Ryt? Pr?sija Ostpreußen
←   ← 1773 ? 1945 →   →   →
Ryt? Pr?sija (raudona) Pr?sijos karalyst?je
Valstyb?	Pr?sija
Administracinis centras	Karaliau?ius
Departamentai/Apygardos	2 (1773) , 2 (1808) , 3 (1905)
Oficialios kalbos	Vokie?i?
Oberprezidentas	Ryt? Pr?sijos oberprezidentai
1773?1871	Pr?sijos karalyst?
1871?1918	Vokietijos imperija
1918?1933	Veimaro respublika
1933?1945	Tre?iasis Reichas
Gyventoj?	2 030 174 (1905)
Plotas	36 993 km²

Ryt? Pr?sija ( vok. Ostpreußen ) ? buvusi Pr?sijos karalyst?s provincija, ?kurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruod?io 3 d. iki 1878 m. baland?io 1 d. sudar? vien? provincij? kartu su Vakar? Pr?sijos provincija (abi buvo jungtin?s Pr?sijos provincijos dalys). ^[1] Ap?m? dal? dabartin?s Lenkijos ( Varmijos Moz?r? vaivadija ), dal? dabartin?s Rusijos ( Kaliningrado sritis ), dal? dabartin?s Lietuvos teritorijos (buv?s Klaip?dos kra?tas ). Buvo tarp Nemuno ir Vyslos ?emupi?. Provincijos sostin? buvo Karaliau?ius .

Teritorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ryt? Pr?sijos teritorija kito priklausomai nuo feodal? veiklos ir kariuomen?s ?ygi?. 1701 ? 1772 m. ji ap?m? tik buvusios Pr?sijos kunigaik?tyst?s (1525?1701 m.) teritorij?, po Abiej? Taut? Respublikos padalijim? 1772 ? 1793 m., 1815 ? 1919 m. ir Kulmo ?em?, Varm? , Marienburgo ir Elbingo apylinkes; 1793 ? 1795 m. ir Plocko apylinkes, 1795 ? 1807 m. dar ir Lom?os , Balstog?s apylinkes, U?nemun? . I? 1793 ? 1807 m. prijungt? ?emi? egzistavo Pr?sijos karalyst?s provincija Naujoji Ryt? Pr?sija ^[2] .

Nuo XIX a. Rytpr?siai ?m? ma??ti. Pagal Til??s taik? 1807 m. panaikinta Naujoji Ryt? Pr?sija, nuo Rytpr?si? atskirta Kulmo ?em? (nors Vienos kongreso 1815 m. nutarimu v?l gr??inta Pr?sijai ), ir Plocko apylink?s, pagal Versalio taik? 1919 m. Klaip?dos kra?tas ir Kulmo ?em?. Da?niausiai Ryt? Pr?sija vadinama tik ta sritis, kuri liko Vokietijai po I pasaulinio karo ir 1922 ? 1939 m. sudar? jos provincij?. Nuo likusios Vokietijos dalies j? skyr? Dancigo koridorius ir Laisvasis Dancigo miestas. 1815 ? 1824 ir 1878 ? 1945 m. Rytpr?siai buvo Pr?sijos provincija (centras ? Karaliau?ius ). I? prad?i? j? sudar? administraciniai-teritoriniai vienetai Lietuvos departamentas ir Ryt? Pr?sijos departamentas . Tautiniu po?i?riu nevienalyt?je Ryt? Pr?sijoje buvo lietuvi? ir lenk? gyvenamos istorin?s sritys Ma?oji Lietuva , Moz?rija , bet po I pasaulinio karo joje jau dominavo vokie?iai . Tai buvo ilgamet?s kolonizacijos ir germanizacijos politikos pasekm?. Po Antrojo pasaulinio karo , Potsdamo konferencijos 1945 m. nutarimu ?iaurin? Rytpr?si? dalis atiteko TSRS , o pietin? ? Lenkijai .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Iki XIII am?iaus did?iojoje Ryt? Pr?sijos teritorijos dalyje gyveno pr?s? gentys . Apie 1225 ? 1226 metus Moz?rijos kunigaik?tis Konradas prad?jo derybas su Vokie?i? ordinu , siekdamas prisikviesti j? pagalbon kovojant su pr?s? gentimis. Ordinui ?sikurti buvo perduota Kulmo ?em?, i? kurios 1231 m. prasid?jo ordino ekspansija ? pr?s? ?emes. Nepaisant keli? pr?s? sukilim? (did?iausi vyko 1242 ? 1249 m. ir 1260 ? 1274 m.), iki XIII a. antrosios pus?s Vokie?i? ordino riteriai ?sitvirtino did?iojoje b?simosios Ryt? Pr?sijos provincijos dalyje. Teritorijos LDK pasienyje ( Skalva ir Nadruva ) buvo menkai gyvenamos, tad Ordino laikais miestai ir dvarai k?r?si ar?iau Baltijos j?ros. Vokie?i? ordino vietininko Pr?sijoje rezidencija iki 1309 m. buvo Elbinge (dab. Elbl?g Lenkijoje), nuo 1309 m. pagrindin? paties ordino rezidencija buvo perkelta ? Marienburg? (dab. Malbork Lenkijoje). Per ?algirio m??? ir Trylikos met? kar? ( 1454 ? 1466 m.) ordino paj?gos buvo i?sekintos. Pagal Tor?n?s taikos sutart? ( 1466 m. spalio 19 d.) buvusios ordino valdos Pr?sijoje buvo padalintos: derlingiausios teritorijos su geriausiai ?dirbtomis ?em?mis ir svarbiausiais uostais (Dancigu ir Elbingu) Ryt? Pomeranijoje kartu su Varm?s vyskupija buvo prijungtos prie Lenkijos ir nuo tol vadintos Karali?kaisiais Pr?sais ( vok. Koniglich Preussen , lenk. Prusy Krolewskie ), o likusi teritorija palikta Vokie?i? ordinui, kurio didysis magistras nuo ?iol tur?jo prisiekti Lenkijos karaliui vasalo i?tikimyb?s priesaika. Kadangi ordinas taip pat neteko savo pagrindin?s rezidencijos Marienburge, nauj?ja did?iojo magistro rezidencija tapo Karaliau?iaus pilis.

Ordino bandymas i?sivaduoti i? Lenkijos vasaliteto 1520 ? 1521 m. kare nepavyko. Pasklidus Liuterio id?joms, ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis tapo veikliu j? ?alininku ir pats per?jo ? liuteron? tik?jim?. 1525 m. baland?io 10 d. didysis magistras Albrechtas Krokuvoje sudar? sutart? su Lenkijos karaliumi ?ygimantu Senuoju . Ordino valstyb? buvo likviduota, sekuliarizuota ir pavadinta Pr?sijos hercogyste ( vok. Herzogtum Preußen ), ta?iau pirmasis Pr?sijos hercogas Albrechtas liko vasaliniuose santykiuose su Lenkijos karaliumi. Nutr?kus hercogo Albrechto Brandenburgie?io (mir? 1568 m.) palikuoni? vyri?kajai linijai, Pr?sijos hercogo sost? 1618 m. paveld?jo Brandenburgo markgrafai ir ?ventosios Romos imperijos kurfiurstai Hohenzollernai . Kadangi pagrindin? Hohenzollern? politin? veikla vyko Brandenburge, Karaliau?ius u?leido politinio centro vaidmen? Berlynui , o pa?ios Pr?sijos hercogyst?s valdos vis ai?kiau virto Hohenzollern? vald? provincija.

Per 1655 ? 1660 m. ?vedijos kar? su Abiej? Taut? Respublika kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas sugeb?jo pasiekti, kad Olyvos taikos sutartimi Lenkijos-Lietuvos valdovas Hohenzollern? naudai visi?kai atsisakyt? senjoro teisi? ? Pr?sijos hercogyst?. Hohenzollern? valdomai dualistinei valstybei vis aktyviau dalyvaujant Europos politiniame gyvenime, kurfiursto Frydricho Vilhelmo s?nus Frydrichas III u? pa?ad?t? param? Ispanijos ?p?dinyst?s kare gavo i? imperatoriaus Leopoldo I kar?n?. Brandenburgo markgrafas ir hercogas Pr?sijoje d?l politini? motyv? savo ? nauj? rang? pakeltas valdas pavadino Pr?sijos karalyst?s vardu, be to, 1701 m. sausio 18 d. Pr?sijos karaliumi Frydrichu I kar?navosi b?tent Karaliau?iuje. Suk?rus Pr?sijos karalyst?, jos vardas prad?jo dubliuotis su buvusiomis Pr?sijos hercogyst?s valdomis, tod?l pastarosioms ilgainiui prigijo Ryt? Pr?sijos vardas. Oficialiai ?is pavadinimas buvo ?tvirtintas po I Abiej? Taut? Respublikos padalinimo 1772 m., kai Pr?sija prisijung? vadinamuosius Karali?kuosius Pr?sus . 1773 m. sausio 31 d. i? buvusios Pr?sijos hercogyst?s vald? ir Varmijos vyskupijos teritorijos buvo sukurta Ryt? Pr?sijos provincija , o i? likusi? Karali?k?j? Pr?s? ? Vakar? Pr?sijos provincija . Nuo 1829 iki 1878 m. abi provincijos buvo sujungtos ? vien? Pr?sijos provincij? ( vok. Provinz Preußen ), ta?iau 1878 m. jos buvo v?l atskirtos. Ryt? Pr?sijos provincija siunt? 17 atstov? ? Vokietijos reichstag? ir 32 ? ? Pr?sijos karalyst?s landtago ?emesniuosius r?mus ( vok. Abgeordnetenhaus ).

Provincija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Iki 1808 m. Ryt? Pr?sijos provincij? sudar? Ryt? Pr?sijos departamentas su centru Karaliau?iuje ir Lietuvos departamentas su centru Gumbin?je . 1808 m. ?i? departament? vietoje ?kurtos dvi apygardos: Karaliau?iaus apygarda ir Gumbin?s apygarda . 1905 m. i? 9 pietini? ?i? apygard? apskri?i? suformuota nauja ? Alen?taino apygarda .

1919 ? 1921 m. Ryt? Pr?sijos provincijos ribos buvo v?l pakeistos. Pagal Versalio taikos sutart? 1. Vokietija pripa?ino naujas sienas su Lenkija , perduodama jai did?i?j? Vakar? Pr?sijos dal?, Auk?tutin? Silezij? ir Poznan?s srit? (87 str.), 2. D?l pietini? Ryt? Pr?sijos apskri?i? politin?s priklausomyb?s tur?jo b?ti surengtas vietini? gyventoj? plebiscitas (94, 96 str.), 3. Vokietija atsisak? ?iaurin?s Ryt? Pr?sijos dalies ? Klaip?dos kra?to, kuris tur?jo b?ti perduotas administruoti Antant?s valstyb?ms (99 str.), 4. Vokietija atsisak? Dancigo srities, kur tur?jo b?ti ?kurtas laisvasis, Taut? S?jungos pri?i?rimas, miestas (100, 102 str.). ?gyvendinant sutart?:

• Rytpr?si? dalis ? ?iaur? nuo Nemuno buvo atskirta nuo Vokietijos. ?ioje teritorijoje, ?vardintoje Klaip?dos kra?tu , 1920 m. vasario 15 d. buvo paskelbta apie pranc?z? administravimo Antant?s vardu prad?i?;
• Remiantis Lenkijos teritorin?mis pretenzijomis, 1920 m. bir?elio 11 d. pietin?se Ryt? Pr?sijos apskrityse buvo surengti plebiscitai, siekiant i?siai?kinti, kuriai valstybei nori priklausyti j? gyventojai. Plebiscitai buvo palank?s Vokietijai;
• 1920 m. lapkri?io 9 d. Dancigas buvo paskelbtas laisvuoju miestu;
• 1921 m. buvo i?vesta nauja siena su Lenkija, suformuojant vadinam?j? ?Lenkijos koridori?“, geografi?kai perskyrus? Vokietij? ? dvi dalis ir atskyrus? Rytpr?sius nuo likusios Vokietijos; i? Vakar? Pr?sijos provincijos liku?i? prie Ryt? Pr?sijos buvo prijungta nedidel? Pavyslio teritorija, kuriai 1922 m. suteiktas Rytpr?si? provincijos Vakar? Pr?sijos apygardos statusas.

Pagal Stalino plan?, ?tvirtint? 1945 m. Potsdamo konferencijoje po Antrojo pasaulinio karo Rytpr?si? teritorija buvo padalinta. ?iaurin? jos dalis su reik?mingiausiu miestu Karaliau?iumi 1946 m. buvo ?vardinta Kaliningrado sritimi ir ?jungta ? Rusijos Soviet? Federacin? Socialistin? Respublik?. Pietin? dalis atiteko Lenkijai. Klaip?dos kra?to , 1939 ? 1945 m. v?l priklaususio Vokietijai, likimas Potsdame net nebuvo svarstomas, kadangi kra?tas buvo automati?kai gr??intas ? Lietuvos TSR sud?t?. Per 1944 ? 1945 m. evakuacij? i? Ryt? Pr?sijos ? Vokietijos gilum? pasitrauk? daugiau kaip 2 mln. gyventoj?.

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XX a. prad?ioje buvo:

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Rytpr?si? tinklalapis Archyvuota kopija 2008-08-03 i? Wayback Machine projekto.
• Rytpr?si? ?em?lapis Archyvuota kopija 2012-04-10 i? Wayback Machine projekto.

?   ?   A   ?   R Ryt? Pr?sijos apskritys ( Kreis ) 1773-1945 m. Ryt? Pr?sijos departamentas / Karaliau?iaus apygarda Alna?tyno (iki 1905)  · Braunsbergo   · Frydlando   · Girdavos   · Heilsbergo   · Karaliau?iaus   · Karaliau?ius (miestas)   · Klaip?dos (1818-1922, 1939-45)  · Labguvos   · Morungo   · Neidenburgo (iki 1905)  · Ortelsburgo (iki 1905)  · Osterod?s (iki 1905)  · Pr?s? Ylavos   · Pr?s? Olandijos   · Rastenburgo   · Re?liaus (iki 1905)  · ?ventapil?s   · V?luvos   · ?uvinink? Lietuvos departamentas / Gumbin?s apygarda Darkiemio (Angerap?s) (nuo 1818)  · Geldap?s (nuo 1818)  · Gumbin?s   · ?sruties   · ?srutis (miestas)   · Johanisburgo (iki 1905)  · Klaip?dos (iki 1818)  · L?ciaus (1818-1905)  · Luko (1818-1905)  · Al?ckos (Troiburgo)   · Pakaln?s (Lankos) (nuo 1818)  · Pilkalnio (?losbergo) (nuo 1818)  · Ragain?s (1818-1923)  · Stalup?n? (Ebenrod?s) (nuo 1818)  · ?ilokar?emos (Haidekrugo)   · Til??s > Til??s-Ragain?s (nuo 1922)  · Til?? (miestas)   · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818)  · Zensburgo (iki 1905) Alna?tyno apygarda (nuo 1905 m.) Alna?tyno   · Johanisburgo   · Luko   · L?ciaus   · Neidenburgo   · Ortelsburgo   · Osterod?s   · Re?liaus   · Zensburgo