Juodoji j?ra
|
|
Plotas
|
422 000 km²
|
Vidutinis gylis
|
1240 m
|
Did?iausias gylis
|
2200 m
|
?teka
|
Dunojus
,
Dnepras
,
Dniestras
, kt.
|
Juodoji j?ra
?
Atlanto
baseinui priklausanti vidin? j?ra.
Bosforo
s?siauriu jungiasi su
Vidur?emio
ir
Marmuro
j?romis,
Ker??s s?siauriu
? su
Azovo j?ra
.
Juodosios j?ros plotas ? 422 000 km², giliausia vieta ? 2210 m, vidutinis gylis 1240 m, t?ris ~547 000 km³. Did?iausias ilgis i? ryt? ? vakarus ~1175 km, i? ?iaur?s ? pietus ~580 km. Did?iausias intakas ?
Dunojus
.
Juodoji j?ra skalauja
Turkijos
,
Bulgarijos
,
Rumunijos
,
Ukrainos
,
Rusijos
ir
Gruzijos
krantus. Kranto linijos ilgis 3400 km.
Senov?s
graikai
Juod?j? j?r? vadino
Nesveting?ja j?ra
(Π?ντο? ?ξε(ι)νο?). Toks pavadinimas turb?t atsirado d?l sud?tingos
navigacijos
bei prie?i?kai nusiteikusi? pakran?i? gyventoj?. V?liau, kai graikai
kolonizavo
nema?ai teritorij?, j?ros pavadinimas graik? l?pose tapo visi?kai prie?ingu ?
Svetingoji j?ra
(Π?ντο? Ε?ξεινο?). Tas pats Strabonas ?Geografijoje“ mini, kad Juodoji j?ra taip pat vadinta ir tiesiog
J?ra
(Π?ντο?).
Dabartin?se kalbose beveik i?tisai paplit?s hidronimas yra ?Juodoji j?ra“, pavyzd?iui,
turk?
?
Karadeniz
, dabartin? graik? ?
Mavro Thalassa
(Μα?ρη Θ?λασσα), rus? ?
?iornoje more
(
Чёрное море
), bulgar? ?
?erno more
(
Черно Море
), ukrainie?i? ?
?orne more
(
Чорне море
), rumun? ?
Marea Neagr?
,
angl.
Black Sea
,
vok.
Schwarzes Meer
. Seniausieji ?io vardo pamin?jimai siekia
XIII am?i?
.
Egzistuoja kelios pavadinimo kilm?s versijos:
- valstyb?s, m?ginusios u?kariauti Juodosios j?ros pakrantes, susidurdavo su ar?iu vietini? gyventoj? ?
?erkes?
,
adyg?
bei kit? gen?i? ? pasiprie?inimu, i? ?ia ir kilo pavadinimas, asocijuojamas su s?vokomis ?prie?i?kas“, ?ned?kingas“;
- neva
audr?
metu Juodosios j?ros vanduo smarkiai tams?ja, pajuosta; be to, vandens skaidrumas Juodojoje j?roje iki septyni? kart? ma?esnis, negu
Vidur?emio j?roje
, taigi jos vanduo yra ?juodesnis“;
- didesniame negu 150?200 m gylyje Juodosios j?ros vanduo labai prisotintas
sieros
jungini?, ? tok? gyl? nuleisti metaliniai daiktai, pavyzd?iui,
inkarai
, greitai pajuoduoja.
Juodosios j?ros pakrant?s palyginti ma?ai rai?ytos, visas pakrant?s ilgis ? 3400 km. Stambiausias ky?ulys ?
Krymo pusiasalis
(plotas ~26 000 km²).
Did?iausios
?lankos
?
- Ukrainoje: Javorlickio, Tendrovskio, D?arylga?o, Karkinos, Kalamit?, Feodosijos.
- Bulgarijoje: Varnos,
- Turkijoje: Sinopo, Samsuno.
Vakar? ir ?iaur?s vakar? pakrant?s ?emos, vietomis skardingos (pavyzd?iui, Rumunijoje), o rytuose ir pietuose prie pat j?ros prieina kalnai ?
Kaukazas
ir
Pontas
.
Sal? beveik n?ra, dvi did?iausios i? j? ?
Berezan?
ir
Gyva?i? sala
? nesiekia n? vieno kvadratinio kilometro ploto.
Did?iausieji Juodosios j?ros intakai:
Juodoji j?ra tyvuliuoja izoliuotoje ?duboje, plytin?ioje tarp pietry?i? Europos ir
Ma?osios Azijos
. ?i ?duba susiformavo
mioceno
epochoje, kai aktyvi
kalnodara
suskaid? senovin?
Tetijos vandenyn?
? kelis vandens telkinius (Juod?j?,
Azovo
,
Kaspijos
ir
Aralo
j?ras).
Juodosios j?ros ?duba susideda i? dviej? dali? ? rytin?s ir vakarin?s, jas skiria povandenin? auk?tuma ? Krymo pusiasalio t?sinys. ?iaur?s ryt? daliai b?dinga palyginti plati
?elfo
juosta (iki 190 km), o Gruzijai ir Turkijai priklausan?i? pakran?i? nuolydis daug didesnis, ir ?elfo plotis nevir?ija 20 km, ?ia dugn? rai?o daugyb? kanjon?. Giliausia j?ros vieta (2210 m) yra centrin?je dalyje, ? pietus nuo
Jaltos
.
J?ros dugno nuos?din?se
uolienose
pakrant?se vyrauja
sm?lis
,
?vyras
, skalda, o tolstant nuo kranto juos pakei?ia smulk?s sm?liai ir
aleuritas
, dubumose ?
dumblas
.
Juodosios j?ros dugne yra i?kasen?: ?.v. ?elfe ?
naftos
ir duj?, prie
Taman?s pusiasalio
?
titano
.
Juodosios j?ros spartaus u?tvindymo
hipotez?
, kuri? 1996 m. paskelb? Kolumbijos universiteto geologai Viljamas Rajanas (
William Ryan)
ir Volteris Pitmanas (
Walter Pitman
), teigia, kad prie? 7500 met? ?ioje vietoje buvo giliausias planetoje g?lavandenis
e?eras
. Ledyn? tirpsmo vandens maitinamos vandeningos up?s tiekdavo e?erui didelius vandens kiekius, kurio perteklius i?siliedavo ?
Eg?jo j?r?
. Klimatui prad?jus ?ilti ir ledynams atsitraukus, up?s ?m? sekti arba rado naujus kelius ? ?iaur?, o nepakankamai maitinamo e?ero lygis prad?jo kristi (pana?iai kaip nutiko Aralo j?rai ir
?ado e?erui
) ir nukrito ?imtu metr? ?emiau dabartinio lygio. Tuo pa?iu metu, tirpstant ledynams,
Pasaulinio vandenyno
lygis pakilo, ir Vidur?emio j?ros vandenys ?siliejo ? dabartin? Juod?j? j?r?, u?tvindydami ~100 000 km² teritorij?. Gali b?ti, kad vanduo liejosi s?lyginai ramiai, tai yra, kylantiems Vidur?emio vandenims pasiekus nat?ralaus barjero vir??, jie ?m?
Bosforo s?siauriu
tek?ti ? Juod?j? j?r?. Bet V. Rajano ir V. Pitmano hipotez?je si?lomas katastrofinis variantas:
?em?s dreb?jimo
metu Bosforo s?siauris ?tr?ko, ir Vidur?emio j?ros vandenys galingu srautu pasiliejo ? e?er?; hipotez?s autori? nuomone, per dien? Bosforo s?siauriu pratek?davo ~40 kubini? kilometr? vandens (ma?daug 7 kartus vir?ija
Kur?i? mari?
t?r?).
?i teorija taip pat paai?kina ir dideles
sieros vandenilio
sankaupas ? tai yra masi?kai ?uvusios ankstesniojo e?ero
faunos
ir
floros
irimo liekanos. Po hipotez?s paskelbimo su ?iuo kataklizmu prad?tas sieti ir
pasaulinio tvano
mitas.
Bet kiti i?sam?s tyrimai, kuriuos jau anks?iau nepriklausomai atliko Odesos universiteto profesor? Valentina Yanko-Hombach, rodo, kad Bosforo s?siauriu ?vairiais laikotarpiais, priklausomai nuo Juodosios j?ros ir Eg?jo j?ros vandens lygio, tek?jo stiprios srov?s, taigi dabartin?s Juodosios j?ros susiformavimas nebuv?s katastrofinis
[1]
. Prie?taringus duomenis pateikia povandenin?s archeologin?s paie?kos, g?lavandeni? moliusk? i?kasen?, Bosforo s?siaurio
sapropelio
tyrimai
[2]
[3]
[4]
[5]
.
Juodosios j?ros tvano teorija ?iuo metu turi ir ?alinink?, ir oponent?, ir kol kas neai?ku, ar ji taps visuotinai priimta .
Juodoji j?ra yra did?iausias ?em?je meromiktinis (toks, kurio vanduo nesimai?o) telkinys. Vir?utinis vandens sluoksnis, sl?gsantis iki 150 m gylio, yra ma?esnio tankio ir g?lesnis, prisotintas
deguonies
. Giliau esantis vanduo ?iltesnis, s?resnis, tankesnis ir prisotintas sieros vandenilio; jame (apie 90 % viso vandens t?rio) gyvena tik anaerobin?s (nereikalaujan?ios deguonies)
bakterijos
.
N?ra visuotinai priimto ?io rei?kinio paai?kinimo. Manoma, kad tai lemia labai menkas vertikalus vandens mai?ymasis. Taip pat egzistuoja teorija, kad sieros vandenilis susidar? yrant ankstesniojo g?lavandenio e?ero florai ir faunai, ?uvusiai nuo s?raus Eg?jo j?ros vandens, patekusio i? Eg?jo j?ros pro
Dardanelus
ir Bosfor?
[6]
.
Pastar?j? met? tyrim? duomenys taip pat leid?ia manyti Juod?j? j?r? esant mil?ini?ku
metano
, kur? i?skiria
mikroorganizmai
, rezervuaru
[7]
.
Juodosios j?ros vandens balanso komponentai (kiekiai per metus):
- atmosferos
krituliai
: 230 km³;
- intakai: 310 km³;
- vanduo i? Azovo j?ros: 30 km³;
- garavimas: -360 km³;
- i?tek?jimas per Bosforo s?siaur?: -210 km³.
D?l vandens pertekliaus Juodosios j?ros lygis vir?ija
Marmuro j?ros
lyg?, tod?l
Bosforo s?siauryje
susiformuoja vir?utin? t?km? Eg?jo j?ros kryptimi. ?emutin? t?km? yra silpnesn?, ji sr?va Juodosios j?ros kryptimi.
Kadangi Juodoji j?ra labai izoliuota, joje beveik neb?na
potvyni?
ir atosl?gi?.
Vandens cirkuliacija vyksta tik pavir?iniuose sluoksniuose, kuri? s?rumas apie 18 promili? (Vidur?emio j?roje ? 37 promil?s). Pavir?inis sluoksnis juda visoje j?ros akvatorijoje pagal laikrod?io rodykl?, bet tuo pa?iu metu rytin?je ir vakarin?je j?ros dalyse kai kuriose teritorijose vanduo cirkuliuoja prie? laikrod?io rodykl?. Pavir?inio vandens temperat?ra kinta nuo 8 iki 30 °C.
Giluminio vandens sluoksnio temperat?ra ~8,5 °C, s?rumas 22-22,5 promili?.
Dominuoja kontinentinis
klimatas
, tik nuo ?alto oro kaln? apsaugotoms pietinei Krymo pakrantei ir Kaukazo pakrantei (
Kolchidei
) b?dingas ?velnus mediteraninis klimatas.
?io regiono orams didel? poveik? daro Atlanto vandenynas, kurio
ciklonai
atne?a kritulius ir
audras
. ?iaur?s ryt? pakrant?je, ties
Novorosijsku
, pu?ia labai stipri
bora
(apie 40 dien? per metus). Markotcho per?joje ties Novorosijsku buvo u?fiksuotas beveik 60 m/s (216 km/val.) v?jo greitis.
Vidutin?
sausio
m?nesio oro temperat?ra Juodosios j?ros ?iaurin?je dalyje -3 °C (bet gali nukristi iki -30 °C). Mediteraninio klimato pakrant?se ?iema ?velnesn?, temperat?ra retai nukrinta ?emiau 0 °C.
Sniegas
i?krenta visuose rajonuose.
Vidutin? liepos m?nesio temperat?ra ?iaur?s pakrant?je 22-23 °C, о auk??iausia temperat?ra paprastai nevir?ija 35 °C.
Did?iausias krituli? kiekis i?krenta Kaukazo pakrant?je (iki 1500 mm), ma?iausias ?iaur?s vakar? dalyje (apie 300 mm).
Vidutinis debesuotumas yra 60 % (did?iausias ?iem? ir ma?iausias vasaros laikotarpiu).
Juodosios j?ros vanduo u???la tik ?iaur?s ryt? pakrant?je (iki vieno m?nesio, o
limanuose
? iki 2-3 m?nesi?).
Juodojoje j?roje veisiasi apie 2 500 gyv?n? r??i? (i? kuri? 500 vienal?s?i?, 160
stuburini?
, 500
v??iagyvi?
). Tai palyginti nedaug, nes, pavyzd?iui, Vidur?emio j?roje aptinkama ~9000 r??i?. Svarbiausios
gyv?n?
karalyst?s skurdumo prie?astys ? sieros vandenilio gausumas, palyginti ?altas vanduo ir didelis vandens s?rumo diapazonas. Tod?l ?ia vyrauja palyginti nereiklios r??ies, kurioms n? vienoje raidos stadijoje neb?tini didesni gyliai.
Juodosios j?ros dugne gyvena
midijos
,
austr?s
,
krabai
,
krevet?s
, ?vairi? r??i?
med?zos
.
Tarp ?uv? pamin?tinos
plek?n?s
,
j?r? lydekos
,
kefal?s
,
j?r? e?eriai
,
an?iuviai
,
juodad?m?s menk?s
,
skumbr?s
,
staurid?s
, taip pat sutinkama er?ketini? (
didieji er?ketai
,
?vaig?d?tieji er?ketai
,
rusi?kieji er?ketai
).
Tarp pavojing? ?uv? min?tinos
skorpenos
,
rajos
.
Gausiausiai paplit? pauk??iai ?
?uv?dros
,
audrapauk??iai
,
kormoranai
.
?induoliams
atstovauja
delfinai
ir
ruoniai
.
-
Med?za.
-
Aktinija
-
Aktinija
-
Grundalas
-
Dygliauodeg? raja
-
Barzdot?s
-
Krabas atsiskyr?lis
-
Pintis
-
Delphinus delphis
,
Sochi
-
Delphinus delphis
,
Batumi
</gallery>
Juodoji j?ra jau nuo seniausi? laik? buvo labai svarbi aplink j? gyvenan?i? taut? susisiekimui, tiek tarpusavio perve?imams, tiek ir ry?iui su toliau esan?iomis ?alimis (per Bosforo ir Dardanel? s?siaurius). Svarbiausios perve?amos prek?s ?
nafta
ir jos produktai, mi?ko med?iaga, metalai,
javai
. Gerai i?vystytas
konteineri?
perve?imas, plaukioja gele?inkeli?
keltai
. Per Juod?j? j?r? driekiasi tarptautinis transporto koridorius TRACECA (
Transport Corridor Europe ? Caucasus ? Asia
).
Juodoji j?ra upi? transporto arterijomis jungiasi su
Kaspijos j?ra
(per
Don?
,
Volgos-Dono kanal?
ir
Volg?
),
Baltijos j?ra
(per Volgos ? Baltijos vandens keli?) ir
Balt?ja j?ra
(
Baltosios ir Baltijos j?r? kanalu
,
?iaur?s j?ra
(per Dunojaus kanal? sistem?).
Juodosios j?ros dugnu nutiestas 396 km ilgio
dujotiekis
??ydroji srov?“, jungiantis Rusij? su Turkija.
Did?iausi Juodosios j?ros uostai:
Juodosios j?ros pakrant?s yra didelis rekreacinis regionas. Tarp stambiausi?
kurort?
pamin?tini:
|
?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.
|