Dan artihkkalis daidet leat
?allinmeattahusat
. Jus haliidat, de divo daid ja valdde eret dan malle. Giitu!
Ruo??agiella
gulla
indoeurohpala? gielaid
slavala? gielaid
nuortaslavala? gielaid
jovkui.
Ruo??agielas lea 6 vokala. Systema vuođul lea dabala? vihtta-vokala-systema
i, e, a, o, u
, ja dasa lassin guovdavokala, mii lea ?allojuvvon
ы
.
Ruo??agiela vokalat
|
|
ovdavok.
|
guovdavok.
|
maŋŋevok.
|
| alla vok.
|
i
|
?
|
u
|
| gaskavok.
|
e
|
|
o
|
| vuollegis vok
|
|
a
|
|
Ruo??agiella lea ?allojuvvon
kyrillala? alfabehtain
.
| А а
|
Б б
|
В в
|
Г г
|
Д д
|
Е е
|
Ё ё
|
| Ж ж
|
З з
|
И и
|
Й й
|
К к
|
Л л
|
М м
|
| Н н
|
О о
|
П п
|
Р р
|
С с
|
Т т
|
У у
|
| Ф ф
|
Х х
|
Ц ц
|
Ч ч
|
Ш ш
|
Щ щ
|
Ъ ъ
|
| Ы ы
|
Ь ь
|
Э э
|
Ю ю
|
Я я
|
|
|
Dehala? fonologala? proseassa ruo??agielas lea
palataliseren
, konsonanttain lea guokte ver?uvnna, ovda- ja maŋŋever?uvdna. Dabala?
l
-a lassin lea maid palataliserejuvvon
l
,
IPA
: ?, seamma jietna go samegiela
viellja
-sanis. Palataliseren ii leat merkejuvvon konsonanttas, muhto vokalas, nu ahte jos konsonantta
ii
leat palataliserejuvvon, de ?uovvova? vokalabustava (vokalaide a, e, i, o, u) lea а, э, ы, о, у, muhto jos lea, de seamma vokala ferte ?allit я, е, и, ё, ю. Jos konsonantta maŋŋel ii leat vokala, muhto nubbi konsonanta dahje sani loahppa, de konsonantta maŋŋel boahta palataliserenmearka, ь.