Himalajai
?alis	Butanas ,   Kinija ,   Indija ,   Pakistanas ,   Nepalas
Auk??iausi kalnai	D?omolungma (8848 m)
Kalnag?briai	Auk?tieji Himalajai , Mahabharatos kalnag?bris , Transhimalajai
Upi? i?takos	Ganga , Brahmaputra , Jamuna , Indas , Ravis , D?elamas
E?erai	Pangongas , Manasarovaras , Tili?as , Jamdrokas , Comgas , Gurudongmaro e?eras
Uolienos	kristaliniai skal?nai, gneisas , granitas , filitas ir kt.
Ilgis	~2400 km

Himalajai  ( skr. ??????  = IAST : Him?laya , urd. ??????  = Ham?leh , kin. 喜馬拉雅山脈,  pinyin : X?m?l?y? Sh?nmai ) ? kaln? grandin? Centrin?s Azijos pietin?je dalyje, skirianti Indijos subkontinet? nuo Tibeto plynauk?t?s. ^[1]

Himalaj? kaln? sistema yra auk??iausia ?em?je su 14 auk??iausi? vir?ukalni? pasaulyje, ?skaitant ir Everesto (D?omolungmos) kaln?. ?ia i?kil? vir? trisde?imties vir?ukalni?, siekian?i? 7 620 m, tuo tarpu auk??iausia vir?ukaln? u? Azijos ?emyno rib? ? Akonkagva  ? siekia tik 6 959 m. sanskrito kalba ?Himalajai“ rei?kia ?sniego buvein?“ (i? ?od?i? hima ?sniegas“ ir ?laya ?buvein?“).

Himalajai i?sipl?t? per penkias valstybes ? Pakistan? , Indij? , Kinij? , Butan? ir Nepal? . Himalajuose prasideda kelios mil?ini?kos up?s ? Indas , Ganga , Brahmaputra , Jamuna . Himalaj? upi? baseino teritorijoje gyvena apie 750 mln. ?moni?, ?skaitant ir Banglade?? .

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Himalaj? kaln? regionas, kuri? sudaro trys lygiagre?ios virtin?s, driekiasi apie 2400 km, nuo Nanga Parbato vakaruose iki Nam?e Barva rytuose. Jam priklauso Indijos valstijos D?amu ir Ka?myras , Hima?al Prade?as , Utarakhandas , Sikimas ir Aruna?al Prade?as , taip pat Nepalas , Butanas . Pietin? Istorinio Tibeto dalis taip pat driekiasi ?alia Himalaj?.

Kaln? juostos plotis svyruoja nuo 250 iki 350 km. J? sudaro kelios lygiagre?iai einan?ios gamtin?s juostos (vardinamos i? piet? ? ?iaur?):

• Terajai  ? tropin?s pelkingos ?emumos, esan?ios kaln? pap?d?je. J? gamtin? juosta t?siasi nuo Jamunos vakaruose iki Bramaputros rytuose.
• Bhabharas  ? pereinamoji akmeninga mi?kais apaugusi zona.
• ?ivaliko kalnag?bris  ? jauniausia i? trij? virtini?, vadinamoji Subhimalajin? virtin? , i?kilusi apie 1200 m. Ji sudaryta i? kylan?i? Himalaj? erozin?s med?iagos. ?ioje gamtin?je zonoje ?siterp? dideli tropiniai sl?niai, vadinami vidiniais terajais .
• ?emieji Himalajai (arba Mahabharatos kalnag?bris) ? virtin?, i?kilusi 2000?5000 m. ?ia driekiasi Indijai priklausantys ?imla , Nainital ir Dard?ilingo kalnai. Driekiasi nuo Indo up?s vakaruose iki Brahmaputros rytuose. Prie? Bramaputr? susilieja su Auk?taisiais Himalajais. ?ios grandin?s zonoje ir ? ?iaur? nuo jos yra tinkamos s?lygos ?emdirbystei, tod?l regionas gana tankiai gyvenamas.
• Auk?tieji Himalajai  ? labiausiai ? ?iaur? nutolusi virtin? yra vadinama Auk?taisiais Himalajais , ji yra viena i? seniausi? ir i?kyla daugiau nei 6000 m; jai priklauso auk??iausios pasaulio vir?ukaln?s, i?skyrus antr?j? pagal auk?t? planetos kaln? K2 , kuris priklauso Karakorumo kalnynui.
• Transhimalajai  ? gamtin? zona, kuri pereina ? Tibeto plynauk?t? .

Geologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Himalajai susidar? alpin?s kalnodaros metu. Kalnai i?kilo Indijos plok?tei susid?rus su Eurazijos plok?te . Indijos plok?t? ir toliau 67 mm per metus grei?iu remiasi ? Eurazijos plok?t?, d?l to Himalajai vis dar palengva kyla (20 mm per metus). Pietiniai ?laitai sudaryti daugiausia i? smiltainio ir konglomerato , ?erdiniai ?laitai ir a?in? dalis ? gneiso , granito , kristalini? skal?n?, filito bei kit? kristalini? ir metamorfini? uolien?.

Himalajai nuo Indo-Gangos lygumos kyla trimis pakopomis ? ?ivaliko kalvomis, toliau Ma?aisiais Himalajais ( Pir Pand?alas , Dhaoladharas ir kt.) bei keleto sl?ni? ir dubum? ( Katmandu , Ka?myro sl?ni? ir kt.) atskirtais Did?iaisiais Himalajais. Pastarieji skirstomi ? Asamo, Nepalo, Pand?abo ir Kumaono dalis. Jiems b?dingi alpinio pob?d?io smailiavir??niai g?briai, dideli auk??i? skirtumai, didelis apled?jimas (~33 000 km²). ?iauriniai Himalaj? ?laitai l?k?tesni, leid?iasi ? Tibeto plok??iakaln?, nuo kurio skiria Jarlung Campo sl?nis . ^[2]

E?erai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Himalaj? regionas yra nu?ym?tas ?imtais e?er?. Dauguma j? vir? j?ros lygio i?kil? daugiau nei 5 000 m. Did?iausias e?eras ? Pangongas  ? driekiasi ties Indijos ir Tibeto siena. Jis pakil?s vir? j?ros lygio apie 4600 m, yra 8 km plo?io ir beveik 134 km ilgio. Auk??iausiai esantis e?eras yra Gurudongmaro e?eras ?iauriniame Sikime (5 370 m).

?taka klimatui [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Himalajai turi nepaprast? ?tak? Indijos subkontinento ir Tibeto plynauk?t?s klimatui . Jie apsaugo nuo ?alt?, saus? arktini? v?j?, pu?ian?i? ? subkontinento pietus, tod?l temperat?ra Piet? Azijoje yra auk?tesn? negu atitinkamose kit? ?emyn? platumose. Himalajai taip pat suformuoja barjer? musoniniams v?jams, kurie, negal?dami pl?sti ? ?iaur?, atne?a daug dr?gm?s Terai regionui. Manoma, kad Himalajai daro didel? poveik? Centrin?s Azijos Taklamakano ir Gobio dykumoms .

Kaln? grandin?s taip pat sulaiko vakar? v?jus i? Irano , kurie ?iem? atne?a snieg? Ka?myrui , li?tis Pand?abui ir ?iaurinei Indijai . Ta?iau dalis ?alt? ?iaur?s v?j? pasiekia Brahmaputros sl?n?, atv?sindami or? ?iaur?s Ryt? Indijoje ir Banglade?e .

Gamta [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pietiniuose, muson? veikiamuose Himalaj? ?laituose i?krenta nuo 1000 (vakaruose) iki 4000 mm (rytuose) krituli?. ?ioje kaln? pus?je ry?kus vertikalus zoni?kumas ? nuo pelk?t? d?iungli? ( teraj? ) gamta kei?iasi ? vis?alius atogr??? mi?kus, toliau ? lapus metan?i? med?i? ir spygliuo?i? mi?kus, kr?mynus, pievas. ?iauriuose, sausringuose ?laituose vyrauja kaln? step?s ir pusdykum?s . 5000 m auk?tyje prasideda ledyniniai kra?tovaizd?iai.

Religija ir mitologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Keletas viet? Himalajuose turi sakralin?s reik?m?s reik?m?s hinduizmo ir budizmo i?pa?in?jams. Hinduizme Himalajai ?sivaizduojami kaip dievas Himavanas, ?ivos ?monos Parvat?s t?vas. Svarbiausios ?ventviet?s:

• Haridvaras  ? vieta, kur Ganga i?teka ? lygum?.
• Badrinathas  ? ?ventykla, pa?v?sta Vi?nui .
• Kedarnathas  ? vieta, kur yra vienas 12 ??vytin?i?j? ling?“.
• Deoprajagas  ? vieta, kur susiliejusios Alaknanda ir Bhagirath? sudaro Gang?.
• Kaila?o kalnas  ? 6718 m auk??io vir?ukaln?, kuri laikoma dievo ?ivos buveine, taip pat did?iai gerbiama budist?, bei pap?d?je telk??s Manasarovaro e?eras , i? kurio i?teka Brahmaputra .
• Taip pat Himalajuose gausu Tibeto budist? gerbiam? viet? ? ?vent?j? kaln?, per?j?, upi?; daugelyje sl?ni? stovi vienuolynai.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Himalaj? geologija Archyvuota kopija 2005-04-04 i? Wayback Machine projekto. (angl? kalba)
• Himalaj? gimimas (angl? kalba)
• Informacija apie Himalajus Archyvuota kopija 2010-06-12 i? Wayback Machine projekto. (angl? kalba)