Lenkijos?soviet? kare
(
rus.
советско-польская война
,
lenk.
wojna polsko-bolszewicka
) nuo 1919 m. vasario iki 1920 m. kovo m?n. kovojo
naujai atsik?rusi Lenkijos valstyb?
bei
Ukrainos Liaudies Respublika
su porevoliucine
sovietine Rusija
ir
Ukrainos TSR
.
Kar? l?m? prie?inink? siekiai i?pl?sti savo teritorijas. Lenkija, kurios nepriklausomyb? neseniai buvo pripa?inta
Versalio sutartimi
, siek? u?sitikrinti teritorijas, kurios jai priklaus? iki Lenkijos padalinim?; Rusija siek? kontroliuoti tas pa?ias teritorijas, kurios priklaus?
Rusijos imperijai
iki Pirmojo pasaulinio karo. N?ra visuotinai sutariama d?l to, kas laim?jo ?? kar?. Rusijos ir Lenkijos istorikai pergal? priskiria savo ?alims. Leninas savo slaptame prane?ime IX Bol?evik? partijos konferencijai karo rezultatus vadina ?giganti?ku, negird?tu pralaim?jimu“. Lenkai pabr??ia, kad pavyko apginti savo valstyb?, o sovietai pabr??davo Lenkijos i?st?mim? i? Ukrainos ir Baltarusijos. Taryb? S?jungos oficialiojoje istoriografijoje karas laikytas viena i? u?sienio intervencij?
Rusijos pilietinio karo
metu. Bandymas sukurti nepriklausom?, nekomunistin? Lenkij? laikytas prisid?jimu prie ?balt?j?“ ir bandymu u?kirsti keli? revoliucijos plitimui ? Vakarus. Pana?iai karas buvo vertinamas ir oficialiojoje
Lenkijos Liaudies Respublikos
istoriografijoje. Karas laikytas ginkluota bur?uazijos akcija, kuri neatitiko lenk? tautos interes?.
Karas literat?roje vadinamas ?vairiais pavadinimais, ta?iau vyrauja ?Lenkijos-soviet? karo“ variantas. ?Sovietais“ ?iuo atveju vadinama ne 1922 m. ?kurta
Taryb? S?junga
, o jau nuo 1917 m. egzistuojanti
Rusijos Taryb? Socialistin? Federacin? Respublika
. Karas taip pat vadinamas ?Lenkijos-Rusijos“ ar ?Rusijos-Lenkijos“ karu, ta?iau toks pavadinimas labai nevienareik?mi?kas, nes tarp ?ali? yra buv? daugyb? kar? ir ma?esni? konflikt?. Lenk? ?altiniuose karas da?niausiai vadinamas ?Lenkijos-bol?evik? karu“ (
wojna polsko-bolszewicka
) arba ?Bol?evik? karu“ (
wojna bolszewicka
). Be to, naudojamas ir ?1920 m. karo“ pavadinimas (lenki?kai
wojna 1920 roku
).
N?ra ai?ki tiksli karo prad?ios data. Kai kurie autoriai karo prad?ia laiko 1920 m. lenk? kariuomen?s prad?t?
Kijevo
puolim?. Kiti karo prad?i? atkelia ? 1919 metus. Karo pabaiga taip pat galima laikyti dvi datas ? 1920 m. spalio 18 d. sudarytas paliaubas arba 1921 m. kovo 18 d. pasira?yt?
Rygos taikos sutart?
.
Rusijoje tebevykstant
pilietiniam karui
bol?evikai siek? savo ?tak? i?pl?sti ? Vakarus, taip pat sukelti proletarin? revoliucij? Vokietijoje. Lenkija band? i?laikyti savo atgaut? nepriklausomyb? ir sustiprinti pozicijas Rytuose. D?l sienos reikalavim? sovietinei Rusijai tarp lenk? politik? nebuvo sutarimo. Mar?alas
Juzefas Pilsudskis
, kuris vadovavo Lenkijos ginkluotosioms paj?goms, siek? kuo toliau ? rytus i?sipl?tusios ?takos sferos, Lenkijos vadovaujamos Ryt? Europos konfederacijos. Rytine siena gal?jo b?ti iki
Abiej? Taut? Respublikos padalinim?
1772 m. buvusi siena su Rusija. Visi?ka
Ukrainos
ir
Baltarusijos
nepriklausomyb?, nors ir buvo siekiama tam tikr? vietini? j?g?, nei Lenkijos, nei soviet? nebuvo laikoma ?manoma. Nepaisant to, Ukrainoje lenkus palaik? dalis nacionalist?, kuriuos i? ten buvo i?st?m? sovietai.
I? prad?i? Lenkija pasiek? dideli? pergali? ir u??m? didel? dal? Ukrainos, ?skaitant
Kijev?
. Netrukus
Raudonoji Armija
atst?m? lenkus iki pat Lenkijos vidurio, buvo tikimasi, kad Lenkija pralaim?s ir bus u?imta bol?evik?.
Var?uvos m??yje
lenkai sumu?? soviet? armij? ir v?l i?st?m? sovietus iki pat Ukrainos.
1921 m. kovo 18 d. buvo pasira?yta
Rygos taikos sutartis
, kuria nutraukti karo veiksmai ir sudaryta taikos sutartis, pripa?inusi Lenkijai dideles teritorijas rytuose. Lenkijos siena nustatyta u? ma?daug 250 km ? rytus nuo lenk? etnini? ?emi?. ?ios rytin?s teritorijos etnine prasme buvo heterogeni?kos, did?iuosiuose miestuose ?
Lvove
ir
Vilniuje
dominavo lenkai, ta?iau kaimi?kose vietov?se vyravo baltarusiai, ukrainie?iai bei lietuviai. Did?iausios tautin?s grup?s buvo lenkai, baltarusiai ir ukrainie?iai (apie 80-85 proc.), ta?iau nei viena i? j? ?ioje teritorijoje nebuvo dauguma. Be j? dar buvo ir ma?esn?s tautin?s grup?s: ?ydai,
rusinai
, pole??iukai, rusai, ?ekai, vokie?iai.
Pirmasis pasaulinis karas
i? esm?s pakeit? politin? Vidurio Ryt? ir Ryt? Europos ?em?lap?. Po
Spalio revoliucijos
subyr?jus Rusijos imperijai ir panaikinus
Austrijos-Vengrijos
valstyb? ?iame regione susik?r? naujos valstyb?s. ?alia
Suomijos
,
Estijos
,
Latvijos
,
Lietuvos
bei
?ekoslovakijos
nepriklausom? valstyb? ?m? kurti ir
Lenkija
. Lenkijos valstyb? nustojo egzistuoti po
Lenkijos padalinim?
1772, 1793 ir 1795 m. Teritorijose, kurios iki 1772 m. priklaus? Lenkijai, be lenk? gyveno ir kitos tautos (baltarusiai, ukrainie?iai, ka?ubai, vokie?iai ir kt.). D?l to Lenkijos sien? klausimas i?kart susid?r? su prie?taravimais, nes aplinkin?s valstyb?s k?r?si tautiniu pagrindu. Dar karo metu
Vokietijos imperija
band? sukurti formaliai nepriklausom?
Lenkijos karalyst?
. Vakar? fronte paskelbus paliaubas, 1918 m. lapkri?io 7 d. Lenkija paskelb? nepriklausomyb?.
Antant?s
spaudimu
Veimaro Respublika
1919 m. ir
Austrija
1918 m. pripa?ino Lenkijos nepriklausomyb?. Laikinoji Lenkijos siena buvo nustatyta pagal
Kerzono linij?
, taip siekta, kad ? Lenkijos valstyb? nepatekt? nelenki?kos tautos, bet kuo daugiau lenk? b?t? ?jungta ? nauj?j? valstyb?.
Po Spalio revoliucijos i? karo pasitraukusi Rusija nedalyvavo po Pirmojo pasaulinio karo vykusiose derybose d?l naujos tvarkos nustatymo. D?l to sien? klausimas tarp Lenkijos ir naujosios komunistin?s valstyb?s Pary?iuje nebuvo sprend?iamas. Patys bol?evikai Lenkij? laik?
Antant?s
valdoma valstybe, kuri tur?jo tapti ?tiltu ? Europ?“, ple?iant revoliucij? ? Vakarus. Bendrai Rusijoje vyravo nuomon?, kad naujosios nepriklausomos Vidurio ir Ryt? Europos valstyb?s esan?ios mai?taujan?iomis Rusijos provincijomis, tuo pa?iu bol?evik? prie?ininkai pilietiniame kare.
Balt?j? armijos
tuo metu steng?si i?stumti bol?evikus ir atkurti rus? nacionalin? valstyb?. Pa?ioje Rusijoje siaut? ekonomin? suirut?. Gyventoj? nuostoliai d?l kov? ir lig? siek? iki a?tuoni? milijon?.
Lenkijos vadovyb?s, pirmiausia valstyb?s vadovo
Juzefo Pilsudskio
, pagrindinis tikslas buvo ?gauti kiek ?manoma stipresnes pozicijas tarp valstybi?, kurios prie? daugiau nei ?imt? met? dalyvavo Lenkijos padalinime (Rusija, Pr?sija ir Austrija-Vengrija). Tai l?m? ne tik konflikt? su Rusija, bet ir, pavyzd?iui, kovas Silezijoje tarp vokie?i? fraikoro ir lenk? nacionalist? (iki 1921 m.). Did?iausi i???kiai visgi buvo rytuose. Prie? galim? Rusijos atsigavim? valdant komunistams Pilsudskis siek? sukurti Lenkijos dominuojam? Ryt? Europos
konfederacij?
. Istoriniu pavyzd?iu Lenkijos dominuojamam
Tarpj?riui
buvo
Abiej? Taut? Respublika
, gyvavusi iki 1791 m. ?i konfederacija tur?jo apimti Lenkij?, Ukrain?, Baltarusij? ir Lietuv?. Tokiai politikai prie?inosi kiti ?takingi lenk? politikai, pvz.,
Romanas Dmovskis
, kuris siek? tiesiog nacionalin?s Lenkijos valstyb? su i?pl?sta teritorija, ta?iau Pilsudskio linija vyravo.
Tuo tarpu sovietai vadovavosi
marksizmu
. Pagal ?i? teorij? revoliucija tur?jo kilti pirmiausia pramonin?se valstyb?se, ta?iau pirmiau ji kilo Rusijoje. Leninas i? to dar? i?vad?, kad
pasaulin? revoliucija
turi i? Rusijos persikelti ? Europ?. Leninas man?, kad Rusija negali i?likti vienintele komunistine valstybe, d?l to revoliucijos eksportas buvo ne tiek jo politikos galimyb?, kiek b?tinyb?. Besit?siantis nestabilumas Vokietijoje rod?si palaik? ?? po?i?r?. Jauna Vokietijos respublika iki 1920 met? pergyveno tris karinio perversmo bandymus, keturis generalinius streikus ir penkis vyriausyb?s vadovus. Be to, grie?tos
Versalio sutarties
s?lygos skatino atskir? Vokietijos dali? separatizm?. 1919 m. pilietin? kar? primenanti situacija, suvaldyta fraikoro pastangomis, sustiprino bol?evik? tik?jim?, kad revoliucija netrukus ?vyks ir kitose Europos dalyse. Nors pastangos 1918 m. nusi?sti param? vokie?i? komunistams ir ?lugo, ta?iau komunistai tik?josi, kad Raudonosios Armijos ?ygis sustiprins j? pozicijas Vokietijoje. Pilietinio karo patirtis parod? komunist? partijai, kad politini? tiksl? galima siekti ir karin?mis priemon?mis. Tai tapo soviet? karo su Lenkija eskalacijos leitmotyvu.
Bendrai komunist? vadovyb? Rusijoje buvo izoliuota ir apsupta pilietinio karo prie?inink? bei Antant?s intervencini? paj?g?. Kariniai ?ygiai prie?
Baltijos ?alis
ir Ukrain? l?m? tai, kad ji kariavo su visais savo vakariniais kaimynais. Karas su Lenkija tur?jo lemti pasaulin?s revoliucijos likim?.
Kai
Max Hoffmann
vadovaujami vokie?i? kariai 1918 m. ?m? trauktis i? Vidurio ir Ryt? Europos ? Vakarus,
Leninas
?sak?
Raudonosios Armijos
Vakar? armijai traukti ? Vakarus. Pagrindinis operacijos tikslas buvo ?ygiuoti ? Vidurio ir Ryt? Europ?, nepriklausomomis tapusiose valstyb?se sukurti sovietines vyriausybes ir paremti komunistines revoliucijas Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje.
Tuo pa?iu metu vyko pasienio konfliktai tarp daugelio Vidurio ir Ryt? Europos ?ali?:
Rumunija
kariavo su
Vengrija
d?l
Transilvanijos
,
Jugoslavija
kovojo su
Italija
d?l
Rijekos
, Lenkija kovojo su
?ekoslovakija
d?l
Te?ino
, Vokietija d?l
Poznan?s
ir Ukraina d?l
Galicijos
.
1919 m. vasario m?n. ?vyko pirmieji Lenkijos kariuomen?s ir prie?akini?
Raudonosios armijos
dalini? susid?rimai.
Biarozoje
prasid?jo abiej? ?ali? susi?audymas. ?is susid?rimas nei vienos i? pusi? nebuvo planuotas. Abi pus?s iki tol kovojo su ukrainie?i? nacionalistais, kuriems vadovavo
Simonas Petli?ra
.
Kovo m?nes? Raudonoji armija prad?jo s?kming?
Vilniaus
ir
Gardino
puolim?, kurie formaliai priklaus? Lietuvai, ta?iau etniniu po?i?riu ten vyravo lenkai. Tuo pa?iu metu lenkai puol? palei
Nemun?
ir u??m? nedidelius Baltarusijos miestelius ?
Pinsk?
ir
Lyd?
.