Karaliau?ius ( vok. Konigsberg , pr?s. Kunnegsgarbs, Knigsberg ), iki 1255  m. Senov?s Pr?sijos Sembos gyvenviet? ir pilis Tvanksta ar Tvangyst? ( pr?s. Twangste, Tuwangste, Tw?nksta , vok. Twangste ), nuo 1255 m. Vokie?i? ordino pilis ir miestas, nuo 1457  m. Vokie?i? ordino valstyb?s sostin?, nuo 1525  m. Pr?sijos kunigaik?tyst?s sostin?, nuo 1701  m. Pr?sijos karalyst?s , nuo 1772  m. Pr?sijos karalyst?s Ryt? Pr?sijos provincijos , nuo 1871  m. Vokietijos imperijos , nuo 1918  m. Veimaro respublikos , nuo 1933  m. Tre?iojo reicho Karaliau?iaus apygardos sostin?, nuo 1945  m. baland?io 9 d. Raudonosios Armijos okupuotas ir TSRS okupacin?s zonos miestas, nuo 1946 m. liepos 4 d. oficialiai pervadintas Kaliningradu ( rus. Калининград ), nuo 1946  m. TSRS, nuo 1991  m. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities centras.

Karaliau?ius ? miestas Priegliaus up?s ?iotyse prie Aistmari? ?lankos ?iaur?s ryt? pakrant?s.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prie?istor? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karaliau?iaus apylink?se archeologiniais duomenimis dar 3000?1500 m. iki m.e. klest?jo Virvelin?s keramikos kult?ra , b?dinga balt? prot?viams. V?liau susiformavo savita Velbarko kult?ra su skandinavi?ka priemai?a. Tai leid?ia sp?ti, kad apylink?se gal?jo gyventi gotai, v?liau Tacito apra?yti ais?iai , vert?si ?emdirbyste, gintaro apdirbimu ir prekyba. Nuo VIII a. ? X a. visi archeologiniai radiniai neabejotinai priskiriami balt? pr?s? ( Bruzi ) semb? gentims, kurie vert?si ?emdirbyste, gyvulininkyste, ?vejyba .

Pr?sai kaip tauta minimi jau lenk? pl??iki?k? ?ygi? apra?ymuose. Lenkijai apsikrik?tijus ?ie ?ygiai buvo rengiami prisidengiant krik??ionyb?s platinimu. Lenkijos kunigaik?tis Konradas I Mazovietis , nepaj?gdamas kovoti su pr?sais, papra?ytas popie?iaus Honorijaus III , 1226  m. i? Vengrijos i?varytam Vokie?i? ordinui atidav? valdyti Kulmo ?em?. Nuo 1231  m. Vokie?i? ordinas nuolat kovojo su pr?sais. Pr?s? gentys gynybai nuo pl??ikaujan?i? riteri? prad?jo statyti ?tvirtintas gyvenvietes, o v?liau ir medines pilis. Viena i? toki? pili?, Tvanksta buvo pastatyta Priegliaus saloje ant kalvos. Pavadinimas grei?iausiai kil?s nuo ?od?io tvenkti , nes pilis buvo apsupta vandens.

1255 m. Vokie?i? ordinas, kuriam pad?jo ?ekijos karalius Pr?emyslas Otakaras II pr?s? pil? u??m? ir pastat? savo medin? pil?. Karaliaus garbei pilis, o v?liau ir prie jos i?sipl?t?s miestas pavadintas Kunigsberg , v?liau Konigsberg ('Karaliaus kalnas'). Lietuvi?ka vietovard?io lytis Karaliau?ia , Karaliau?iui , Karaliau?ius nuo XVI a. vartota Ma?osios Lietuvos lietuvi? ra?tijoje.

Vokie?i? ordino laikai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jau 1261  m. pabaigoje sembai apgul? Karaliau?iaus pil?, ta?iau Karaliau?iaus apgultis ilgai netruko. Nors kry?iuo?iai badavo ir reng?si pasiduoti, bet jiems pagelb?ti 1262  m. sausio m?n. atvyko Julicho prie Reino grafas Wilhelmas IV ir Brandenburgo markgrafas Engelbertas I su stipria kariuomene. Jungtin? semb?, notang? , varmi? , bart? sukil?li? kariuomen? prie Karaliau?iaus pilies 1262 m. sausio pabaigoje atved? Herkus Mantas . Sukil?liai keliskart ?turmavo pil?, bet Herk? Mant? su?eidus ietimi , po keli? dien? sukil?liai pasitrauk?. V?liau sembai sugriov? aplink ?v. Mikalojaus ba?ny?i? netoli pilies ir besikuriant? vokie?i? miest?. D?l to Karaliau?iaus Senamiestis v?liau buvo perkeltas ? pietus nuo pilies, ar?iau Priegliaus.

B?simojo miesto teritorijoje susik?r? trys savaranki?kos gyvenviet?s, kurioms buvo suteiktos Kulmo miesto teis?s. Tarp pilies ir Priegliaus i?kilo Senamiestis ( Altstadt , 1286  m.), ? rytus nuo pilies Liepininkai ( Lobenicht , 1300  m.), arba Naujamiestis ( Neustadt ) ir Priegliaus up?s saloje ? Knypava ( Kneiphof , 1327  m.). Nuo 1340  m. ?ie miestai, jau vadinti bendru Kenigsbergo vardu, tapo Hanzos nariais ir tik 1724  m. sujungti ? vien? miest?. Nuo jo ? rytus pro Sakaimio ( Sackheim ) priemiest? ?jo vadinamasis Lietuvos kelias, ? ?iaur?s rytus ? Kur?i? kelias, ? ?iaur?s vakarus pro Trakaim? ( Tragheim ) ? Gintaro kelias. ?ios pr?s? gyvenviet?s v?liau taip pat tapo miesto dalimi.

Vokie?i? ordino laikais Karaliau?ius, esantis prie strategi?kai svarbi? vandens ir sausumos keli?, buvo kry?iuo?i? puolim? ? balt?, pirmiausia ? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ?emes vienas svarbiausi? punkt?. Nuo XIII a. antrosios pus?s ?ia buvo Karaliau?iaus komt?ro b?stin?, nuo 1309  m. jame rezidavo Vokie?i? ordino didysis mar?alas, nuo 1457  m., i? Marienburgo ? Karaliau?i? perk?lus Vokie?i? ordino sostin? ? didysis magistras.

1263  m. pastatyta ?teindamo, 1288 ar 1294  m. ? Judy?i? ( Juditten ) katalik? ba?ny?ios. XIV a. pastatyta, o 1528  m. pastatyta nauja Senamies?io ir 1374  m. Knypavos rotu??s . 1302  m. pastatytai katalik? ba?ny?iai Knypavoje 1333  m. suteiktas katedros statusas. Jos didysis pastatas baigtas 1380  m. Joje palaidoti kai kurie Vokie?i? ordino didieji magistrai, mar?alai, Pr?sijos kunigaik?tis Albrechtas Brandenburgietis , Pr?sijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila , prie jos yra Imanuelio Kanto kapas. Mieste 1256  m. ?rengtas Pilies ir 1270  m. Auk?tutinis tvenkiniai (e?erai), i?kasta kanal?.

Albrechto Brandenburgie?io iniciatyva prie katedros 1544  m. ?kurtas Karaliau?iaus universitetas . Po 1422  m. Melno taikos Karaliau?iaus uostas tapo svarbus Lietuvos Did?iosios kunigaik?tyst?s prekybai su Pr?sija ir Vakarais. Per j? buvo i?gabenami javai, mi?ko med?iaga, per j? ? LDK gabenta druska , prieskoniai , metalo dirbiniai, vynas , karaliau?inis alus ir kitos prek?s. Mieste veik? gintaro manufakt?ra. Nuo XVI a. pabaigos Karaliau?iaus uostas , naudodamasis Pr?sijos valdovo privilegijomis, per?m? didele dal? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s prekybos, konkuravo su Dancigu , nustelb? Klaip?d? .

Pr?sijos kunigaik?tyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1525 ? 1701  m. Karaliau?ius buvo Pr?sijos kunigaik?tyst?s kunigaik??io rezidencija, iki 1660  m. Pr?sijos kunigaik?tyst?s sostin?, v?liau ji perkelta ? Berlyn? .

Tuo laikotarpiu Karaliau?ius tapo vienu svarbiausi? reformacijos Pr?sijoje centr?, dar? stipr?, tiesa, trumpalaik? poveik? reformacijai Lietuvos Did?iojoje Kunigaik?tyst?je. Per 1600 ? 1629 Abiej? Taut? respublikos ir ?vedijos kar? ir po jo, kai 1626 ? 1635  m. uost? vald? ?vedai, miestas pagal lietuvi? architekto T. Spynausko ir kit? projekt? buvo apjuostas ?iediniu gynybiniu pylimu su 26 bastionais. Pylimo rytin? ir ?iaur?s ryt? bastion? sistema vadinama Lietuvi? pylimu ( Litthauer Wall ). Jo svarbiausias ?tvirtinimas ? Kronprinco tvirtov?. Per 1655 ? 1660  m. ?iaur?s kar? , 1657  m. miesto vakariniame pakra?tyje pastatyta Frydrichsburgo citadel?. XVI a. - XVIII a. pastatyta nauj? ba?ny?i?, 1698  m. ?kurta Frydricho kolegija.

Pr?sijos karalyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XVIII a. Karaliau?ius buvo did?iausias Baltijos rytin?s pakrant?s miestas, vadintas gra?iausiu Pr?sijos karalyst?je. 1701  m. ir 1861  m. jame kar?nuoti Pr?sijos karaliai. 1724 ? 1818  m. Karaliau?ius buvo Ryt? Pr?sijos departamento , 1818?1945 m. Karaliau?iaus apygardos centras. 1755  m. pastatyti operos ir dramos teatrai. 1724  m. ?kurtas miesto archyvas .

1758 ? 1762  m. Septyneri? met? karo metu Karaliau?i? buvo okupavusi Rusijos imperijos kariuomen? , per 1807 ? 1812  m. kar? su Ketvirt?ja koalicija j? buvo okupavusi Napoleono I kariuomen?.

Nuo 1818  m. Karaliau?ius Ryt? Pr?sijos provincijos sostin?, ?ia rezidavo provincijos oberprezidentas. 1843 ? 1864  m. miestas apjuostas 12 galing? fort? ?iedu, ?rengti nauji bastionai , ravelinai  ? vadinamasis ?Antrasis pylimas“. Iki XIX a. pabaigos aplink miest? laukuose buvo ?rengta dar 15 moderni? fort?  ? vadinamasis ?Apjuosiantis frontas“. Lietuvi? pylime, kaip ir kitose miesto vietose, ?rengta puo?ni? m?rini? vart?: Karali?kieji ( Konigstor , 1765  m.), Sakaimio ( 1848  m.) ir Ros?s sodo ( Rossgarter , pavadinimas kilo nuo buvusios gyvenviet?s Rosse). 1813  m. ant vakar? pylimo astronomas F. W. Beselis ?k?r? observatorij?. 1841 m. ?steigta meno mokykla.

Karaliau?ius labai i?sipl?t?. ?ia telk?si ir Ryt? Pr?sijos centrin?s ?staigos, 1862  m. pastatyti nauji universiteto r?mai (architektas A. Stuleris), 1880  m. vyriausybiniai r?mai. 1809  m. ?steigtas botanikos , 1896  m. zoologijos sodas. 1756  m. pastatyta pirmoji sinagoga .

?steigtos ?em?s ?kio ma?in?, 1830  m. vagon?, lokomotyv? , chemijos , 28 med?io apdirbimo ?mon?s, laiv? statyklos, du celiulioz?s ir popieriaus , tekstil?s , bald? , laikrod?i? ir kiti fabrikai, i?pl?tota maisto pramon?. Nutiesti gele?inkeliai ? Piliav? , Naujuosius Kur?ius , Krant? , Til?? , Kaun? , Dancig? . 1828  m. nutiestas kietos dangos plentas ? Berlyn?, 1832  m. ? Til??, 1835  m. ? Gumbin? , 1853  m. ? Labguv? .

Vokietijos imperija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietijos imperijoje Karaliau?ius gars?jo tilt?, gele?inkeli?, pramon?s ?moni? statybos bendrov?mis, gintaro apdirbimu ir jo prekyba. Veik? ?vej?, prekybinis, karinis j?r? uostai. Mieste stov?jo didel? ?gula, buvo Pr?sijos karinio laivyno vadaviet?.

Pastatytos neogotikin? Panart? ( Ponartherkirche 1897  m., dab. sporto sal?) ir neoromanin? Karalien?s Luiz?s ( 1901  m., architektas F. Heitmannas, nuo 1976 m. L?li? teatras) evangelik? liuteron? ba?ny?ios, Miesto sal?s pastatas (1912 m., archit. R. Z?jelis). XIX a. ?jo 11 laikra??i?.

XX am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XX a. pirmojoje pus?je Karaliau?ius tapo didmies?iu. Miesto pakra??iuose pastatyti nauji gyvenam?j? nam? rajonai. Nuo 1895 m. mieste va?in?jo autobusai ir tramvajai . 1926  m. ?rengta ketvirtoji gele?inkelio stotis, viena did?iausi? ir moderniausi? Vokietijoje, prie jos ? did?iul? hal?, kurioje vyko vadinamosios Voki?k?j? ryt? mug?s. Nuo 1919  m. veik? oro uostas .

?steigtos naujos Vokietijos imperijos valstybin?s ?staigos, ?em?s ?kio, veterinarijos akademijos, keliolika auk?tesni?j? mokykl?, Ryt? Pr?sijos ir Karaliau?iaus konservatorija, Kra?to kult?ros r?mai. 1927  m. ?kurtas miesto istorijos, 1899  m. gintaro muziejus (universiteto Geologijos instituto patalpose) ir kiti muziejai. Veik? Karaliau?iaus mokslinink?, G?t?s, Kanto ir kitos draugijos.

?jo 5 laikra??iai (1939 m. tik ? 3). Protestantai tur?jo 22, katalikai ? 2 parapijas. Iki Antrojo pasaulinio karo Karaliau?iuje veik? 24 evangelik? liuteron? ir 4 katalik? ba?ny?ios. I? j? po karo nepa?eist?, nesugriaut? liko 13 liuteron? ir 4 katalik?, bet iki XX a. pabaigos jos naudotos ne kaip maldos namai, o XX a. pabaigoje kai kurios paverstos cerkv?mis. Iki XXI a. i?liko 6 buvusios liuteron? ir 3 katalik? ba?ny?ios, likusios nugriautos.

Antrasis pasaulinis karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1941 ? 1945  m. vykstant Vokietijos-TSRS karui Karaliau?iaus tvirtov? buvo dar labiau ?tvirtinta, ?rengta po?emin? elektros stotis, gamykl?, i?kasta po?emini? tuneli?, kit? komunikacij?. 1944  m. rugpj??io pabaigoje ir rugs?jo prad?ioje miest? bombardavo Did?iosios Britanijos ir JAV aviacija, jis nukent?jo per TSRS kariuomen?s 3 m?n. apgult? ir per 1945 m. baland?io m?n. puolim?. Miesto centre buvo sugriauta apie 70 % pastat?. TSRS valdymo metais naikinant istorijos kult?rin? paveld? sugriautas europin?s reik?m?s ?vairiausi? kult?r? Senamiestis, Knypava, Liepininkai bei gretimi rajonai, o 1967 ? 1968  m. TSRS vadovyb?s nurodymu i?sprogdintos Karaliau?iaus pilies sienos ir kiti statiniai. Puo?niais istoriniais pastatais tankiai u?statyt? kvartal? vietoje nutiestos naujos gatv?s, pastatyti standartiniai gyvenamieji namai.

SSRS Auk??iausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko M. Kalinino garbei Karaliau?ius nuo 1946 m. liepos 4 d. pavadintas Kaliningradu, tapo sudarytos Kaliningrado srities centru. ^[1]

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mieste gyveno:

1813 m. Karaliau?ius buvo ketvirtas pagal dyd? vokie?i? miestas. U? j? didesni buvo Frankfurtas prie Maino , ?tutgartas ir Miunchenas . 1864 m. miestas per?eng? 100 000 gyventoj? rib?. 1925 m. 92 % gyventoj? buvo evangelikai , 5 % katalikai , 1 % ?ydai .

1945 m. baland?io prad?ioje, iki Karaliau?iaus ?turmo buvo apie 150 000 gyventoj? (turb?t su kari?kiais, vokie?i? duomenys). 1945 m. baland?io pabaigoje, po ?turmo, tik civili?, (sovietiniai duomenys) liko 25 000 gyventoj?.

Lietuviai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karaliau?ius buvo svarbus lietuvi? ra?tijos, kult?ros, ?vietimo, religinis centras. Iki XIII a. Tvankstoje gyveno autochtonai pr?sai sembai. Net XVI a. pabaigoje, manoma, j? ir lietuvinink? dalis siek? iki 20 %. Tada baltai gyveno daugiausia priemies?iuose atskirais kvartalais, dauguma ? vargingieji. 1365 m. Karaliau?iuje buvo pakrik?tytas i? Lietuvos pab?g?s kunigaik?tis Butautas . Did?iajam kunigaik??iui Vytautui antr? kart? pasitraukus ? Vokie?i? ordino valdas ir b?nant mieste, ? j? 1390 m. atvyko 31 ?emai?i? bajoras ir, pripa?indami Vytaut? savo valdovu, kra?to vardu su ordinu sudar? taikos ir prekybos sutart?. Vykstant reformacijai Pr?sijos kunigaik??io Albrechto Brandenbugie?io pastangomis Karaliau?iuje buvo telkiami Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s, Pr?sijos bei Ma?osios Lietuvos jaunuoliai mokslinimui, kad gal?t? lietuvi? ir pr?s? kalbomis ra?tu bei ?od?iu propaguoti valstybin? evangelik? liuteron? religij?, ugdyti ra?tij?. ? Karaliau?i? i? Lietuvos atvyk? lietuvi? intelektualai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis buvo vieni Karaliau?iaus universiteto steig?j?, pirmieji jo profesoriai. Studentas Martynas Ma?vydas pareng? ir Karaliau?iuje 1547 m. i?leido pirm?j? lietuvi?k? knyg? ?Katekizmas“. ?ia 1545 ir 1561 m. i?leisti du katekizmai ir pr?s? kalba, 1582 m. pirmoji spausdinta Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s istorija ? Motiejaus Strijkovskio knyga. Karaliau?iaus spaustuv?s i?spausdino gana daug lietuvi?k? knyg?.

Jau nuo 1531 m. Senamies?io ba?ny?ioje lietuvi?kas pamaldas laik? i? ?ilal?s atvyk?s kunigas Jonas Tartyla . ?teindamo ba?ny?ioje pamokslus sak? lietuvi? ra?tijos ugdytojai: 1550 ? 1587 m. Baltramiejus Vilentas , 1587?1602 m. Jonas Bretk?nas , 1604 ? 1621 m. Lozorius Zeng?tokas , 1621? 1629 m. Jonas R?za . Liudvikas R?za 1799 ? 1816 m. buvo Karaliau?iaus ?gulos kapelionas, nuo 1807 m. universiteto d?stytojas, kur? laik? ir vienas vadov?, 1818 ? 1840 m. Karaliau?iaus universiteto Lietuvi? kalbos seminaro ved?jas. Frydrichas Kur?aitis 1841 ? 1884 m. buvo lietuvi? evangelik? liuteron? kunigas, 1841? 1883 Lietuvi? kalbos seminaro ved?jas.

XVII a. prad?ioje ? XVIII a. prad?ioje Karaliau?iuje veik? katalik? misija ? vienas ar du lietuviai ar lietuvi?kai mok? kunigai j?zuitai , jie, pvz., 1651?1665 m. J. Jaknavi?ius, 1665?1670 m. P. ?rubauskis sak? lietuvi?kus pamokslus. 1657 ? 1665 m. Pr?sijos kunigaik?tyst?s generalgubernatoriumi ir valdovo Frydricho Vilhelmo patar?ju buvo Karaliau?iuje rezidav?s lietuvi? kunigaik?tis Boguslavas Radvila . (2009 m. lenk? restauratoriaia atk?r? Onos Marijos ir Boguslavo Radvil? paminklin? lent? Karaliau?iaus katedroje). Mieste gyveno nema?ai lietuvi? bei pr?s? kilm?s ?moni? ? iki XVIII a. pabaigos veik? viena ar kelios lietuvi? prad?ios mokyklos. Sakaimio ba?ny?ioje lietuvi?kos pamaldos visi?kai nutr?ko 1915 m. prasid?jus I pasauliniam karui. 1832 ?1915 m. Karaliau?iuje leistas laikra?tis ? Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinim? tarp ?yd? ir pagan? “, 1848 ? 1880 m. ?jo ?Keleivis“.

Lietuvi? ra?tijai, kult?rai, dvasiniam gyvenimui nusipeln? daugelis Karaliau?iaus universiteto aukl?tini? kunig? bei kit? profesij? ?moni?, dirban?i? Ma?ojoje Lietuvoje. Karaliau?iuje 1653 m. i?leista D. Kleino pirmoji lietuvi? kalbos gramatika, 1706 m. J. ?ulco pirmoji gro?in?s literat?ros knyga lietuvi? kalba. 1747 m. i?spausdintas P. Ruigio lietuvi?-vokie?i? ir vokie?i?-lietuvi? kalb? ?odynas, lietuvi? kalbos tyrin?jim? studija, 1727 m. jo su kitais lietuvi? kalba parengti Naujasis Testamentas , 1732 m. giesmynas, 1735 m. Biblija , 1747 m. i?leista jo s?naus P. F. Ruigio lietuvi? kalbos gramatika. 1775 , 1780 m. i?leisti G. Ostermejerio veikalai senpr?si? ir lietuvi? tematika, 1793 m. lietuvi? giesmyn? istorija, 1818 m. jo paskelbta K. Donelai?io poema ? Metai “ ir 1824 m. ? 6 pasak??ios, 1825 m. jo parengtas lietuvi? liaudies dain? rinkinys su vertimu ? vokie?i? kalb?.

Pr?sistikai , lituanistikai ir apskritai baltistikai nusipeln?, lietuvi? tematika ra?? daugelis Karaliau?iuje gimusi?, i?simokslinusi? ar dirbusi? poet?, istorik?, kit? mokslinink?. Lituanistikos ir pr?sistikos veikal? paskelb? Karaliau?iaus karali?koji vokie?i? draugija (1741?1945?), daug ?ios tematikos med?iagos sukaup? mokslin? draugija ?Prussia“ (1844?1944 m.), Karaliau?iaus pilyje tur?jusi muziej? su biblioteka. Karali?koji ir universiteto bibliotekos nuo XVIII a. pabaigos sukomplektavo beveik vis? Ma?osios Lietuvos lietuvi?k? leidini? kolekcij?. Karaliau?iuje 1909 m. ?kurtame etnografiniame T?vi?k?s muziejuje buvo ir lietuvi? skyrius. XIX a. pabaigoje lietuviais u?sira?? tik 470 miesto gyventoj?. Retkar?iais jiems buvo sakomi lietuvi?ki pamokslai. XX a. 3?4 de?imtmetyje ?ia sta?avo ?ym?s Lietuvos kalbininkai, istorikai, kt. specialybi? mokslininkai. ^[1]

?ym?s ?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karaliau?iuje kilo daug ?ymi? ?moni?. Jame gim?:

• Imanuelis Kantas , ?ymus filosofas.
• Ernst Theodor Amadeus Hoffman , vokie?i? ra?ytojas, kompozitorius ir dailininkas.
• Georg Nesselmann , vokie?i? filologas baltistas, pirm?kart pamin?j?s balt? kalb? termin?.
• L?ja Goldberg , ?yd? poet?.
• Mo?? Smoira , pirmasis Izraelio auk??iausiasis teis?jas.

Taip pat mieste gyveno Martynas Ma?vydas (1546-1549), Stanislovas Rapalionis (1544-1545), Abraomas Kulvietis (1542-1545), Abraomas Mapu (1867).

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karaliau?iaus VfB Konigsberg buvo stipriausia Rytpr?si? futbolo komanda, bet i?iro 1945 m. Raudonajai Armijai ?siver?us ? Vokietij?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1. Robert Albinus: Konigsberg-Lexikon. Wurzburg 2002, ISBN 3-88189-441-1
2. Richard Armstedt: Geschichte der konigl. Haupt- und Residenzstadt Konigsberg in Preußen. Reprint der Originalausgabe, Stuttgart 1899.
3. Volker Frobath: Das Konigsberger Gebiet in der Politik der Sowjetunion 1945?1990. Berlin Verlag 2001, ISBN 3-8305-0226-5
4. Max Furst: Gefilte Fisch und wie es weiterging. Dt. Taschenbuch-Verl., 2004, ISBN 3-423-13190-X
5. Fritz Gause: Die Geschichte der Stadt Konigsberg in Preußen. 3 Bande, Koln 1996, ISBN 3-412-08896-X
6. Adalbert Goertz: Mennonite Baptisms 1770?1820 in Konigsberg, East Prussia.
7. Jurgen Manthey: Konigsberg ? Geschichte einer Weltburgerrepublik. Hanser 2005, ISBN 3-446-20619-1
8. Caspar Stein: Das Alte Konigsberg. Sonderschrift des Vereins fur Familienforschung in Ost- und Westpreußen Nr. 91, Hamburg 1998, ISBN 3-931577-14-7
9. Michael Wieck: Zeugnis vom Untergang Konigsbergs. Beck-Verlag 2005, ISBN 3-406-51115-5
10. Werner Terpitz: Wege aus dem Osten. Flucht und Vertreibung einer ostpreußischen Pfarrersfamilie, bearb. von Michael Schwartz, Munchen 1997, ISBN 3-486-56235-5 .
11. Konigsberg 1934. Stadtplan. Reprint der Ausgabe von 1934. Pharus-Plan Verlag, Berlin, ISBN 3-86514-013-0
12. Irmgard Rohde-Fischer: Weite Wege nach Konigsberg…und meine Tranen ließ ich dort: 1945?1956. 2., uberarb. und erw. Auflage. R. G. Fischer, Frankfurt (Main) 1993, ISBN 3-89406-742-X

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Karaliau?iaus istorija ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Ryt? Pr?sija. Kenigsbergas Archyvuota kopija 2007-05-21 i? Wayback Machine projekto.
• Miesto istorija 1815?1945 m.
• Karaliau?ius 1945 m. Archyvuota kopija 2007-09-29 i? Wayback Machine projekto.
• Filmas Konigsberg is dead , Pranc?zija/Vokietija, 2004 Max & Gilbert
• Fotogalerija Konigsberg Archyvuota kopija 2008-04-16 i? Wayback Machine projekto.
• Interaktivus ?em?lapis Konigsberg/Kaliningrad Archyvuota kopija 2006-09-02 i? Wayback Machine projekto.
• Albumas Konigsberg/Kaliningrad Archyvuota kopija 2009-10-01 i? Wayback Machine projekto.