Baltijos valstyb?s

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Baltijos ?alys )
Baltijos valstyb?s
latv. Baltijas valstis
est. Balti riigid
Plotas 175 228 km²
Gyventoj? 6 000 000 (2021)
Valstyb?s Estijos vėliava  Estija
Latvijos vėliava  Latvija
Lietuvos vėliava  Lietuva
Laiko juostos UTC+2 ( EET )
UTC+3 ( EEST )

Baltijos valstyb?s [1]  ? Lietuva , Latvija ir Estija .

Kaip atskiri politiniai vienetai susik?r? 1918  m. 1940  m. aneksuotos TSRS . Nepriklausomyb? atk?r? 1990 ? 1991 m.

D?l unikalios geografin?s pad?ties Baltijos ?alys priskiriamos Ryt? , Vidurio arba ?iaur?s Europai . Pagal oficial? Jungtini? Taut? Organizacijos skirstym? Baltijos ?alys ? ?iaur?s Europos dalis. Istori?kai Baltijos valstybi? samprata irgi kito ? po Pirmojo pasaulinio karo ?is pavadinimas buvo taikomas Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai . [2] [3] TSRS okupacijos metais vartota pana?i s?voka Pabaltijys , pagal kuri? prie Lietuvos, Latvijos bei Estijos priskirta ir Kaliningrado sritis .

Ekonomikos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Baltijos tigrai .

Baltijos ?ali? ekonomika 2000 ? 2006  m. augo spar?iausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP i?augo 11,2 %, Latvijos ? 11,9 %, Lietuvos ? 7,5 %. Visose trijose ?alyse 2006 m. vasar? nedarbo lygis nukrito ?emiau Europos S?jungos vidurkio.

Demografin? pad?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Atk?rus nepriklausomyb?, Baltijos ?alyse kilo ekonomini? problem?. Smuko demografiniai rodikliai, suma??jo gimstamumas , padid?jo mirtingumas . Gyventoj? prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos ?ali? ekonomika kyla, ger?ja ?moni? gyvenimo lygis, ta?iau gimstamumas i?lieka labai ma?as. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventoj? skai?ius Lietuvoje suma??s ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje ? tre?daliu.

Energetika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Baltijos ?alys neturi dideli? naftos , gamtini? duj? ar akmens angli? telkini?. Taigi did?i?j? i?tekli? dal? ?sive?a i? kit? valstybi?. D?l ypatingos geografin?s pad?ties daugiausia ?aliav? ?ios ?alys importuoja i? Rusijos . 1964  m. Latvijoje ma?ame Adz?s miestelyje, netoli Gudeniek? kaimo, i?gauta nafta. V?liau naftos paie?ka buvo t?siama Baltijos j?ros ?elfe, kur atrasta keletas perspektyvi? naftos gavimo vietovi?. TSRS laikais i?gr??ti 93 tyrimo gr??iniai. Naftos gr??iniai nebuvo eksploatuojami, nes i? Rusijos atsigabenti naft? atsi?jo pigiau. Didesnio d?mesio naftos gr??iniai sulauk? Latvijai atgavus nepriklausomyb? 1991 metais. Buvo kil?s net diplomatinio pob?d?io ?karas” su Lietuva d?l naftos atsarg? Baltijos j?roje. Pagal ?vairius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijon? bareli?.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos , Latvija ? gerokai ma?iau. Estijoje didel? reik?m? turi vietin?s naudingosios i?kasenos ? skal?nai , kuri? gavyb? ir naudojim? Estija rengiasi didinti. [4]

Iki 2009  m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atomin? elektrin? . Sustabd?ius elektrin?s veikl?, energij? gamina ?ilumin?s , vandens , v?jo ir saul?s j?gain?s.

Did?i?j? Latvijos elektros energijos dal? gamina Dauguvos up?je ?rengtos galingos vandens j?gain?s. Likusi? dal? ?alis importuoja i? Lietuvos ir kit? valstybi?.

2007  m. prad?tas tarpvalstybinis Baltijos ?ali? elektros tinkl? sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti ?ali? elektros tinklus nuo BRELL ?iedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu . 2019  m. bir?elio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darb? kalendori?, kaip Baltijos ?ali? elektros tinklus atjungti nuo posovietin?s sistemos ir sinchronizuoti su Vakar? Europa.

Valstybi? statistika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

    ?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .
Estija Latvija Lietuva I? viso
Herbas Estija Latvija Lietuva N/A
V?liava Estija Latvija Lietuva N/A
Sostin? Talinas Ryga Vilnius N/A
Nepriklausomyb? N/A
Politin? sistema Parlamentin? respublika Parlamentin? respublika Pusiau prezidentin? respublika N/A
Parlamentas Riigikogu Saeima Seimas N/A
Prezidentas Alar Karis Egils Levits Gitanas Naus?da N/A
Gyventoj? (2021) 1 328 000 [5] 1 893 000 [6] 2 810 000 [7] ~6 031 000
Plotas 45 339 km 2 64 589 km 2 65 300 km 2 175 228 km 2
Tankumas 30,9 ?m./km 2 29 ?m./km 2 43 ?m./km 2 34 ?m./km 2
Vandens (%) 4,56 % 1,5 % 1,35 % 2,47 %
BVP (nominalus) (2021) [8] 30,660 mlrd. € 32,917 mlrd. € 55,326 mlrd. € 118,902 mlrd. €
BVP (nominalus) 1 gyv. (2021) [8] 23 060 € 17 480 € 19 740 € ~19 715 €
Karinis biud?etas (2022) 748 mln. € [9] 758 mln. € [10] 1,2 mlrd. € [11] 2,7 mlrd. €
Gini indeksas (2019) [12] 30.5 35.2 35.4 N/A
?SRI (2019) [13] 0.882 ( Labai auk?tas ) 0.854 ( Labai auk?tas ) 0.869 ( Labai auk?tas ) N/A
Interneto kodas .ee .lv .lt N/A
Telefono kodas +372 +371 +370 N/A

Miest? statistika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis s?ra?as ? Baltijos valstybi? did?iausi miestai

Vieta Miestas ?alis Miesto gyventoj? skai?ius 2021 m. prd?. [14] Miesto gyventoj? skai?i? buv?s 1989 m.
1 Ryga Latvija  Latvija 614 618 910 455
2 Vilnius Lietuva  Lietuva 559 421 576 700
3 Talinas Estija  Estija 438 341 478 974
4 Kaunas Lietuva  Lietuva 293 277 419 745
5 Klaip?da Lietuva  Lietuva 149 056 202 929
6 ?iauliai Lietuva  Lietuva 101 884 145 629
7 Tartu Estija  Estija 91 407 113 977
8 Panev??ys Lietuva  Lietuva 84 613 126 483
9 Daugpilis Latvija  Latvija 80 627 129 000
10 Liepoja Latvija  Latvija 67 964 114 486

Did?iausi miestai pagal etnini? gyventoj? ( lietuvi? , latvi? , est? ) skai?i? (2021 metai) : [15] [16] [17]

  1. Lietuva Vilnius (373 513)
  2. Latvija Ryga (287 149)
  3. Lietuva Kaunas (282 023)
  4. Estija Talinas (233 520)
  5. Lietuva Klaip?da (135 557)
  6. Lietuva ?iauliai (120 263)
  7. Lietuva Panev??ys (113 585)
  8. Estija Tartu (76 227)
  9. Lietuva Alytus (66 390)
  10. Lietuva Marijampol? (44 555)

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2005-pabaltijys-baltijos-salys Archyvuota kopija 2018-03-27 i? Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Maude, George (2010). ?Aspects of the Governing of the Finns. Peter Lang.“ ISBN 978-1-4331-0713-9 .
  3. ↑ Bojtar, Endre (1999). ?Foreword to the Past: A Cultural History of the Baltic People.“ Central European University Press. ISBN 9789639116429 .
  4. ↑ https://www.enefit.com/enefit280-building Archyvuota kopija 2013-12-02 i? Wayback Machine projekto.
  5. ↑ ?Population | Statistikaamet“ .
  6. ↑ ?Population number, its changes and density“ .
  7. ↑ ?Census shows Lithuania's population shrink to 2.8m“ . 2021-12-21.
  8. ↑ 8,0 8,1 ?Eurostat - Tables, Graphs and Maps Interface (TGM) table“ .
  9. ↑ ?Defense budget to increase by €103 million“ . news.err.ee/ . 23 September 2021.
  10. ↑ ?Aizsardz?bas nozares bud?ets“ . mod.gov.lv .
  11. ↑ ?2022 MET? KAM BIUD?ETAS“ . kam.lt . Suarchyvuotas originalas 2020-01-14 . Nuoroda tikrinta 2022-05-11 .
  12. ↑ ?GINI index (World Bank estimate) | Data“ . World Bank. Suarchyvuotas originalas 22 April 2018 . Nuoroda tikrinta 28 May 2018 .
  13. ↑ ?| Human Development Reports“ . Suarchyvuotas originalas 14 rugs?jo 2018 . Nuoroda tikrinta 14 rugs?jo 2018 .
  14. ↑ stat.gov.lt / Nuolatini? gyventoj? skai?ius miestuose met? prad?ioje
  15. ↑ ?Home | Centr?l? statistikas p?rvalde“ . www.csp.gov.lv . Nuoroda tikrinta 2023-06-04 .
  16. ↑ ?Home | Statistikaamet“ . www.stat.ee (angl?) . Nuoroda tikrinta 2023-06-04 .
  17. ↑ ?Prad?ia - Oficialiosios statistikos portalas“ . osp.stat.gov.lt . Nuoroda tikrinta 2023-06-04 .

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Baltijos valstyb?s ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
v   ?   a   ?   r
Europos regionai

Vakar? Europa | Ryt? Europa | ?iaur?s Europa | Piet? Europa | Vidurio Europa
Skandinavija | Baltijos valstyb?s | Beniliuksas

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Baltijos_valstyb?s&oldid=7190114 "