Karib? j?ra

Keisti nuorodas
Koordinat?s : 14°31′32″ ?. pl. 75°49′06″ v. ilg.  /  14.52556°?. pl. 75.81833°r. ilg.  / 14.52556; 75.81833
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karib? j?ra
Valtys Margaritos salos pakrantėje
Valtys Margaritos salos pakrant?je
Karibų jūros topografinis žemėlapis
Karib? j?ros topografinis ?em?lapis
Vandenyno baseinas Atlanto vandenyno
Plotas ~2 754 000 km²
Kranto linijos ilgis ? km
Vidutinis gylis ? m
Did?iausias gylis 7 686 m
?teka Magdalena , Atratas ir kt.

14°31′32″ ?. pl. 75°49′06″ v. ilg.  /  14.52556°?. pl. 75.81833°r. ilg.  / 14.52556; 75.81833

Karib? j?ra  ? tropin? Vakar? pusrutulio j?ra , priklausanti Atlanto vandenyno baseinui. Ribos pietuose ? Piet? Amerika , vakaruose ? Meksikos ?lanka , ?iaur?je ? Didieji Antilai , rytuose Ma?ieji Antilai . Visas ?is regionas paprastai vadinamas Karibais .

Pagal ispani?k? tradicij? kartais vadinama Antil? j?ra ( Mar de las Antillas ), taip pabr??iant, kad nuo vandenyno j? skiria Antil? salos.

Viena did?iausi? j?r?, plotas ~ 2 754 000 km². Giliausia vieta yra Kaiman? ?duboje ? 7 686 m.

Pavadinimo kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pavadinimas kil?s i? karib? ind?n? genties, gyvenusios dabartin?se Antil? salose, vardo. Ital? keliautojas Amerigas Vespu?is teig?, kad terminas ?charaibi“ ind?n? kalba rei?kia ?protingi ?mon?s“ ir grei?iausiai apib?dino pa?ius europie?ius. Ilg? laik? po to, kai Kristupas Kolumbas atrado Vakar? Indij?, visas ?is regionas buvo vadinamas Antilais, pagal tai ir j?ra vadinta Antil? j?ra.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Karib? j?ros regiono istorija .
Taip pat skaitykite straipsn? Piratai
Tulumas , maj? miestas Kintana Roo pakrant?je, Meksikoje
Kolumbas i?silaipina Espanjoloje 1492 m.

Pirmieji Antil? sal? gyventojai buvo tain? (isp. tainos ) gentis ( aravak? kalb? ?eima) ? ?emdirbiai, ?vejai, mok?j? ?iesti keraminius dirbinius ? persik?l? ? salas i? Piet? Amerikos ma?daug prie? 3000 met? [1] . V?liau juos i?st?m? karingi karibai , atsikraust? i? Orinoko baseino; j? vardu pavadinta ir ?i j?ra.

Europie?iams dabartin? Karib? j?ra buvo terra incognita iki 1492 m., kai Kristupas Kolumbas , ie?kodamas kelio ? Indij?, i?silaipino San Salvadore . Po to visas salynas buvo spar?iai kolonizuotas, tapo Europos valstybi? komercini? interes? zona, nes po ispan? ?iomis ?em?mis susidom?jo ir Did?ioji Britanija bei Pranc?zija , kurios sureng? ekspedicijas ir u??m? kelias teritorijas: Pranc?zija Martinik? ir Gvadelup? (1635 m.), Did?ioji Britanija Antigv? , Montserat? , Barbud? ir Jamaik? (1655-66 m.).

Per Karib? j?r? driek?si svarb?s vandens keliai, tod?l ?ia siaut?jo piratai , kurie ne tik pl??? laivus, bet ir puldin?jo pakran?i? gyvenvietes. 1625 m. Tortugos saloje piratai ?sitvirtino ilgam ? iki XVII a. pabaigos. Kita garsia pirat? baze nuo 1656 m. tapo Port Rojalis (isp. ?karali?kasis uostas“) Jamaikoje, bet 1692 m. j? sunaikino galingas ?em?s dreb?jimas.

XIX a. dalis kolonij? tapo nepriklausomos (v?liausiai Kuba , gavusi nepriklausomyb? 1898 m.), bet dalis liko europie?i? valdomomis teritorijomis. ?iuo metu ?ia yra 22 u?j?rio teritorijos ir 12 valstybi?.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karib? j?ra pietuose remiasi ? Piet? Amerikos ?emyn?. Tai Venesuelos , Kolumbijos ir Panamos pakrant?s. Krantai vietomis horstiniai, daug kur ?emi, salose supami koral? rif?. Did?iausios ?lankos: Hond?ro ?lanka , Darjeno ?lanka , Venesuelos ?lanka . [2]

Karib? j?ros salos sudaro 3 200 km ilgio grandin? tarp Venesuelos ir Floridos ir skiria Atlanto vandenyn? nuo Karib? j?ros. Jos skirstomos ? tris grupes: Bahamas , labiausiai nutolusias ? ?iaur?, Ma??sias Antil? salas (jas sudaro Antigva , Grenada , Trinidadas ir Tobagas ), labiausiai nutolusias ? rytus, ir Did?i?sias Antil? salas ? kurias sudaro did?iausios salos ? Kuba , Jamaika , ir didel? Espanjolos sala , kuri? pasidalijusios dvi valstyb?s, Haitis ir Dominikos Respublika.

Karib? j?ros papl?dimys

Greta anks?iau pamin?t? sal?, juosian?i? Karib? j?r?, joje yra ir daugiau sal? bei salyn?.

Nyderland? teritorijos:

Jungtin?s Karalyst?s teritorijos:

Venesuelos teritorijos:

ir kitos.

Kolumbijos teritorijos:

Panamos teritorijos

Nikaragvos teritorijos:

Hond?ro teritorijos:

Belizo teritorijos:

  • Turnef?s salos

Meksikos teritorijos:

Did?iausi Karib? j?ros uostai yra Kubos Santjagas, Port o Prensas , Santo Domingas , Karakasas , Marakaibas , Barankilija , Kartachena ir Belizas .

Geologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Karib? j?ra plyti ~3,2 mln km² ploto vandenynin? tektonin? Karib? plok?t? , besiribojanti su ?iaur?s Amerikos, Piet? Amerikos ir Kokos? plok?t?mis. Jud?dama ryt?-pietry?i? kryptimi ir susidurdama su Kokos? plok?te, Karib? plok?t? formuoja konservatyv?j? , arba transformin? pakra?t?. Tod?l ?is regionas yra tektoni?kai ir vulkani?kai aktyvus: per pastaruosius 500 met? u?fiksuota keliolika ?em?s dreb?jim? vir? 7,5 magnitud?s , o galingiausias dokumentuotas ?em?s dreb?jimas 1948 m. siek? 8,1 magnitud?s. [3] 1902 m. i?siver??s Pel? ugnikalnis visi?kai sunaikino did?iausi? Martinikoje Sen Pjero miest?.

Karib? j?ros dugne slypi dvi gilios ?dubos: Puerto Riko ?duba (8605 m gylio, 800?900 km ilgio; giliausia Atlanto vandenyno vieta) ir Ispanjolos ?duba (4500 m. gylio ir 550 km ilgio).

J?ros dugn? povandeniniai kalnag?briai skaido ? penkis duburius: Grenados, Venesuelos, Kolumbijos, Kaiman? ir Jukatano. Atlanto vandenynas jungiasi su Karib? j?ra Anegados s?siauriu (tarp Did?iosios Britanijos Mergeli? sal? ir Sombrero salos ( Angilija ) ir Prie?v?jiniu s?siauriu ( angl. Windward passage , isp. Paso de los Vientos ) tarp Kubos ir Hai?io .

Hidrografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Hidrografinis Karib? baseinas ? vienas did?iausi? planetoje. Ilgiausia ?tekanti up? yra Magdalena ( Kolumbija , 1540 km ilgio, baseino plotas 260 000 km²). Nepaisant gausaus upi? atne?amo vandens kiekio, tai viena s?riausi? j?r?, jos druskingumas siekia 36 promiles. [4] Vanduo skaidrus, vidutin? temperat?ra kinta nuo 25,5 °C ?iem? iki 28 °C vasar?.

Potvyni? amplitud? ma?a, tik ~0,3 m.

Pavir?iniai Atlanto vandenys patenka ? Karib? j?r? per s?siaurius tarp Ma??j? Antil?, sr?va ? vakarus ir su?il? pro Jukatano s?siaur? i?teka ? Meksikos ?lank? , kur prasideda Golfo srov? .

Nuo 1914 m. Karib? j?r? su Ramiuoju vandenynu jungia Panamos kanalas .

Su Karib? j?ra jungiasi Marakaibo e?eras , antrasis pagal dyd? Piet? Amerikoje.

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vidutin? Karib? j?ros vandens temperat?ra rugpj??io pabaigoje

Regione vyrauja ?iaur?s ryt? pasatai .

Karib? j?ros baseinas yra did?iausia Vakar? pusrutulio tropini? uragan? sritis. ?emo sl?gio sritys, susidariusios Afrikos vakarin?je pakrant?je, keliauja skersai Atlanto, ir kai kurios i? j? Karib? baseine tampa tropik? audromis. J? sezonas trunka nuo liepos iki gruod?io, aktyviausias laikotarpis ? rugpj?tis ir rugs?jis. Vidutini?kai per metus susiformuoja devynios tropik? audros, i? kuri? penkios pasiekia uragano gali?. JAV Nacionalinio uragan? centro duomenimis, nuo 1494 iki 1900 m. ?ioje zonoje siaut? 385 uraganai.

Mil?ini?ka griaunamoji uragan? galia nuolatos kelia pavoj? ne tik ?moni? gyvybei ir turtui, bet ir Karib? j?ros regiono gamtai. Galingos bangos ardo koralinius rifus , u?ne?a juos sm?liu ir purvu, ardo papl?dimius.

Fauna ir flora [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Amerikinis lamantinas

Karib? j?ros ekologin? sistema yra palyginti neproduktyvi, i?skyrus Venesuelos pakrant?, kurioje stambios up?s atne?a daug maistini? med?iag?. Jungtini? Taut? maisto ir ?em?s ?kio organizacijos 1985 met? duomenimis, suminis Karib? j?ros ?vejybos laimikis siek? 0,5 mln ton?, i? kuri? Venesuelai teko 53,5 %, Kubai 16 %, Gajanai 8 % ir Dominikos Respublikai 3 % (tik?tina, kad real?s skai?iai yra didesni). Maistui gaudoma 170 ?uv? r??i?, bet didesn? komercin? vert? turi tik apie 50 r??i?, tarp kuri? pamin?tini geltonpelekiai tunai , durkla?uv?s , koralini? rif? ?uvys. Vienas i? vertingiausi? ?io regiono j?ros laimiki? yra omarai.

Karib? j?roje gyvena amerikiniai lamantinai ( Trichechus manatus ) ? stamb?s siren? b?rio ?induoliai.

300 m skersmens ir 120 m. gylio Did?ioji ?ydroji skyl?

Skaidriame ir ?iltame vandenyje klesti koralai ? ?ia aptinkami vieni did?iausi? planetoje koralini? rif? (?vairi? ?altini? duomenys labai skiriasi ? nuo 7,6 % iki 29 % pasaulinio koralini? rif? ploto), j? bendras plotas vertinamas iki 50 000 km² [5] . I?ilgai Belizo pakrant?s driekiasi antrasis planetoje pagal dyd? (apie 300 km. ilgio) Belizo koralinis rifas. Dar 1942 m. j? apra?? ?arlzas Darvinas . Rife aptinkama 70 kiet?j? koral?, 36 mink?t?j? koral? r??ys, apie 500 ?uv? r??i? ir didel? bestuburi? ?vairov?.

Nuo 1996 m. Belizo rifas ?trauktas ? Pasaulio paveldo s?ra?? .

Ekologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karib? j?ros ekosistemos b?kl? n?ra gera, ypa? sekliuose vandenyse bei koraliniuose rifuose. Koralai ken?ia nuo padid?jusio vandens drumstumo, blunka d?l kol kas nei?ai?kint? prie?as?i? (grei?iausiai d?l viso komplekso: kylan?ios vandens temperat?ros, tar?os, maistini? med?iag? pertekliaus ir kit?; per pastaruosius trejus metus blukimas pasteb?tas ~42 % vis? koral? populiacij? [6] ), juos mechani?kai ?aloja uraganai , audros, narai ir laiv? inkarai, retina ligos ir daugia?er?s ?ieduotosios kirm?l?s , nuodija naftos produktai ir upi? atne?ti eroduojan?i? dirv? ter?alai.

Koralas Acropora palmata

Kai kurios populiacijos labai suma??jo d?l lig? poveikio: vienos i? pagrindini? Karib? j?roje augan?i? koral? r??i? Acropora palmata kai kuriose augaviet?se beliko tik 10 %, ne?i?rint ?iai r??iai b?dingo labai spartaus augimo (iki 5?10 cm per metus), kadangi koralinius rifus niokoja net kelios pavojingos, spar?iai plintan?ios ligos.

Spartus ekologin?s b?kl?s prast?jimas aktualus ne vien gamtosauginiu, bet ir ekonominiu po?i?riu, kadangi metin?s ?io regiono turizmo pajamos siekia 3,1?4,6 mlrd. USD [7] , o nuniokota gamta tampa nepatraukli turistams.

1986 m. ?sigaliojo Karib? regiono j?r? ekosistemos apsaugos susitarimas ( Protocol of the Convention for the Protection and Development of the Marine Environment of the Wider Caribbean Region ), kur? ratifikavusios ?alys ?sipareigoja saugoti nykstan?ias Karib? j?ros r??is, drausdamos kai kurias veiklas, kenkian?ias j?ros ekosistemoms. [8]

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karib? j?ros baseinas yra vienas i? svarbiausi? naftos gavybos centr? planetoje: ?ia jos kasmet i?gaunama ~170 mln t. [9] I?pl?tota ?uvininkyst? (sugaunama apie 0,5 mln t. per metus) [10] .

Vienas i? svarbi? pajam? ?altini? yra turizmo pramon?, nes ?ia kasmet apsilanko ~12 milijon? turist?, i? kuri? didel? dalis ? kruiziniais laivais.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ El Portal Educativo de America
  2. ↑ Географический энциклопедический словарь , гл. редактор А. Ф. Трёшников. ? Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 198?199
  3. ↑ Dawicki, Shelley. ?Tsunamis in the Caribbean? It's Possible“ . Oceanus . Nuoroda tikrinta 2018-03-03 .
  4. ↑ J. Gray, D. Wilson (NOAA/NODC) http://assets.panda.org/img/original/monthly_salinity_caribbean.gif
  5. ↑ Status of coral reefs in the Caribbean and Atlantic Ocean Archyvuota kopija 2006-06-21 i? Wayback Machine projekto. World Resource Institute. URL accessed on April 29, 2006.
  6. ↑ Bleaching Threatens Caribbean Coral Reefs . CBS News. URL accessed on April 29, 2006.
  7. ↑ Alarm sounded for Caribbean coral . BBC News. URL accessed on April 29, 2006.
  8. ↑ Protocol Concerning Specially Protected Areas and Wildlife to the Convention for the Protection and Development of the Marine Environment of the Wider Caribbean Region (SPAW) NOAA Fisheries: Office of Protected Resources. URL accessed on April 30, 2006.
  9. ↑ An Overview of Land Based Sources of Marine Pollution Archyvuota kopija 2006-12-07 i? Wayback Machine projekto. Caribbean Environment Programme. URL last accessed May 14, 2006.
  10. ↑ LME 12: Caribbean Sea Archyvuota kopija 2006-05-04 i? Wayback Machine projekto. NOAA Fisheries Northeast Fisheries Science Center Narragansett Laboratory. URL last accessed May 14, 2006

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Snyderman, Marty (1996) Guide to Marine Life: Caribbean-Bahamas-Florida; page 13-14, 19. Aqua Quest Publications, Inc. ISBN 1-881652-06-8
  • Glover K., Linda (2004) Defying Ocean’s End: An Agenda For Action; page 9. Island Press. ISBN 1-55963-755-2
  • Peters, Philip Dickenson (2003) Caribbean WOW 2.0; page 100. Islandguru Media. ISBN 1-929970-04-8
Vikiteka: Karib? j?ra ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.


?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?.
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Karib?_j?ra&oldid=6906069 "