Lenkijos-taryb? karas
Priklauso: Rusijos pilietinis karas
Lenk? gynybin?s pozicijos, 1920 m. rugpj?tis.
Data 1919 ? 1921 m. Vieta Vidurio ir Ryt? Europa Rezultatas Lenkijos pergal? ( Rygos taikos sutartis (1921 m.) )
Konflikto ?alys
Rusijos TFSR Ukrainos TSR	Lenkijos Respublika Ukrainos Liaudies Respublika
Vadovai ir kariniai vadai
Levas Trockis Michailas Tucha?evskis (Vakar? Frontas) Josifas Stalinas ( Lvovo frontas) Semionas Budionas ( 1-oji raiteli? armija )	Jozef Piłsudski Simonas Petli?ra
Paj?gos
Vir? ~50 000 (1919 m.) 800 000 (1920 m.)	Vir? ~50 000 (1919 m.) ~738 000 (1920 m.)
Nuostoliai
Apie 60 000 ?uvo 80 000 ? 157 000 pateko ? nelaisv?	Apie 48 000 ?uvo [1] 113 518 su?eista 51 351 pateko ? nelaisv?

Lenkijos?soviet? kare ( rus. советско-польская война , lenk. wojna polsko-bolszewicka ) nuo 1919 m. vasario iki 1920 m. kovo m?n. kovojo naujai atsik?rusi Lenkijos valstyb? bei Ukrainos Liaudies Respublika su porevoliucine sovietine Rusija ir Ukrainos TSR .

Kar? l?m? prie?inink? siekiai i?pl?sti savo teritorijas. Lenkija, kurios nepriklausomyb? neseniai buvo pripa?inta Versalio sutartimi , siek? u?sitikrinti teritorijas, kurios jai priklaus? iki Lenkijos padalinim?; Rusija siek? kontroliuoti tas pa?ias teritorijas, kurios priklaus? Rusijos imperijai iki Pirmojo pasaulinio karo. N?ra visuotinai sutariama d?l to, kas laim?jo ?? kar?. Rusijos ir Lenkijos istorikai pergal? priskiria savo ?alims. Leninas savo slaptame prane?ime IX Bol?evik? partijos konferencijai karo rezultatus vadina ?giganti?ku, negird?tu pralaim?jimu“. Lenkai pabr??ia, kad pavyko apginti savo valstyb?, o sovietai pabr??davo Lenkijos i?st?mim? i? Ukrainos ir Baltarusijos. Taryb? S?jungos oficialiojoje istoriografijoje karas laikytas viena i? u?sienio intervencij? Rusijos pilietinio karo metu. Bandymas sukurti nepriklausom?, nekomunistin? Lenkij? laikytas prisid?jimu prie ?balt?j?“ ir bandymu u?kirsti keli? revoliucijos plitimui ? Vakarus. Pana?iai karas buvo vertinamas ir oficialiojoje Lenkijos Liaudies Respublikos istoriografijoje. Karas laikytas ginkluota bur?uazijos akcija, kuri neatitiko lenk? tautos interes?.

Karas literat?roje vadinamas ?vairiais pavadinimais, ta?iau vyrauja ?Lenkijos-soviet? karo“ variantas. ?Sovietais“ ?iuo atveju vadinama ne 1922 m. ?kurta Taryb? S?junga , o jau nuo 1917 m. egzistuojanti Rusijos Taryb? Socialistin? Federacin? Respublika . Karas taip pat vadinamas ?Lenkijos-Rusijos“ ar ?Rusijos-Lenkijos“ karu, ta?iau toks pavadinimas labai nevienareik?mi?kas, nes tarp ?ali? yra buv? daugyb? kar? ir ma?esni? konflikt?. Lenk? ?altiniuose karas da?niausiai vadinamas ?Lenkijos-bol?evik? karu“ ( wojna polsko-bolszewicka ) arba ?Bol?evik? karu“ ( wojna bolszewicka ). Be to, naudojamas ir ?1920 m. karo“ pavadinimas (lenki?kai wojna 1920 roku ).

N?ra ai?ki tiksli karo prad?ios data. Kai kurie autoriai karo prad?ia laiko 1920 m. lenk? kariuomen?s prad?t? Kijevo puolim?. Kiti karo prad?i? atkelia ? 1919 metus. Karo pabaiga taip pat galima laikyti dvi datas ? 1920 m. spalio 18 d. sudarytas paliaubas arba 1921 m. kovo 18 d. pasira?yt? Rygos taikos sutart? .

Ap?valga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rusijoje tebevykstant pilietiniam karui bol?evikai siek? savo ?tak? i?pl?sti ? Vakarus, taip pat sukelti proletarin? revoliucij? Vokietijoje. Lenkija band? i?laikyti savo atgaut? nepriklausomyb? ir sustiprinti pozicijas Rytuose. D?l sienos reikalavim? sovietinei Rusijai tarp lenk? politik? nebuvo sutarimo. Mar?alas Juzefas Pilsudskis , kuris vadovavo Lenkijos ginkluotosioms paj?goms, siek? kuo toliau ? rytus i?sipl?tusios ?takos sferos, Lenkijos vadovaujamos Ryt? Europos konfederacijos. Rytine siena gal?jo b?ti iki Abiej? Taut? Respublikos padalinim? 1772 m. buvusi siena su Rusija. Visi?ka Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomyb?, nors ir buvo siekiama tam tikr? vietini? j?g?, nei Lenkijos, nei soviet? nebuvo laikoma ?manoma. Nepaisant to, Ukrainoje lenkus palaik? dalis nacionalist?, kuriuos i? ten buvo i?st?m? sovietai.

I? prad?i? Lenkija pasiek? dideli? pergali? ir u??m? didel? dal? Ukrainos, ?skaitant Kijev? . Netrukus Raudonoji Armija atst?m? lenkus iki pat Lenkijos vidurio, buvo tikimasi, kad Lenkija pralaim?s ir bus u?imta bol?evik?. Var?uvos m??yje lenkai sumu?? soviet? armij? ir v?l i?st?m? sovietus iki pat Ukrainos.

1921 m. kovo 18 d. buvo pasira?yta Rygos taikos sutartis , kuria nutraukti karo veiksmai ir sudaryta taikos sutartis, pripa?inusi Lenkijai dideles teritorijas rytuose. Lenkijos siena nustatyta u? ma?daug 250 km ? rytus nuo lenk? etnini? ?emi?. ?ios rytin?s teritorijos etnine prasme buvo heterogeni?kos, did?iuosiuose miestuose ? Lvove ir Vilniuje dominavo lenkai, ta?iau kaimi?kose vietov?se vyravo baltarusiai, ukrainie?iai bei lietuviai. Did?iausios tautin?s grup?s buvo lenkai, baltarusiai ir ukrainie?iai (apie 80-85 proc.), ta?iau nei viena i? j? ?ioje teritorijoje nebuvo dauguma. Be j? dar buvo ir ma?esn?s tautin?s grup?s: ?ydai, rusinai , pole??iukai, rusai, ?ekai, vokie?iai.

Prie?istor? ir karo tikslai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmasis pasaulinis karas i? esm?s pakeit? politin? Vidurio Ryt? ir Ryt? Europos ?em?lap?. Po Spalio revoliucijos subyr?jus Rusijos imperijai ir panaikinus Austrijos-Vengrijos valstyb? ?iame regione susik?r? naujos valstyb?s. ?alia Suomijos , Estijos , Latvijos , Lietuvos bei ?ekoslovakijos nepriklausom? valstyb? ?m? kurti ir Lenkija . Lenkijos valstyb? nustojo egzistuoti po Lenkijos padalinim? 1772, 1793 ir 1795 m. Teritorijose, kurios iki 1772 m. priklaus? Lenkijai, be lenk? gyveno ir kitos tautos (baltarusiai, ukrainie?iai, ka?ubai, vokie?iai ir kt.). D?l to Lenkijos sien? klausimas i?kart susid?r? su prie?taravimais, nes aplinkin?s valstyb?s k?r?si tautiniu pagrindu. Dar karo metu Vokietijos imperija band? sukurti formaliai nepriklausom? Lenkijos karalyst? . Vakar? fronte paskelbus paliaubas, 1918 m. lapkri?io 7 d. Lenkija paskelb? nepriklausomyb?. Antant?s spaudimu Veimaro Respublika 1919 m. ir Austrija 1918 m. pripa?ino Lenkijos nepriklausomyb?. Laikinoji Lenkijos siena buvo nustatyta pagal Kerzono linij? , taip siekta, kad ? Lenkijos valstyb? nepatekt? nelenki?kos tautos, bet kuo daugiau lenk? b?t? ?jungta ? nauj?j? valstyb?.

Po Spalio revoliucijos i? karo pasitraukusi Rusija nedalyvavo po Pirmojo pasaulinio karo vykusiose derybose d?l naujos tvarkos nustatymo. D?l to sien? klausimas tarp Lenkijos ir naujosios komunistin?s valstyb?s Pary?iuje nebuvo sprend?iamas. Patys bol?evikai Lenkij? laik? Antant?s valdoma valstybe, kuri tur?jo tapti ?tiltu ? Europ?“, ple?iant revoliucij? ? Vakarus. Bendrai Rusijoje vyravo nuomon?, kad naujosios nepriklausomos Vidurio ir Ryt? Europos valstyb?s esan?ios mai?taujan?iomis Rusijos provincijomis, tuo pa?iu bol?evik? prie?ininkai pilietiniame kare. Balt?j? armijos tuo metu steng?si i?stumti bol?evikus ir atkurti rus? nacionalin? valstyb?. Pa?ioje Rusijoje siaut? ekonomin? suirut?. Gyventoj? nuostoliai d?l kov? ir lig? siek? iki a?tuoni? milijon?.

Lenkijos vadovyb?s, pirmiausia valstyb?s vadovo Juzefo Pilsudskio , pagrindinis tikslas buvo ?gauti kiek ?manoma stipresnes pozicijas tarp valstybi?, kurios prie? daugiau nei ?imt? met? dalyvavo Lenkijos padalinime (Rusija, Pr?sija ir Austrija-Vengrija). Tai l?m? ne tik konflikt? su Rusija, bet ir, pavyzd?iui, kovas Silezijoje tarp vokie?i? fraikoro ir lenk? nacionalist? (iki 1921 m.). Did?iausi i???kiai visgi buvo rytuose. Prie? galim? Rusijos atsigavim? valdant komunistams Pilsudskis siek? sukurti Lenkijos dominuojam? Ryt? Europos konfederacij? . Istoriniu pavyzd?iu Lenkijos dominuojamam Tarpj?riui buvo Abiej? Taut? Respublika , gyvavusi iki 1791 m. ?i konfederacija tur?jo apimti Lenkij?, Ukrain?, Baltarusij? ir Lietuv?. Tokiai politikai prie?inosi kiti ?takingi lenk? politikai, pvz., Romanas Dmovskis , kuris siek? tiesiog nacionalin?s Lenkijos valstyb? su i?pl?sta teritorija, ta?iau Pilsudskio linija vyravo.

Tuo tarpu sovietai vadovavosi marksizmu . Pagal ?i? teorij? revoliucija tur?jo kilti pirmiausia pramonin?se valstyb?se, ta?iau pirmiau ji kilo Rusijoje. Leninas i? to dar? i?vad?, kad pasaulin? revoliucija turi i? Rusijos persikelti ? Europ?. Leninas man?, kad Rusija negali i?likti vienintele komunistine valstybe, d?l to revoliucijos eksportas buvo ne tiek jo politikos galimyb?, kiek b?tinyb?. Besit?siantis nestabilumas Vokietijoje rod?si palaik? ?? po?i?r?. Jauna Vokietijos respublika iki 1920 met? pergyveno tris karinio perversmo bandymus, keturis generalinius streikus ir penkis vyriausyb?s vadovus. Be to, grie?tos Versalio sutarties s?lygos skatino atskir? Vokietijos dali? separatizm?. 1919 m. pilietin? kar? primenanti situacija, suvaldyta fraikoro pastangomis, sustiprino bol?evik? tik?jim?, kad revoliucija netrukus ?vyks ir kitose Europos dalyse. Nors pastangos 1918 m. nusi?sti param? vokie?i? komunistams ir ?lugo, ta?iau komunistai tik?josi, kad Raudonosios Armijos ?ygis sustiprins j? pozicijas Vokietijoje. Pilietinio karo patirtis parod? komunist? partijai, kad politini? tiksl? galima siekti ir karin?mis priemon?mis. Tai tapo soviet? karo su Lenkija eskalacijos leitmotyvu.

Bendrai komunist? vadovyb? Rusijoje buvo izoliuota ir apsupta pilietinio karo prie?inink? bei Antant?s intervencini? paj?g?. Kariniai ?ygiai prie? Baltijos ?alis ir Ukrain? l?m? tai, kad ji kariavo su visais savo vakariniais kaimynais. Karas su Lenkija tur?jo lemti pasaulin?s revoliucijos likim?.

1919 metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Chaosas Vidurio ir Ryt? Europoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kai Max Hoffmann vadovaujami vokie?i? kariai 1918 m. ?m? trauktis i? Vidurio ir Ryt? Europos ? Vakarus, Leninas ?sak? Raudonosios Armijos Vakar? armijai traukti ? Vakarus. Pagrindinis operacijos tikslas buvo ?ygiuoti ? Vidurio ir Ryt? Europ?, nepriklausomomis tapusiose valstyb?se sukurti sovietines vyriausybes ir paremti komunistines revoliucijas Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje.

Tuo pa?iu metu vyko pasienio konfliktai tarp daugelio Vidurio ir Ryt? Europos ?ali?: Rumunija kariavo su Vengrija d?l Transilvanijos , Jugoslavija kovojo su Italija d?l Rijekos , Lenkija kovojo su ?ekoslovakija d?l Te?ino , Vokietija d?l Poznan?s ir Ukraina d?l Galicijos .

Eskalacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1919 m. vasario m?n. ?vyko pirmieji Lenkijos kariuomen?s ir prie?akini? Raudonosios armijos dalini? susid?rimai. Biarozoje prasid?jo abiej? ?ali? susi?audymas. ?is susid?rimas nei vienos i? pusi? nebuvo planuotas. Abi pus?s iki tol kovojo su ukrainie?i? nacionalistais, kuriems vadovavo Simonas Petli?ra .

Kovo m?nes? Raudonoji armija prad?jo s?kming? Vilniaus ir Gardino puolim?, kurie formaliai priklaus? Lietuvai, ta?iau etniniu po?i?riu ten vyravo lenkai. Tuo pa?iu metu lenkai puol? palei Nemun? ir u??m? nedidelius Baltarusijos miestelius ? Pinsk? ir Lyd? .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis apie istorij? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.