Mirtis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
?Mirties ?okis“
Kuoleman puutarha ( Mirties sodas ), Hugas Simbergas pie?inys ( 1906 )

Mirtis  ? kiekvieno organizmo fizin?s b?ties galutin? faz?. Organizme vykstant gyvybin?s veiklos procesams, l?stel?s nuolat ??va, ta?iau j? viet? pakei?ia naujos (pla?iau ?r. mitoz? ). Mirtis i?tinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos apykaita . Mirties prie?astys gali b?ti: progresuojantys sen?jimo pakitimai, patologiniai procesai (?vairios ligos), gyvyb? nutraukiantys ?vair?s aplinkos veiksniai (pvz., savi?udyb? , avarija, nelaimingas atsitikimas, nu?udymas ).

Biologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienal?s?i? organizm? baigtis gali b?ti dvejopa: vienu atveju individas gali ??ti d?l aplinkos veiksni?, kitu ? besidalindamos jo l?stel?s duoda prad?i? naujam individui, o senasis ??sta, t. y. individo gyvenimo pabaiga sutampa su sekan?ios kartos individ? egzistavimo prad?ia.

Auk?tesni?j? daugial?s?i? individ? mirtis nestaigi. Skiriami du jos etapai:

Mirtis organus i?tinka taip pat nevienodai. Grei?iausiai ??sta ypa? specializuot? organ?, kuriuose intensyvus metabolizmas , l?stel?s. Pavyzd?iui, grei?iausiai apmir?ta galvos smegen? ?iev? . Sustojus kraujotakai , ma?daug po 5-8 minu?i? smegen? ?iev?je prasideda negr??tami procesai , ir jos atgaivinti nebe?manoma. Po to ??sta ?arnyno epitelio , plau?i? , kepen? , ?irdies raumen? l?stel?s . ?is procesas t?siasi daug valand? ir dien? . D?l nevienodo organ? mirimo intensyvumo, ?mogui pra?jus kelioms dienoms po mirties susitraukin?ja ?arnynas ir kita. Pla?iai paplitusi nuomon?, kad po biologin?s mirties lavono plaukai ir nagai gali augti yra neteisinga. Nutr?kus kraujo tek?jimui ? plauko folikulas plaukas augti nustoja. Vaizdas, kad mirusiojo plaukai ir nagai pailg?ja, susidaro d?l to, kad i?d?i?va ir susitraukia aplinkiniai audiniai. Biologin? mirtis yra ilgalaik? ir negr??tanti.

?mogaus mirtimi medicinoje ir teis?je laikoma smegen? mirtis, kuri? galima nustatyti pagal elektroencefalogram? . Toks mirties apibr??imas svarbus organ? donorystei , kadangi po smegen? mirties dar galima transplantacijai panaudoti gyvas organizmo dalis ir audinius .

Mirties prie?astys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Skurd?iose ?alyse da?niausia mirties prie?astis yra infekcin?s ligos ( maliarija , AIDS , tuberkulioz? ir kt.) bei badas . I?sivys?iusiose ?alyse ?mon?s ?prastai mir?ta d?l kraujotakos lig?, re?iau d?l v??io, vir?kinimo ir kv?pavimo sistemos sutrikim?. I?orin?s mirties prie?astys (autoavarijos, ?mog?udyst?s, savi?udyb?s, nelaimingi atsitikimai ir kt.) sudaro palyginti nedidel? dal? mir?i?.

Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvoje mir? 45,6 t?kstan?io ?moni?. Da?niausios mirties prie?astys buvo ?ios: [1]

Mirtis kult?roje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mirties simbolis ? kaukol?

Prakti?kai visose pasaulio tautose mirtis pa?ymima kaip ypatingas rei?kinys. Su mirusiojo k?nu atliekamos tam tikros apeigos (pvz., ?ermenys ), atliekamas k?no panaikinimo i? gyv?j? pasaulio ritualas ( laidotuv?s , kremacija , mumifikacija ). Tiesa, ?ie ritualai labai priklauso nuo mirusiojo ? valdov?, didvyri?, ??ymybi?, religini? lyderi? pagerbimas paprastai b?na itin ritualizuotas, pompasti?kas, o ?tai su prie??, nusikalt?li?, savi?ud?i? k?nais neretai elgtasi nepagarbiai (pvz., galv? med?iojimas ).

Daugelyje kult?r? egzistuoja dievyb?s, mitin?s fig?ros, simbolizuojan?ios, atne?an?ios mirt?. Vakar? kult?roje tokie simboliai yra giltin? , mirties angelas . Mitologijose sutinkami ?vair?s dievai ? Hadas , Veliona , Achpu?as , Kali ir kt.

Tikima, kad k?nui mirus ?mogaus siela patenka ? pomirtin? gyvenim? . Kita teorija teigia, kad po mirties ?mogaus s?mon? tiesiog i?nyksta, prasideda ?am?inoji u?mar?tis“.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo