Ukrainos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios ( Rusios kaganatas )
Kijevo Rusia ( Riurikai?iai )
Rusios kunigaik?tyst?s :
Kijevas , ?ernigovas , Perejeslavas , Hali?as-Voluin?
Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?
Lenkijos karalyst? :
Kijevo , ?ernigovo , Rusios , Voluin?s , Belzo , Podol?s , Braclavo vaivadijos
Kazok? etmonatas
Rusijos imperija ( Ma?oji Rusija ):
Kijevo , Poltavos , ?ernigovo , ?itomiro , Podol?s , Charkovo gubernijos
Ukrainos nepriklausomyb?s karai
VULR , ULR
Lenkija , TSRS ( UTSR )
Ukraina
Ukrainos istoriniai regionai:
Priedniepr? , Siver??ina , Voluin? , Galicija , Priekarpat? , Podol? , Slobo?an??ina Ponto step? , Karpat? Rusia

?is straipsnis skirtas Ukrainos istorijos apra?ymui.

Ukrainos istoriniai regionai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ukraina, b?dama didel? valstyb?, susideda i? keli? istorini? region?, kurie vyst?si atskirai, ir tik palyginus neseniai buvo sujungti ? vien? politin? vienet?. Svarbiausi istoriniai regionai yra ?ie:

• Rusia ? Ukraina apima pie?iausi? istorinio Rusios regiono dal?, kuris u?ima ?iaurin? dabartin?s Ukrainos pus?. Iki XIII a. ?i Ukrainos dalis, kartu su Baltarusijos ir vakar? Rusijos teritorijomis sudar? atskir? kult?rin? ir politin? vienet?. Ukrainos valdomoje Rusios dalyje yra ?ie istoriniai-kult?riniai regionai:
  • Priedniepr? , arba Kijevo Ukraina ? pagrindin? Ukrainos dalis su sostine Kijeve, senosios Kijevo ir Perejeslavlio ?em?s. Ji dar skirstoma ? Kairiakrant? ir De?iniakrant? ;
  • Vakar? Poles? ? ?iaur?s vakarinis pakra?tys pasienyje su Baltarusija (taip pat pietin? Baltarusija) ? senoji Turovo-Pinsko ?em? ;
  • Ryt? Poles?, arba Siver??ina ? ?iaurin? Ukraina (taip pat dalis Rusijos ir Baltarusijos) ? senoji ?ernigovo ?em? ;
  • Voluin? ? ?iaur?s vakarin? Ukrainos dalis;
  • Galicija ir Priekarpat? ? pietvakarin? Ukrainos dalis;
  • Podol? ? pietvakarin? Ukrainos dalis palei Moldavijos sien?;
  • Slobo?an??ina ? ?iaur?s rytin? Ukraina;
• Ponto step? , dar vadinama Did?i?ja dykra, kuri u?ima pietin? dabartin?s Ukrainos pus?, ? ?iaur? nuo Juodosios j?ros , taip pat Rusijos teritorijas ? rytus, iki Kazachstano. Ukrainai priklausan?ioje Ponto step?s dalyje yra ?ie regionai: Edisanas , Zaporo?j? , Paazovj? , Don??ina ;
• Karpat? Rusia ? nedidel? Ukrainos teritorija (dab. U?karpat?s sritis ), ? valstyb?s teritorij? ?einanti tik nuo 1945 m.;
• Bukovinos dalis ? nedidel? Ukrainos teritorija (dab. ?ernivci? sritis ), ? valstyb?s teritorij? ?einanti tik nuo 1945 m.;
• Krymas ? pie?iausia teritorija, ? valstyb?s sud?t? ?einanti tik nuo 1954 m.;]]

?   ?   A   ?   R Ukrainos istoriniai regionai ?iaur?s Ukraina ( Rusia ) Vakar? Poles? · Sever??ina ( ?ernigov??ina ) · Voluin? · Galicija · Priekarpat? ( Boikiv??ina · Pokutj? · Hucul??ina · Opilj? · Lemkiv??ina ) · Podol? ( Braclav??ina ) · Priedniepr? ( De?iniakrant? Ukraina · Kairiakrant? Ukraina · Kijev??ina · Poltav??ina · Nadporo?? · Porosj? ) Did?ioji dykra Edisanas · Zaporo?? · Paazovj? · Don??ina · Slobo?an??ina · Krymas (nuo 2014 kontroliuojamas Rusijos) Kiti regionai Bud?akas · Bukovina · Karpat? Rusia

Prie?istor? ir ankstyvoji istorija iki Kijevo Rusios [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?moni? gyvenimo dabartin?s Ukrainos teritorijoje p?dsakai atsekami nuo ankstyvos prie?istor?s. Neolito laikotarpiu ?ia suklest?jo dvi reik?mingos kult?ros, Duobini? kap? kult?ra ir Tripol?s kult?ra , kuri pasi?ym?jo did?iausiomis gyvenviet?mis tuometin?je Europoje. III t?kst. pr.m.e. Virvelin?s keramikos , Srednestogo ir Duobini? kap? kult?ros laikomos pirmosiomis indoeuropie?i? kult?romis. ^[1]

Nuo I t?kst. pr. m. e. pietin? Ukrainos teritorija ir ypa? Krymas buvo ?traukti ? graik? civilizacijos orbit?: ?ia k?r?si graik? kolonijos , kurios ilgainiui susijung? ? Bosforo karalyst? . Iki pat 370 m. ?i karalyst? buvo Romos imperijos klient? ir tuo pa?iu labiausiai ? ?iaur?s rytus nutolusi Romos valda.

Tuo pat metu Ponto step?je vie?patavo iran?n? kilm?s klajokli? gentys ? skitai . Skitijos karalyst?, siejama su Zarubincos kult?ra , egzistavo tarp 700 ir 200 m. pr. m. e. Skitus III a. pr. m. e. pakeit? sarmatai , o pietvakari? Ukrain? apgyvendino germanai gotai ( ?erniachovo kult?ra ). Pradedant IV a. pietin?s Ukrainos istorija tapo ypa? dinami?ka, nes per j? vyko Didysis taut? kraustymasis , ir teritorij? siaub? hunai , avarai , Vakar? tiurk? kaganatas , bolgarai , galiausiai VII a. u?vald? Chazar? kaganatas . chazarai ?k?r? savo valstyb?, kuri ap?m? teritorijas nuo Kaspijos j?ros iki Kaukazo bei dabartin? ryt? Ukrain? ir Krym?.

Nuo V a. ?iaurin?je Ukrainoje prasid?jo slav? migracijos, d?l ko susik?r? ankstyvosios slav? archeologin?s kult?ros: Prahos-Kor?iako kult?ra , Kolo?ino kult?ra , Penkovo kult?ra . Iki VII a. slavai paplito po vis? ?iaurin? Ukrain?, ?ia susiformavo j? gentys volyn?nai , chorvatai , polianai , severianai , dregovi?iai , drevlianai , uli?iai , kuri? gyvenamos teritorijos ilgainiui dav? prad?i? istorin?ms ?em?ms.

Nuo VIII a. Ukrainos teritorijoje ?jo svarbus kelias i? variag? pas graikus , kuris jung? ?iaur?s Europ? su Bizantijos imperija . Keli? kontroliavo vikingai ( variagai ), kurie Ukrainos teritorijoje k?r? savo prekybines kolonijas. Viena i? j? buvo Kijevo miestas polian? teritorijose.

Kijevo Rusia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

IX a. dabartin?s Ukrainos teritorijoje susiformavo pirmoji ryt? slav? valstyb? ? Kijevo Rusia , kurios sostin? buvo Kijevas kaip ir dabartin?s Ukrainos. Manoma, kad Kijevo Rusi? ?k?r? skandinav? gentys ? variagai, gyven? dabartin?je ?vedijoje. 988 m. Kijevo kunigaik?tis Vladimiras Didysis pri?m? i? Bizantijos krik?t?. Kijevo Rusia klest?jo X - XI a. V?liau ?i? valstyb? susilpnino tarpusavio kovos bei totori? invazija.

Kit? valstybi? sud?tyje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XIII a. rytin? Ukrainos dalis pateko totori? priklausomyb?n, o valstybingumo centras persik?l? ? vakarus, kur susiformavo Hali?o-Volyn?s kunigaik?tyst? . XIV a. rytin? Galicija atiteko Lenkijai, o likusi dalis Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei.

Lietuvi? ir lenk? am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai: Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? , Lenkijos karalyst?

XIV a. di?ioji Rusios dalis kartu su sostine Kijevu per?jo ? Lietuvos kunigaik??i? Gediminai?i? rankas. Lenkijos karalyst? u??m? Hali?? ir Chelmo ?em?s (galutinai 1387  m.). Po 1385 -?j? Kr?vos sutarties LDK prad?jus krik?tyti, nuolat buvo ?alinami nuo vald?ios sta?iatikiai . 1456  m. likviduota Voluin?s kunigaik?tyst?, 1470 m. ? Kijevo.

ATR [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Abiej? Taut? Respublika .

Po Liublino unijos 1569  m. visa Ukraina atiteko Lenkijai. 1596  m. popie?iaus pastangomis buvo sudaryta Bresto unija, po kurios atsirado Ukrainos unit? ba?ny?ia. Ukrainoje buvo ?kurta daug nauj? miest? bei kit? gyvenvie?i?. Naujose mokyklose platinamos renesanso id?jos, prasid?da stipri polonizacija , daugelis rusin? bajor? sulenk?jo ir pri?m? katalikyb?, tuo tarpu paprasti valstie?iai b?go nuo reform?.

Chmelnyckio sukilimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Religiniai ir socialiniai nesutarimai, bandymai polonizuoti Ukrain?, XVII a. prived? prie keleto kazok? sukilim?, kuri? svarbiausiajam vadovavo Bohdanas Chmelnyckis .

1648  m. baland?io 22 d. kazokai prad?jo sukilim?, i?vijo registrini? kazok? ?gul?, o Bogdanas Chmelnickis buvo i?rinktas etmonu. Remiamas Krymo totori? 1648 m. ?veik? Abiej? Taut? Respublikos kariuomen? prie Gelton?j? Vanden?, Kors?n?s, Piliavc?, u??m? Lvov?, Zamost?. Ker?ydamas u? skriaud? Chmelnickis prad?jo lenk? ir ?yd? pogromus.

1649  m. prad?ioje ?lugus deryboms su Abiej? Taut? Respublika, [1] kovojo toliau. 1649 m. pasira?? Zborovo sutart?, kuria siekta ?tvirtinti i? esm?s autonomin? Ukrain?. 1651 m. pralaim?jo prie Bereste?ko ir buvo priverstas sudaryti kazokams ma?iau palanki? Bila Cerkvos sutart?.

Pra??si Rusijos caro pagalbos. 1654  m. pagal prie?taringai vertinam? Perejaslavo sutart? kairiakrant? Ukraina prijungta prie Rusijos .

Rusijos imperija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai: Rusijos imperija , Ukraina Rusijos imperijoje

Kairiakrant? Ukraina Rusijai atiteko po Perejaslavo sutarties. Carin?je Rusijoje oficialiuose dokumentuose, istoriniuose ?altiniuose Ukraina buvo vadinama Ma??ja Rusija ^{[2] [3]} . Rusijos imperijoje iki XX a. prad?ios ?is regionas ap?m? didel? dal? dabartin?s Ukrainos teritorijos. Per Abiej? Taut? Respublikos padalijimus ir de?iniakrant?s ?em?s ? Kijevas, Podol? ir Voluin?  ? atiteko Rusijai, ?i nepripa?ino ukrainie?i? savitumo ir vykd? rusifikacijos politik?: r ibojo ir draud? ukrainieti?k? spaud? ir vie?? kalbos vartojim? (1876 m. Rusijos imperijoje u?drausta spauda ukrainie?i? kalba). Austrijai atitekusioje Galicijoje, prie?ingai, buvo leid?iama vystyti ukrainie?i? kult?r?.

1917?1921 m. ?vykiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Ukrainos nepriklausomyb?s karai .

Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui prasid?jo ukrainie?i? nepriklausomyb?s kovos, susiformavo keletas trumpalaiki? su Ukraina susijusi? nepriklausom? respublik?.

Ukrainos Liaudies Respublika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Ukrainos Liaudies Respublika .

1917  m. kovo 17 d. Kijeve su?aukta Centrin? Taryba . Jos pirmininku i?rinktas profesorius Mychajlas Hru?evskis . 1917 m. bir?elio 28 d. paskelbta autonomija nuo Rusijos, o t? pa?i? met? lapkri?io 20 d. ? apie Ukrainos Liaudies Respublikos ?k?rim? ir galiausiai 1918  m. sausio 22 d. ? apie ULR nepriklausomyb?.

1918 m. vasario prad?ioje Kijev? u?ima Raudonoji armija. Vasario pabaigoje rus? kariai buvo okupav? did?i?j? dal? Ukrainos. T? pa?i? met? kovo prad?ioje i?vydami rusus Ukrain? okupuoja vokie?i? kariai.

Ukrainos valstyb? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918 m. baland?io 29 d., Vokietijai palaikant, ?vyksta Centrin?s Rados perversmas, kuriam vadovauja Pavlas Skoropadskis . Nuvertus Rad? nauju valstyb?s vadovu tampa pats Skoropadskis, pasivadin?s etmonu; suva?iavime priimamas naujas valstyb?s pavadinimas ? Ukrainos valstyb? ( ukr. Укра?нська держава ).

Po 1918 m. lapkrit? ?vykusios vokie?i? revoliucijos Skoropadskis neteko Vokietijos palaikymo. Neilgai trukus prie? j? ?vykdomas perversmas, kuriam vadovauja Simonas Petli?ra .

Ukrainos Liaudies Respublikos Direktorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918 m. gruod?io 14 d. atkuriama Ukrainos Liaudies Respublika. Jos vadovu paskiriamas Volodymyras Vyny?enka . Pagrindiniu vykdomuoju organu tampa Ukrainos direktorija. 1919  m. vasar? ?aliai pradeda vadovauti Simonas Petli?ra , sutelk?s vis? vald?i? savo rankose. S. Petli?ros valdymo metais Ukrainos teritorijoje ?vykdyt? daug pogrom? prie? ?ydus. 1919 m. kov? Direktorija praranda kontrol? Ukrainos ryt? ?em?mis; kovo 10 d. ?kuriama Ukrainos SSR su sostine Charkove .

Tuo tarpu Ukrainos pietuose vyko ?nirtingi Rusijos pilietinio karo m??iai tarp balt?j? ir bol?evik?. Dabartin?s Zaporo??s srities teritorij? kontroliavo Valstie?i? sukil?li? armija vadovaujama anarchisto Nestoro Machno .

1919  m. pavasar? bol?evikai nugali Ukrainos liaudies armij? ir u?ima Kijev?. Direktorija persikelia ? Vinyci? , v?liau ? ? Podol?s Kamenec? . 1919 m. pabaigoje did?iojoje Ukrainos dalyje ?sivie?patauja bol?evikai. 1920  m. Ukrainos Liaudies Respublikos Direktorija t?sia darb? Podol?s Kameneco apylink?se.

Vakar? Ukraina [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918 m. lapkrit? Hali?e ?vyksta sukilimas po kurio susiformavo Vakar? Ukrainos Liaudies Respublika (VULR). 1919 m. sausio 22 d. i?kilmingai sujungta su Ukrainos Liaudies Respublika.

1918 m. Lenkija atgavusi nepriklausomyb? ?m? siekti atkurti Abiej? Taut? Respublikos dyd?io valstyb? (?r. Tarpj?ris ). Lenkijai siekiant prisijungti ukrainie?i? ?emes 1918 m. ruden? kyla ginkluotas konfliktas tarp ULR, VULR vienoje koalicijoje, bei Lenkijos, Rumunijos ir ?ekoslovakijos kitoje. Konfliktas baig?si Ukrainos pralaim?jimu 1919 m. vasar?, nusine??s apie 25 t?kstan?ius gyvybi?.

1920 m. baland?io 21 d. ULR Direktorija ir Lenkija susitar? d?l sienos palei Zbru??s up?, karin?s s?jungos prie? bol?evikus. Pagal sutart? Ukraina pripa?ino Hali??, su pla?iomis autonomijos s?lygomis, Lenkijai mainais u? karin? param? kare prie? bol?evikus bei ULR teritorin? nelie?iamum? po karo.

1920 m. baland?io 25 d. Lenkija prad?jo didel? operacija prie? bol?evikus: pietuose puol? jungtin? lenk? ir ukrainie?i?, ?iaur?je vien lenk? armija. Gegu??s 7 d. u?imtas Kijevas , ta?iau jau m?nesio pabaigoje bol?evik? armija prad?jo kontratak? kurios u??m? Kijev?, Vilni? , Minsk? bei daugyb? kit?. Lemiam? mu?? prie Vyslos rugpj?t? laim?jo lenkai sustabd? tolesn? bol?evik? puolim?. Karas baig?si 1921 m. kov? pasira?ius Rygos sutart?. Pagal j?: Vakar? Baltarusija, Vakar? Ukraina, atitenka Lenkijai; Ryt? Baltarusijair Ryt? Ukraina atitenka bol?evikams, U?karpat? ? ?ekoslovakijai, Bukovina ? Rumunijai.

Po Rygos sutarties Ukrainos Liaudies Respublika fakti?kai nustojo gyvausi. Valstyb?s vadovui S. Petli?rai prieglobst? suteik? Lenkijos mar?alas Pilsudskis . Nuo 1921 m. veik? ULR vyriausyb? emigracijoje.

Kitos respublikos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Krymo pusiasalyje po pirmojo pasaulinio karo ?kurta Krymo Liaudies Respublika , Kuban?je  ? Kuban?s Liaudies Respublika . Tolimuosiuose Rusijos rytuose buvo ?kurta ?aliosios Ukrainos valstyb? kuri kreip?si ? ULR nepriklausomyb?s pripa?inimui. Ta?iau naujai sudarytoji ukrainie?i? armija pralaim?jo bol?evikams ir teritorijos buvo ?trauktos ? Soviet? Rusijos sud?t?.

Kit? valstybi? sud?tyje (1921?1939 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Nepriklausomyb?s kov? ( 1917 ? 1922  m.), kurios baig?si pralaim?jimu bei naujuoju padalijimu, Ukraina buvo okupuota kaimynini? valstybi?, kurioms r?p?jo tik savo nacionaliniai interesai.

Lenkija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Rygos sutarties Voluinei ir Hali?ui tapus Lenkijos dalimi ?iose teritorijose buvo vykdoma polonizacija, 1930 m. peraugusi ? masines represijas prie? ukrainie?ius. Represij? metu u?draustos ukrainie?i? bendruomen?s, ? kaimus ?vesta kariuomen?, sudeginta apie 500 nam?. I? viso arestuota apie 2 t?kstan?ius ?moni?. 1932  m. Taut? lyga parei?k? Lenkijai protest? d?l ?ios veiksm? nukreipt? prie? ukrainie?ius. ?ios ?em?s priklaus? Lenkijai iki pat Antrojo pasaulinio karo prad?ios 1939  m.

Soviet? S?junga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Soviet? S?junga ir Ukrainos SSR .

Soviet? okupuotose Ukrainos ?em?se buvo ?kurta Ukrainos Soviet? Socialistin? Respublika su sostine Charkove , v?liau perkelt? ? Kijev?. 1922  m. gruod?io 30 d. ??jo ? naujai sukurtos Soviet? S?jungos sud?t?. III de?imtme?io pabaigoje prasid?jo kolektyvizacija . 1932 ? 1933  m. per Stalino suorganizuot? Holodomor? mir? nuo 4 iki 10 milijon? ukrainie?i? arba 19 proc. vis? tuometini? Ukrainos gyventoj?. Po to sek? Ukrainos inteligentijos ?valymai“; susik?r? didieji pramoniniai centrai.

Kitos teritorijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Rygos sutarties U?karpat? ??jo ? ?ekoslovakijos sud?t?. Po Miuncheno sutarties pasira?ymo U?karpat? u?em? Vengrijos kariuomen?.

Antrasis pasaulinis karas (1939?1945 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Antrojo pasaulinio karo prad?ioje 1939  m. Taryb? S?junga u?puol? Lenkij?, ir Vakar? Ukrain? prijung? prie Ukrainos SSR. 1941 m. vokie?i? ir j? s?junginink? kariuomen? sutriu?kino Raudon?j? armij?. Kijevas buvo apsuptas ir d?l ?nirtingo Raudonosios armijos bei gyventoj? prie?inimosi vokie?iams v?liau soviet? buvo paskelbtas ?miestu didvyriu“. ? nelaisv? buvo paimta daugiau nei 660 000 soviet? kari?. I? prad?i? vokie?iai gyventoj? buvo sutikti kaip i?vaduotojai d?l Stalino anks?iau vykdyt? represij? prie? valstie?ius. 1941 m. bir?elio 30 d. nepriklausomyb?s paskelbimas Lvove nebuvo ginamas j?ga. Sukurta Ukrainos nacionalin? taryba buvo i?vaikyta, Stepanas Bandera suimtas. Vokie?iai ?steig? Ukrainos generalin? komisariat? ir civilin? vald?i?. 1941-1942 metais jie nu?ud? apie keturis penktadalius S.Banderos UNO vadovyb?s.

Antrasis pasaulinis karas suskald? ukrainie?i? taut?. 1941 met? liepos m?nes? Tarasas Bulba ( 1908 - 1981 ) sub?r? "Poles?s se??" - Ukrainos sukil?li? armij?, kuri gruod?io m?nes? buvo pervadinta ? Ukrainos liaudies revoliucin? armij?. Dalis ukrainie?i? kovojo raudonosios armijos gretose, dalis bendradarbiavo su naciais, bet buvo ir toki?, kurie kovojo ir su naciais, ir su bol?evikais. B?tent ?i ukrainie?i? dalis ir suformavo karinius ukrainie?i? tautin?s organizacijos b?rius ? Ukrainos sukil?li? armij? , veikusi? nuo 1942 iki 1952 met?. Beatodairi?ka, tiesiog kolonijin? vokie?i? politika Ukrainos at?vilgiu, kuri? kai kurie Reicho veik?jai netgi vadino voki?k?ja Indija, suk?l? masin? gyventoj? pasipiktinim?. Tuo naudodamasi 1942 metais Ukrainos nacionalist? organizacija (UNO) nusiun?ia savo atstov? V. Sidor? ? Volyn?, kur jis gana operatyviai i? vietini? gyventoj? suformuoja ginkluotus b?rius. Pirmasis oficialus Ukrainos sukil?li? armijos b?rys buvo suformuotas 1942 m. spalio 14 d., nuo tada prasid?jo kova su ginkluotomis gaujomis, trukdan?iomis vieningai kovai prie? okupantus, tiek vokie?ius, tiek ir rusus. ?iam b?riui vadovavo Sergejus Ka?inskis, slapyvard?iu Ostapas. Ta?iau vokie?iams prad?jus ?gyvendinti genocidin? re?im?, kai buvo ?udomi ir tremiami ?ydai bei civiliai ukrainie?iai, deginami i?tisi kaimai, nuomon? pasikeit?. Antrojo pasaulinio karo metu per vokie?i? okupacij? Ukrainoje ?uvo apie 7 milijonus civili?, ?skaitant apie pus? milijono ?yd? . Be to, i? ma?daug 11 milijon? soviet? kari?, ?uvusi? per kar? su naciais, apie ketvirtadal? (2,7 mln.) sudar? ukrainie?iai.

Pokario Ukraina (1945?1989 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Antrojo pasaulinio karo prie Ukrainos buvo prijungtos teritorijos vakaruose ir Ukraina ap?m? prakti?kai visas ukrainie?i? gyvenamas teritorijas. 1954 m. Rusijos TFSR Ukrainai perdav? Krym?, kuris netur?jo tiesiogin?s sienos su Rusija. Tai buvo N. Chru??iovo sprendimas, motyvuotas 300 met? Perejeslavlio sutarties pamin?jimo proga, nes ?i sutartis soviet? istorik? buvo laikoma dviej? broli?k? taut? susivienijimu.

Sovietiniu laikotarpiu vykdyta ateistin? politika, sistemingai buvo u?darin?jamos ba?ny?ios. Pravoslav? ba?ny?i? skai?ius pokaryje nuolat ma??jo:

• 1945 m. buvo 9564 ba?ny?ios;
• 1956 m. ? 8540;
• 1962 m. ? 6464;
• 1966 m. ? 4540;
• 1977 m. ? 4220;
• 1983 m. ? 4116. ^[4]

Nepaisant to Ukrainoje i?liko vienas did?iausi? religing? pilie?i? nuo?imtis visoje Soviet? S?jungoje.

Soviet? Ukraina buvo svarbus ekonomikos centras Soviet? S?jungoje. Ypa? i?vystyta buvo ?em?s ?kio, aviacijos, ma?in? kit? ?rengini? gamyba. Donbase i?gaunami did?iausi akmens angli? , metal? kiekiai.

Prasid?jus ? perestroikai “ suaktyv?jo nacionalistiniai jud?jimai. 1986  m. baland?io 26 d. Kijevo srityje ?ernobylio atomin?je elektrin?je ?vyko avarija kurios metu ? or? pateko did?iulis keikis radiacijos. Avarijos sl?pimas nuo visuomen?s ypa? suma?ino ?moni? pasitik?jim? vald?ia.

1990  m. ?vyko pirmieji demokrati?ki rinkimai ? Auk??iausi?j? Taryb? . 1991  m. rugpj??io 24 d. Auk??iasioji Taryba paskelb? Nepriklausomyb?s Akt?, kuris patvirtintas referendume 90,32 % rink?j? pritarus Aktui.

Nepriklausoma Ukraina [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1991 m. po SSRS ?lugimo Ukraina tapo nepriklausoma ir buvo viena i? Nepriklausom? Valstybi? Sandraugos ?k?r?j?, ta?iau Auk??iausiajai Tarybai neratifikavus Sandraugos nuostat? de jure niekada nebuvo jos nare. Paveld?t? soviet? branduolini? ginkl? Ukrainoje buvo atsisakyta prisijungiant prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties . ?alis gavo saugumo garantijas i? branduolini? valstybi?, 1994 m. pasira?iusi? Budape?to memorandum? .

?alis sunkiai i?gyveno per?jim? i? planin?s ? rinkos ekonomin? sistem? . 1994 m. Ukrainoje hiperinfliacija pasiek? 10 650 %. V?liau prad?tos vykdyti radikalesn?s reformos, taip pat ir ?em?s ?kyje. Pirmieji pakilimo ?enklai atsirado 1996?1997 m. 1996 m. priimta nauja konstitucija ir ?vesta nauja valiuta ? grivina . Valstybei tapus nepriklausomai buvo pasteb?ti Krymo pusiasalio , kurio gyventoj? dauguma ? rusai, bandymai atsiskirti nuo Ukrainos. 1996 m. priimta nauja Krymo konstitucija pagal kur? Krymo Autonomin? Respublika ? sritis Ukrainos sud?tyje turinti pla?ias autonomijas, savo vyriausyb?, ?teisintos ukrainie?i?, rus? bei Krymo totori? kalbos. 1998 m. ?al? ypa? paliet? Rusijoje kilusi finansin? kriz? ir augimas atsinaujino tik 2000 m. 2001 m. po ?urnalisto Georgijaus Gongandz?s nu?udymo Ukrainoje kilo politin? kriz?, i?augo nepasitik?jimas vald?ia ypa? tuometiniu prezidentu Leonidu Ku?ma .

2004 m. po prezidento rinkim? ir vadinamosios ? Oran?in?s revoliucijos “ prezidentu tapo provakarieti?kas Viktoras Ju??enka . V. Ju??enkos valdymo metais ?alyje viena po kitos kilo politin?s, ekonomin?s kriz?s. ?al? ypa? paliet? pasaulin? finans? kriz? . 2010 m. prezidento rinkimus laim?jo Viktoras Janukovy?ius .

Ukraina daug d?mesio skiria Padniestr?s konflikto sprendimui kaip tarpinink? tarp konfliktuojan?i? pusi?.

2013 m. lapkri?io m?n. prasid?jo Euromaidano protestai, kai prezidentas Viktoras Janukovi?ius atsisak? pasira?yti asociacijos sutart? su Europos S?junga ir pasirinko stiprinti santykius su Rusija. Dalis ukrainie?i? i??jo ? gatves pareik?ti param? d?l stipresni? santyki? su Europa. V?liau Euromaidanas tapo protest? ir pilietini? neramum?, kuri? metu prad?ta reikalauti prezidento Janukovi?iaus ir jo vyriausyb?s atsistatydinimo, banga. 2014 m. sausio 16 d. smurtas prad?jo dar labiau plisti, kai vyriausyb? patvirtino antimitinginius ?statymus. Vasario 18?20 d. antivyriausybiniai demonstrantai Kijevo centre u??m? administracinius pastatus, ?skaitant teisingumo ministerij?. Po ?i? ?vyki? 98 ?mon?s ?uvo, apie 15 t?kstan?i? su?eista ir apie 100 dingo be ?inios. Po kruvin? protest?, 2014 m. vasario 22 d. parlamento nariai paskelb?, kad prezidentas negali atlikti savo pareig? ir naudodamiesi ?konstitucin?mis galiomis“, paskelb? prezidento rinkim? dat? ? gegu??s 25 d. Rinkimus pirmame ture triu?kinamai laim?jo Petro Poro?enka , kuris priklauso proeuropieti?k? j?g? stovyklai, antroje vietoje liko Julija Tymo?enko . Po i?rinkimo, Poro?enka paskelb?, kad jo svarbiausi prioritetai: sustabdyti pilietinius neramumus ryt? Ukrainoje ir sureguliuoti santykius su Rusija.

2014 m. vasario m?n. ?lugus Janukovi?iaus vyriausybei ir ?vykus revoliucijai , Kryme, kuriame gyventoj? dauguma ? rusai, prasid?jo kriz? . 2014 m. vasario 28 d. ginkluoti Rusijos kariai be skiriam?j? ?enkl? ?siver?? ? Krym?.

2014 kovo 6 d. Krymo parlamentas balsavo u? tai, kad pusiasalis b?t? prisijungtas prie Rusijos, kaip federacinis subjektas ir, kad b?tu surengtas referendumas ?iuo klausimu. Nesant jokiems u?sienio steb?tojams, referendumas susilauk? tarptautinio prie?i?kumo. 2014 kovo 18 d. Rusija ir Krymas pasira?? sutart?, kuria oficialiai buvo patvirtinta aneksija. ?iuos veiksmus pasmerk? ir nepripra?ino Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja .

Tuo metu ryt? ir piet? Ukrainoje prasid?jo neramumai . Donecko ir Luhansko srityse ginkluoti asmenys u??m? administracinius pastatus. Ten jie paskelb? Donecko ir Luhansko liaudies respublikas.

2022 m. vasario 24 d. prasid?jo Rusijos invazija ? Ukrain? .

Ukraina siekia naryst?s Europos s?jungoje , NATO .

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]