Kitos reik?m?s ? Bajorai (reik?m?s) .

?l?ktos , arba bajorai  ( bajorija ) ^[a] ? teisi?kai privilegijuotas kilming?j? luomas Lenkijos karalyst?je , v?liau Lietuvos Did?iojoje Kunigaik?tyst?je ir Abiej? Taut? Respublikoje . Lietuvos Did?iojoje Kunigaik?tyst?je, v?liau ir Respublikoje ?is luomas vienintelis tur?jo pilietines ir politines teises. ^[3] Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos karalyst?s ir Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s valstyb? prie Rusijos imperijos . ?ia ?l?ktos luomas buvo sulygintas teis?mis su rus? bajorija, rusi?kai Dvorianstvo . Luomo privilegijos buvo panaikintos 1863 m. caro ?saku. Nuo to laiko joki? privilegij? nebetur?jo, ta?iau kasdienin?je vartosenoje terminai i?liko ir ?ymi asmenis, turin?ius kilmingus prot?vius. Nors ?iandienin?je lietuvi? kalboje Lietuvos kilmingieji da?niausiai yra ?vardijami terminu bajorai , siekiant istorin?s tiesos lietuvi? kalboje tur?t? b?ti vartojamas terminas ?l?kta , ta?iau ?is terminas kartais nevartojamas, siekiant atsisakyti i? lenk? kalbos at?jusio termino. ^{[4] [5]} Atsisakymas naudoti termin? ?l?kta sukomplikuoja ?vardijim?. ^[6]

Termin? kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvi?kas terminas bajorai buvo manoma yra skolinys i? senrusi? (rus?n?, gud?) kalbos бояре bojarinai (stamb?s senosios Rusijos ?emvald?iai). ?is ?odis (vienaskaita rus. боярин ) ir jo variantai paplit? slav? kalbose (bulgar?, serb?, chorvat?, slov?n?, ?ek? ir kt.). ?odis, pagal vien? i? versij?, at?j?s ? senrusi? kalb? i? Dunojaus bulgar? tiurk? *bo? ar 'turtingas, ?ymus vyras' (jam giminingas ?inomas tiurki?kas ?odis bajus  ? 'turtuolis') ^[7] . Terminas bajus iki ?iol vartojamas Vidurin?je Azijoje , Kazachijoje , Kaukaze . ?ia versija abejoja daugelis tyrin?toj?, nes jis nesutinkamas nei viename turk? ?altinyje, nei gausyb?je turki?k? tarmi? ^[8] . Pagal kit? versij? kil?s i? ?od?i? ?бой“ ir ?ярый“ (ar?us m??is) ^[9] . Rus? ?em?se ?bojarino“ terminas ra?ytiniuose ?altiniuose aptinkamas nuo XI a.

Laikui b?gant termino bajoras reik?m? kito. XVI am?iaus pabaigoje s?voka bajoras galutinai atsiskyr? nuo s?vokos ?l?kta. Nuo tada bajoru buvo ?vardijamas nekilmingasis dirbantis dvare. ^{[reikalingas ?altinis]} Pavadinti kilming?j? bajoru buvo didelis ??eidimas. Terminas bajoras buvo vartojamas apibr??ti nekilmingo luomo ?mog? dirbant? dvare, pavyzd?iui, tij?nu, ekonomu. Jais dirbdavo ir laisvieji valstie?iai. Tai liudija tokios lietuvi? valstie?i? pavard?s kurios formavosi 17-18 am?iuose kaip: Bajoras , Bajor?nas , Bajoraitis . Patys save kilmingieji vyraujant lenk? kalbai ?vardindavo terminu szlachta , lietuvi? kalboje ? ?l?kta .

Persikeliant lenk? ?l?ktai ? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tijos Palenk? ir Bresto vaivadij? XVI am?iuje atsirado dar vienas terminas ? zemiane . Terminas kil?s i? lenk? kalbos ?od?io ?em?. I? prad?i? jis ?ym?jo tam tikr? gyventoj? sluoksn?. Nuo ?l?ktos skyr?si tuo, kad netur?jo teis?s dalyvauti seimeliuose , mok?davo ?in?? ir koniev??in? , karo atveju vietoj mokes?i? prival?davo atvykti su ?irgu ir ginkluote ^[10] . V?liau ?i ?moni? kategorija susiliejo su bajorais, ta?iau ?vardijimas ?iemionys kaip luomo sinonimas i?liko.

Lietuvi? kalboje taip pat vartojamas skolinys i? lenk? kalbos  ? ?l?kta . ? lenk? kalb? jis at?jo i? ?ekijos ?lechta kartu su kitais administraciniais terminais, ?ekai j? per?m? i? senosios vokie?i? ?emai?i? kalbos geschlecht , tai yra ? turintis gimin? , o ?odis slahta ?ia kalba rei?k? dirbti . Lenk? kalboje i? prad?i? prigijo terminas szlachetnie urodzony  ? kilmingai gim?s, ta?iau v?liau, susiformavus aristokratijos sluoksniui, jis imtas taikyti vidutiniam bajor? sluoksniui. Neturtingi ir ne tokie kilmingi bajorai buvo vadinami szlachta za?ciankowa , szlachta zagrodowa , szlachta szaraczkowa  ? u?sieniniai, u?tvoriniai, ta?iau tuo jie skyr?si nuo cholop? , neturin?i? joki? kilm?s tradicij?.

Bajor? luomo susiformavimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jau vokie?i? kalba para?ytose kronikose kalbant apie Lietuvos Did?i?j? Kunigaik?tyst? yra minimi de beste leuten i?vertus rei?kia gerieji ?mon?s . Tyrin?toj? nuomone tai ir yra kilmingieji, kartu tai rei?kia, kad terminas bajoras dar nebuvo vartojamas. V?lesniuose vokie?i? kalba ra?ytose ?altiniuose atsiranda terminas boyaren t. y. neabejotinai bajorai. Kalbinink? teigimu terminas bajorai lietuvi? kalboje ?sitvirtino apie XIV am?iaus vidur?. Tuo pa?iu metu nunyko ir terminas gerieji ?mon?s , galutinai i?nyko XVI a. pabaigoje.

Jogaila savo lai?kuose vartojo abu terminus: bajorai ir gerieji ?mon?s, ta?iau tai nebuvo sinonimai; i? lai?k? formuluot?s matyti, kad gerieji ?mon?s yra ?emesnio rango asmenys. Taip pat Vytautas mini ir bajorus, ir geruosius ?mones.

Skirtingai nuo Vakar? Europos ?ali? ? bajor? luom? Lenkijoje ir Lietuvoje pateko santykinai didel? gyventoj? dalis (Lenkijoje net vir? 10 proc. gyventoj?). Kilming?j? dalis atsirado d?l karo tarnybos. I? prad?i? kariauna tarnavo genties vadui, o v?liau i? jo kilusiam kunigaik??iui. Iki XIV a. pabaigos ? kar? dar buvo ?aukiami visi vyrai. Vytautas pertvark? kariuomen? ir padar? j? profesionalia, vien bajor? kariuomene. Tod?l jis padidino bajor? kari? skai?i? ? net i? prast?j? ?moni? rinko karui tinkamus vyrus ir dar? juos bajorais kariais, atleisdamas nuo ?kini? darb? ir prievoli?. Kario ?em? dirbo samdyti ?mon?s, vadinami veldamais .

Lenkijoje bajorai kaip luomas susiformavo XIV a. Pagal 1374  m. Ko?ic?s privilegij? Lenkijos bajorai atleisti nuo prievoli? valstybei, i?skyrus nedidel? duokl? nuo ?em?s, gavo i?imtines teises u?imti vaivad?, ka?telion?, teis?j?, pakamori? ir kitus postus.

Karo vadams ir valstyb?s pareig?nams buvo dalijami i?tisi valstyb?s dvarai. Atsirado dvar? kompleksai arba latifundijos. ?inomi ir pirm?j? latifundij? savinink? vardai ? Manvidas , Valimuntas , Mingaila , Go?tautas , K?sgaila , Astikas ir Radvila . Ta?iau pasibaigus vyri?kajai giminei latifundijos i? prad?i? atitekdavo kitoms ?eimoms.

Luomo ?vardijimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Luomo evoliucija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvoje kilming?j? luomas galutinai susiformavo XV a. Ilg? laik? bajor? luomas i?liko atviras, t. y. ? j? buvo galima patekti ne tik pagal kilm?, bet ir u? nuopelnus did?iajam kunigaik??iui. Tarnybini? bajor? vaidmuo did?jo ma??jant eilini? kunigaik??i?, vald?iusi? vien? ? dvi pilis, skai?iui, ypa? ?vitrigailos - ?ygimanto karo metu.

XV a. labai i?plito stambioji ?em?valda. Bajor? vir??n? prad?jo save vadinti ponais. Jie ?m? dalyvauti valstyb?s gyvenime. XV a. atsirado Pon? taryba , patarin?jusi karaliui. Bet kai XVI a. pabaigoje visi bajorai ?m? dalyvauti valstyb?s valdyme ir vadintis ponais, tai buv? ponai tapo didikais. Bajor? luomas susiskaid? ? j? sudar? didikai ( kunigaik??iai ), tarnybiniai bajorai, stamb?s bajorai, priklausom? ?moni? neturintys bajorai, plikbajoriai, kurie labai priklaus? nuo didik?. Bajorija susiformavusios Lietuvos valstyb?s pagrindu tapo Viduram?iais : bajor? ?mon?s mok?jo mokes?ius, stat? ir tais? pilis, vykd? pas?d?io prievol?.

I? prad?i? vyravo ?em?s valdymas iki gyvos galvos, v?liau formuojasi t?vonin? ?em?valda. Nor?dami didinti kariuomen?s skai?i? Didieji kunigaik??iai dalindavo beneficijas , nes nuo ?em?s priklaus? ir tarnyba. Lietuvos valstyb? iki XIV a. pabaigos vald? apie 2/3 vis? ?emi?, o 1569  m. jai liko tik 1/3, nes daug ?emi? buvo i?dalyta bajorams. Pagal 1528  m. Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s kariuomen?s sura?ym? etnin? Lietuva tur?jo 5730 raiteli?, o rus? ?em?s ? 5372 raitelius. Vienas raitelis buvo siun?iamas nuo 8 valstie?i? tarnyb?. Tarnyboje buvo 3-4 valstie?i? kiemai.

Didikai i? kit? bajor? (?l?ktos) i?siskyr? pagal tris po?ymius:

1. vald? stambias latifundijas keliuose pavietuose, lietuvi? ir baltarusi? ?em?se ir net Lenkijoje,
2. tur?jo gav? i? ?ventosios Romos imperijos kunigaik??io ir kt. titulus,
3. u??m? ministr?, dignitori? ir vyskup? pareigas, kartu ?gydami senatoriaus post?.

Lietuvos Did?iojoje Kunigaik?tyst?je, v?liau ir Respublikoje ?is luomas vienintelis tur?jo pilietines ir politines teises. Visi ?l?ktos atstovai teori?kai teisi?kai buvo lyg?s. Seim? nutarimai draud? save tituluoti grafais, kunigaik??iais, baronais ir t. t., taip pat buvo draud?iama naudotis kitose valstyb?se gautu titulu. I?imtis tur?ti kunigaik??io titul? buvo palikta tik Lietuvos Did?iosios Kunigaik?yst?s kunigaik??iams: Giedroycams, Sluckiams ir k.t., nes Liublino unijos sudarymo metu jie ?? titul? tur?jo. Taip pat i?imtis buvo palikta Lenkijos Karalyst?s ?l?ktai kuri unijos sudarymo metu prie savo vardo prira?? titul?. Draudimas naudotis titulais buvo pakartotas 1638, 1641, 1673, 1678 met? seimuose ^[11] .

?l?kt? gimin?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1567  m. kariuomen?s sura?ymo metu Lietuvoje jau buvo 3,5 mln. gyventoj?. Stamb?s ?emvald?iai ap?m? apie 40 % visos bajor? turimos ?em?s. Vien 41 pon? ?eima tur?jo 36,8 % vis? bajorams priklausom? valstie?i?. Smulk?s ?emvald?iai sudar? apie 80 % vis? bajor? ir tur?jo tik 53 % vis? bajor? valstie?i?. I? pa?i? stambiausi? ?emvald?i? min?tini K?sgailos , kurie 1528  m. karo atveju telk? 768 raitelius, Radvilos  ? 621, Go?tautai  ? 422, Astikai  ? 337 ir kt.

Lietuvi? ar surus?jusi? Gediminai?i? kilm?s pon? ?eim? buvo: K?sgailos , Radvilos , Go?tautai , Astikai , Keblai?iai , Pacai , ?emetos , Klo?kos , Ju?kevi?iai , Jundilai , Ve?gailos , Zavi?os , Narbutai , Siru?iai , Ju?kos , Zaberezinskiai , tarp j? Gediminai?iai  ? Al??ni?kiai , Rumbavi?iai , Olelkai?iai , Sangu?kos , Vi?nioveckiai , Mstislavskiai , tarp j? ir Vilniaus vyskupas Jonas.

21 ?eima buvo gud? (rus?n?) kilm?s: Hlebavi?iai , Korsakai , Zenovi?iai , Nemirovi?iai , Kostkevi?iai , Kuncevi?iai , Solohubai , Stretovi?iai , Mikitini?iai , Abramovi?iai , Lukomskiai , Nosilevskiai , Bogatinovi?iai , Chreptavi?iai , Sapiegos ir Iljini?iai , Chodkevi?iai , Palubinskiai , ?artoriskiai , Zaslavskiai ir Ostrogi?kiai .

Viena Lietuvos didik? ?eima buvo lenk? kilm?s ? Ki?kos .

Per 1568  m. sura?ym? vaizdas ma?ai pakito. I? lietuvi? didik? atsirado Naru?evi?iai ir Tolvai?os , i? gud? (senrusi?) ? Valavi?iai , Masalskiai , Ti?kevi?iai ir i? Chodkevi?i? kil? Pociejai , i? lenk? ? Laskiai . Lietuvi? kilm?s pon? latifundijos koncentravosi toje dabartin?s Baltarusijos dalyje, kur tuo metu gyveno lietuvi? etnosas ? Rod?nios , Lydos , A?menos , Gardino , Naugarduko , Volkovysko ir Bresto srityse.

Propaganda ir tikrov? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tarybin? (?skaitant ir tarybin? lietuvi?) ir tarpukario lietuvi? istoriografija vaizdavo bajorus kaip nuo?mius eksploatatorius, kurie visokeriopai eng? valstie?ius, l?bavo, buvo pasileid?, kuriems ner?p?jo tautiniai reikalai. Tikrov?je to nebuvo ? dauguma bajor? netur?jo baud?iaunink?, visoje Respublikoje daugiau nei pus? bajor? netur?jo ?em?s. Turintys ?em?s bajorai buvo i?imtis. 1670 m. 400000 ?l?ktos arba 57 % buvo be?emiai ^[12] .

Mazovijoje daugiau nei pus? ?em?s vald? smulki? ?kinink? savininkai taip vadinamoji szlachta zagrodowa  ? neturintys baud?iaunink?, kurie patys ?dirbdavo savo ?em?. 1571 m. duomenimis ?i baud?iaunink? neturinti ?l?kta vald? 32000 dvar? arba 51,5 % ariamosios ?em?s. ^[13] . Palenk?je 1775 m. duomenimis 5811 dvar? i? 6300, tai yra 92 % netur?jo baud?iaunink? ^[14] . ?emaitijoje kaip rodo 1667 m. gyventoj? sura?ymas (pagal trobas), i? 5486 ?emvald?i? 3940, arba 71,8 %, visai netur?jo baud?iaunink? ir gyveno akalicose . Tikr?j? dvarinink? tuomet ?emaitijoje buvo 1546, arba 28,2 %, bet i? j? 905 tur?jo tik po vien? valstie?i? ?eim?, o 468 ? nuo 2 iki 20 baud?iaunink? ?eim?. 120 dvarinink? vald? nuo 20 iki 50 baud?iaunink? ?eim? ir tik 53 dvarininkai tur?jo daugiau kaip 50 valstie?i? ?eim?. Po ?imto metu ? 1775 m. sura?ymu i? 5748 ?l?ktos ?eim? ?emaitijoje tik 1179, arba 20,8 %, buvo dvarininkai, o 4569 ?eimos, arba 79,5 %, visai netur?jo baud?iaunink? ^[15]

Dauguma Lietuvos ba?ny?i?, vienuolyn? yra pastatyta finansuojant bajorams.

Lietuvos bajor? privilegijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?dalin?s valstyb?s ?emes, didysis kunigaik?tis ir pats tapo priklausomas nuo vis daugiau teisi? ir privilegij? reikalavusi? stambi?j? bajor?. Jiems suteikiama administracin? ir teismo vald?ia j? valdose gyvenantiems ?mon?ms, vis daugiau teisi? suteikiama valstyb?s valdyme. Bajor? teisin? status? Lietuvoje nustat? keletas did?i?j? kunigaik??i? privilegij?:

• 1374  m. Lenkijos karalius Liudvikas An?u Ko?ic?s statutu atleido Lenkijos bajorus nuo mokes?io u? ?em?.
• 1387  m. privilegija i?leista kariams ir bajorams; suteik? teis? paveld?ti savo ?emes, taip pat numatoma skirti teis?jus ? pilis, sureguliuotas na?li? klausimas. Patvirtinta bajor? asmens laisv?. Kilmingieji ?gijo teis? valdyti u? tarnyb? suteiktas ?emes ir galb?t dal? kunigaik??io ?emi?. Nuo kit? prievoli? bajorai neatleid?iami ? jie tur?jo atlikti karin? tarnyb? su ?irgu, bud?ti pilyse, prisid?ti prie pili?, tilt? ir keli? statybos, taip pat atlikti pastovio prievol?.
• 1413  m. Horodl?s unija atnaujinta Lietuvos ir Lenkijos s?junga tarp Jogailos ir Vytauto , o kartu sukuriamas bendras bajor? Seimas , patvirtina galimyb? paveld?ti skirtas ?emes. ?alia t?vonij? ?teisinamos beneficijos (donationes), ta?iau teis? ? t?vonij? reikia ?rodyti ra?tu. Bajorams suteikiami herbai. Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tijos bajorai gavo tokias pat teises kokias tur?jo ir Lenkijos karalyst?s ?l?kta.
• 1432  m. Jogailos privilegija prakti?kai pakartoja ankstesni?sias. Karo tarnyba i?lieka pagrindinis elementas kaip ir su tuo susij?s ?em?s perleidimo ribojimas.
• 1434  m. gegu??s 6 d. ?ygimanto privilegija katalik? ir sta?iatiki? bajorams garantavo, kad bajorai nebus persekiojami be teismo, ?gyja teis? su nedideliais apribojimais disponuoti savo ?eme.
• 1447  m. Kazimiero privilegija numat? ba?nytini? viet? skyrim? tik lietuviams . Patvirtinama disponavimo turtu teis?, j? gal?jo paveld?ti vaikai, o vaik? nesant ? ?mona, kol i?tek?s u? kito vyro. Bajor? veldamai atleid?iami nuo prievoli? did?iajam kunigaik??iui, i?skyrus tuos, kuriems ?em? suteikta paties Kazimiero . Prievol?s valstybei i?liko, pasi?adama svetim?ali? neskirti Lietuvos pareig?nais. Teismo teis?, valstie?i? atleidimas nuo prievoli? kunigaik??iui ir garantija d?l pab?gusi? valstie?i? gr??inimo sudar? juridines s?lygas baud?iavai . ?ia privilegija galutinai nutrauktas ry?ys tarp did?iojo kunigaik??io ir valstie?i?.
• 1492  m. Aleksandro privilegija atnaujina 1447 m. privilegij? bei prideda papildom? nuostat?. Svarbiausia i? j? ? apribojama did?iojo kunigaik??io vald?ia u?sienio politikos srityje, didysis kunigaik?tis tampa priklausomu nuo Pon? tarybos . Be Tarybos pritarimo niekas negal?jo b?ti pa?alintas i? u?imamo posto ar kitaip persekiojamas kaltinant nelojalumu. Nustatyta, kad auk?ti valstyb?s ir ba?ny?ios postai negali b?ti parduodami. ?emesnieji valstybiniai postai skirstomi dalyvaujant Vilniaus, Trak? ir kitiems vaivadoms. Tuo b?du didysis kunigaik?tis prarado galimyb? ?aisti ?emesniaisiais bajorijos sluoksniais prie? didikus, savo nuo?i?ra skirstyti valstybinius postus ir gauti pajamas i? tarnyb? pardavin?jimo. Tuo pa?iu u?tikrinta, kad post? negal?s gauti miestie?iai. ?i privilegija fakti?kai skiriama didikams, joje neminimas karin? tarnyb? atliekantis, da?nai valstieti?kai gyvenantis ?emesnysis bajor? sluoksnis. Dvarus gali pirkti tik artimi giminai?iai.
• 1505  m. Radomo seime ?l?kta patvirtino Nihil Novi akt?, kurio buvo u?drausta reguliuoti ?l?ktos pad?t?, be pa?ios ?l?ktos pritarimo.
• 1506  m. ?ygimanto I privilegijos papildomai ?tvirtino Pon? Tarybos vaidmen? valstyb?s valdyme. Apribojama pri?mimo ? bajorus teis? .
• 1545  m. Nieszawos seimelyje ?ygimanto I pasi?ad?jo netelkti armijos ir nedidinti mokes?i? nepasitar?s su Lenkijos bajorija.
• 1557  m. baland?io 1 d. ?ygimantui Augustui paskelbus Valak? reform? ?vyko lemiamas pos?kis, ?tvirtinant bajor? ?em?vald? ? valstie?iai prarado ?em?s nuosavyb? ir asmens teises. Bajoras savo valdoje dominijoje tapo vie?pats. Be jo ?inios niekas (taip pat ir valstyb? ) negal?jo rinkti mokes?i?, administruoti ir teisti jo valstie?i?.
• 1566  m. antrame Lietuvos statute ?teisintas kunigaik??i? luomo panaikinimas. Visi kilmingieji tampa lyg?s.
• 1569  m. liepos 1 d. Liublino Seime pasira?ytas galutinis susitarimas, atnaujinantis Lietuvos ir Lenkijos unij? (Liublino unija), ta?iau Lenkijos Karalius atsisak? Lietuvos sosto paveld?jimo teis?s, bajorams sudaryta galimyb? rinkti bendr? abiej? valstybi? valdov?.
• 1588  m. priimtas III Lietuvos Statutas dar labiau i?pl?t? bajor? teises ? ?statymus leisti gal?jo tik Abiej? Taut? Respublikos Seimas . ?statymai tur?jo b?ti priimami sutarus visiems trims ?luomams“, kuriais buvo laikomi Karalius, Senatas ir paviet? seimeli? atstovai Seime. Statutas galutinai padalijo visuomen? ? ?l?ktos ir prast?j? ?moni? ? miestie?i? ir valstie?i? luomus. Jis garantavo kilmingiesiems trigub? imunitet? ? mokestin?, teisin? ir administracin?. ?ito nebuvo n? viename Europos teisyne ir kas galiausiai l?m? ^{[reikalingas ?altinis]} LDK kaip Valstyb?s ?lugim?. Bajoro t?vonija tapo jo dominija.

Daugel? teisi? bajorai i?laik? ir po Tre?iojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo , kai Lietuvos Did?ioji kunigaik?tyst? atiteko Rusijos imperijai .

Luomo naikinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?l?ktos luomas buvo prad?tas persekioti Rusijos imperijos laikais. XIX am?iaus prad?ioje buvo planuota smulki?j? ?l?kt? i?keldinti ? neseniai Rusijos imperijos nukariautas Juodosios ir Azovo j?r? pakran?i? ?emes, nes Rusijos carai ?i?r?jo ? be?em? ir smulki?j? ?l?kt? kaip ? pa?i? pavojingiausi? visuomen?s grup?. ?iuos planus sutrukd? prasid?j? karai su Napoleono Pranc?zija. 1918 m. susik?rusi nepriklausoma Lietuvos Respublika ekonomi?kai su?lugd? ?l?kt? luom? ^[16] . ?vykdyta ?em?s reforma at?m? i? bajor? palikdama tik 80 ha ?em?s, nors t? ?em? buvo gav? dar i? Lietuvos Did?i?j? kunigaik??i?. Toks plotas buvo nebepakankamas i?laikyti didelius dvarus. Po 1940 m. sovietin?s okupacijos ?l?kta, kaip klasinis prie?as buvo prad?ti naikinti fizi?kai.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Bajoro herbas

Pastabos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]