Miunchenas
(
vok.
Munchen
) ? miestas piet?
Vokietijoje
, prie
Izaro
up?s.
Bavarijos
?em?s
sostin?
.
Svarbus pramon?s ir kult?ros centras. Turistus vilioja ?domiomis parduotuv?mis, alud?mis, mug?mis ir festivaliais.
Stambus transporto mazgas, i?siskiria ypa? geru susisiekimu ? yra
metropolitenas
,
tramvajai
, platus
autobus?
tinklas. Be to, yra stambus gele?inkelio mazgas, lie?iamas keli?
autoban?
, ?alia plyti vienas did?iausi? Europos oro uost? ?
Miuncheno tarptautinis oro uostas
.
Senamiestyje (vakariniame Izaro up?s krante) daug
baroko
ir
rokoko
pastat?, dauguma j? statyti
XVIII a.
pirmojoje pus?je, kai Bavarijos valdovai spar?iai steng?si priartinti Miunchen? prie ?ymi?
Italijos
miest?.
Centre yra Marijos aik?t? (
Marienplatz
), naujoji ornamentuota rotu?? (
Neues Rathaus
, statyta 1867?1908 m.). Netoli stovi Marijos ba?ny?ia (
Frauenkirche
), didel?
gotikinio
stiliaus katedra su dviem bok?tais (99/100 m auk??io).
Gyvenviet? ?inoma nuo
VIII
a., miestas nuo 1158 m. 1175 m. gavo miesto teises. Nuo
XIII a.
iki 1918 m. buvo
Bavarijos
kunigaik??i? Wittelsbach? sostin? ir rezidencija. Nuo 1506 m. visos Bavarijos sostin?. Stipriai nukent?jo per
Trisde?imties met? kar?
. 1634?1635 m. nuo maro i?mir? apie tre?dalis gyventoj?.
Spar?iausiai pl?t?si
XIX
a., ypa? 1839 m. nutiesus
gele?inkel?
ir prad?jus kurtis pramon?s ?mon?ms.
1923 m. vyko
Alaus pu?as
. 1938 m. pasira?yta
Miuncheno sutartis
, pagal kuri?
?ekoslovakija
tur?jo iki 1938 m. spalio 10 d. perduoti
Vokietijai
Sudet? srit?
, per 3 m?n. dal? savo teritorij? atiduoti
Lenkijai
ir
Vengrijai
. Per
Antr?j? pasaulin? kar?
stipriai subombarduotas, pokario metais daugelis pastat? restauruota.
2007 m. surengti
MTV Europos muzikos apdovanojimai 2007
.
Tarptautinis kongres? ir parod? centras.
Miunchene ?sik?rusios pagrindin?s koncern? ?
Allianz
“, ?
BMW
“, ?
Linde
“, ?
MAN
“, ?
Siemens
“ b?stin?s.
Svarbiausios pramon?s ?akos ? elektronikos ir elektrotechnikos, ma?in? ir transporto priemoni?, tiksli?j? ir optini? prietais? gamyba. Dar yra
poligrafijos
, maisto, chemijos, tekstil?s, aviacijos, telekomunikacij? technikos pramon?s ?mon?s.
Miunchenas ir apylink?s ? Vokietijos informacini? technologij? ?moni? centras, dar vadinamas
Izaro sl?niu
.
Liudviko-Maksimiliano universitetas Miunchene
? antras student? skai?iumi ?alies universitetas
[2]
; ?kurtas 1472 m.
Ingol?tadte
. Be to, veikia
Miuncheno technologinis universitetas
(
Technische Universitat Munchen
), jame ? dar beveik 50 000 student?
[3]
.
Yra
Vokietijos kariuomen?s
universitetas, privatus
Ukrainos
laisvasis universitetas, daug kit? auk?t?j? mokykl?.
Seniausi i?lik? pastatai ? treji XV a. miesto vartai ir senoji (1480 m.) rotu??. I?liko ir naujoji (1867?1908 m.) miesto rotu??. Miesto senamiestyje gausu ba?ny?i? ? v?lyvosios gotikos Dievo motinos katedra, ?v. Petro, ?v. Dvasios, ?v. arkangelo Mykolo ba?ny?ios. Mieste gausu renesanso ir baroko r?m? ansambli?. 1901 m. jugendo stiliumi pastatyti Operos r?mai. Veikia dvi ?sp?dingos paveiksl? galerijos ?
Senoji
(1836 m.) ir
Naujoji
(1981 m.) Miuncheno pinakotekos.
1972 m. vyko
XX vasaros olimpin?s ?aidyn?s
. Dalis var?yb? vyko
Olimpiniame stadione
.
1974 m. vyko
X pasaulio futbolo ?empionatas
1988 m.
VIII Europos futbolo ?empionatas
2006 m. ?
XVIII pasaulio futbolo ?empionatas
.
Garsiausias miesto futbolo klubas yra
FC Bayern Munchen
. Kitas, anks?iau konkurav?s ir buv?s pla?iau ?inomu, buvo
TSV 1860 Munchen
.
Bavarijos, Lietuvos ir Lenkijos herbai ant Teatin? ba?ny?ios fasado
Nimfenburgo rezidenciniai r?mai
Bavarijos Valstybin?je Bavarijos bibliotekoje saugomas seniausias Vy?io atvaizdas (1475 m.)
??jimas ? Miuncheno universitet? (2007 m.)
Ry?iai su Lietuva seni, tai liudija
Vy?io
atvaizdai ant miesto pastat?.
Teatin? ba?ny?ios (
vok.
Theatinkirche
) fasade Odeono aik?t?je (
vok.
Odeonplatz
) pritvirtintas
plafonas
su bavarie?i? Wittelsbach? herbais, o de?in?je ? lenk?
Erelis
ir lietuvi?
Vytis
. Plafon? vainikuoja Bavarijos valdovo Maksimiljano III Juozapo, kuris buvo
ATR
karaliaus
Jono Sabieskio
an?kas, kar?na.
Abiej? Taut? Respublikos
herbai stebimi ir ant Senojo Rezidencinio teatro (
vok.
Altes Rezidenztheater
), taip pat Nimfenburgo r?m? (
vok.
Nymphenburg
) liturgin?je dalyje. Pastarajoje Bavarijos valdov? vasaros rezidencijoje kabo ir Jono Sobieskio dukters Teres?s Kunegundos (1676?1730), kuri buvo i?tek?jusi u? elektoriaus Maksimiliano II. Ji mir? 1730 m.
Venecijoje
, palaidota Miuncheno Taetin? ba?ny?ios kriptoje.
Eksponat?, susijusi? su Lietuva, turi ir Rezidencijos muziejus (
vok.
Residenzmuseum
). Tai Lietuvos glob?jo ir kunigaik??io
?v. Kazimiero
biustas, taip pat daugyb? prabangos daikt? i? bendros Lietuvos-Lenkijos valstyb?s, patekusi? ? Miunchen?. Tai
?ygimanto Vazos
dukters Onos Kotrynos Konstancijos ir
Friedricho Augusto II
dukters Onos Marijos Sofijos krai?io dalys.
[4]
Rezidencijos muziejuje esantys ?sotis ir dubuo su LDK ir Lenkijos karaliaus ?ygimanto Vazos herbu (pagaminti apie 1600 metus
Milane
(?)) 2009 m. buvo eksponuojamas
Vilniaus Taikomosios dail?s muziejuje
. Lankytojams Vilniuje buvo parodytas ir
arasas
? austinis gobelenas su auks?iau min?tos Onos Kotrynos Konstancijos herbu (Briuselis, 1630?1640).
[5]
Miunchene nuo seno studijavo lietuviai. XIX a. ?ia mok?si ra?ytojas kunigas
Antanas Baranauskas
, archeologas
Tadas Daugirdas
, skulptorius
Antanas Jucaitis
, XX a. prad?ioje ? tapytojai
Mstislavas Dobu?inskis
,
Petras Kalpokas
, ekonomistas
Vladas Jurgutis
, po Pirmojo pasaulinio karo ? ra?ytojai
Vincas Mykolaitis-Putinas
,
Balys Sruoga
, dailininkai
Vladas Eidukevi?ius
,
Antanas ?muidzinavi?ius
, kalbininkas
Kazimieras Alminas
, kunigas
Juozapas ?ep?nas
, po Antrojo pasaulinio karo ?
Vincas Bartusevi?ius
,
Ligija Bieliukien?
, fotografas
Augustas Did?galvis
ir kt.
Nuo 1922 m. Miunchene veik? lietuvi?
ateitinink?
kuopa. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvi? ?ia gyveno keli t?kstan?iai. 1947 m. mokslo metus Miuncheno auk?tosiose mokyklose prad?jo 324 lietuviai studentai. Tarp d?stytoj? irgi buvo lietuvi? ? in?inierius
Jurgis Gimbutas
, architektas
Vytautas Landsbergis-?emkalnis
. ?ia prad?jo veikti lietuvi?kos mokyklos, veik? chorai, ?oki? rateliai. 1945?1949 m. Miunchene i?leistos 48 lietuvi?kos knygos. ?jo daug periodin?s spaudos ? ?
Aidai
“, ?M?s? gyvenimas“, ?Naujasis gyvenimas“, ?Sandora“, ?Sporto ?inios“. I? Miuncheno buvo transliuojamos
?Amerikos balso“
ir
?Laisv?s radijo“
laidos lietuvi? kalba. Dabar ?ia atkurta ?e?tadienin? lietuvi? mokykla.
?iuo metu veikia
Miuncheno lietuvi? bendruomen?
.
Miestai, su kuriais Miunchenas yra u?mezg?s
partneryst?s
ry?ius: