한국   대만   중국   일본 
Jungtini? Taut? Organizacija ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Jungtini? Taut? Organizacija

Keisti nuorodas
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio JTO )
Jungtinių Tautų vėliava Jungtinių Tautų emblema
V?liava Emblema

Jungtini? Taut? valstyb?s nar?s
Santrumpa JTO, JT
?kurta 1945 m. bir?elio 26 d. [a]
Tipas Tarptautin? organizacija
B?stin? Niujorkas , JAV
Naryst? 193 valstyb?s nar?s
2 valstyb?s steb?tojos
Oficialios kalbos Arab? , kin? , angl? , pranc?z? , rus? , ispan?
Generalinis sekretorius Antonio Guterres
Svetain? www .un .org

Jungtini? Taut? Organizacija ( JTO ), [b] arba Jungtin?s Tautos ( JT ) ? tarptautin? organizacija , kurios tikslas yra palaikyti tarptautin? taik? ir saugum?, pl?toti draugi?kus taut? santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo. [1] Tai did?iausia ir labiausiai pasaulyje ?inoma tarptautin? organizacija. [2] Jungtini? Taut? b?stin? ?sik?rusi Niujorke , o kiti pagrindiniai biurai yra ?enevoje , Nairobyje , Vienoje ir Hagoje .

Jungtin?s Tautos ?steigtos po Antrojo pasaulinio karo , siekiant i?vengti b?sim? pasaulini? kar? . [3] Jos pakeit? Taut? S?jung? , kuri nepaj?g? u?kirsti keli? tokiems konfliktams. [4] 1945 m. baland?io 25 d. 50 valstybi? atstovai San Fransiske susirinko ? konferencij? ir prad?jo rengti JT Chartij? , kuri priimta 1945 m. bir?elio 25 d. Jungtin?s Tautos veikl? prad?jo 1945 m. spalio 24 d., kai ?sigaliojo Chartija. [3] Organizacijos tikslai, kaip apibr??ta jos Chartijoje, ? palaikyti tarptautin? taik? ir saugum?, ginti ?mogaus teises , teikti humanitarin? pagalb? , skatinti darn?j? vystym?si ir laikytis tarptautin?s teis?s . [5] Jungtines Tautas ?steig? 51 valstyb? nar? , o 2023 m. joms priklauso 193 valstyb?s ? beveik visos nepriklausomos pasaulio valstyb?s . [6]

Pirmaisiais gyvavimo de?imtme?iais organizacijos misij? ? i?saugoti taik? pasaulyje ? buvo sud?tinga ?gyvendinti d?l ?altojo karo ?tampos tarp JAV ir Soviet? S?jungos bei j? s?junginink?. Jungtin?s Tautos siun?ia karines steb?jimo misijas, kurias vykdo neginkluoti kariniai pareig?nai. [7] XX a. 7 de?. JT nari? skai?ius itin i?augo d?l spar?ios dekolonizacijos . Nuo to laiko nepriklausomyb? ?gijo 80 buvusi? kolonij?, ?skaitant 11 globojam?j? teritorij? , kurias pri?i?r?jo Globos Taryba . [8] XX a. 8 de?. JT ekonominio ir socialinio vystymosi program? biud?etas gerokai vir?ijo i?laidas taikos palaikymui . 1991 m., pasibaigus ?altajam karui, Jungtin?s Tautos i?pl?t? savo veiklos srit?. [9]

Jungtin?s Tautos turi ?e?ias pagrindines institucijas: Generalin? Asambl?j? , Saugumo Taryb? , Ekonomin? ir Socialin? Taryb? , Tarptautin? Teisingumo Teism? , JT Sekretoriat? ir Globos Taryb? , nors pastaroji nevykdo veiklos nuo 1994 m. [3] Jungtini? Taut? sistemai priklauso daugyb? specializuot?j? agent?r? , fond? ir program?, pvz., Pasaulio banko grup? , Pasaulio sveikatos organizacija , Pasaulio maisto programa , UNESCO ir UNICEF . Be to, nevyriausybin?ms organizacijoms gali b?ti suteiktas konsultacinis statusas Ekonomin?je ir Socialin?je Taryboje bei kitose agent?rose.

Jungtini? Taut? vyriausiasis administracinis pareig?nas yra generalinis sekretorius . Dabartinis generalinis sekretorius yra portugal? politikas ir diplomatas Antonijas Gutere?as , pareigas einantis nuo 2017 m. sausio 1 d. Jungtin?s Tautos finansuojamos i? valstybi? nari? ?na??.

Jungtin?s Tautos, j? pareig?nai ir agent?ros yra gav? daug Nobelio taikos premij? , ta?iau kiti j? veiksmingum? vertina prie?taringai. Vieni mano, kad organizacija yra svarbi taikos ir ?mogaus vystymosi j?ga, o kiti j? laiko neveiksminga, ?ali?ka ir korumpuota.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prie?istor? (iki 1941) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmasis Taut? S?jungos pos?dis ?enevoje, 1920 m. lapkri?io 15 d.

Per ?imtmet? iki JT ?k?rimo buvo ?kurtos kelios tarptautin?s organizacijos, pvz., Tarptautinis Raudonojo Kry?iaus komitetas , siekiant pad?ti ginkluot? konflikt? aukoms. [10]

Tarptautin?s organizacijos, u?tikrinan?ios taik?, id?j? per Pirm?j? pasaulin? kar? i?k?l? JAV prezidentas Vudras Vilsonas . [11] Karo nugal?tojai ? S?jungininkai ? susitiko Pary?iaus taikos konferencijoje nuspr?sti d?l oficiali? taikos s?lyg?. Konferencijoje nutarta ?kurti Taut? S?jung? , ta?iau JAV prie jos neprisijung?. [11] 1920 m. sausio 10 d. Taut? S?junga oficialiai prad?jo veikti. [12] S?jungos taryba veik? kaip vykdomasis organas, vadovaujantis Asambl?jos veiklai. Jos nuolatiniai nariai i? prad?i? buvo Did?ioji Britanija , Pranc?zija , Italija ir Japonija .

XX a. 3 de?. Taut? S?junga da?niausiai s?kmingai sprend? ?vairias problemas, ta?iau 4 de?. paai?k?jo, kad organizacija nepaj?gia i?vengti konflikt? ir veiksmingai reaguoti net ? nari? karin? agresij?: 1931 m. Japonija ?siver?? ? Mand?i?rij? . [11] 40 valstybi? balsavo u? Japonijos pasitraukim? i? Mand?i?rijos, ta?iau Japonija balsavo prie? ir pasitrauk? i? organizacijos. [13] Taut? S?junga nesugeb?jo u?kirsti kelio ir Italijos karui prie? Etiopij? , o Italijai taikytos ekonomin?s sankcijos buvo neveiksmingos. [11] Italija ir daug kit? valstybi? i?stojo i? Taut? S?jungos.

1939 m. prasid?jus Antrajam pasauliniam karui Taut? S?jungos veikla i? esm?s nutr?ko. [14]

Antrojo pasaulinio karo S?junginink? deklaracijos (1941?1944) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1943 m. Franklino Ruzvelto pirm?j? trij? JT padalini? eskizas: ?Keturi policininkai“, vykdomoji vald?ia ir tarptautin? 40 JT valstybi? nari? asambl?ja.

Pirmasis ?ingsnis Jungtini? Taut? ?k?rimo link ? S?junginink? deklaracija, pasira?yta 1941 m. bir?elio 12 d. [15] [16] Iki 1941 m. rugpj??io JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir D. Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas ?er?ilis pareng? Atlanto chartij? , apibr??usi? pokario pasaulio tikslus. [3] 1941 m. rugs?jo 24 d. Londone vykusiame S?junginink? tarybos pos?dyje a?tuonios A?ies okupuot? ?ali? vyriausyb?s tremtyje, kartu su Soviet? S?junga ir ? Laisvosios Pranc?zijos “ paj?g? atstovais, vienbalsiai pritar? D. Britanijos ir JAV nustatyt? bendr? politikos princip? laikymuisi. [17] [18]

1941 m. gruod? F. Ruzveltas ir V. ?er?ilis susitiko Baltuosiuose r?muose per Va?ingtono konferencij? . [19] [20] Jungtini? Taut? pavadinim? pasi?l? F. Ruzveltas. [3] Pirm? kart? jis oficialiai pavartotas 1942 m. sausio 1 d., kai D. Britanija , JAV , SSRS , Kinija ir dar 22 valstyb?s, kovojan?ios prie? A?ies j?gas, pasira?? Jungtini? Taut? deklaracij? . [3] Jungtin?s Tautos tapo oficialiu S?junginink? pavadinimu. Nor?damos prisijungti prie S?junginink? koalicijos, valstyb?s tur?jo pasira?yti deklaracij? ir paskelbti kar? A?ies j?goms. [21]

1943 m. spal? vykusioje Maskvos konferencijoje D. Britanija, JAV, SSRS ir Kinija pri?m? keturi? valstybi? deklaracij? d?l visuotinio saugumo, kurioje pripa?inta b?tinyb? ?kuo grei?iau ?steigti tarptautin? organizacij?“. [3] Tai buvo pirmas vie?as prane?imas, kad ketinama sukurti nauj? tarptautin? organizacij?, pakeisian?i? Taut? S?jung?. Netrukus po to ?vyko Teherano konferencija , kurioje F. Ruzveltas, V. ?er?ilis ir Josifas Stalinas aptar? pokario tarptautin?s organizacijos id?j?. [3]

Organizacijos steigimo projekt? pareng? JAV ir pateik? 1944 m. Dambarton Okso konferencijai . [3] Per ?i? konferencij? priimti pasi?lymai d?l naujos organizacijos tiksl?, strukt?ros ir veiklos princip?. [22] [23] [24] 1945 m. vasar? vykusioje Jaltos konferencijoje buvo pritarta Dambarton Okso konferencijos pasi?lymams. [3] [25]

?k?rimas (1945) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jungtin?s Tautos 1945 m.
?viesiai m?lyna ? nar?s steig?jos
Tamsiai m?lyna ? nari? steig?j? protektoratai ir teritorijos

Iki 1945 m. kovo 1 d. Jungtini? Taut? deklaracij? pasira?? dar 21 valstyb?. [26] 1945 m. baland?io 25 d. San Fransiske ?vyko steigiamoji Jungtini? Taut? konferencija . [3] Joje dalyvavo 50 valstybi? atstovai. [27] [28] [29] D. Britanijos, JAV, SSRS ir Kinijos delegacijos pirmininkavo plenariniams pos?d?iams. [30] Po Pary?iaus i?vadavimo 1944 m. rugpj?t? V. ?er?ilis paragino F. Ruzvelt? gr??inti Pranc?zijai did?iosios valstyb?s status?. 1945 m. bir?elio 26 d. 50 valstybi? pasira?? Jungtini? Taut? Chartij? . [31] [32] Formali Jungtini? Taut? steigimo data ? 1945 m. spalio 24 d., kai Chartij? ratifikavo j? pasira?iusios valstyb?s. [3] [33]

Pirmieji Generalin?s Asambl?jos (dalyvavo 51 valstyb?s atstovai) [c] ir Saugumo Tarybos pos?d?iai ?vyko Londone 1946 m. saus?. [33] I? karto prasid?jo diskusijos d?l Rusijos kari? buvimo Irano Azerbaid?ane ir brit? paj?g? Graikijoje . [36] Brit? diplomatas Gledvinas D?ebas ?jo laikinojo generalinio sekretoriaus pareigas.

Generalin? Asambl?ja pasirinko Niujork? JT b?stin?s vieta. Pirmuoju JT generaliniu sekretoriumi i?rinktas Norvegijos u?sienio reikal? ministras Triugv? Li (G. D?ebas ?ias pareigas ?jo tik kol buvo i?rinktas nuolatinis generalinis sekretorius). [33]

?altasis karas (1947?1991) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altojo karo metu JTO pastangos spr?sti konfliktus tarp valstybi? buvo var?omos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS vetavo 124, o JAV ? 82 sprendimus i? vis? 270 vetuot? sprendim?.

Po Ryt?-Vakar? konflikto pabaigos JTO ?enkliai padidino savo ?tak?. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsn? esant ?gr?smei taikai“ suteikiama teis? imtis prievartos priemoni?, ?skaitant ir karines akcijas, atsirado platesn?s veiklos galimyb?s. Po 1988 met? buvo nuspr?sta ?steigti vir? 20 taikos misij?, nors per ligtolin? laikotarp? vykdytos tik 13 misij?.

Po ?altojo karo (1991?dabar) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

JTO gana efektyviai veik? Persijos ?lankos karo metu, ta?iau greitai pasirod?, kad JT taikos palaikymo misijos n?ra tokios efektyvios kaip tik?tasi. 1992 met? spal? ?lugo pastangos sureguliuoti pilietin? kar? Angoloje , kai UNITA atsisak? dalyvauti taikos procese. 1993 metais prakti?kai ?lugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugeb?jo ?gyvendinti savo tiksl? kaip ir analogi?ka misija Kroatijoje . 1994 metais JT taikdariai nesugeb?jo sustabdyti masini? ?udyni? Ruandoje . Nes?kmingos misijos vyko ten, kur did?iosios valstyb?s netur?jo tiesiogini? interes? ir tod?l nebuvo suinteresuotos ki?tis.

JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resurs?, kuri? netiesiogiai su konfliktu susijusios ?alys nenori ar negali skirti.

Tikslai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

JT valstybi? nari? v?liavos, i?keltos prie Taut? r?m? ?enevoje.

Jungtini? Taut? tikslai: [37]

  1. Palaikyti tarptautin? taik? ir saugum? , imtis veiksming? kolektyvini? priemoni? taikai apsaugoti, kar? gr?smei pa?alinti ar agresijai likviduoti;
  2. Skatinti draugi?kus taut? santykius;
  3. Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprend?iant ekonomines, socialines, kult?rines ir humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarb? ?mogaus teis?ms ir pagrindin?ms laisv?ms;
  4. B?ti centru, vienijan?iu taut? veiksmus ?iems bendriems tikslams ?gyvendinti.

Nuo 1990 met?, siekdamos parengti i?sami? ir teisi?kai pagr?st? pl?tros darbotvark?, Jungtin?s Tautos r?m? daugyb? pasaulio vir??ni? susitikim? ir pasaulini? konferencij?. Prasid?jus tre?iajam t?kstantme?iui , Jungtini? Taut? generalinis sekretorius sukviet? 147 valstybi? ir vyriausybi? vadovus ? T?kstantme?io vir??ni? susitikim?. Jungtini? Taut? tikslas ? kreiptis ? pasaulio lyderius ir papra?yti dar kart? patvirtinti j? apsisprendim? kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, ?veikti AIDS , maliarij? ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir pad?ti ma?iausiai i?sivys?iusioms ?alims siekti pa?angos. Be ?sipareigojim? savo valstyb?ms pasaulio vadovai pripa?ino kolektyvin? atsakomyb? i?saugoti ?mogi?kojo orumo principus. Be to, valstybi? bei vyriausybi? vadovai parei?k?, kad pagrindinis ?iandieninio pasaulio tikslas ? u?tikrinti, kad globalizacija tapt? pozityvia viso pasaulio taut? varom?ja j?ga. Taigi buvo suformuluoti ?ie t?kstantme?io tikslai:

Strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtini? Taut? sistema .

Jungtin?s Tautos ? platesn?s JT sistemos, apiman?ios plat? institucij? ir agent?r? tinkl?, dalis. Jungtini? Taut? Chartija ?steigti penki pagrindiniai Jungtini? Taut? organai: Generalin? Asambl?ja , Saugumo Taryba , Ekonomin? ir Socialin? Taryba , Tarptautinis Teisingumo Teismas ir JT Sekretoriatas . [38] ?e?tasis pagrindinis organas ? Globos Taryba ? nutrauk? veikl? 1994 m., kai Palau , paskutin? JT globojamoji teritorija , paskelb? nepriklausomyb?. [39]

Keturi i? penki? organ? ?sik?r? pagrindin?je Jungtini? Taut? b?stin?je Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas ? Hagoje . [40] Kitos JT b?stin?s yra ?enevoje , [41] Vienoje [42] ir Nairobyje , [43] o ?vairios JT programos, fondai ir agent?ros veikia visame pasaulyje. [3] ?e?ios oficialios Jungtini? Taut? kalbos ? arab? , kin? , angl? , pranc?z? , rus? ir ispan? . [44] Remiantis Jungtini? Taut? privilegij? ir imunitet? konvencija, JT ir jos agent?ros yra apsaugotos nuo ?ali?, kuriose jos veikia, ?statym?, taip u?tikrinant JT ne?ali?kum? priiman?i?j? ?ali? ir ?ali? nari? at?vilgiu. [45]

Po ?e?iomis institucijomis, pasak autor?s Lindos Fasulo, yra ?nuostabus subjekt? ir organizacij? rinkinys, kai kurie j? yra senesni u? pa?ias JT ir veikia beveik visi?kai nuo j? nepriklausomai“. [46] Tai ? specializuotosios agent?ros , programos ir fondai. [47]

Pagrindiniai Jungtini? Taut? organai [48]
Generalin? Asambl?ja
— JT valstybi? nari? patariamasis susirinkimas — 		Sekretoriatas
— JT administracinis organas — 		Tarptautinis Teisingumo Teismas
— Visuotinis tarptautin?s teis?s teismas —
Generalinės Asamblėjos būstinės pagrindinė salė
Jungtinių Tautų būstinė Niujorke
Taikos rūmai Hagoje
  • Teikia neprivalomas rekomendacijas valstyb?ms arba pasi?lymus Saugumo Tarybai (JTST);
  • JTST si?lymu priima sprendim? d?l nauj? nari? pri?mimo;
  • Tvirtina biud?et?;
  • Renka nenuolatines JTST nares, ECOSOC nares, JT generalin? sekretori? (rekomendavus JTST) ir 15 Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) teis?j?. Kiekviena valstyb? nar? turi po 1 bals?.
  • Sprend?ia gin?us tarp valstybi?, kurios pripa??sta teismo jurisdikcij?;
  • Teikia teisines konsultacijas;
  • Priima sprendim? paprasta bals? dauguma. Sudaro 15 teis?j?, kuriuos 9 met? kadencijai renka Generalin? Asambl?ja.
Saugumo Taryba
— U?tikrina tarptautin? taik? ir saugum? — 		Ekonomin? ir Socialin? Taryba
— Tarptautiniai ekonominiai ir socialiniai klausimai — 		Globos Taryba
—  Globojam?j? teritorij? prie?i?ra (?iuo metu neveikia)  —
Saugumo Tarybos salė Niujorke
Ekonominės ir Socialinės Tarybos salė Niujorke
Globos Tarybos salė Niujorke
  • Atsakinga u? tarptautin?s taikos ir saugumo palaikym?;
  • Priima privalomas rezoliucijas;
  • Sudaro 15 nari?, i? kuri? 5 ? nuolatin?s ir 10 ? nenuolatini?, renkam? Generalin?s Asambl?jos.
  • Atsakinga u? valstybi? bendradarbiavim? ekonominiais ir socialiniais klausimais;
  • Koordinuoja specializuot?j? agent?r? veikl?;
  • Sudaro 54 nar?s, kurias 3 met? kadencijai renka Generalin? Asambl?ja.

Generalin? Asambl?ja [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja .
JT generalinis sekretorius Antonijas Gutere?as sako kalb? 77?ojoje JT Generalin?s Asambl?jos sesijoje.

Generalin? Asambl?ja ? pagrindin? JT patariamojo pob?d?io institucija. [49] Asambl?ja, kuri? sudaro visos JT valstyb?s nar?s , renkasi ? eilines kasmetines sesijas, ta?iau gali b?ti su?aukta ir ? speciali?sias sesijas. [50] Asambl?jai vadovauja pirmininkas , renkamas valstybi? nari? rotacijos principu, ir 21 vicepirmininkas. [51] Pirmoji Generalin?s Asambl?jos sesija ?vyko 1946 m. ??sausio 10 d. Londone , joje dalyvavo 51 valstyb?s atstovai. [33]

Generalin?s Asambl?jos sprendimai svarbiais klausimais, pvz., d?l tarptautin?s taikos ir saugumo palaikymo, nauj? nari? pri?mimo, biud?eto svarstymo, priimami dviej? tre?dali? dalyvaujan?i? ir balsuojan?i? valstybi? nari? bals? dauguma. [52] [53] Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta nari? bals? dauguma. Kiekviena valstyb? nar? turi po vien? bals?. [49] Generalin?s Asambl?jos nutarimai neprivalomi valstyb?ms nar?ms, [49] i?skyrus biud?eto klausim? tvirtinim?. Asambl?ja gali teikti rekomendacijas bet kokiais JT klausimais, i?skyrus taikos ir saugumo klausimus, kuriuos svarsto Saugumo Taryba. [50]

Rezoliucijos projektus Generalinei Asambl?jai gali perduoti ?e?i pagrindiniai jos komitetai: [54]

  • I komitetas (nusiginklavimas ir tarptautinis saugumas)
  • II komitetas (ekonomika ir finansai)
  • III komitetas (socialiniai, humanitariniai ir kult?ros klausimai)
  • IV komitetas (globa ir nesavavald?ios teritorijos)
  • V komitetas (administracija ir biud?etas)
  • VI komitetas (teis?s klausimai)

Taip pat ?ie du komitetai:

  • Generalinis komitetas ? prie?i?ros komitetas, kur? sudaro asambl?jos pirmininkas, vicepirmininkai ir komitet? vadovai
  • Kredencial? komitetas ? atsakingas u? kiekvienos valstyb?s nar?s JT atstov? ?galiojim? nustatym?

Saugumo Taryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtini? Taut? Saugumo Taryba .
JAV prezidentas Barakas Obama pirmininkauja JT Saugumo Tarybos pos?d?iui.

Saugumo Taryba atsakinga u? tarptautin?s taikos ir saugumo palaikym?. [55] Kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas valstyb?ms nar?ms, ta?iau Saugumo Tarybos sprendimai, pagal Jungtini? Taut? Chartijos 25 straipsn?, yra privalomi visoms nar?ms. [56] Saugumo Tarybos priimti sprendimai vadinami rezoliucijomis . [57]

Saugumo Taryb? sudaro penkiolika valstybi? nari?, i? kuri? penkios yra nuolatin?s: Kinija , Pranc?zija , Rusija , Jungtin? Karalyst? , JAV , ir de?imt nenuolatini?, renkam? Generalin?s Asambl?jos dvejiems metams: Albanija , Brazilija , Gabonas , Gana , Indija , Airija , Kenija , Meksika , Norvegija ir JAE . [58] Penkios nuolatin?s Saugumo Tarybos nar?s turi veto teis?, tod?l gali blokuoti rezoliucijos pri?mim?. Nenuolatini? nari? rinkimai vykdomi pagal geografin? pasiskirstym?: Afrikos ?alims tenka 3 vietos, Azijos - Ramiojo vandenyno regionui ? 2, Ryt? Europai ? 1, Lotyn? Amerikai ir Karib? j?ros regionui ? 2, Vakar? Europos ir kitoms ?alims ? 2 vietos. [59] Saugumo Tarybai vadovauja pirmininkas, kuris yra rotacijos principu kas m?nes? pagal angli?k? ab?c?l? besikei?ian?ios valstyb?s nar?s delegacijos vadovas. [55] [60]

JT Sekretoriatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtini? Taut? Sekretoriatas .
Antonijas Gutere?as ? dabartinis Jungtini? Taut? generalinis sekretorius

JT Sekretoriatas atlieka kasdienes pareigas, reikalingas JT sistemai valdyti ir pri?i?r?ti. [61] Sekretoriat? sudaro de?imtys t?kstan?i? tarptautini? valstyb?s tarnautoj? visame pasaulyje, o jam vadovauja generalinis sekretorius , kuriam padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas. [62] Sekretoriato pareigos ? teikti informacij? ir priemones, reikalingas JT organ? pos?d?iams ir vykdyti u?duotis pagal Saugumo Tarybos, Generalin?s Asambl?jos, Ekonomin?s ir Socialin?s Tarybos bei kit? JT institucij? nurodymus. [63]

Generalinis sekretorius ? JT atstovas spaudai ir j? vadovas. JT Chartijoje pareigos apibr??tos kaip organizacijos auk??iausiasis administracinis pareig?nas. [64] Chartijos 99 straipsnyje teigiama, kad generalinis sekretorius gali atkreipti Saugumo Tarybos d?mes? ? ?bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti gr?sm? tarptautinei taikai ir saugumui“. [65] ?ios pareigos tapo dvigubu JT organizacijos administratoriaus ir diplomato bei tarpininko, sprend?ian?io gin?us tarp valstybi? nari? ir ie?kan?io sutarimo d?l pasaulini? klausim?, vaidmeniu. [66]

Generalin? sekretori? skiria Generalin? Asambl?ja Saugumo Tarybai rekomendavus. [67] Konkre?i? kriterij? pareigoms u?imti n?ra, ta?iau b?gant metams tapo priimta, kad jos gali b?ti einamos vien? ar dvi penkeri? met? kadencijas. [68] Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalas Antonijas Gutere?as , kuris 2017 m. pakeit? Ban Ki-mun? .

Jungtini? Taut? generaliniai sekretoriai [69]
Nr. Gen. sekretorius Tautyb? Nuo Iki Pastabos
- Gladwyn Jebb Jungtinės Karalystės vėliava  Jungtin? Karalyst? 1945 m. spalio 24 d. 1946 m. vasario 2 d. Laikinai ?jo pareigas iki T. Li i?rinkimo
1 Trygve Lie Norvegijos vėliava  Norvegija 1946 m. vasario 2 d. 1952 m. lapkri?io 10 d. Atsistatydino
2 Dag Hammarskjold Švedijos vėliava  ?vedija 1953 m. baland?io 10 d. 1961 m. rugs?jo 18 d. Mir? eidamas pareigas
3 U Thant Birmos vėliava  Birma 1961 m. lapkri?io 30 d. 1971 m. gruod?io 31 d. Pirmas ne europietis ?j?s pareigas
4 Kurt Waldheim Austrijos vėliava  Austrija 1972 m. sausio 1 d. 1981 m. gruod?io 31 d.
5 Javier Perez de Cuellar Peru vėliava  Peru 1982 m. sausio 1 d. 1991 m. gruod?io 31 d.
6 Boutros Boutros-Ghali Egipto vėliava  Egiptas 1992 m. sausio 1 d. 1996 m. gruod?io 31 d. Trumpiausiai ?jo pareigas
7 Kofi Annan Ganos vėliava  Gana 1997 m. sausio 1 d. 2006 m. gruod?io 31 d.
8 Ban Ki-moon Pietų Korėjos vėliava  Piet? Kor?ja 2007 m. sausio 1 d. 2016 m. gruod?io 31 d.
9 Antonio Guterres Portugalijos vėliava  Portugalija 2017 m. sausio 1 d. Dabartinis

Tarptautinis Teisingumo Teismas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tarptautinis Teisingumo Teismas .
TTT nusprend?, kad Kosovo viena?ali?kas nepriklausomyb?s paskelbimas nuo Serbijos 2008 m. nepa?eid? tarptautin?s teis?s.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) ? pagrindin? Jungtini? Taut? teismin? institucija. [70] [71] Tai yra Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo ?p?dinis, ?sik?r?s buvusioje ?io teismo b?stin?je ? Taikos r?muose Hagoje , tod?l tai vienintel? pagrindin? JT institucija, kurios b?stin? n?ra Niujorke. Pagrindin? TTT funkcija ? spr?sti gin?us tarp valstybi?. [70] Teismas yra nagrin?j?s tokius klausimus kaip karo nusikaltimai, valstyb?s suvereniteto pa?eidimai ir etninis valymas. [72] Kitos JT institucijos taip pat gali kreiptis ? teism?, pra?ydamos pateikti konsultacin? i?vad? tarptautin?s teis?s klausimais. [70] [73] Visos Jungtini? Taut? valstyb?s nar?s yra TTT statuto, kuris yra neatsiejama JT Chartijos dalis, dalyv?s, o valstyb?s, kurios n?ra JT nar?s, gali tapti statuto dalyv?mis. [70] TTT sprendimai yra privalomi tik byloje dalyvaujan?ioms ?alims ir, kartu su konsultacin?mis i?vadomis, yra tarptautin?s teis?s ?altiniai . [71] Teism? sudaro 15 teis?j?, kuriuos devyneri? met? kadencijai skiria Generalin? Asambl?ja. [70] Teisme negali b?ti dviej? tos pa?ios valstyb?s pilie?i?. [73] [74]

Ekonomin? ir Socialin? Taryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtini? Taut? Ekonomin? ir Socialin? Taryba .

Ekonomin? ir Socialin? Taryba (ECOSOC) padeda Generalinei Asambl?jai skatinti tarptautin? ekonomin? ir socialin? bendradarbiavim? bei pl?tr?. [75] ?kurta kaip pagrindinis JT forumas sprend?iant pasaulines problemas ir yra did?iausias bei sud?tingiausias JT organas. [75] ECOSOC funkcijos ? rinkti duomenis, vykdyti tyrimus ir konsultuoti bei teikti rekomendacijas valstyb?ms nar?ms. [76] [77] Jos veikl? pirmiausia vykdo pagalbin?s institucijos, orientuotos ? ?vairias sritis, pvz., Jungtini? Taut? nuolatinis forumas ?iabuvi? klausimais (konsultuoja JT agent?ras su ?iabuviais susijusiais klausimais), Jungtini? Taut? Mi?k? forumas (koordinuoja ir skatina tvar? mi?k? valdym?), Jungtini? Taut? statistikos komisija (koordinuoja informacijos rinkimo pastangas tarp agent?r?), Tvarios pl?tros komisija (koordinuoja pastangas tarp JT agent?r? ir NVO, siekian?i? tvariosios pl?tros ). ECOSOC taip pat gali suteikti konsultacin? status? nevyriausybin?ms organizacijoms. [76] 2021 m. tok? status? tur?jo beveik 5600 organizacij?. [78] [79]

Specializuotosios agent?ros [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? S?ra?as:Specializuotos Jungtini? Taut? agent?ros .

JT Chartija numato, kad kiekvienas pagrindinis Jungtini? Taut? organas gali steigti ?vairias specializuot?sias agent?ras savo funkcijoms atlikti. [80] Specializuotosios agent?ros yra savaranki?kos organizacijos, bendradarbiaujan?ios su Jungtin?mis Tautomis ir tarpusavyje per Ekonomin?s ir Socialin?s Tarybos koordinavimo mechanizmus. Kiekviena j? buvo integruota ? JT sistem? pagal susitarim? su Jungtin?mis Tautomis (57 str.). [81] Yra 15 specializuot?j? agent?r?, kuri? tikslas ? skatinti tarptautin? bendradarbiavim? ekonomin?je, socialin?je, kult?rin?je, ?vietimo, sveikatos apsaugos ir kitose pana?iose srityse. [82]

Jungtini? Taut? specializuotosios agent?ros
Nr. Santrumpa Agent?ra B?stin? Vadovas ?kurta
1 M??O, FAO Jungtini? Taut? maisto ir ?em?s ?kio organizacija Italija Roma , Italija Kinijos Liaudies Respublika Qu Dongyu 1945
2 TCAO, ICAO Tarptautin? civilin?s aviacijos organizacija Kanada Monrealis , Kanada Kolumbija Juan Carlos Salazar 1947
3 IFAD Tarptautinis ?em?s ?kio pl?tros fondas Italija Roma , Italija Togas Gilbert Houngbo 1977
4 TDO, ILO Tarptautin? darbo organizacija Šveicarija ?eneva , ?veicarija Jungtinė Karalystė Guy Ryder 1946 (1919)
5 TJO, IMO Tarptautin? j?r? organizacija Jungtinė Karalystė Londonas , Jungtin? Karalyst? Pietų Korėja Kitack Lim 1948
6 TVF, IMF Tarptautinis valiutos fondas Jungtinės Amerikos Valstijos Va?ingtonas , JAV Bulgarija Kristalina Georgieva 1945 (1944)
7 TTS, ITU Tarptautin? telekomunikacij? s?junga Šveicarija ?eneva , ?veicarija Kinijos LR Houlin Zhao 1947 (1865)
8 UNESCO Jungtini? Taut? ?vietimo, mokslo ir kult?ros organizacija Prancūzija Pary?ius , Pranc?zija Prancūzija Audrey Azoulay 1946
9 UNIDO Jungtini? Taut? pramon?s pl?tros organizacija Austrija Viena , Austrija Vokietija Gerd Muller 1967
10 UNWTO Jungtini? Taut? Pasaulio turizmo organizacija Ispanija Madridas , Ispanija Gruzija Zurab Pololikashvili 1974
11 PPS, UPU Pasaulin? pa?to s?junga Šveicarija Bernas , ?veicarija Japonija Masahiko Metoki 1947 (1874)
12 PBG, WBG Pasaulio banko grup? Jungtinės Amerikos Valstijos Va?ingtonas , JAV Jungtinės Amerikos Valstijos David Malpass (pirmininkas) 1945 (1944)
13 PSO, WHO Pasaulio sveikatos organizacija Šveicarija ?eneva , ?veicarija Etiopija Tedros Adhanom 1948
14 PINO, WIPO Pasaulin? intelektin?s nuosavyb?s organizacija Šveicarija ?eneva , ?veicarija Singapūras Daren Tang 1974
15 PMO, WMO Pasaulin? meteorologijos organizacija Šveicarija ?eneva , ?veicarija Suomija Petteri Taalas (gen. sekretorius)
Vokietija Gerhard Adrian (pirmininkas) 		1950 (1873)

Fondai, programos ir kitos institucijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jungtini? Taut? sistema apima daugyb? savaranki?k?, atskirai administruojam? fond?, program?, tyrim? ir mokymo institut? bei kit? pagalbini? institucij?. [83] Kiekviena ?i? institucij? turi savo veiklos srit?, institucin? strukt?r? ir biud?et?. Pvz., Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Tarptautin? atomin?s energijos agent?ra (TATENA) veikia nepriklausomai nuo Jungtini? Taut?, ta?iau palaiko oficialius partneryst?s susitarimus. Jungtin?s Tautos did?i?j? dal? savo humanitarin?s veiklos atlieka per ?ias institucijas, pvz., u?kerta keli? badui ir netinkamai mitybai ( Pasaulio maisto programa ), saugo pa?eid?iamus ir perkeltuosius ?mones ( UNHCR ) ir kovoja su ?IV/AIDS pandemija ( UNAIDS ). [84]

Jungtini? Taut? programos ir fondai
Santrumpa Agent?ra B?stin? Vadovas ?kurta
UNDP Jungtini? Taut? pl?tros programa Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas , JAV Vokietija Brazilija Achim Steiner 1965 m.
UNICEF Jungtini? Taut? vaik? fondas Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas , JAV Jungtinės Amerikos Valstijos Catherine M. Russell 1946 m.
UNCDF Jungtini? Taut? kapitalo pl?tros fondas Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas , JAV Liuksemburgas Marc Bichler 1966 m.
WFP Pasaulio maisto programa Italija Roma , Italija Jungtinės Amerikos Valstijos David Beasley 1963 m.
JTAP, UNEP Jungtini? Taut? aplinkos apsaugos programa Kenija Nairobis , Kenija Danija Inger Andersen 1972 m.
UNFPA Jungtini? Taut? gyventoj? fondas Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas , JAV Jungtinės Amerikos Valstijos Natalia Kanem 1969 m.
UN-HABITAT Jungtini? Taut? ?moni? gyvenvie?i? programa Kenija Nairobis , Kenija Malaizija Maimunah Mohd Sharif 1978 m.
UNV Jungtini? Taut? savanoriai Vokietija Bona , Vokietija Nyderlandai Richard Dictus 1978 m.

Naryst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? S?ra?as:Jungtini? Taut? valstyb?s nar?s .
   193 Jungtini? Taut? valstyb?s nar?s
   2 valstyb?s steb?tojos (Palestina, Vatikanas)
   2 valstyb?s, galin?ios tapti JT nar?mis (Niuj?, Kuko Salos)
   17 nesavaranki?k? teritorij?
   Antarktida

Visos nepriklausomos ir negin?ijamos pasaulio valstyb?s, i?skyrus Vatikan? , yra Jungtini? Taut? nar?s. [6] Piet? Sudanas , prisijung?s 2011 m. liepos 14 d., yra naujausias JT narys. Organizacijai ?iuo metu priklauso 193 valstyb?s. [85] JT Chartija numato naryst?s taisykles:

  1. Jungtini? Taut? nar?s gali b?ti visos kitos taikios valstyb?s, kurios prisiima ?ioje Chartijoje ?tvirtintus ?sipareigojimus ir kurios Organizacijos sprendimu gali ir nori ?iuos ?sipareigojimus vykdyti.
  2. Kiekviena tokia valstyb? priimama Jungtini? Taut? nare Generalin?s Asambl?jos sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus. II skyrius, 4 straipsnis. [86]

Taip pat yra dvi valstyb?s steb?tojos: Vatikanas ir Palestina . [87] Kuko Salos ir Niuj? , laisvai asocijuotos su Nauj?ja Zelandija , yra visateis?s keli? JT specializuot?j? agent?r? nar?s, o JT Sekretoriatas pripa?ino j? ?geb?jim? sudaryti sutartis“. [88]

Indonezija buvo pirmoji ir vienintel? ?alis, pasitraukusi i? Jungtini? Taut?, protestuodama prie? Malaizijos i?rinkim? nenuolatine Saugumo Tarybos nare 1965 m. [89] ?k?rusi CONEFO kaip trumpalaik? JT var?ov?, Indonezija atnaujino savo naryst? 1966 m.

Veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Taikos ir saugumo palaikymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtini? Taut? taikdaryst? .

Vienas svarbiausi? Jungtini? Taut? tiksl? ? taikos i?saugojimas. [37] Jungtin?s Tautos, gavusios Saugumo Tarybos pritarim?, ? konflikto region? siun?ia taikdarius konfliktui sustabdyti ir, jei ?manoma, i?spr?sti. [3] Kadangi Jungtin?s Tautos neturi savo karini? paj?g?, taikos palaikymo paj?gas sudaro valstybi? nari? siun?iami kariai. [3] Jie kartais vadinami ?m?lynaisiais ?almais“, nes d?vi i?siskirian?ius m?lynus ?almus. [90] [91] 1988 m. taikos palaikymo paj?gos gavo Nobelio taikos premij? . [92]

Nepalo kareivis, dalyvaujantis taikos palaikymo misijoje, u?tikrina saugum? ry?i? dalinimo vietoje Haityje 2010 m.

Nuo 1947 m. Jungtin?s Tautos ?vykd? 71 taikos palaikymo operacij?. Iki 2021 m. ? JT misijas buvo i?si?sta daugiau nei 88 000 taikos palaikymo steb?toj? i? 121 ?alies. [93] Did?iausia yra Jungtini? Taut? misija Piet? Sudane (UNMISS), kurioje dirba beveik 19 200 ?moni?, [94] ma?iausia ? Jungtini? Taut? karin? steb?toj? grup? Indijoje ir Pakistane (UNMOGIP), kuri? sudaro 113 civili? ir ekspert?, atsaking? u? ugnies nutraukimo D?amu ir Ka?myre steb?jim?. Nuo 1948 m. JT taikdariai su Jungtini? Taut? paliaub? prie?i?ros organizacija (UNTSO) buvo dislokuoti Artimuosiuose Rytuose ? tai ilgiausiai veikianti aktyvi taikos palaikymo misija. [95]

2005 m. atliktas tyrimas parod?, kad Jungtin?s Tautos s?kmingai ?gyvendina 2/3 taikos palaikymo misij?. [96] ?mogaus saugumo ataskaitoje u?fiksuotas kar? , genocid? ir ?mogaus teisi? pa?eidim? skai?iaus ma??jimas nuo ?altojo karo pabaigos ir pateikti ?rodymai, nors ir netiesioginiai, kad tarptautinis aktyvizmas, kuriam daugiausia vadovavo JT, buvo pagrindin? ginkluot? konflikt? suma??jimo prie?astis. [97] Jungtin?s Tautos ne tik siek? i?laikyti taik?, bet ir pa?ios ?siki?o ? karinius konfliktus, pvz., Kor?jos kar? ir intervencij? ? Irak? po Persijos ?lankos karo . [98] 2008?2021 m. paskelbti tyrimai parod?, kad JT taikos palaikymo operacijos yra veiksmingesn?s siekiant u?tikrinti ilgalaik? taik? ir suma?inti civili? auk? skai?i?. [99]

Jungtini? Taut? buferin? zona Kipre buvo ?kurta 1974 m., kai Turkija ?siver?? ? sal?.

Jungtin?s Tautos taip pat sulauk? kritikos d?l nes?kmi?. Daugeliu atvej? valstyb?s nar?s rod? nenor? pasiekti ar vykdyti Saugumo Tarybos rezoliucijas. Manoma, kad nesutarimai Saugumo Taryboje d?l karini? veiksm? ir intervencijos nesugeb?jo u?kirsti kelio Banglade?o genocidui 1971 m., [100] Kambod?os genocidui XX a. 8 de?. [101] ir Ruandos genocidui 1994 m. [102] JT kaltinamos nepaj?gus sutrukdyti Srebrenicos ?udyn?ms ar u?baigti taikos palaikymo operacij? Somalio pilietinio karo metu. [103] JT taikdariai taip pat buvo apkaltinti vaik? i??aginimu, prostitu?i? ie?kojimu ir seksualine prievarta per ?vairias taikos palaikymo misijas Kongo DR , [104] Haityje , [105] Liberijoje , [106] Sudane , [107] Burundyje ir Dramblio Kaulo Krante . [108] Mokslininkai nurod?, kad JT taikdariai i? Nepalo atsakingi u? 2010 m. Hai?io choleros protr?k?, nusine?us? daugiau nei 8 000 gyvybi?. [109]

Be taikos i?saugojimo, Jungtin?s Tautos taip pat aktyviai skatina nusiginklavim?. Ginkluot?s reguliavimas buvo ?trauktas ? JT Chartij? 1945 m. ir numatytas kaip b?das apriboti ?mogi?k?j? ir ekonomini? i?tekli? naudojim? jos k?rimui. [56] Branduoliniai ginklai atsirado pra?jus vos kelioms savait?ms po Chartijos pasira?ymo, tod?l buvo priimta pirmoji Generalin?s Asambl?jos rezoliucija, raginanti pateikti konkre?ius pasi?lymus, kaip ?i? nacionalin?s ginkluot?s pa?alinti atominius ir kitus masinio naikinimo ginklus“. [110] Jungtin?s Tautos dalyvavo sudarant ginkl? ribojimo sutartis, pvz., Kosmin?s erdv?s sutartis , Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis , Sutartis d?l j?ros dugno , Biologini? ginkl? konvencija , Chemini? ginkl? konvencija ir Otavos sutartis . [111] Ginkl? platinimo klausimus pri?i?ri trys JT institucijos: Tarptautin? atomin?s energijos agent?ra , Cheminio ginklo u?draudimo organizacija ir Visuotinio branduolini? bandym? u?draudimo sutarties organizacija. [112] Be to, daugelis taikos palaikymo misij? siekia nusiginklavimo: kelios operacijos Vakar? Afrikoje nuginklavo ma?daug 250 000 buvusi? kovotoj? ir apsaugojo de?imtis t?kstan?i? ginkl? bei milijonus amunicijos. [113]

?mogaus teis?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kitas pagrindinis Jungtini? Taut? tikslas ? ?ugdyti ir skatinti pagarb? visoms ?mogaus teis?ms ir pagrindin?ms laisv?ms, nepaisant skirtingos ras?s, lyties, kalbos ar religijos“, o valstyb?s nar?s ?sipareigoja imtis ?bendr? ir individuali? veiksm?“, siekdamos ?ias teises apginti. [80] [114]

Eleonora Ruzvelt su Visuotine ?mogaus teisi? deklaracija , 1949 m.

1948 m. Generalin? Asambl?ja pri?m? Visuotin? ?mogaus teisi? deklaracij? , kuri? pareng? ?mogaus teisi? komisija, vadovaujama amerikie?i? diplomat?s ir aktyvist?s Eleonoros Ruzvelt . [115] Dokumente skelbiamos pagrindin?s pilietin?s, politin?s ir ekonomin?s teis?s, u?tikrinamos visiems ?mon?ms. [115] [116] Deklaracija yra ?bendras vis? ?moni? ir taut? sieki? standartas“, o ne teisi?kai ?pareigojantis dokumentas, ta?iau ji tapo dviej? privalom? sutar?i? ? Tarptautinio pilietini? ir politini? teisi? pakto bei Tarptautinio ekonomini?, socialini? ir kult?rini? teisi? pakto ? pagrindu. [117] Praktikoje Jungtin?s Tautos negali imtis reik?ming? veiksm? prie? ?mogaus teisi? pa?eidimus be Saugumo Tarybos rezoliucijos, nors atlieka didel? darb? tirdamos ir prane?damos apie pa?eidimus. [118]

1979 m. priimta Moter? diskriminacijos panaikinimo konvencija , 1989 m. ? Vaiko teisi? konvencija . [119] Pasibaigus ?altajam karui , pastangos ginti ?mogaus teises ?gavo nauj? impuls?. [120] Jungtini? Taut? ?mogaus teisi? komisija, ?kurta 1993 m., pri?i?r?jo JT ?mogaus teisi? klausimus, remdamasi t? met? Pasaulin?s ?mogaus teisi? konferencijos rekomendacija. 2006 m. j? pakeit? ?mogaus teisi? taryba , kuri? sudaro 47 ?alys. [121] Tais pa?iais metais priimta Deklaracija d?l ?iabuvi? teisi?, [122] o 2011 m. ? pirmoji rezoliucija, pripa??stanti LGBTQ+ bendruomen?s nari? teises. [123]

Ekonomin? pl?tra ir humanitarin? pagalba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

T?kstantme?io vystymosi tikslai [124]

  1. Panaikinti ypa? didel? skurd? ir bad?
  2. U?tikrinti visuotin? pradin? ?vietim?
  3. Skatinti ly?i? lygyb? ir suteikti daugiau teisi? moterims
  4. Suma?inti vaik? mirtingum?
  5. Gerinti motin? sveikat?
  6. Kovoti su ?IV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis
  7. U?tikrinti aplinkos tvarum?
  8. Pl?toti pasaulin? vystymosi partneryst?

Dar vienas Jungtini? Taut? tikslas ? ?siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprend?iant tarptautines ekonominio, socialinio, kult?rinio ir humanitarinio pob?d?io problemas“. [114] Siekiant ?io tikslo buvo sukurta daugyb? institucij?, pavald?i? Generalinei Asambl?jai ir ECOSOC. [125] 2000 m. 192 JT valstyb?s nar?s susitar? iki 2015 m. pasiekti a?tuonis T?kstantme?io vystymosi tikslus (TVT). [126] Siekiant ?gyvendinti T?kstantme?io vystymosi tikslus, 2015 m. prad?ti ?gyvendinti Darnaus vystymosi tikslai (DVT). [127]

Jungtini? Taut? pl?tros programa (UNDP), subsidijomis pagr?stos technin?s pagalbos organizacija, yra viena pirmaujan?i? institucij? tarptautin?s pl?tros srityje. Organizacija taip pat skelbia JT ?mogaus socialin?s raidos indeks? ? santykin? rodikl?, kuriuo ?alys reitinguojamos pagal skurd?, ra?tingum?, i?silavinim?, gyvenimo trukm? ir kitus veiksnius. [128] [129] Maisto ir ?em?s ?kio organizacija (M??O) skatina ?em?s ?kio pl?tr? ir maisto i?tekli? apsaug?. [130] 1946 m. ?kurtas Jungtini? Taut? vaik? fondas (UNICEF), skirtas pad?ti nuo Antrojo pasaulinio karo nukent?jusiems Europos vaikams, v?liau i?pl?t? savo misij? visame pasaulyje. [131] [132]

Pasaulio banko grup? (PBG) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra nepriklausomos specializuotos agent?ros ir steb?tojai JT sistemoje. [133] I? prad?i? jie suformuoti atskirai nuo JT pagal Breton Vudso susitarim? . [134] Pasaulio bankas teikia paskolas tarptautinei pl?trai finansuoti, o TVF skatina tarptautin? ekonomin? bendradarbiavim? ir teikia skubias paskolas ?alims, turin?ioms didel? mok?jim? balanso deficit?. [135]

Pab?g?li? stovykla Irake .

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), viena did?iausi? JT agent?r?, daugiausia d?mesio skiria tarptautin?ms sveikatos problemoms ir kovai su ligomis. 1980 m. PSO paskelb?, kad baig? kov? su raupais . V?lesniais de?imtme?iais PSO ?veik? poliomielit? , upin? aklum? ir raupsus . [136] Jungtini? Taut? ?IV/AIDS programa (UNAIDS) koordinavo organizacijos atsak? ? AIDS epidemij?. [137] Jungtini? Taut? gyventoj? fondas , dal? savo i?tekli? skiriantis kovai su ?IV , yra did?iausias pasaulyje reprodukcin?s sveikatos ir ?eimos planavimo paslaug? finansavimo ?altinis. [138]

Jungtin?s Tautos, kartu su Tarptautiniu Raudonojo Kry?iaus ir Raudonojo Pusm?nulio jud?jimu , imasi pagrindinio vaidmens koordinuojant skubi? pagalb?. [139] Pasaulio maisto programa (WFP) teikia pagalb? maistu reaguodama ? bad?, stichines nelaimes ir karinius konfliktus. Organizacija per metus vidutini?kai maitina 90 milijon? ?moni? i? 80 ?ali?. [139] [140] Jungtini? Taut? vyriausiojo pab?g?li? komisaro biuras (JTVPK) siekia ginti pab?g?li? , prieglobs?io pra?ytoj? ir asmen? be pilietyb?s teises. [141] JTVPK ir WFP veikla finansuojama i? savanori?k? nevalstybini? organizacij? ir priva?i? asmen? ?na??. [142]

Aplinkosauga ir klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Jungtini? Taut? aplinkos apsaugos programa , Jungtini? Taut? bendroji klimato kaitos konvencija ir Tarpvyriausybin? klimato kaitos komisija .
2015 m. Jungtini? Taut? klimato kaitos konferencijos delegacij? vadovai Pary?iuje.

Nuo Jungtini? Taut? aplinkos apsaugos programos (JTAP) ?steigimo 1972 m., aplinkos klausimai tapo svarbia JT darbotvark?s dalimi. Nes?km?s ?ioje srityje paskatino surengti 1992 m. ?em?s vir??ni? susitikim? Rio de ?aneire, kuriuo siekta ?ioms pastangoms suteikti nauj? impuls?. [143] 1988 m. JTAP ir Pasaulin? meteorologijos organizacija (PMO) ?steig? Tarpvyriausybin? klimato kaitos komisij? , kuri vertina ir teikia ataskaitas apie globalinio at?ilimo tyrimus. [144] Jungtini? Taut? remiamas Kioto protokolas nustat? teisi?kai privalomus tar?os ma?inimo tikslus ratifikuojan?ioms valstyb?ms. [145]

Jungtin?s Tautos savo strukt?roje turi nema?ai padalini?, daugiau ar ma?iau susijusi? su aplinkos apsaugos klausimais. I? j? tiesiogiai tokio pob?d?io problemas sprend?ia Aplinkos apsaugos programa , kartais bendradarbiaudama su vystymo programa . Aplinkosaugos klausimai nagrin?jami ir komisijose, kaip kad Darnios raidos arba Europos ekonomin?je komisijoje . Mi?k? forumas taip pat gali b?ti siejamas su ?ia sritimi. [146]

Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtin?s Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia ?mogaus aplinkos konferencija , jos vyksta kas de?imt met?.

?i? konferencij? metu buvo susitarta d?l daugelio svarbi? tarptautini? konvencij?, kaip kad Biologin?s ?vairov?s , Bendrosios klimato kaitos , Tolim?j? tarpvalstybini? oro ter?al? perna?? , Pasaulio kult?ros ir gamtos paveldo globos , CITES ir kit?.

Pastabos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Formaliai ?steigta 1945 m. spalio 24 d.
  2. ↑ arab. ????? ????? ??????? , kin. ?合?/聯合國, angl. United Nations , pranc. Organisation des Nations unies , rus. Организация Объединённых Наций , isp. Organizacion de las Naciones Unidas .
  3. ↑ Lenkija nebuvo atstovaujama San Fransisko konferencijoje, nes Vakar? supervalstyb?s nenor?jo pripa?inti jos pokario komunistin?s vald?ios. Ta?iau Lenkija pasira?? JT Chartij?, tod?l buvo pripa?inta nare steig?ja. Lenkija ratifikavo Chartij? 1945 m. spalio 16 d. [34] [35]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ ?Charter of UN Chapter I“ . www.un.org (angl?). 2015-06-17. Suarchyvuota i? originalo 2017-10-28 . Nuoroda tikrinta 2018-11-22 .
  2. ↑ ?International Organization“ . National Geographic Society (angl?). 2012-12-23. Suarchyvuota i? originalo 2020-11-16 . Nuoroda tikrinta 2020-10-24 .
  3. ↑ 3,00 3,01 3,02 3,03 3,04 3,05 3,06 3,07 3,08 3,09 3,10 3,11 3,12 3,13 3,14 ?Jungtin?s Tautos“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-04 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  4. ↑ ?'The League is Dead. Long Live the United Nations.'“ . National WW2 Museum New Orleans . 19 April 2021. Suarchyvuota i? originalo 24 February 2022 . Nuoroda tikrinta 10 March 2022 .
  5. ↑ ?UN Objectives“ . www.un.org (angl?). Suarchyvuota i? originalo 22 November 2018 . Nuoroda tikrinta 22 November 2018 .
  6. ↑ 6,0 6,1 ?UN welcomes South Sudan as 193rd Member State“ . United Nations. 28 June 2006. Suarchyvuota i? originalo 3 August 2015 . Nuoroda tikrinta 4 November 2011 .
  7. ↑ ?UN Early years of the Cold War“ . peacekeeping.un.org . Suarchyvuota i? originalo 22 November 2018 . Nuoroda tikrinta 22 November 2018 .
  8. ↑ ?UN Decolonization“ . www.un.org . 10 February 2016. Suarchyvuota i? originalo 22 November 2018 . Nuoroda tikrinta 22 November 2018 .
  9. ↑ ?Post Cold War UN“ . peacekeeping.un.org . Suarchyvuota i? originalo 22 November 2018 . Nuoroda tikrinta 22 November 2018 .
  10. ↑ ?Red Cross-History-Objective“ . International Committee of the Red Cross . 11 September 2017. Suarchyvuota i? originalo 23 June 2018 . Nuoroda tikrinta 28 November 2018 .
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 ?Taut? S?junga“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-05 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  12. ↑ ?League of Nations instituted“ . history.com . Suarchyvuota i? originalo 4 December 2018 . Nuoroda tikrinta 3 December 2018 .
  13. ↑ ?League of Nations and Manchuria invasion“ . www.johndclare.net . Suarchyvuota i? originalo 27 November 2018 . Nuoroda tikrinta 30 November 2018 .
  14. ↑ ?Why the League failed“ . johndclare.net . Suarchyvuota i? originalo 3 August 2018 . Nuoroda tikrinta 3 December 2018 .
  15. ↑ United Nations, Dept of Public Information (1986). Everyone's United Nations (angl?). UN. p. 5. ISBN   978-92-1-100273-7 . Suarchyvuota i? originalo 16 November 2020 . Nuoroda tikrinta 11 November 2020 .
  16. ↑ Tandon, Mahesh Prasad; Tandon, Rajesh (1989). Public International Law (angl?). Allahabad Law Agency. p. 421. Suarchyvuota i? originalo 16 November 2020 . Nuoroda tikrinta 11 November 2020 .
  17. ↑ Lauren, Paul Gordon (2011). The Evolution of International Human Rights: Visions Seen (angl?). University of Pennsylvania Press. pp. 140?141. ISBN   978-0-8122-2138-1 . Suarchyvuota i? originalo 15 December 2020 . Nuoroda tikrinta 11 November 2020 .
  18. ↑ ?Inter-Allied Council Statement on the Principles of the Atlantic Charter“ . The Avalon Project . Lillian Goldman Law Library. 24 September 1941. Suarchyvuota i? originalo 3 August 2011 . Nuoroda tikrinta 14 August 2013 .
  19. ↑ ?Press Conference On Franklin Delano Roosevelt Disability Award“ . UN Press. Suarchyvuota i? originalo 20 September 2022 . Nuoroda tikrinta 2022-07-17 .
  20. ↑ ?Without Global Cooperation Between Great And Small Alike, No Progress And No Peace Can Last Forever, Secretary-General States“ . UN Press. Suarchyvuota i? originalo 17 July 2022 . Nuoroda tikrinta 2022-07-17 .
  21. ↑ Schlesinger 2003 .
  22. ↑ Bohlen, C.E. (1973). Witness to History, 1929?1969 . New York. p.  159 . {{ cite book }} : CS1 prie?i?ra: location missing publisher ( link )
  23. ↑ Video: Allies Study Post-War Security Etc. (1944) . Universal Newsreel . 1944. Suarchyvuota i? originalo 4 gruod?io 2014 . Nuoroda tikrinta 28 lapkri?io 2014 .
  24. ↑ ?UN Milestone Dumbarton Oaks Conference“ . www.un.org . 4 August 2015. Suarchyvuota i? originalo 3 November 2018 . Nuoroda tikrinta 22 November 2018 .
  25. ↑ Bohlen, C.E. (1973). Witness to History, 1929?1969 . New York: Norton. p.  159 . ISBN   978-0-393-07476-5 .
  26. ↑ Osma?czyk 2004 , p. 2445.
  27. ↑ ?Charter of the United Nations|United Nations“ . www.un.org . 10 August 2015. Suarchyvuota i? originalo 4 February 2017 . Nuoroda tikrinta 29 December 2016 .
  28. ↑ ?History of the United Nations|United Nations“ . www.un.org . 21 August 2015. Suarchyvuota i? originalo 7 January 2017 . Nuoroda tikrinta 29 December 2016 .
  29. ↑ ?San Francisco ? the birthplace of the United Nations“ . San Francisco Chronicle . Suarchyvuota i? originalo 29 December 2016 . Nuoroda tikrinta 29 December 2016 .
  30. ↑ ?1945: The San Francisco Conference“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 12 January 2017 . Nuoroda tikrinta 1 July 2015 .
  31. ↑ Miller, Russell A.; Bratspies, Rebecca M., eds. (2008). Progress in International Law . Leiden, the Netherlands: Martinus Nijhoff Publishers. p.  837 .
  32. ↑ South Africa: Time Running Out , University of California Press, 1981, p. 31 , ISBN 978-0-520-04547-7  
  33. ↑ 33,0 33,1 33,2 33,3 ?UN Milestones 1941?1950“ . www.un.org . 4 August 2015. Suarchyvuota i? originalo 27 October 2017 . Nuoroda tikrinta 1 November 2017 .
  34. ↑ Grant 2009 , pp. 25?26.
  35. ↑ ?Poland and the United Nations“ . Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Poland. Suarchyvuota i? originalo 3 December 2013 . Nuoroda tikrinta 29 November 2013 .
  36. ↑ Roberts, J. M. (John Morris) (1993). History of the world . New York: Oxford University Press. p.  778 . ISBN   978-0-19-521043-9 . OCLC   28378422 .
  37. ↑ 37,0 37,1 ?Jungtini? Taut? Chartija, I skyrius: Tikslai ir principai“ . www .un .org . Jungtin?s Tautos . Nuoroda tikrinta 2023-08-06 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  38. ↑ Fasulo 2004 , pp. 3?4.
  39. ↑ Fasulo 2004 , p. 8.
  40. ↑ ?United Nations Visitors Centre“ . United Nations. 2017. Suarchyvuota i? originalo 6 November 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  41. ↑ ?United Nations Office at Geneva“ . United Nations Office at Geneva. Suarchyvuota i? originalo 30 October 2013 . Nuoroda tikrinta 6 November 2013 .
  42. ↑ ?Welcome to the United Nations Office at Vienna!“ . United Nations Office at Vienna. Suarchyvuota i? originalo 5 November 2013 . Nuoroda tikrinta 6 November 2013 .
  43. ↑ ?Welcome to the United Nations Office at Nairobi“ . United Nations Office at Nairobi. Suarchyvuotas originalas 25 February 2011 . Nuoroda tikrinta 6 November 2013 .
  44. ↑ ?General Assembly of the United Nations ? Rules of Procedure“ . UN Department for General Assembly. Suarchyvuota i? originalo 19 December 2010 . Nuoroda tikrinta 15 December 2010 .
  45. ↑ ?Jerusalem Court: No Immunity for UN Employee for Private Acts?Diplomatic/Consular Law and Sovereign Immunity in Israel“ . Diplomaticlaw.com. 23 March 2009. Suarchyvuotas originalas 28 June 2012 . Nuoroda tikrinta 27 April 2010 .
  46. ↑ Fasulo 2004 , p. 4.
  47. ↑ Fasulo 2004 , pp. 4?7.
  48. ↑ ?Jungtini? Taut? Chartija, III skyrius: Organai“ . Jungtin?s Tautos . Nuoroda tikrinta 2023-08-04 .
  49. ↑ 49,0 49,1 49,2 ?Generalin? Asambl?ja“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-04 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  50. ↑ 50,0 50,1 Fomerand 2009 , pp. 131?133.
  51. ↑ Fasulo 2004 , pp. 69?70.
  52. ↑ ?Main Organs“ . 18 lapkri?io 2014. Suarchyvuota i? originalo 16 lapkri?io 2018 . Nuoroda tikrinta 21 lapkri?io 2018 .
  53. ↑ ?General Assembly of the United Nations: Rules of Procedure: XII ? Plenary Meetings“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 13 January 2012 . Nuoroda tikrinta 4 December 2013 .
  54. ↑ Fasulo 2004 , pp. 70?73.
  55. ↑ 55,0 55,1 ?Saugumo Taryba“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-04 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  56. ↑ 56,0 56,1 ?United Nations Charter: Chapter V“ . United Nations. 17 June 2015. Suarchyvuota i? originalo 3 November 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  57. ↑ Fasulo 2004 , pp. 39?43.
  58. ↑ ?Current Members | United Nations Security Council“ . www.un.org . Suarchyvuota i? originalo 22 March 2022 . Nuoroda tikrinta 28 March 2022 .
  59. ↑ Fasulo 2004 , pp. 40?41.
  60. ↑ ?Security Council Presidency in 2017“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 12 October 2013 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  61. ↑ Nations, United. ?Secretariat“ . United Nations (angl?). Suarchyvuota i? originalo 10 March 2022 . Nuoroda tikrinta 2021-10-18 .
  62. ↑ Fasulo 2004 , p. 21.
  63. ↑ Fomerand 2009 , p. 285.
  64. ↑ ?United Nations Charter: Chapter XV“ . United Nations. 17 June 2015. Suarchyvuota i? originalo 7 November 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  65. ↑ Meisler 1995 , pp. 31?32.
  66. ↑ Kennedy 2007 , pp. 59?62.
  67. ↑ ?Jungtini? Taut? generalinis sekretorius“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-04 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  68. ↑ ?Appointment Process“ . United Nations. 22 April 2015. Suarchyvuota i? originalo 15 April 2016 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  69. ↑ ?Former Secretaries-General“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 17 October 2013 . Nuoroda tikrinta 6 November 2013 .
  70. ↑ 70,0 70,1 70,2 70,3 70,4 ?Tarptautinis Teisingumo Teismas“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-04 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  71. ↑ 71,0 71,1 ?International Court of Justice | Definition, Cases, Purpose, & Facts“ . Encyclopedia Britannica (angl?). Suarchyvuota i? originalo 8 March 2022 . Nuoroda tikrinta 2021-10-18 .
  72. ↑ ?The Court“ . International Court of Justice. Suarchyvuotas originalas 9 September 2018 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  73. ↑ 73,0 73,1 Fomerand 2009 , p. 183.
  74. ↑ Fasulo 2004 , pp. 100?101.
  75. ↑ 75,0 75,1 ?Economic and Social Council | UN“ . Encyclopedia Britannica (angl?). Suarchyvuota i? originalo 18 October 2021 . Nuoroda tikrinta 2021-10-18 .
  76. ↑ 76,0 76,1 Fomerand 2009 , pp. 103?104.
  77. ↑ ?About ECOSOC“ . ECOSOC. Suarchyvuota i? originalo 31 October 2013 . Nuoroda tikrinta 5 November 2013 .
  78. ↑ Fasulo 2004 , p. 156.
  79. ↑ ?Welcome to csonet.org | Website of the UN DESA NGO Branch. At your service“ . csonet.org . Suarchyvuota i? originalo 27 November 2016 . Nuoroda tikrinta 2021-10-18 .
  80. ↑ 80,0 80,1 ?United Nations Charter: Chapter IX“ . United Nations. 17 June 2015. Suarchyvuota i? originalo 9 November 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  81. ↑ ?The UN System, Chief Executives Board for Coordination“ . Unsceb.org . Nuoroda tikrinta 22 January 2013 . [neveikianti nuoroda]
  82. ↑ ?What are UN specialized agencies, and how many are there? ? Ask DAG!“ . ask.un.org (angl?). Suarchyvuota i? originalo 16 November 2020 . Nuoroda tikrinta 14 November 2020 .
  83. ↑ ?Structure and Organization“ . Un.org. Suarchyvuota i? originalo 18 May 2019 . Nuoroda tikrinta 22 January 2013 .
  84. ↑ Fasulo 2004 , pp. 171?177.
  85. ↑ ?United Nations Member States“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 28 October 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  86. ↑ ?Charter of the United Nations: Chapter II“ . United Nations. 17 bir?elio 2015. Suarchyvuota i? originalo 28 spalio 2017 . Nuoroda tikrinta 2 lapkri?io 2017 .
  87. ↑ ?Non-member States“ . United Nations. 7 August 2015. Suarchyvuota i? originalo 25 October 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  88. ↑ ?Repertory of Practice“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 25 October 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  89. ↑ Gutierrez, Natashya (22 August 2016). ?What happened when Indonesia 'withdrew' from the United Nations“ . Rappler . Suarchyvuota i? originalo 1 November 2016 . Nuoroda tikrinta 8 September 2018 .
  90. ↑ Fasulo 2004 , p. 52.
  91. ↑ Coulon 1998 , p. ix.
  92. ↑ Nobel Prize. ?The Nobel Peace Prize 1988“ . Suarchyvuota i? originalo 2 baland?io 2011 . Nuoroda tikrinta 3 baland?io 2011 .
  93. ↑ ?Where we operate“ . United Nations Peacekeeping (angl?). Suarchyvuota i? originalo 10 March 2022 . Nuoroda tikrinta 2021-06-26 .
  94. ↑ ?UNMISS“ . United Nations Peacekeeping (angl?). Suarchyvuota i? originalo 23 April 2021 . Nuoroda tikrinta 2021-06-26 .
  95. ↑ ?United Nations Peacekeeping Operations“ . United Nations. 29 February 2016. Suarchyvuota i? originalo 23 March 2016 . Nuoroda tikrinta 24 March 2016 .
  96. ↑ ?The UN's Role in Nation Building: From the Congo to Iraq“ (PDF) . RAND Corporation. Suarchyvuota (PDF) i? originalo 16 gruod?io 2008 . Nuoroda tikrinta 30 gruod?io 2008 .
  97. ↑ ?The Human Security Report 2005“ . Human Security Centre. Suarchyvuotas originalas 28 liepos 2009 . Nuoroda tikrinta 8 vasario 2007 .
  98. ↑ Kennedy 2007 , p. 56.
  99. ↑ ?A U.N. Peacekeeping Mission Is Afghanistan's Best Hope“ . www.worldpoliticsreview.com (angl?). 7 May 2021. Suarchyvuota i? originalo 10 March 2022 . Nuoroda tikrinta 2021-06-23 .
  100. ↑ Ball 2011 , p. 46.
  101. ↑ Kennedy 2007 , p. 187.
  102. ↑ Kennedy 2007 , pp. 102?105.
  103. ↑ Meisler 1995 , pp. 294?311.
  104. ↑ Lynch, Colum (16 December 2004). ?U.N. Sexual Abuse Alleged in Congo“ . The Washington Post . Suarchyvuota i? originalo 11 November 2013 . Nuoroda tikrinta 21 November 2013 .
  105. ↑ ?UN troops face child abuse claims“ . BBC News . 30 lapkri?io 2006. Suarchyvuota i? originalo 9 gruod?io 2013 . Nuoroda tikrinta 21 lapkri?io 2013 .
  106. ↑ ?Aid workers in Liberia accused of sex abuse“ . The New York Times . 8 May 2006. Suarchyvuota i? originalo 3 October 2014 . Nuoroda tikrinta 22 November 2013 .
  107. ↑ Holt, Kate (4 sausio 2007). ?UN staff accused of raping children in Sudan“ . The Daily Telegraph . Suarchyvuota i? originalo 7 lapkri?io 2013 . Nuoroda tikrinta 21 lapkri?io 2013 .
  108. ↑ ?Peacekeepers 'abusing children'“ . BBC News . 28 May 2007. Suarchyvuota i? originalo 9 December 2013 . Nuoroda tikrinta 21 November 2013 .
  109. ↑ Watson, Ivan; Vaccarello, Joe (10 October 2013). ?U.N. sued for 'bringing cholera to Haiti,' causing outbreak that killed thousands“ . CNN. Suarchyvuota i? originalo 3 December 2013 . Nuoroda tikrinta 18 November 2013 .
  110. ↑ ?Resolutions Adopted by the General Assembly During its First Session“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 12 March 2008 . Nuoroda tikrinta 24 March 2008 .
  111. ↑ Fasulo 2004 , pp. 188?189.
  112. ↑ Fasulo 2004 , pp. 189?190.
  113. ↑ ?Mano River Basin, 25 years of peacekeeping“ . United Nations Peacekeeping (angl?). Suarchyvuota i? originalo 13 March 2022 . Nuoroda tikrinta 2021-06-26 .
  114. ↑ 114,0 114,1 ?United Nations Charter: Chapter I“ . United Nations. 17 June 2015. Suarchyvuota i? originalo 28 October 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  115. ↑ 115,0 115,1 ?Visuotin? ?mogaus teisi? deklaracija“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-07 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  116. ↑ Kennedy 2007 , pp. 178?182.
  117. ↑ Fomerand 2009 , p. 377.
  118. ↑ Kennedy 2007 , pp. 185, 188.
  119. ↑ Fomerand 2009 , pp. 70, 73.
  120. ↑ Kennedy 2007 , p. 192.
  121. ↑ ?UN creates new human rights body“ . BBC News . 15 March 2006. Suarchyvuota i? originalo 26 December 2013 . Nuoroda tikrinta 18 November 2013 .
  122. ↑ ?Frequently Asked Questions: Declaration on the Rights of Indigenous Peoples“ (PDF) . United Nations. Suarchyvuota (PDF) i? originalo 13 April 2013 . Nuoroda tikrinta 18 November 2013 .
  123. ↑ Jordans, Frank (17 June 2011). ?U.N. Gay Rights Protection Resolution Passes, Hailed As 'Historic Moment'“ . The Huffington Post . Associated Press . Suarchyvuota i? originalo 13 November 2013 . Nuoroda tikrinta 18 November 2013 .
  124. ↑ ?We Can End Poverty“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 13 November 2013 . Nuoroda tikrinta 18 November 2013 .
  125. ↑ Kennedy 2007 , pp. 143?144.
  126. ↑ ?The UN Millennium Development Goals“ . United Nations. Suarchyvuota i? originalo 4 May 2007 . Nuoroda tikrinta 4 May 2007 .
  127. ↑ ?Sustainable Development Goals“ . United Nations . Suarchyvuota i? originalo 2 November 2017 . Nuoroda tikrinta 2 November 2017 .
  128. ↑ Fasulo 2004 , pp. 169?170, 172.
  129. ↑ Fomerand 2009 , pp. 341?342.
  130. ↑ Fomerand 2009 , p. 126.
  131. ↑ ?About UNICEF: Who we are: Our History“ . UNICEF. Suarchyvuota i? originalo 21 October 2013 . Nuoroda tikrinta 21 November 2013 .
  132. ↑ ?About UNICEF: Who We Are“ . UNICEF. Suarchyvuota i? originalo 3 December 2013 . Nuoroda tikrinta 21 November 2013 .
  133. ↑ ?Factsheet ? The IMF and the World Bank“ . 2004-06-03. Suarchyvuotas originalas 3 June 2004 . Nuoroda tikrinta 2022-08-08 .
  134. ↑ ?About Us?United Nations“ . The World Bank. 30 bir?elio 2003. Suarchyvuotas originalas 24 kovo 2007 . Nuoroda tikrinta 2 rugpj??io 2007 .
  135. ↑ Fomerand 2009 , pp. 175, 191?192.
  136. ↑ Fasulo 2004 , pp. 176?177.
  137. ↑ Fomerand 2009 , pp. 199?200.
  138. ↑ Fomerand 2009 , p. 368.
  139. ↑ 139,0 139,1 Fasulo 2004 , p. 183.
  140. ↑ ?Our Work“ . World Food Programme. Suarchyvuotas originalas 13 November 2013 . Nuoroda tikrinta 22 November 2013 .
  141. ↑ ?About Us“ . Unhcr . Office of the United Nations High Commissioner for Refugees. Suarchyvuota i? originalo 4 December 2013 . Nuoroda tikrinta 22 November 2013 .
  142. ↑ Fomerand 2009 , pp. 348, 398.
  143. ↑ Kennedy 2007 , pp. 160?162.
  144. ↑ ?Organizations“ . Intergovernmental Panel on Climate Change. Suarchyvuota i? originalo 12 December 2013 . Nuoroda tikrinta 21 November 2013 .
  145. ↑ Fasulo 2004 , p. 179.
  146. ↑ Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 7-8

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Jungtini? Taut? Organizacija ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jungtini?_Taut?_Organizacija&oldid=7224379 "