Balistin? raketa ( angl. Ballistic missile , vok. Ballistische Rakete ) ? raketa , kuri didel? dal? skryd?io trajektorijos skrieja neveikiant varikliui balistine trajektorija . Trumpesni? nuotoli? balistin?s raketos skrieja ?em?s atmosferoje , o didesni? nuotoli? raketos dal? trajektorijos skrieja vir? atmosferos.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmoji balistin? raketa buvo A-4 ^[1] , paprastai ?inoma kaip V-2 , sukurta nacistin?je Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo metais vadovaujant T.J. Gertneriui ir Verneriui fon Braunui . Pirmas s?kmingas V-2 paleidimas ?vyko 1942 m. spalio 3 d., o kovinis panaudojimas prad?tas 1944 m. rugs?jo 6 d. prie? Pary?i?, o dviem dienom v?liau ? ir prie? London?. Iki Antrojo pasaulinio karo galo buvo paleista vir? 3 t?kstan?i? raket? V-2.

Pirma pasaulyje tarp?emynin? balistin? raketa buvo R-7 , o pirmoji JAV tarp?emynin? balistin? raketa ? SM-65 Atlas .

I? viso 30 valstybi? naudojo balistines raketas. Jos kuriamos ir toliau, pvz., 2007 m. pasaulyje buvo vir? 100 bandom?j? balistini? raket? paleidim?. 2010 m. JAV ir Rusija pasira?? sutart? per 7 m. suma?inti j? tarp?emynini? balistini? raket? ginkluot? (kad 2017 m. abi valstyb?s j? tur?t? po 1550 vienet?. ^[2]

Skrydis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tarp?emynini? balistini? raket? skryd?io trajektorij? sudaro trys tarpsniai :

• variklinis skrydis: Trunka nuo keliasde?imt sekund?i? iki keli? minu?i?. Jo metu gali b?ti naudojamos keli? raketos pakop? varikliai.
• laisvasis skrydis: Sudaro did?i?j? skryd?io dal?. Paprastai prasideda kosmose, kai varikliai i?sijungia. Etapas kosmose leid?ia raketomis nuskrieti didelius nuotolius. Tarp?emynini? balistini? raket? apog?jus b?na iki 1200 km. Laisvojo skryd?io tarpsnio paprastai neturi balistin?s raketos, kuri? veikimo spindulys ma?esnis kaip 350 km.
• gr??tamasis skrydis: Raketa gr??ta ? ?em?s atmosfer? ir leid?iasi ?emyn link taikinio. Prad?ia laikomas momentas, kai atmosferos pasiprie?inimas ima daryti ?tak? raketos trajektorijai ir baigiasi pasiekus taikin?.

Laisvojo skryd?io ir gr??tamasis tarpsniai sudaro raketos skryd?io balistin? trajektorij? .

Balistin?s raketos leid?iamos i?:

• nejudam? leistuv? (leidimo ?rengini?), paprastai ?achtini?;
• judam? leistuv?:
  • vik?rini? ar ratini? raket? leistuv?,
  • gele?inkelio leistuv?,
  • orlaivi? leistuv?,
  • antvandenini? laiv? leistuv?,
  • povandenini? laiv? leistuv?.

Balistini? raket? tipai pagal veikimo spindulius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Balistin?s raketos da?nai skirstomos pagal veikimo spindul?. Skirtingose valstyb?se ?i klasifikacija ?iek tiek skiriasi:

• Taktin?s balistin?s raketos: Veikimo spindulys nuo 150 iki 300 km:
  • M??io lauko balistin?s raketos ( angl. battlefield range ballistic missile; BRBM ): Veikimo spindulys iki 100 km
• Karo teatro balistin?s raketos ( angl. theatre ballistic missile; TBM ): Veikimo spindulys nuo 300 iki 3500 km.
  • Ma?o nuotolio balistin?s raketos ( angl. short-range ballistic missiles; SRBM ): Veikimo spindulys nuo 300 iki 1000 km.
  • Vidutinio nuotolio balistin?s raketos ( angl. medium-range ballistic missile; MRBM ): Veikimo spindulys nuo 1000 iki 3500 km.
• Tarpinio nuotolio balistin?s raketos ( angl. intermediate-range ballistic missile; IRBM ), kitaip dar didelio nuotolio balistin?s raketos ( angl. long-range ballistic missile; LRBM ): Veikimo spindulys nuo 3500 iki 5500 km.
• Tarp?emynin?s balistin?s raketos ( angl. intercontinental ballistic missiles; ICBM ): Veikimo spindulys didesnis nei 5500 km.

Povandeninio starto balistin?s raketos ( angl. submarine-launched ballistic missile; SLBM ): Visos ?iuolaikin?s ?io tipo raketos yra tarp?emyninio tipo.

Vidutinio ir didesni? nuotoli? balistin?s raketos paprastai skirtos branduoliniams u?taisams gabenti, kadangi paprast? sprogstam?j? med?iag? u?taisai tokiose raketose neapsimoka d?l per silpno veikimo. JAV tiria galimybes naudoti ?prastini? sprogstam?j? med?iag? kovines galvutes tarp?emynin?se balistin?se raketose d?l galimyb?s neatid?liojant smogti bet kurioje pasaulio vietoje, ne?i?rint ? didel? toki? atak? kain?.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]