Septyneri? met? karas
Sent Fua ( Sainte-Foy ) m??is, D?ord?o Brajanto Kampiono paveikslas
Data 1756 ? 1763 m. Vieta Europa , Afrika , Indija , ?iaur?s Amerika , Filipinai Rezultatas Sankt Petersburgo, Pary?iaus, Hubertusburgo sutartys. Europoje i?liko status quo ante bellum
Prie?ininkai
Pr?sija Did?ioji Britanija ir jos kolonijos Hanoveris Irok?z? konfederacija   Portugalija Braun?veigo kunigaik?tyst? Hes?-Kaselis	Pranc?zija ir jos kolonijos ?ventoji Romos imperija Rusijos imperija   ?vedija   Ispanija ir jos kolonijos Saksonija Sardinija
Vadai
Frydrichas II Friedrich Wilhelm von Seydlitz John Manners Edward Boscawen Robert Clive James Wolfe   † Jeffrey Amherst Edward Braddock   † Ferdinandas Braun?veigietis	Liudvikas XV Louis-Joseph de Montcalm   † Leopold Josef Graf Daun Franz Moritz von Lacy Karolis Aleksandras Lotaringietis Ernst von Laudon Jelizaveta Pyotr Saltykov Augustas III

Septyneri? met? karas ? 1756 ? 1763 m. tarp galingiausi? Europos valstybi? vyk?s karas. Daugiausia kariauta Europos ?emyne, ta?iau karo veiksmai vyko ir kolonijose. Septyneri? met? kare Did?iosios Britanijos , Pr?sijos ir keli? smulki? Vokietijos ( ?ventosios Romos imperijos ) valstyb?li? s?junga kov?si su Austrijos , Pranc?zijos , Rusijos , Saksonijos ir ?vedijos koalicija. Abiej? Taut? Respublika karo metu liko neutrali, nors per j? ?ygiavo svetimos kariuomen?s, o Rusija karo pabaigoje laikinai pakeit? s?jungus.

Portugalija (Did?iosios Britanijos pus?je) ir Ispanija (Pranc?zijos pus?je) ? kar? ?stojo v?liau, neutrali? Nyderland? paj?gos buvo u?pultos Indijoje . D?l karo globalaus masto jis kartais vadinamas ?pirmuoju pasauliniu karu“. Konflikto metu ?uvo 900?1400 t?kst. ?moni?, pasikeit? did?i?j? valstybi? j?gos balansas ir kai kurios teritorijos.

Septyneri? met? karas prasid?jo, kai Frydrichas II ?siver?? ? Saksonij?. Kova tarp brit?, pranc?z? ir j? s?junginink? ?iaur?s Amerikoje prasid?jo 1754 m., dveji metai prie? karo prad?i? Europoje kaip imperialistin?s konkurencijos dalis. Karas Amerikoje kartais laikomas atskiru karu ir vadinamas Pranc?zijos ir ind?n? karu .

Nepaisant to, kad karas daugiausia vyko Europoje, ?ia jis baig?si kruvinomis lygiosiomis ir prakti?kai nepakeit? prie?kario status quo , o jo pasekm?s Azijoje ir Amerikoje buvo platesnio masto ir ilgalaik?s. Po karo Pranc?zija nustojo b?ti pagrindine kolonijine j?ga Amerikoje (kur ji prarado beveik visas valdas ?emyne ir kai kurias Vest Indijos salas). I?laikiusi nuo Austrijos atpl??t? Silezij? Pr?sija ?rod? priklausanti stipriausioms Europos valstyb?ms. Did?ioji Britanija prapl?t? savo valdas Indijoje, Amerikoje ir tapo stipriausia kolonijine imperija.

Prielaidos ir strategijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Beveik vis? XVIII a. Pranc?zija kovojo tuo pa?iu b?du: ji palikdavo kolonijas gintis pa?ioms, nusi?sdama labai ma?ai kari? arba nepatyrusius. ?i strategija i? dalies buvo primesta Pranc?zijai, d?l geografin?s pad?ties ir Brit? karali?kojo laivyno prana?umo Pranc?zijos laivynui buvo sunku apr?pinti kolonijas kariais ir resursais. Ta?iau d?l keli? ilg? sausumos sien? Pranc?zijai buvo reikalinga stipri kariuomen?. Tad vyriausyb? d?jo visas viltis ? sausumos kariuomen? Europoje, tik?dama, kad tai atne? pergal?. Pranc?zija planavo po karo per derybas i?mainyti savo kolonijas ? u?imtas sritis Europoje. Planas nepasiteisino, nes ji i? ties? prarado beveik visas kolonijas, bet nieko svarbaus neu??m?, k? gal?t? ? jas i?mainyti.

Britai d?l pragmati?k? prie?as?i? nenor?jo veltis ? didelius sausumos m??ius Europoje. Jie band? nusverti neramumus ?emyne s?jungomis su viena ar keliomis galingomis valstyb?mis, kuri? interesai b?t? prie?ingi Pranc?zijai. Septyneri? met? karo metu Did?ioji Britanija tapo Frydricho II, galingiausio to meto stratego, s?jungininke ir finansi?kai j? r?m?. Prie?ingai nei pranc?zai, britai ketino pasinaudoti visais laivyno prana?umais ir s?kmingai kautis kolonijose. Jie blokuodavo ir bombarduodavo prie?? uostus, be to ypa? i?naudodavo galimyb? laivais perkelti savo karius. Did?ioji Britanija puldama prie?inink? laivus bei kolonijas da?nai naudodavo savo greta esan?i? kolonij? gyventojus.

Dar prie? karo prad?i? kilo konfliktas Amerikoje, kai brit? kolonijos, besipl?sdamos ? vakarus, susid?r? su pranc?zais, XVIII a. viduryje parei?kusius pretenzijas ? Misisip?s sl?n?. Nor?dami sustabdyti brit? kolonij? (ypa? Pensilvanijos ir Vird?inijos) pl?tr? ? vakarus, pranc?zai pastat? virtin? tvirtovi?, o brit? pastangos jas pa?alinti suk?l? Pranc?zijos ir ind?n? karus (vadinam?j? Septyneri? met? kar? Amerikoje).

Karas Europoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1756 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Brit? ministras pirmininkas Niukaslo kunigaik?tis man?, kad karo bus i?vengta sudarius naujas s?jungas Europoje. ^[1] Ta?iau pranc?zai surinko didel? kariuomen? Tulone ir u??m? Menorkos s?l? Vidur?emio j?roje. Brit? pastangos atmu?ti atak? Menorkos m??yje buvo nes?kmingos ir bir?elio 28 d. pranc?zai u??m? sal? (u? tai brit? admirolas D?onas Bingas ( John Byng ) buvo nuteistas mirties bausme). ^[2] Karas tarp Pranc?zijos ir Did?iosios Britanijos paskelbtas gegu??s 18 d., ^[3] pra?jus dvejiems metams po pirm?j? susir?mim? Ohajuje prad?ios.

Su?inoj?s apie konflikt? Amerikoje ir u?sitikrin?s Did?iosios Britanijos param?, Frydrichas II ?siver?? ? Saksonij? ? vokie?i? valstyb?, kuri buvo Austrijos s?junginink?. Saksonijos ir Austrijos kariuomen?s buvo nepasiruo?usios ir j? paj?gos i?bla?kytos. Frydrichas II neleido gauti Saksonijai pastiprinimo i? Maksimiliano Uliso Brauno ( Maximilian Ulysses Browne ) vadovaujamos austr? armijos. Po to jis apsupo Saksonijos armij?, kuri pasidav? Pirnoje 1756 m. pabaigoje. Vienintel? austr? s?km? buvo dalin? Silezijos okupacija .

Britanija buvo nustebinta staigaus Pr?sijos puolimo, bet par?m? savo s?junginink?. Kumberlando kunigaik?tis suorganizavo jungtines vokie?i? paj?gas apginti Hanover? nuo pranc?z?. Britai paband? ?tikinti savo istorinius s?jungininkus Nyderlandus prisid?ti prie j?, bet olandai panoro likti visi?kai neutral?s. Nepaisant didesni? prie?o paj?g?, metai buvo s?kmingi Pr?sijos kariuomenei, o Did?iajai Britanijai Amerikoje nesisek?.

1757 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1757 m. prad?ioje Frydrichas II ?siver?? ? Bohemij? (?ekij?), tik?damasis galutinai nugal?ti austr? karius. Po kruvino Prahos m??io pr?sai apgul? miest?, bet tur?jo atsitraukti po austr? kontratakos ir pirmo Frydricho pralaim?jimo Kolino m??yje. T? vasar? rusai ?siver?? ? Ryt? Pr?sij? ir nugal?jo ma?as pr?s? paj?gas permainingame Grosjegersdorfo m??yje. Po jo sek? kiti pralaim?jimai, tad Frydrichas tur?jo palikti Bohemij?. ^[4]

Pr?sijos reikalai atrod? prastai, nes Austrija ruo??si rimtai kontratakai, o ?arlio de Rohano ( Charles de Rohan ) vadovaujami pranc?zai art?jo i? vakar?. D?l to, k? Napoleonas v?liau pavadino ?manevr? ir ry?to ?edevru“, situacija Vokietijoje pasikeit?. Frydrichas i? prad?i? sutriu?kino pranc?z? armij? Rosbacho m??yje, o po to nugal?jo ?ymiai didesn? austr? armij? Loiteno m??yje. D?l ?i? pergali? jis ?rod? es?s geriausias to meto generolas. Nepaisant to, Pr?sija buvo apsupta i? keturi? pusi?: Pranc?zijos vakaruose, Austrijos pietuose, Rusijos rytuose, o ?vedijos ?iaur?je. Pad?t? apsunkino hanoverie?i? armijos pralaim?jimas Hastenbeko m??yje ir ?ie visi?kai pasidav? Klostercefeno susitarimu. ^[5] Po susitarimo Hanoveris pasitrauk? i? karo ir Pr?sija tapo pa?eid?iama i? vakar?. Frydrichas papra?? svaresn?s brit? paramos, nes Vokietijoje jo kariai netur?jo pastriprinimo. ^[6]

Britai ir toliau pralaim?jo Amerikoje, ypa? prie Vilhelmo Henriko forto. Nuo 1756 m. pasitrauk? Niukaslo kunigaik??io ir Viljamo Pito ( William Pitt the Elder ) vyriausyb?s. 1757 m. rugpj?t? abu vyrai susitar? ir suformavo koalicin? vyriausyb?, kuri d?jo daugiau pastang? ? kar?. Nauja strategija susid?jo i? Niukaslo pa?ado pad?ti vokie?iams ?emyne ir Pito ambicij? u?imti visas pranc?z? kolonijas. ?Dviguba strategija“ dominavo Did?iosios Britanijos politikoje visus likusius karo metus.

1758?1760 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1758 m. pabaigoje karo eiga buvo palanki pr?sams ir britams. Vakaruose Pranc?zija pralaim?jo Krefeldo m??? Ferdinandui Braun?veigie?iui. V?liau tais pa?iais metais Frydricho vadovaujama pr?s? armija, kuri? sudar? 35 t?kst. kari?, kov?si Corndorfo m??yje iki i?sekimo su 46 t?kst grafo Fermoro vadovaujamais rusais, kurie apleido m??io lauk?. Tarnovo m??yje rugs?jo 25 d. ?vedai atmu?? ?e?ias pr?s? atakas.

?Pulk ir traukis“ taktika t?s?si iki spalio 14 d., kai mar?alo Dauno vadovaujami austrai u?klupo pr?s? pagrindin? armij? Hochkircho m??yje. Frydrichas prarado daug artilerijos, bet gana tvarkingai atsitrauk? d?l mi?kingos vietov?s.

1759 m. pr?sai patyr? kelet? triu?kinan?i? pralaim?jim?. Kajaus (Palcigo) m??yje grafas Saltykovas su 47 t?kst. rus? kari? nugal?jo 26 t?kst. pr?s?, vadovaujam? Karlo Heinricho fon Vedelio ( Carl Heinrich von Wedel ). Nors hanoverie?iai nugal?jo 60 t?kst. pranc?z? armij? Mindeno m??yje, generolas Daunas privert? pasiduoti 13 t?kst. pr?s? Makseno m??yje. Pats Frydrichas prarado pus? armijos Kunersdorfo m??yje, kuris buvo did?iausias pralaim?jimas jo karjeroje. Po to jis ilgai svarst? apie sosto atsisakym? ir savi?udyb? . Katastrofa i? dalies ?vyko tod?l, kad jis ne?vertino rus?, nors ?ie gerai kov?si ankstesniuose m??iuose.

1759 m. pranc?zai ketino ?siver?ti ? Brit? salas , tad telk? karius Luaros ?iotyse ir Bresto bei Tulono laivynus. bet du pralaim?jimai j?roje u?kirto tam keli?. Rugpj?t? Vidur?emio j?roje Edvardo Boskaveno (Edward Boscawen) vadovaujamas didelis brit? laivynas i?bla?k? ?ano-Fransua de La Kliu-Sabran ( Jean-Francois de La Clue-Sabran ) vadovaujamus pranc?zus Lagoso m??yje. Kibrono ?lankos m??yje admirolo Edvardo Hoko ( Edward Hawke ) 23 linijiniai laivai u?puol? 21 mar?alo de Konflano ( de Conflans ) linijin? laiv? ir daug j? nuskandino ar u??m?, taip u?kirsdamas keli? pranc?z? planams.

1760 m. pr?sus u?klupo dar daugiau nelaimi?. Pr?s? generolas Fuk? ( Fouque ) buvo nugal?tas Lanshuto m??yje. Pranc?zai u??m? Marburg? , o ?vedai ? Pomeranijos dal?. Hanoverie?iai v?l nugal?jo pranc?zus Varburgo m??yje. J? s?km? neleido Pranc?zijai pad?ti austrams kovoje su Pr?sija rytuose. Nepaisant to, austrai, vadovaujami Loudono u??m? Glac? Silezijoje. Frydrichas Lygnico m??yje laim?jo prie? tris kartus gausesn? prie??. Saltykovo vadovaujami rusai ir Lacio austrai trumpam buvo u??m? jo sostin? Berlyn? spalio m?nes?. Met? pabaigoje Frydrichas nugal?jo talenting? austr? generol? Daun? Torgau m??yje, bet patyr? dideli? nuostoli?, o austrai atsitrauk? smarkiai nenukent?j?.

1761?1762 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pr?sija prad?jo 1761 m. su 100 t?kst. kari?, i? kuri? dauguma buvo nauji rekrutai. ^[7] 1762 m. ? kar? ?sitrauk? dvi naujos ?alys. Did?ioji Britanija paskelb? kar? Ispanijai 1762 m. sausio 4 d. o Ispanija atsak? paskelbdama kar? britams sausio 18 d. Portugalija ?stojo ? kar? brit? pus?je.

Vilinghauseno m??yje Ferdinandas Braun?veigietis nugal?jo 92 t?kst. pranc?z? armij?. Zacharo ?erny?evo ir Piotro Rumiancevo vadovaujami rusai u??m? Kolberg? Pomeranijoje, o austrai u??m? ?veidnic? . Praradus Kolberg?, Pr?sija neteko vis? savo uost? Baltijos j?roje . ^[8] Did?iojoje Britanijoje buvo galvojama, kad visi?kas Pr?sijos ?lugimas nei?vengiamas.

Britams grasinant nutraukti subsidijas , o Pr?sijos armijai suma??jus iki 60 t?kst. Frydricho i?gyvenimas atrod? miglotas. Tada 1762 m. sausio 5 d. mir? Rusijos imperatorien? Jelizaveta . Jos pr?sofilas ?p?dinis Petras III at?auk? armij? i? Berlyno (1762 m. Sankt Peterburgo sutartis) ir tarpininkavo paliauboms su ?vedija. Tad Frydrichas Freibergo m??yje (1762 m. spalio 29 d.) i?vijo austrus i? Silezijos, o s?jungininkas Braun?veigas u??m? svarb? Getingeno miest?.

Ilga pranc?z? uost? blokada pakirto j? kovin? dvasi?, kuri dar labiau smuko, kai ?inia apie nes?km? Niufaundlande pasiek? Pary?i? . ^[9]

1763 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1763 m. Frydrichas atgavo Silezij? ir u??m? Austrijos sritis. Naujas brit? premjeras D?onas Stiuartas nutrauk? subsidijas pr?sams, o Rusijos car? nuvert? jo ?mona Jekaterina II , kuri v?l prad?jo remti austrus. Bet Austrija buvo nusilpninta karo ir, kaip daugelis jo dalyvi?, patyr? finansin? kriz?. 1763 m. taika buvo pasiekta Hubertusburgo sutartimi ir karas centrin?je Europoje baig?si.

Karas kolonijose [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kova d?l kolonij? tarp Did?iosios Britanijos ir Pranc?zijos vyko Indijoje, ?iaur?s Amerikoje, Europoje, Karib? salose , Filipinuose ir Afrikos pakrant?je. Per kar? Did?ioji Britanija gavo daugyb? teritorij? ir ?takos pranc?z? s?skaita.

1756 m. pranc?zai u??m? brit? valdom? Menork? Vidur?emio j?roje, bet prarado kolonij? Senegale 1758 m. brit? Karali?kasis laivynas u??m? pranc?z? cukr? i?gaunan?ias Gvadelup? ir Martinik? bei ispan? miestus Havan? Kuboje ir Manil? Filipinuose.

?iaur?s Amerika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1757 m., po trej? met? karo Ohajo sl?nyje, britai i? sausumos ir j?ros u?puol? Nauj?j? Pranc?zij? . Pranc?zai atmu?? britus Hadsono sl?nyje, o pranc?z? laivynas apgyn? svarbi? Luib?ro ( Louisbourg ) tvirtov? Keip Bretono saloje bei kelius ? Kvebek? . Ta?iau antr?kart puol? britai 1758 m. u??m? Luib?r?. Po to 1759 m. rugs?jo 13 d., po trij? m?nesi? Kvebeko apgulties generolas D?eimso Vulfo ( James Wolfe ) nugal?jo pranc?zus Abrahamo lygumos m??yje u? miesto rib?. 1760 m. pavasar? pranc?zai gana s?kmingai kontratakavo, bet nesugeb?jo atgauti Kvebeko d?l ma?os laivyno paramos. Pranc?z? paj?gos atsitrauk? ? Monreal? , kur rugs?jo 8 d. pasidav? d?l didelio brit? kiekybinio prana?umo. ?is pralaim?jimas iki ?i? dien? atsimenamas Kanadoje .

1762 m., karo pabaigoje, pranc?zai u?puol? Sent D?ons? Niufaundlande . S?km?s atveju jie b?t? sustiprin? savo pozicijas per derybas. Nors pranc?zai u??m? Sent D?ons? ir nusiaub? gretimas gyvenvietes, jie pralaim?jo britams Signal Hilio m??yje. Tai buvo paskutinis m??is ?iaur?s Amerikoje, privert?s pranc?zus pasiduoti brit? leitenantui pulkininkui Viljamui Amherstui ( William Amherst) . Britai u??m? vis? ?iaur?s Amerikos rytin? pakrant?.

Indija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Septyneri? met? karas Indijoje atnaujino sen? konflikt? tarp brit? ir pranc?z? prekybos kompanij? kovoje d?l ?takos regione. Karas i? piet? Indijos i?plito ? Bengalij? , kur Roberto Klaivo ( Robert Clive ) vadovaujami britai atgavo Kalkut? , kuri? buvo u??m?s navabas Sirad?as ud Daulahas ( Siraj ud-Daulah ), pranc?z? s?jungininkas ir j? nuvert? nuo sosto Plasio (Pala?io) m??yje. Tais pa?iais metai britai u??m? pranc?z? kolonij? ?andanagare.

Karas taip pat buvo nulemtas ir pietuose. Nors pranc?zai u??m? Kadalor?, bet Madraso apgultis nepavyko, o seras Eras Kutas ( Eyre Coote ) nugal?jo grafo de Lali ( de Lally ) vadovaujamus pranc?zus Vandavasio m??yje 1760 m. Pranc?z? Pudu?er? britai u??m? 1761 m., o u??mus ma?esnes gyvenvietes Karikal? ir Mahe, pranc?zai prarado ?tak? Indijoje.

Vikiteka: Septyneri? met? karas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Anderson, Fred (2007). Crucible of War: The Seven Years' War and the Fate of Empire in British North America, 1754?1766 . Vintage - Random House . ISBN   978-0307425393 .
• Rodger, N. A. M. (2006). Command of the Ocean: A Naval History of Britain 1649?1815 . W.W. Norton. ISBN   978-0393328479 .