?vietimas

Apie epoch? ?r. ?vietimo am?ius .

?vietimas ( edukacija ) ? procesas, kurio metu ?vietimo ?staigose ir ne tik, formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos ?inios ir formuojami geb?jimai .

Formaliojo ?vietimo sistem? da?niausiai sudaro prie?mokyklinis ugdymas ( vaik? dar?elis , vaik? dar?elis?mokykla, bendrojo lavinimo mokyklos prie?mokyklin? grup?), pradinis ( pradin? mokykla ), pagrindinis (pagrindin? mokykla), vidurinis (vidurin? mokykla, gimnazija ) lavinimas, profesinis mokymas , auk?tesnysis mokymas (auk?tesnioji mokykla) ir auk?tasis mokslas . ^[1]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyviausios formalizuotos ?inijos perdavimo institucijos susik?r? jau XXIX ? XXVI a. pr. m. e. senov?s Egipte, Babilone, Indijoje, Kinijoje, Sirijoje. Da?niausiai pirmosios mokyklos buvo susietos su valdov? r?mais, ?ventyklomis, ten b?davo perduodamos religin?s, magin?s, su valstyb?s valdymu ir prie?i?ra susijusios ?inios: astrologija , teologija , ra?tas , ekonomika , matematika . Antikin?je Romoje ir Graikijoje ?vietimas ap?m? i? esm?s tik laisvuosius pilie?ius ir atleistinius (daug mokytoj?, retori? ir filosof? buvo kil? i? verg?). ^[1]

Ankstyvaisiais viduram?iais Vakar? Europoje mokyklos steigtos ?alia vienuolyn?, jose daugiausia d?styta religin? scholastika , lotyn? kalba. V?liau, ypa? nuo XIV?XV a. Ba?ny?ios ?taka ?vietimui ma??jo, pl?t?si d?stomos ?inijos apimtis. XVIII?XIX a., veikiant Ap?vietos ideologijai, ? ?vietimo sistem? prad?ti traukti ir ?emesni visuomen?s sluoksniai, o 1737 m. Pr?sijoje i?leistas vienas pirm?j? privalomo mokymo ?statym?, pagal kur? siekta ?vesti visuotin? ?vietim?.

Formaliojo ?vietimo sistemos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirminis (pagrindinis) i?silavinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmin? i?silavinim? sudaro 5-7 met? formalus, strukt?ruotas mokymas. Apskritai pirmin? i?silavinim? sudaro ?e?i? ar a?tuoneri? met? mokymosi, pradedant nuo penkeri? ar ?e?eri? met? am?iaus, nors tai da?nai skiriasi skirtingose ?alyse. Visame pasaulyje apie 89 % ?moni? pereina pradin? i?silavinim? ir ?i proporcija vis auga. ^[2] Didel?je dalyje ?ali? pradinis i?silavinimas yra privalomas. Mokyklos , kuriose suteikiamas pradinis i?silavinimas da?niausiai vadinamos pradin?mis.

Vidurinis i?silavinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Vidurinis i?silavinimas .

Daugelyje ?iuolaikini? mokykl? mokymo sistem? pasaulyje, sudaro formalusis ?vietimas, kuris suteikiamas paauglyst?s laikotarpyje. Priklausomai nuo mokyklos sistemos, tokios mokyklos gali b?ti vadinamos vidurin?mis mokyklomis, lic?jais , koled?ais ar profesinio rengimo centrais. Vidurinis i?silavinimas suteikiamas paauglyst?je, o jo tikslas yra suteikti bendras ?inias, paruo?ti ?mog? auk?tajam mokymui arba i?kart konkre?iai profesijai .

Auk?tasis i?silavinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Auk?tasis i?silavinimas .

Auk?tasis i?silavinimas n?ra privalomas. Kolegijos ir universitetai yra pagrindin?s institucijos teikian?ios auk?taj? i?silavinim?. Bendrai jos vadinamos auk?tojo mokslo institucijos. Auk?tasis i?silavinimas suteikiamas pa?ym?jimais, diplomais arba akademiniais laipsniais. Auk?tasis i?silavinimas norimas gauti d?l tam tikro klasifikacijos laipsnio. I?sivys?iusiose ?alyse auk?taj? i?silavinim? gauna apie 50 % ?moni?.

Kitos ?vietimo r??ys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Be formaliojo ?vietimo dar i?skiriamas neformalusis ?vietimas ? prie jo priskiriami ?vair?s, grie?tai neapibr??ti mokymosi b?dai ? vie?osios paskaitos , vadinamosios ?dirbtuv?s“ ir ?edukacijos“, kalb? kursai, viktorinos , pa?intin?s ekspedicijos ir pana?iai. ?iuo atveju mokymas da?nai derinamas su pramoga, poilsiu, bendravimu.

Prie ?vietimo priskiriamas ir autodidaktizmas ? savaranki?kas mokymasis i? knyg? ir kitos literat?ros, garso ?ra??, internetini? i?tekli?, savaranki?kai lankant paskaitas, asmeni?kai mokantis pas dominan?ios srities ?inovus.

Taip pat taikomos ir daugiau ar ma?iau formalizuotos ?vietimo formos, kurios papildo ?prast? formali? ?vietimo baz?, o kartais jai oponuoja. Alternatyvusis ?vietimas paprastai b?na paremtas ?vairiomis gyvenimo filosofijos id?jomis, kurios pabr??ia holistin? lavinim?si ? ne tik formal? ?g?d?i? ?gijim?. ^[3] ?ymesn?s tokio alternatyviojo mokymosi kryptys yra Valdorfo, Montesori, Kri?nam?r?io mokyklos.

Formali ?vietimo sistema oponent? kritikuojama d?l ?vairi? prie?as?i? ? grie?to mokymosi re?imo, dideli? mokymosi grupi?, vienpusi?k? mokymo program? ir metod?, indoktrinacijos , standartizacijos, skirtingo ?ini? ?sisavinimo b?do nepaisymo ir pana?iai. Kaip viena formaliojo ?vietimo alternatyv? pateikiamas mokymas namuose . ^[4]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ ^1,0 ^1,1 ?vietimas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXIII (?alc?Toli). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2013
↑ UNESCO, Education For All Monitoring Report 2008, Net Enrollment Rate in primary education
↑ Martin, Robin Ann (2000). ?An Introduction to Educational Alternatives“ . Alternative Education Resource Organization . Paths of Learning.
↑ ?What Is Unschooling? A Parents Guide to Child-Led Home Education“

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: ?vietimas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose ?

?vietimas

[VLE-1] 1,0 ^1,1 ?vietimas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXIII (?alc?Toli). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2013

[2] UNESCO, Education For All Monitoring Report 2008, Net Enrollment Rate in primary education

[3] Martin, Robin Ann (2000). ?An Introduction to Educational Alternatives“ . Alternative Education Resource Organization . Paths of Learning.

[4] ?What Is Unschooling? A Parents Guide to Child-Led Home Education“

[1]

[2]

[3]

[4]