Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Basma?i?
mai?tas (
rus? kalba
:
Восстание басмачей
) buvo sukilimas prie?
rus?
ir
soviet?
valdym?
Vidurin?je Azijoje
.
Jud?jimas kilo
1916
m.,
Pirmojo pasaulinio karo
metu, kaip pasiprie?inimo rusams forma ir i?sivyst? ? ilgamet? pilietin? kar? prie? soviet? vald?i?.
Sovietiniuose ?altiniuose mai?tas vaizduojamas kaip
islamo
tradicionalist?, paprast? vagi? ir pl??ik? bei islamo radikal? jud?jimas. Mai?tininkai, prad?j? sukilim?, buvo vadinami basma?iais, arba ?banditais“, s?moningai menkinan?iu terminu. Kiti istorikai teigia, jog svarbi? mai?to pagrindo dal? sudar? paprasti valstie?iai ir klajokliai, prie?in?si kult?riniam Rusijos imperializmui ir
bol?evik?
brutalumui bei maisto ir gyvuli? grobstymams.
Basma?iai greitai paplito did?iojoje
Turkestano
dalyje, o j? skai?ius daug kart? i?augo. Ironi?ka, ta?iau nema?a Turkestano dalis tuomet buvo valdoma ne Soviet? Rusijos, prie? kuri? mai?tavo basma?iai, o kit? re?im?, kurie, kita vertus, buvo Soviet? Rusijos s?jungininkai.
3 de?imtme?io prad?ioje basma?i? mai?tas taip i?augo, jog Soviet? vald?ia suvok? rizikiuojanti prarasti sav?j? Turkestano teritorijos dal?. Tuo metu vidiniai konfliktai basma?i? tarpe susilpnino j? gali? prie? Soviet? politin? strukt?r?, kuri tur?jo bendr? tiksl? ir vien? vizij?, neskaitant didesn?s karin?s galios.
Lenino
vyriausyb? padar? nuolaid? tautiniams sentimentams tam, kad nuramint? Turkestano nenor? b?ti Soviet? S?jungos dalimi, ir iki
1926
m. mai?tas beveik nurimo, nors pavieniai bruzd?jimai t?s?si iki
1932
m.
Mai?tas buvo populiari ?
raudon?j? vestern?
“ tema, suvaidinusi svarbius vaidmenis filmuose ?
Baltoji dykumos saul?
“ (?Белое Солнце Пустыни“), ?
Septintoji kulka
“ (?Седьмая Пуля“) ir ?
Asmens sargybinis
“ (?Телохранитель“).