Katalonija

Keisti nuorodas
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Katalonija
Catalunya / Catalonha / Cataluna
Katalonijos vėliava Katalonijos herbas
( I?samiau )
Administracinis centras Barselona
Provincij? skai?ius 4
Komark? skai?ius 42
Savivaldybi? skai?ius 948
Oficialios kalbos katalon? , ispan? ir oksitan?
?k?rimo data 1932 / 1979
Prezidentas Pere Aragones
Gyventoj? (2021) 7 763 362 [1]
Plotas 32 114 km²
Tankumas (2021) 242 ?m./km²
ISO 3166-2 CT
Interneto kodas .cat
Tel. kodas +34 93 (Barselona)

+34 97- (likusi Katalonija)

Tinklalapis [2]
Vikiteka Katalonija Vikiteka

Katalonija ( kat. Catalunya , oks. Catalonha , isp. Cataluna ) ? autonominis regionas ir istorin? sritis Ispanijos ?iaur?s rytuose. Sostin? ? Barselona . 2017  m. spalio 27 d. Katalonijos parlamentas, remdamasis referendumo rezultatais, nubalsavo d?l Katalonijos nepriklausomyb?s paskelbimo. [2]

Katalonijos autonominis regionas ( kat. Comunitat Autonoma de Catalunya , isp. Comunidad Autonoma de Cataluna , oks. Comunitat Autonoma de Catalonha ) suformuotas 1979 m. gruod?io 18 d. [3] 2006 m. regiono autonomija buvo i?pl?sta. Autonominis regionas apima Barselonos , ?ironos , Leridos ir Taragonos provincijas . Oficialios kalbos ? katalon?, ispan? ir oksitan? (Val d’Arano sl?nyje).

Du tre?daliai Katalonijos gyventoj? gyvena Barselonos metropolin?je teritorijoje. Katalonija yra labai urbanizuota ir industrializuota, nuo XIX a. ji yra ekonomi?kai svarbiausia Ispanijos dalis, ?ia sukuriama 18,8 % Ispanijos BVP. Pagal BVP vienam gyventojui Katalonij? lenkia tik Bask? ?alis , Madridas ir Navara . Ji turi i? dalies autonomin? regiono vyriausyb? ir savo kalb? ? katalon?. Regionas turi turting? kult?rin? paveld?.

Istorin? Katalonijos srit? sudaro dabartinis Katalonijos autonominis regionas ir Ryt? Pir?n? departamentas Pranc?zijoje. Be to, katalonai istorine Katalonijos dalimi laiko ir ?alia esan?ius Pranc?zijos rajonus, t. y. ?iaur?s Katalonij? ( kat. Catalunya del Nord , pranc. Catalogne Nord ). Radikal?s katalon? politikai Katalonijos termino taikym? ple?ia ir apima vadinam?sias ? katalon? ?emes “, t. y. Vidur?emio j?ros teritorijas, kurios viduram?iais buvo Aragono karalyst?s ?takos sferoje ir kuri? gyventojai bent i? dalies kalba katalon? kalba.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Katalonijos geografija .
Pir?n? kra?tovaizd?iai
Kosta Bravos krantai

Katalonija yra Pir?n? pusiasalio ?iaur?s rytuose, Vidur?emio j?ros pakrant?je. ?iaur?je gamtin? Katalonijos sien? su Pranc?zija ir Andora sudaro Pir?n? kalnai , pietuose ribojasi su Valensijos regionu , o pietvakariuose ? su Aragonu . Katalonijai priklauso ir Pranc?zijos teritorijos supamas eksklavas Ljivija .

?iaurin? ir ?iaur?s vakarin? Katalonijos dal? u?ima Pir?n? kalnai su priekaln?mis; juose yra auk??iausia kra?to vieta ? Estatso kalnas ( Pica d’Estats , 3147 m). Vakarin? ir vidurin? dal? u?ima Vidurio Katalonijos dubuma , kuri? nuo vandenyno skiria Katalonijos pakrant?s kalnag?bris (auk?tis iki 1707 m, Montsenio masyvas). Pa?ioje vandenyno pakrant?je, i?rai?ytoje ?lank?, plyti ?emuma. ? ?iaur? nuo Barselonos driekiasi papl?dimi? juosta ? Kosta Brava . ?iaur?je ry?kiai ? vandenyn? i?si?ov?s Kreuso ky?ulys .

Beveik visa Katalonija patenka ? Vidur?emio j?ros basein?. Svarbiausia up? yra Ebras (su intaku Segre ), kitos didesn?s up?s ? Teras , Ljobregatas , Muga , Fluvija , Senija . Labai nedidel? kra?to dalis ( Arano sl?nis Pir?nuose) patenka ? Atlanto vandenyno ( Garonos basein?). Ebras ties savo ?iotimis suklost?s delt?. Nedideli? e?er? yra Pir?nuose (did?iausias ? Banjoleso e?eras, 1,12 km²).

Katalonijos klimatas subtropinis, Vidur?emio j?ros pob?d?io, j?rinis, nors Pir?nams b?dingas ?emyninis klimatas. Vasaros prie j?ros kar?tos, sausos, gaivinamos briz?; laikosi 26?31 °C temperat?ra. Vidin?se lygumose vasaros kar?tesn?s, oras kartais ??yla iki 35?40 °C, bet naktys v?sios. Pir?nuose vasar? da?nos audros. Pavasar? ir ruden? visoje Katalonijoje b?dingi lietingi orai. ?iem? paj?ryje temperat?ra laikosi apie 10 °C, o vidiniuose rajonuose bei kalnuose da?nai pasninga, krenta lijundra .

B?dingi Vidur?emio j?ros subtropik? kra?tovaizd?iai ? kserofitiniai kr?mynai, girait?s; kalnuose ir j? pa?lait?se ? pla?ialapi? ir spygliuo?i? med?i? mi?kai. Daug kra?tovaizd?i? sukult?rinta. Pir?nuose ?steigtas Aigvestortes i Estani de Sant Maurisio nacionalinis parkas .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Katalonijos istorija .
Tarako gynybini? sien? liku?iai

Katalonijos pavadinimo etimologija n?ra iki galo ai?ki. Pagal kai kurias versijas j? galima kildinti i? senov?s gen?i? got? ir alan? (Got-Alanija), kurios ?ia buvo apsigyvenusios Did?iojo taut? kraustymosi metu. Pagal kit? versij? Katalonijos pavadinimas kil?s nuo pranc?z? riterio Otger Cathalon, kuris kov?si su arabais ir at?m? dal? j? anks?iau u?imtos teritorijos. Dar sp?jama, kad ?odis gal?j?s kilti i? arab. ??????  = qatt?l?n , rei?kian?io ??udikai“ ? tokiu vardu maurai vadindav? ? Andal?zij? u?klysdavusius pl??ikautojus i? ?iaurini? krik??ioni?k? ?emi?.

Katalonija buvo apgyvendinta nuo paleolito. Pirmieji ra?ytiniuose ?altiniuose minimi Katalonijos gyventojai buvo iberai , kurie ?ia at?jo i? ?iaur?s Afrikos ir apsigyveno pakrant?je, dabartini? Barselonos ir Mataro rajone.

Apie 600 m. pr. m. e. Katalonijos pakrant?je pasirod? graikai, kurie ?ia ?k?r? savo gyvenviet? Emporion? , dabartin? Empurjes?.

III a. pr. m .e. ? Katalonij? ?siskverb? kartaginie?iai . Per Pirm?j? P?n? kar? kartagienie?iai susid?r? su ? ?iaur?s ryt? Ispanij? 217 m. pr. m. e. ?siver?usiais rom?nais . Pagal 197 m. pr. m. e. taikos sutart? kartaginie?iai buvo priversti atsisakyti savo Ispanijos vald?. Rom?nai ?k?r? Artimosios Ispanijos provincij? su administraciniu centru Tarake (Taragona). Valdant rom?nams provincija klest?jo, ypa? augo Taragona ir Barselona (tuo metu vadinta Augusta Favencija Paterna Barcino).

414 m. ?iaur?s Ispanij? u?kariavo vestgotai ir alanai , kurie 476 m. u??m? ir Barselon?, kuri tapo j? valstyb?s Gotalonijos sostine.

711 m. ? Ispanij? i? ?iaur?s Afrikos ?siver?? maurai , kurie 712 m. u??m? ir Katalonij?. 795 m. Karolingai i?st?m? maurus i? Katalonijos. [4] Karalius Vilfridas apjung? frank? pasienio sritis su ?em?mis Ispanijoje ? Ispanijos mark?, padalint? ? 9 grafystes. Galingiausia j? buvo Barselonos grafyst?. 985 m., per paskutin? u?kariaujam?j? kar?, Al-Mansuro vadovaujami maurai pasiek? Barselon?. 988 m. pusiau sugriautas miestas be frank? pagalbos i?sivadavo. Tuometis grafas Borelis II, nors nominaliai ir buvo pavaldus Karoling? imperijai, fakti?kai elg?si kaip nepriklausomas valdovas. [5] 1112 ir 1114 m. Almoravidai i? savo baz?s Ebro sl?nyje nusiaub? Katalonij? ir pasiek? Pir?n? priekalnes. [6]

1137 m. po Barselonos graf? ir Aragono karali? dinastij? paveld?toj? vedyb? Barselonos grafyst? tapo Aragono karalyst?s dalimi, o katalon? kalba ? oficialia karalyst?s kalba. XIII?XIV am?iuose Barselona tapo vienu did?iausi? Vidur?emio j?ros pakran?i? miestu, kuriame vyst?si amatai ir prekyba. ?iuo laikotarpiu susiformavo terminas ?paisos catalans“, rei?kiantis ?katalon? ?em?s“, apimantis visas katalon? kult?ros ?takos teritorijas. XIV a. kilo nuolatiniai karai tarp Katalonijos ir Kastilijos, bei ?ios s?junginink?s Maljorkos karalyst?s. Konflikto kulminacija ?vyko 1359  m., kai po trij? dien? trukm?s j?ros m??io katalon? laivynas sutriu?kino Kastilijos laivyn? prie Barselonos pakrant?s. XV a. katalonai u?kariavo Sicilij?, Sardinij?, centrin? Graikijos dal?. XV a. pabaigoje susituokus karali?k?j? dinastij? atstovams Aragono ir Kastilijos karalyst?s susijung? ? vien? teritorin? vienet?. Prad?ioje abi karalyst?s i?laik? savo atskiras institucijas, teismus ir ?statymus. Katalonija, remiantis karaliaus patvirtintais statutais, tur?jo stipri? autonomij?.

XVII a. susikirtus Katalonijos ir Leono-Kastilijos interesams kilo pirmieji separatistiniai jud?jimai. [4] 1640 m. Katalonijos valstie?iams u?puolus mokes?i? rink?jus ir kareivius miestuose prasid?jo Segadoro sukilimas . Suilimas buvo numal?intas tik 1652 m., kai Barselona pasidav? Filipo IV kariuomenei. [7] Pagal 1659 m. Pir?n? sutart? , kuria u?baigtas Pranc?zijos-Kastilijos karas, Kastilija sutiko perleisti Pranc?zijai ?iaurines Katalonijos teritorijas, kurios buvo ?jungtos ? Rusiljon? .

Ispanijos ?p?dinyst?s karo metu Aragonas kovojo prie? Filip? V , kuriam laim?jus, Katalonijos institucijos buvo panaikintos ir vietoje j? ?vestos Kastilijos institucijos, o ispan? kalba tapo vie??ja kalba Katalonijoje. Nuo to laiko katalonai nuolat kovojo d?l savo teisi? ir laisvi? atstatymo.

1888 ? 1929  m. kylanti gerov?, demonstruota tarptautin?se parodose 1888 ir 1929 m. ??ieb? Katalonijos renesans?. Buvo statomi modern?s r?mai, o nacionalin? bur?uazija ?kv?p? Katalonijos kult?ros, ypa? literat?ros, teatro ir meno atgimim?.

1917  m. spalio 13 d. Katalonijoje prasid?jo nepriklausomyb?s ?alinink? sukilimas.

1930  m. rugpj??io 17 d. Ispanijos respublikonai pasira?? susitarim? su Katalonija, pagal kuri? ?iai provincijai pa?ad?ta autonomija i?kart po Ispanijos paskelbimo respublika. Ispanijos pilietinio karo metu Katalonijos nacionalistai r?m? respublikonus. 1936  m. karo prad?ioje Barselonos darbininkai ir kari?kiai paj?g? atremti Franko kariuomen? ir perversm? nuslopino. Tik 1939  m. miest? u??m? Franko kariuomen?, kilo represij? banga, mokyklose u?drausta katalon? kalba, ?alis buvo centralizuota.

Franko mirtis 1975  m. atv?r? keli? demokratijai. V?l buvo leista vartoti katalon? kalb?. 1977 m. daugiau nei milijonas katalon? pra?ygiavo Barselonos ir kit? did?i?j? miest? gatv?mis reikalaudami autonomijos. [5] Regionin? autonomija Katalonijai suteikta Ispanijoje pri?mus nauj? demokratin? Konstitucij? 1978  m. Pirmoji Katalonijos vyriausyb? buvo i?rinkta 1980  m.

  • 2007  m. ?vyko visuotinis referendumas, kuriame katalonai balsavo u? juridin?s reik?m?s suteikim? savo tautiniam statusui.
  • 2010  m. Ispanijos Karalyst?s konstitucinis teismas blokavo referendumo rezultatus. Barselonoje vyko milijonin?s demonstracijos u? savo tauti?kumo pripa?inim?.
  • 2017  m. spalio 1 d. vyko referendumas d?l Katalonijos nepriklausomyb?s, kur? Ispanijos centrin? vyriausyb? ir teismai pripa?ino prie?taraujan?iu konstitucijai. [8] Nacionalin? Ispanijos policija panaudojo j?g?, bandydama patekti ? balsavimo pastatus, buvo su?eista daugiau negu 700 ?moni?. [9]
  • 2017 m. spalio 10 d. Katalonijos prezidentas ir kiti vietos politikai pasira?? ir i?kart suspendavo Katalonijos nepriklausomyb?s deklaracij? remdamiesi 2017  m. spalio 1 d. referendumo rezultatais, kuriame, pasak jo reng?j?, dalyvavo 43 % Katalonijos rink?j? ir 90 % balsavo u? nepriklausomyb?s paskelbim?. [10]
  • 2017 m. spalio 27 d. Katalonijos parlamentas 70 bals? ?u?“, 10 ?prie?“ ir 2 susilaikius balsavo u? nepriklausomyb?s deklaracijos paskelbim?; opoziciniai politikai i??jo i? sal?s. I?kart po to Ispanijos vyriausyb? pasinaudojo Ispanijos konstitucijos 155 strp. ir ?ved? tiesiogin? Katalonijos regiono valdym?: buvo nu?alinta Katalonijos vyriausyb?, paleistas parlamentas bei nu?alintas vyriausiasis autonomin?s policijos vir?ininkas. Numatyti nauji Katalonijos regiono parlamento rinkimai gruod?io 21 d. [11]

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Katalonij? sudaro 4 provincijos:

Toliau provincijos skirstosi ? savivaldybes, kuri? i? viso yra 948. Savivaldyb?s savo ruo?tu grupuojasi ? komarkas (nepriklausomai nuo savo provincijos) ? j? Katalonijoje yra 41.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2016 m. Katalonijoje gyveno 7,44 mln. gyventoj?. Tankiausiai gyvenama Vidur?emio j?ros pakrant?, ypa? Barselona ir apylink?s, re?iausiai ? Pir?nai. XX a. antroje pus?je ? kra?t? d?l geresni? pragyvenimo s?lyg? atsik?l? daug gyventoj? i? kit? Ispanijos kra?t? ? Estremaduros, Andal?zijos, Mursijos.

Pagrindin?s vyraujan?ios tautos ? katalonai ir ispanai . Taip pat yra pranc?z? , oksitan?, atvyk?li? i? ?vairi? Europos ir pasaulio kra?t? (ypa? Barselonoje).

Ispani?kai kalban?i?j? Katalonijoje yra ?iek tiek daugiau (46 %) nei kataloni?kai (37 %). Arano sl?nyje Pir?nuose taip pat vartojama oksitan? kalbos tarm? ( aranie?i? tarm? ). ?i? tarpin? tarp pranc?z? ir katalon? kalb? vartoja 22 % Arano sl?nio gyventoj?. Ispani?kai ?nekama daugiausia didmies?iuose, Taragonoje, o kaimi?kose vietov?se, ma?uose miesteliuose vyrauja katalon? kalba . Iki 1946 m. katalon? kalbos vartojimas buvo ribojamas, ta?iau nuo XX a. pab. ?i kalba vis pla?iau ?sigali regione.

Chironos miestas

Tradici?kai Katalonijoje vyravo Romos katalik? ba?ny?ia , ta?iau jos nari? skai?ius d?l plintan?io nereligingumo ?enkliai suma??j?s (52 %). D?l didelio imigrant? skai?iaus net 7 % Katalonijos gyventoj? yra musulmonai . Taip pat yra kit? krik??ioni?k? at?ak? atstov? (protestantai ? 2,5 %, sta?iatikiai ? 1,2 %), budist? (1,3 %) ir kit? religij? i?pa?in?j? (2,5 %).

Did?iausi miestai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Barselona 1 621 537
  2. Ljobregato l'Hospitaletas 257 038
  3. Badalona 219 547
  4. Terasa 210 941
  5. Sabadelis 206 493
  6. Taragona 140 323
  7. Lerida 135 919
  8. Mataro 121 722
  9. Reusas 107 118
  10. Cherona 96 188

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ SPAIN: Administrative Division , citypopulation.de
  2. ↑ [1]
  3. ↑ Catalonia. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
  4. ↑ 4,0 4,1 Catalonia . In: Encyclopedia Britannica Concise. London, 2006. P.362
  5. ↑ 5,0 5,1 Catalonia (Principat) . In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945, an encyclopedia. Vol. 1. London, 2001. P. 1420.
  6. ↑ Almoravids . In: Alan V. Murray (ed.) The Crusades. An encyclopeadia. Vol. I. Oxford, 2006. P. 55
  7. ↑ Catalonia, Revolt of (1640) . In: Cathal J. Nolan The Age of Wars and Religions, 1000?1650. An encyclopeadia of global warfare and civilization. Vol.1. London, 2006. P.212
  8. ↑ ?Catalan referendum, explained: What's behind the push to break from Spain?“ . CNN . 2017-10-01 . Nuoroda tikrinta 2017-10-01 .
  9. ↑ ?Katalonijos lyderis po Ispanij? sukr?tusi? susir?mim?: ?iandien u?sitarnavome teis? ? nepriklausomyb?“ . delfi.lt . Delfi . BNS, ELTA. 2017-10-01 . Nuoroda tikrinta 2024-03-12 .
  10. ↑ Catalonia independence declaration signed and suspended . BBC News, 2017 10 10
  11. ↑ Spain Dismisses Catalonia Government After Region Declares Independence . The New York Times, OCT. 27, 2017
?   ?   A   ?   R
Ispanijos autonominiai regionai
Autonominiai regionai Flag of Spain
Autonominiai miestai
?   ?   A   ?   R
Pasaulin? valstybingumo siekian?i? taut? organizacija
Dabartiniai nariai
Buv? nariai

Albanijos graikai   · Alto Balsas Nahuai   · Amazighai   · Arm?nija   · Australijos aborigenai   · Ba?kortostanas   · Batvai   · Bugenvilis   · Bafalo up?s dene   · Cim?ai   · Birma   · Buriatija   · ?amerija   · ?erkesija   · ?inai   · ?iuva?ija   · Chalistanas   · Degarai-kalnie?iai   · Estija   · Gaga?zija   · Gruzija   · I?kerijos ?e??n? respublika   · Ingu?ija   · Ingrija   · Irako Kurdistanas   · Irako turkm?nai   · Kabinda   · Kalahui Hawaii   · Karenai   · Komija   · Kordiljer? tautos   · Kosovas   · Kumykai   · Lakotai   · Latvija   · Masajai   · Maohi   · Mapu?iai   · Mariai   · Monai   · Morai   · Nu?alkai   · Palau   · Piet? Arabija   · Piet? Kamer?nas   · Ryt? Timoras   · Rumunijos vengrai   · Rusinai   · Sacha   · Sand?akas   · Skonelandas   · ?anai   · ?iaur?s Makedonijos albanai   · Taly?ai   · Tatarstanas   · Triestas   · Tuva   · Udmurtija   · Vhavenda   · Vakar? Papua   · Zanzibaras
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Katalonija&oldid=7220327 "