Krymo karas
Priklauso: Osman? imperijos karai Europoje
Francio Robudo panoraminis paveikslas Sevastopolio apsiaustis (1904 m.).
Data 1854 ? 1856  m. Vieta Krymo pusiasalis , Balkanai , Juodoji j?ra , Baltijos j?ra , Ramusis vandenynas Rezultatas S?jungos pergal?, pasira?yta Pary?iaus sutartis
Konflikto ?alys
Did?iosios Britanijos imperija Pranc?zijos imperija Osman? imperija Sardinija	Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Napoleonas III Viktorija Viktoras Emanuelis II	Nikolajus I Aleksandras II
Paj?gos
300000 turk? 400 000 pranc?z? 250 000 brit? 18 000 sardinie?i?	700 000 [1] rus? 4000 bulgar?
Nuostoliai
374 600 ?uvo i? viso [2] Pranc?z? : 100 000 [2] i? j? 10 240 nu?udyti m??iuose; 20 000 mir? nuo su?eidim?; 70 000 ? nuo lig? Brit? : 2755 nu?udyti m??iuose; 2019 mir? nuo su?eidim?; 16 323 ? nuo lig? Sardinie?i? : 36 nukent?jo Ital? : 2050 mir? d?l vis? i?vardyt? prie?as?i? [3] Turk? : 250 000 buvo su?eista 200 000; [4] i? viso ?uvo 50 000 [5]	522 000 [6] [7] buvo nu?udyti, su?eisti ir mir? nuo lig?, [8] i? kuri? ?uvo nuo 60 000 [9] iki 110 000 [3] [10] Kiti nuostoliai: 143 000 mir? ir 81 000 buvo su?eisti, i? kuri? 25 000 ?uvo m??iuose; 16 000 mir? nuo su?eidim?; 89 000 mir? nuo lig? [11] [12]

Krymo karas truko nuo 1853  m. spalio iki 1856  m. vasario m?nesio, kur viena i? kariaujan?i? pusi? buvo Rusijos imperija, o kita ? Jungtin?s Karalyst?s , Pranc?zijos , Osman? imperijos ir Sardinijos karalyst?s s?junga. 1855 m. ? kar? prie? Rusij? ?sijung? ir ?vedijos-Norvegijos karalyst? .

Konfliktas daugiausia vyko Kryme ir Juodojoje j?roje .

Karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karo prad?ia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Konflikt? i?provokavo XIX a. 6-ame de?imtmetyje kil?s gin?as religiniais klausimais. Pagal XVIII a. sudarytas sutartis Pranc?zija buvo katalikyb?s , o Rusijos imperija  ? sta?iatikyb?s gyn?ja Osman? imperijoje. Tuo tarpu katalik? ir sta?iatiki? vienuoliai kelet? met? gin?ijosi d?l keli? ba?ny?i? Palestinoje priklausomyb?s. XIX a. 6-ojo de?imtme?io prad?ioje abi ?alys pateik? sultonui reikalavimus, kuri? vienu metu nebuvo ?manoma ?gyvendinti. 1853  m. sultonas nusprend? pranc?z? naudai, nepaisydamas vietos sta?iatiki? vienuoli? protest?.

Rusijos caras Nikolajus I su speciali?ja misija ? Port? pasiunt? diplomat? graf? Men?ikov? . Pagal ankstesnes sutartis sultonas pasi?ad?jo ?ginti krik??ioni? ba?ny?i? ir jos ?ventyklas“, ta?iau Men?ikovas band? i?sider?ti nauj? sutart?, pagal kuri? Rusija gal?t? ?siki?ti, jei manyt?, kad sultono globa yra nepakankama.

Tuo pa?iu metu brit? vyriausyb? atsiunt? lord? Stratford?, kuris su?inojo apie Men?ikovo pastangas. Diplomatin?mis priemon?mis Lordas Stratfordas ?tikino sulton? atmesti si?lom? sutart?, kuri gr?s? nepriklausomyb?s praradimu. Netrukus po ?lugusios Men?ikovo misijos, caro armija ??eng? ? Moldov? ir Valakij? (Osman? imperijos kunigaik?tystes, kuriose Rusijai buvo pripa??stamos sta?iatiki? globos teis?s), pasinaudojusi tuo pretekstu, kad sultonas nesugeb?jo i?spr?sti gin?? d?l ba?ny?i? ?ventojoje ?em?je. Nikolajus tik?josi, kad Europos did?iosios valstyb?s labai neprie?taraus d?l keli? kaimynini? Osman? imperijos provincij? aneksijos , ypa? atsi?velgiant ? Rusijos vaidmen? mal?inant 1848  m. revoliucijas.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Krymo karas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

?is straipsnis apie kar? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.