi? ir pl??ik? bei islamo radikal? jud?jimas. Mai?tininkai, prad?j? sukilim?, buvo vadinami basma?iais, arba ?banditais“, s?moningai menkinan?iu terminu. Kiti istorikai teigia, jog svarbi? mai?to pagrindo dal? sudar? paprasti valstie?iai ir klajokliai, prie?in?si kult?riniam Rusijos imperializmui ir bol?evik? brutalumui bei maisto ir gyvuli? grobstymams.

Basma?iai greitai paplito did?iojoje Turkestano dalyje, o j? skai?ius daug kart? i?augo. Ironi?ka, ta?iau nema?a Turkestano dalis tuomet buvo valdoma ne Soviet? Rusijos, prie? kuri? mai?tavo basma?iai, o kit? re?im?, kurie, kita vertus, buvo Soviet? Rusijos s?jungininkai.

3 de?imtme?io prad?ioje basma?i? mai?tas taip i?augo, jog Soviet? vald?ia suvok? rizikiuojanti prarasti sav?j? Turkestano teritorijos dal?. Tuo metu vidiniai konfliktai basma?i? tarpe susilpnino j? gali? prie? Soviet? politin? strukt?r?, kuri tur?jo bendr? tiksl? ir vien? vizij?, neskaitant didesn?s karin?s galios. Lenino vyriausyb? padar? nuolaid? tautiniams sentimentams tam, kad nuramint? Turkestano nenor? b?ti Soviet? S?jungos dalimi, ir iki 1926  m. mai?tas beveik nurimo, nors pavieniai bruzd?jimai t?s?si iki 1932  m.

Mai?tas buvo populiari ? raudon?j? vestern? “ tema, suvaidinusi svarbius vaidmenis filmuose ? Baltoji dykumos saul? “ (?Белое Солнце Пустыни“), ? Septintoji kulka “ (?Седьмая Пуля“) ir ? Asmens sargybinis “ (?Телохранитель“).