|
| Europos istorija
|
Senoji Europa
|
| Antika
|
| Eg?jo civilizacija
|
| Helada
,
Ilyrija
,
Trakija
,
Italija
,
Norikas
,
Retija
,
Ispanija
,
Britanija
,
Galija
|
Romos imperija
,
Germanija
,
Dakija
,
Skitija
,
Hibernija
|
| Viduram?iai
|
Ankstyvieji
>
Brandieji
>
V?lyvieji
|
| Naujieji laikai
|
| Renesansas
,
Reformacija
|
| Barokas
|
| ?vietimo am?ius
|
| Napoleonmetis
>
XIX am?ius
|
Pirmasis pasaulinis karas
|
| Naujausieji laikai
|
| Tarpukaris
|
| Antrasis pasaulinis karas
|
| ?altasis karas
|
| Europos S?junga
|
Karkasonas ? viduram?i? miestas ir vynuogynas
Viduram?iai
(
lot.
medius aevus
) ? istorin?
Europos istorijos
epocha
, datuojama tarp Antikos ir Nauj?j? laik?. Viduram?i? prad?ia tradici?kai laikomi
476
metai (
Vakar? Romos imperijos
?lugimo metai). Pabaiga siejama su trim svarbiais ?vykiais (
XV
?
XVI
a.):
Did?iaisiais geografiniais atradimais
,
Renesansu
.
Kartais viduram?i? terminas vartojamas kit?, neeuropini?, civilizacij? periodizavimui.
Viduram?iai yra vienas savi?iausi?
Europos istorijos
laikotarpi?. Jo svarbiausi bruo?ai yra ?ie:
XIII a. vitra?as
Pirmasis ?viduram?i?“ s?vok? pavartojo ital?
Renesanso humanistas
Flavijus Biondo (
lot.
Flavius Blondus
(
1392
?
1463
) veikale ?Historiarium“
XV am?iaus
viduryje. S?vokos populiarumas tiek jo, tiek ir v?lesniais laikais parodo, jog humanistai nujaut? kult?rinius poky?ius, tro?ko susieti save su atgimstan?iu
Antikos
palikimu bei rei?k? vidin? poreik? oponuoti tebevyraujan?iai
scholastinei
tradicijai. Toks neigiamas viduram?i? vertinimas l?m? ir v?lesni? kart? po?i?r? ? ?? laikotarp? kaip ? barbari?k?, dogmati?k?, fanati?k? ir visai nevaising? met?.
V?lesniais laikais, formuojantis istorijos mokslui ir galutinai ?sivyraujant istorijos periodizacijai, koki? turim ir dabar, viduram?i? s?voka s?lyginai neteko to neigiamo atspalvio ir atsid?r? greta Antikos ir
Nauj?j? laik?
kaip dar viena istorin? epocha.
Viduram?iai apima vis? t?kstantmet?. Tai yra ?vairi? id?j?, ideologij? plitimo metas.
Geografin?s
prie?astys taip pat neleid?ia traktuoti viduram?i? kaip homogeni?kos epochos.
Ribot? komunikacij? laikais susiformavo skirtingos visuomen?s su savo ypatumais ir tr?kumais, tod?l daug korekti?kiau b?t? kalb?ti, pavyzd?iui, apie Anglijos, Ispanijos ar Lietuvos viduram?ius. Viduram?i? ?etalono“ pavyzd?i? daugiausia galima rasti Pranc?zijoje. Tai l?m? tiek anuometinis to regiono presti?as, tiek
pranc?z?
ind?lis ? istorijos moksl?.
Dar viena viduram?i? problema ? tokio periodizavimo (
Antika
? viduram?iai ? Naujieji laikai)
eurocentri?kumas
. Giliau susipa?inus su neeuropieti?komis
civilizacijomis
, suprasta, jog ?is modelis d?l visai kitoki? kult?rini? proces? da?niausiai kitur netinka. Tod?l viduram?iai paprastai siejami su Europos istorija arba agrarin?mis ?alimis, tur?jusiomis stipri? kari? kast?. Kadangi pana?i situacija buvo ir t? laik? Japonijoje, ?viduram?i?“ s?voka kartais taikoma ir jai.
Tradici?kai viduram?iai apima laikotarp? nuo Vakar? Romos imperijos ?lugimo iki Amerikos atradimo bei maur? i?vijimo i? Ispanijos, t. y. ma?daug tarp
476
ir
1492
m.
Alternatyv?s viduram?i? prad?ios variantai yra ?ie:
Taip pat
istoriografijoje
yra diskusij? d?l vidurini? am?i? pabaigos. Vieni j? sieja su
Bizantijos
?lugimu
1453
metais, spausdinimo i?radimu (apie
1450
m.),
Reformacijos
prad?ia (
1517
m.
Martino Liuterio
?95 tez?s“). Tarybin?je istoriografijoje viduram?i? pabaig? ?ymi
Anglijos revoliucija
XVII am?iuje
. Ta?iau nereikia u?mir?ti, kad tai tik simbolin?s datos ?ymin?ios ilg? proces? pabaig? ir prad?i?, pa?ios teb?damos j? rezultatu.
?prasta Viduram?ius skirstyti ?:
- Ankstyvuosius (
V am?iaus
vid. ?
XI am?iaus
pr);
- Brand?iuosius (
XI am?iaus
pr. ?
XIV am?iaus
pr);
- V?lyvuosius (
XIV am?iaus
pr. ?
XV am?iaus
antra pus?).
Pagrindinis straipsnis ?
Ankstyvieji viduram?iai
.
Prasid?jus
Did?iajam taut? kraustymuisi
ir politiniam, ekonominiam bei kult?riniam centrui i?
Romos
persik?lus ?
Konstantinopol?
, Vakar? Europoje ?m? nykti senosios visuomen?s strukt?ros. Nesibaigiantys
barbar?
antpuoliai bei nauj? karini? valstyb?li? k?rimasis visi?kai nusmukd? ?k?, ?vietim?, sutr?ko ry?iai su senosiomis
Romos provincijomis
. Bene vienintel? t?stinum? i?laikiusi visuomenin? strukt?ra buvo Krik??ioni? ba?ny?ia. Po Vakar? Romos imperijos ?lugimo ji nenusilpo ir toliau pama?u pl?t? savo ?tak?.
Vienas svarbiausi? Ankstyv?j? viduram?i? ?vyki? ?
frank?
karaliaus
Chlodvigo
krik?tas
apie
496
m. Tai buvo vieningos krik??ioni?kos Europos k?rimosi prad?ia. Chlodvigo valstyb? i?augo ? galing?
Frank? imperij?
, sustabd?iusi?
arab?
ekspansij? i?
Pir?n? pusiasalio
ir
Karolio Did?iojo
(
768
?
814
m.) valdymo metu i?sipl?tusi? iki did?iausios imperijos Europoje (nuo antikin?s Romos iki
Napoleono
laik?). Su ?io valdovo vardu siejama ne tik frank? karin?s galios vir??n?, bet ir kult?rinis pakilimas, vadinamasis
Karoling? Renesansas
. Stipri
centralizuota
vald?ia buvo palanki s?lyga klasikinei kult?rai nors ir trumpai atsigauti. Ta?iau komunikacij? ribotumas neleido ilgai i?laikyti centralizuotos vald?ios.
843
m. imperija buvo padalinta ? tris dalis. Tuo pat metu prasid?jo ir
viking?
, o ?iek tiek v?liau ir
vengr? klajokli? puldin?jimai
. Tai tik paspartino
feodalin?s
santvarkos formavim?si did?iojoje Vakar? Europos dalyje, o kartu ir riteri? luomo k?rim?si bei galutin? valstie?i? ?baud?iavinim?. Ba?ny?ia Frank? imperijos laikais vis dar buvo i?laikiusi ankstyvosios krik??ionyb?s
askez?s
idealus ir tik ?musi d?l ?takos konkuruoti su kylan?io naujo kari? luomo pasaul??i?ra pati patyr? stipri? jos ?tak?. T? laik?
vyskupijos
?m? pana??ti ? senjor? dvarus su visa pritinkama prabanga ir gyvenimo b?du. Baigiantis Ankstyviesiems viduram?iams (
962
metai) ?kuriama
?ventoji Romos imperija
kaip rom?ni?kos pasaulietin?s vald?ios t?stinumo simbolis.
Po nerami? Ankstyv?j? viduram?i? gyvenimas Europoje (
XI am?iuje
) ?m? ger?ti. Pakilimo vir??n? pasiekta
XII
ir
XIII a.
Tuo laikotarpiu itin augo gyventoj? skai?ius. Suklest?jus prekybai, i?sipl?t? ir sustipr?jo miestai (ypa? ?iaur?s
Italijoje
bei
Flandrijoje
). Tai leido suklest?ti ir menui. Brandieji viduram?iai laikomi
romaninio stiliaus
vienuolyn? ir
gotikini?
katedr? laikotarpiu.
XI am?ius pa?ym?tas poky?i? krik??ionyb?je. Kaip atsvara moralin? autoritet? praradusiems vyskupams ?m? kurtis atsinaujinimo s?j?dis, kuriam vadovavo
Kliuni vienuolynas
. ?gav? did?iul? ?tak?, vienuolyno aukl?tiniai prad?jo Ba?ny?ios ?apsivalym?“, pavadint?
Kliuni reformomis
. Buvo grie?tai atskirta dvasin? bei pasaulietin? vald?ia.
Popie?i?
prad?ta rinkti Ba?ny?ios viduje, centralizuota jo vald?ia, ?vestas grie?tas
celibatas
, u?draustas ba?nytini? pareigybi? pirkimas bei pardavimas (indulgencijos).
Sustipr?jus popie?iaus vald?iai, kilo konfliktas su ?ventosios Romos imperatoriumi d?l vietos feodalin?s hierarchijos vir??n?je. Istoriografijoje kova d?l pasaulietin?s ir dvasin?s vald?ios dar ?inoma kaip gin?as d?l investit?ros.
Dar vienas krik??ionybei reik?mingas ?vykis ?
1054
metais gal? gale ?vykusios
Ortodoks?
bei Katalik? Ba?ny?i? atskilimas (
schizma
).
Pagrindinis straipsnis:
Kry?iaus ?ygiai
Dar vienas esminis Brand?i?j? viduram?i? bruo?as ? Kry?iaus ?ygiai prie? kitatikius ir
eretikus
. Nuo
Jeruzal?s
u??mimo
1099
metais jie t?s?si iki pat
1271
-?j? (tais metais surengtas paskutinis devintasis ?ygis). Viena ?ios religin?s kampanijos prie?as?i? buvo atsinaujinusios Ba?ny?ios siekis suma?inti trint? su riteri? luomu. ??ventos misijos“ id?ja tur?jo pad?ti ?asimiliuoti“ juos, paver?iant savo s?jungininkais, o ne konkurentais. Kry?iaus ?ygi? metu europie?iai praturt?jo daugeliu ?vairi? sri?i? naujovi?, ir tai labai ?enkliai pakeit? kult?rin? ?emyno veid?.
Nors ir apsivaliusi nuo
korupcijos
, Ba?ny?ia ir toliau skendo prabangoje, kilo puo?n?s vienuolynai, kuri? ?emes dirbo
baud?iauninkai
. Praturt?jusi? miestietij? sl?g? giliai ?si?aknij?s kalt?s jausmas (prekyba ir lupikavimas tradici?kai buvo laikomi mirtinomis nuod?m?mis). Tai kirtosi su neturto idealais ir visuomen?je k?l? didelius prie?taravimus.
Po miestus klajojo Pasaulio pabaig? skelb? prana?ai ir liaudies ?ventieji. Tuo metu taip pat k?r?si religiniai s?j?d?iai, gyventojus kviet? asketi?kai gyventi. D?l tam tikr? kult?rini? prie?as?i? jie ypa? populiar?s buvo pietiniuose Pranc?zijos regionuose, kur tradicini? tikin?i?j? beveik nebeliko.
Kaip atsakas ? toki? rimt? gr?sm? Ba?ny?ios vienybei surengti keli Kry?iaus ?ygiai eretik? ?em?se. Kita priemon? ? naujo tipo
vienuoli? ordin?
, skelbusi? neturt?, ?k?rimas.
1209
metais leid?iama ?steigti
pranci?kon? brolij?
,
1216
-aisiais ?sikuria
dominikonai
. ?i? ordin? nariai negyveno u?daruose vienuolynuose, o keliaudami po ?mones savo pavyzd?iu ir pamokslais skleid? tik?jim?.
Pati ?inomiausia priemon? prie? erezij?, tapusi savoti?ku vis? viduram?i? simboliu buvo
Inkvizicija
. ?is popie?iaus
bule
1084
metais ?kurtas ba?nytinis teisminio persekiojimo aparatas ?m? grie?tai kontroliuoti viduram?i? visuomen?. Tuo pat metu prad?tas formuoti ir
parapij?
tinklas, tur?j?s palengvinti inkvizicijos darb?.
Popie?iaus pavedimas naujiesiems ordinams, ypa? dominikonams, ginti krik??ioni?k?sias tiesas reikalavo atitinkamo i?silavinimo. Imta rengti vienuolius
disputams
su eretikais. ?ie disputai privert? per?velgti teologinius paties tik?jimo prie?taravimus, ?m? vystytis rafinuotas teologinis mokslas, persmelk?s vis? viduram?i? intelektin? pasaul? ?
scholastika
. Prad?jo kurtis ?vietimo centrai, i? kuri? ?ymiausi
Bolonijoje
(
1088
m.),
Pary?iuje
(XII a. antr. pus?), v?liau
Oksforde
(
1214 m.
), pama?u peraugo ? Vakar? Europos pirmuosius universitetus. ? Pary?i? mokytis plauk? studentai i? viso krik??ioni?kojo pasaulio.
XIII
am?iuje Europa ?steng? perimti Antikos palikim?. Buvo i? naujo atrastas
Aristotelis
, iki tol ne?inoti
Platono
ra?tai.
Juodosios Mirties iliustracija
Togenburgo
Biblijoje (
1411
).
Po dviej? pakilimo lydim? ?imtme?i?
XIV am?iaus
Europa susid?r? su gilia krize. Nors, kaip pa?ymi kai kurie istorikai, ?i kriz? grei?iau buvo transformacija nei nuosmukis, ji nusine?? apie pus? tuometin?s Europos gyventoj?.
XIV
am?iaus prad?ioje stipriai atv?so
klimatas
, tod?l tas laikotarpis dar kartais vadinamas
Ma?uoju ledynme?iu
. Su juo at?jo badme?iai, o
1348
?
1350
metais nusilpusius ?mones u?puol?
maro
epidemija
(
Juodoji mirtis
). ?ias nelaimes lyd?jo
antisemitizmo
bangos ir
?yd? pogromai
,
ragan?
med?iokl?.
Vis d?lto suma??j?s gyventoj? skai?ius stipriai pagerino valstie?i? pad?t?.
XV am?iuje
beveik nebeliko baud?iaunink?. Paplito
trilauk? ?kininkavimo sistema
, apskritai tobul?jo
?em?s ?kio
technologijos
, taigi padid?jo ir derliai.
XIV am?iuje popie?ius prarado savo ?tak?. Po Kliuni reformos tap?s faktiniu visos Europos ?senjoru“, dabar pats atsid?r? stipr?jan?i? valdov? globoje.
1309
metais (iki
1376
met?)
?ventasis sostas
i? Romos perkeliamas ?
Avinjon?
, ?ia tampa labai priklausomas nuo Pranc?zijos karaliaus. V?liau d?l Ba?ny?ios hierarch? vidaus koflikt? ?vyko
Did?ioji schizma
.
1378
?
1417
-aisiais buvo renkami du popie?iai. Vienas Romoje, kitas Avinjone. Ir taip netvirt? Ba?ny?ios pamat? ?m? klibinti
reformaciniai jud?jimai
. Ta?iau pirmieji intelektualai, siek? tik?jimo reform?,
Johnas Wyclifas
(
1320
?
1384
) ir
Janas Husas
(
1369
?
1415
), buvo sudeginti inkvizicijos. L??is ?vyko tik
XVI
am?iaus prad?ioje.
Pats did?iausias V?lyv?j? viduram?i? karinis konfliktas buvo
?imtametis karas
(
1337
?
1453
) tarp Pranc?zijos bei Anglijos monarch?. Nepaisant prad?ioje angl? tur?tos persvaros Pranc?zija sugeb?jo laim?ti. Kaip ir kiti monarchai feodalizmo suskaldytoje Europoje, Pranc?zijos karalius iki ?io karo tetur?jo simbolin? vald?i?. Karas karaliui pad?jo vienyti ?al?,
XV
am?iaus pabaigoje ji jau buvo
centralizuota
. Pranc?zijos pavyzd?iu sek? ir Anglija,
Ispanija
.
Europoje dar tebeklestint gotikiniam menui (paskutin? i? did?i?j? viduram?i? katedr?
Strasb?re
pabaigta tik
1439
metais), ?iaur?s Italijos miestuose
XIV
am?iuje prad?jo atgimti klasikin? Antikos kult?ra, o v?liau pasiek? ir kitus kra?tus.
Gutenbergo
1448
metais i?rasta spausdinimo ma?ina visi?kai pakeit? visuomen?. Viduram?iams ?prast? ?odin? kult?r?, kur ra?tas buvo tik saujel?s intelektual? ?nuosavyb?“, pakeit? ra?ytin?. Taigi, daug dinami?kesn? ir ilgaam?i?kesn?. Spauda stipriai prisid?jo prie reformat? ir humanist? id?j? sklaidos. Imta ra?yti nacionalin?mis kalbomis, versti ? jas
Biblij?
. Lotyn? kalba neteko ankstesn?s reik?m?s.
Laivai
XV
am?iuje jau buvo pakankamai geri tolimoms kelion?ms. Au?o
Did?i?j? Geografini? atradim?
am?ius, i?pl?t?s tiek visuomen?s pasaul?vaizd?, tiek monarch? lobynus. Trumpiau tariant, Europa
XVI am?i?
pasitiko visi?kai kitokia nei ankstesniuosius. Europie?iai i?gyveno vien? intensyviausi? laikme?i? savo istorijoje.
XVII a. Lietuvos dailininkas. Vytautas Didysis
pagrindinis straipsnis:
Lietuva viduram?iais
Lietuvoje viduram?iais vyk? procesai labai skyr?si nuo ?klasikinio“ Vakar? Europos modelio. Kalb?ti apie Viduram?i? Lietuv? galima tik su didel?mis i?lygomis, o i?skirti Ankstyvuosius, Brand?iuosius ar V?lyvuosius viduram?ius apskritai ne?manoma. Procesai, bent kiek pana??s ? Vakar? Europos, ?alyje ?m? rastis tik
XIV
am?iaus antroje pus?je.
V
-
XII
am?iuje Lietuvos teritorijoje formavosi
balt?
gen?i?
ir gen?i? jungini?,
?emi?
, sistema. Kontaktai su kitais kra?tais tuo metu apsiribojo pl??ikavimo ?ygiais ? Rusios kunigaik?tystes ir Lenkij?. Kur?i? gentys
IX
-
X
am?iuje atremdavo viking? antpuolius, v?liau pa?ios ?m? pl??ti vakarines
Baltijos j?ros
pakrantes. XIII a. prad?ioje ? balt? ?emes paskui pirklius atsik?l?
riteri? ordinai
. Vienas
lyvi?
?em?se,
Rygos ?lankoje
, kitas
pr?s?
?em?se. Taip prasid?jo vokie?i?
kolonizacija
Pabaltyje, paspartinusi Lietuvos valstyb?s atsiradim? apie
1240
-uosius. Po nes?kmingo
Mindaugo
bandymo apkrik?tyti valstyb? ir ?silieti ? krik??ioni?k? pasaul?, t?s?si ilgas izoliacijos ir kar? su ordinais laikotarpis. Tuo pat metu vyko ir
LDK
ekspansija ? rus? ?emes. XIV a. pirmoje pus?je
Didysis kunigaik?tis
Gediminas
band? pralau?ti ?i? izoliacij? ir u?megzti diplomatinius santykius su Vakarais. ? Vilni? buvo pakviesti amatininkai, leista steigti vienuolynus.
Ta?iau didesn?s permainos ? LDK at?jo tik XIV a. pabaigoje, po Kr?vos s?jungos su Lenkija
1385
metais. Lietuva buvo pakrik?tyta, baig? formuotis feodalin? sistema (kai Vakar? Europoje prasid?jo valstybi? centralizacija). Tai LDK politin?s galios vir??n?s laikotarpis, kuris pelnytai siejamas su
Vytauto Did?iojo
vardu. Valstyb?s plotas siek? nuo Baltijos iki
Juodosios j?ros
;
1410
metais kartu su lenkais
?algirio m??yje
lietuviai ?veik? did?iausi? savo prie?? ?
Kry?iuo?i? ordin?
, kuris po to daugiau ir neatsigavo. Ta?iau kult?riniu at?vilgiu valstyb?, priversta beveik du ?imtus met? kovoti d?l i?likimo, buvo bevilti?kai atsilikusi. Po Vytauto mirties ?al? susilpnino kovos d?l vald?ios. Tuo naudojosi Lenkija, stiprindama savo ?tak? ?alyje. Pasibaigus kovoms ir valdovu paskyrus ma?amet?
Kazimier?
, prie valstyb?s vairo stojo per palyginti labai trump? laik? Vytauto suformuota
bajorija
. Valstybi?kai m?st? didikai iki pat
Liublino unijos
, o ir po jos kovojo prie? Lenkijos ?tak?.
Romanin? ba?ny?ia
T? laik? visuomen? buvo persmelkta tik?jimo Dievu. Viduram?i? ?mon?s ma?ai r?pinosi materialine gerove ir praturt?jimu. Gyvenimas ?em?je jiems buvo pasirengimas am?inajam gyvenimui po mirties. Trok?dami b?ti i?ganyti turtingieji aukojo varg?ams, stat? ba?ny?ias ir vienuolynus. Galima sakyti, kad viduram?iai ? ba?ny?i? ?aukso am?ius“. B?tent tuo laikotarpiu Katalik? ba?ny?ia pasiek? klest?jimo vir??n?, ?i religin? organizacija buvo vienintelis pamatinis ramstis, kuris vienijo feodal? suskaldyt? Europ?.
Ba?ny?ia palaik? ir tuometin?s visuomen?s kult?r?. Vienuolynuose buvo kaupiami, perra?in?jami ir saugomi senieji ra?tai, nes skaityti ir ra?yti mok?jo tik kunigai ir vienuoliai ? ir tai ne visi.
Pagrindinis gamintojas daugelyje ?ali? ? nelaisvas, nuo ?emvald?i? visi?kai priklausantis valstietis, einantis tam tikras prievoles. Pagrindin? gamybos j?ga ? ?moni? ir darbini? gyvuli?. Viduram?iams b?dingi nat?rinis ?kis ir feodalinis susiskaldymas, kurie labai trukd? pl?sti prekyb? tarp atskir? ?alies region?. Tik brand?i?j? viduram?i? prad?ioje, prasid?jus centralizacijai, stipr?jant nepriklausom? miest? ?takai, pajungus atskirus feodus prie domeno vald?ios, pad?tis pasikeit?.
- Georges Duby
?Katedr? laikai: menas ir visuomen?, 980?1420“, Vilnius, Vilniaus dail?s akademijos leidykla, 2004;
- Johan Huizinga
?Viduram?i? ruduo: studija apie keturiolikto ir penkiolikto ?imtme?io gyvensen? ir m?stysen? Pranc?zijoje ir Nyderlanduose“, Vilnius : Am?ius, 1996;
- Jacques Le Goff
?Viduram?i? vaizduot?: es?“, Vilnius, Alma littera, 2003.
- Oskar Halecki "Europos istorijos ribos ir skirstymai", Vilnius: Margi ra?tai, 2014.
|
?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.
|