Mirtis
? kiekvieno
organizmo
fizin?s b?ties galutin? faz?. Organizme vykstant gyvybin?s veiklos procesams,
l?stel?s
nuolat ??va, ta?iau j? viet?
pakei?ia naujos
(pla?iau ?r.
mitoz?
). Mirtis i?tinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos
apykaita
. Mirties prie?astys gali b?ti: progresuojantys
sen?jimo
pakitimai, patologiniai procesai (?vairios ligos), gyvyb? nutraukiantys ?vair?s aplinkos veiksniai (pvz.,
savi?udyb?
, avarija, nelaimingas atsitikimas,
nu?udymas
).
Vienal?s?i? organizm?
baigtis gali b?ti dvejopa: vienu atveju individas gali ??ti d?l aplinkos veiksni?, kitu ? besidalindamos jo l?stel?s duoda prad?i? naujam individui, o senasis ??sta, t. y. individo gyvenimo pabaiga sutampa su sekan?ios kartos individ? egzistavimo prad?ia.
Auk?tesni?j? daugial?s?i? individ? mirtis nestaigi. Skiriami du jos etapai:
Mirtis
organus
i?tinka taip pat nevienodai. Grei?iausiai ??sta ypa? specializuot? organ?, kuriuose intensyvus
metabolizmas
, l?stel?s. Pavyzd?iui, grei?iausiai apmir?ta
galvos smegen?
?iev?
. Sustojus
kraujotakai
, ma?daug po 5-8 minu?i? smegen? ?iev?je prasideda
negr??tami procesai
, ir jos atgaivinti nebe?manoma. Po to ??sta
?arnyno
epitelio
,
plau?i?
,
kepen?
,
?irdies
raumen? l?stel?s
. ?is procesas t?siasi daug
valand?
ir
dien?
. D?l nevienodo organ? mirimo intensyvumo,
?mogui
pra?jus kelioms dienoms po mirties susitraukin?ja
?arnynas
ir kita. Pla?iai paplitusi nuomon?, kad po biologin?s mirties
lavono
plaukai ir
nagai
gali augti yra neteisinga. Nutr?kus kraujo tek?jimui ?
plauko folikulas
plaukas augti nustoja. Vaizdas, kad mirusiojo plaukai ir nagai pailg?ja, susidaro d?l to, kad i?d?i?va ir susitraukia aplinkiniai audiniai.
Biologin? mirtis
yra ilgalaik? ir negr??tanti.
?mogaus mirtimi
medicinoje
ir
teis?je
laikoma
smegen?
mirtis, kuri? galima nustatyti pagal
elektroencefalogram?
. Toks mirties
apibr??imas
svarbus
organ? donorystei
, kadangi po
smegen? mirties
dar galima transplantacijai panaudoti gyvas organizmo dalis ir
audinius
.
Skurd?iose ?alyse da?niausia mirties prie?astis yra infekcin?s ligos (
maliarija
,
AIDS
,
tuberkulioz?
ir kt.) bei
badas
. I?sivys?iusiose ?alyse ?mon?s ?prastai mir?ta d?l kraujotakos lig?, re?iau d?l v??io, vir?kinimo ir kv?pavimo sistemos sutrikim?. I?orin?s mirties prie?astys (autoavarijos, ?mog?udyst?s, savi?udyb?s, nelaimingi atsitikimai ir kt.) sudaro palyginti nedidel? dal? mir?i?.
Lietuvos Statistikos Departamento
duomenimis, 2007 m. Lietuvoje mir? 45,6 t?kstan?io ?moni?. Da?niausios mirties prie?astys buvo ?ios:
[1]
- Kraujotakos sistemos
ligos ? 53,3 %
- Piktybiniai
navikai
? 18,1 %
- I?orin?s mirties prie?astys ? 11,5 %
- Savi?udyb?s
? 2,3 %
- Transporto ?vykiai ? 1,9 %
- Nukritimai ? 1,1 %
- Su?alimas ? 1 %
- Atsitiktinis paskendimas ? 0,8 %
- Nu?udymai ? 0,5
- Kitos ? 3,9 %
- Vir?kinimo sistemos
ligos ? 6 %
- Kv?pavimo sistemos
ligos ? 6,8 %
- Kitos ligos ? 4,3 %
Prakti?kai visose pasaulio tautose mirtis pa?ymima kaip ypatingas rei?kinys. Su mirusiojo k?nu atliekamos tam tikros apeigos (pvz.,
?ermenys
), atliekamas k?no panaikinimo i? gyv?j? pasaulio ritualas (
laidotuv?s
,
kremacija
,
mumifikacija
). Tiesa, ?ie ritualai labai priklauso nuo mirusiojo ? valdov?, didvyri?, ??ymybi?, religini? lyderi? pagerbimas paprastai b?na itin ritualizuotas, pompasti?kas, o ?tai su prie??, nusikalt?li?, savi?ud?i? k?nais neretai elgtasi nepagarbiai (pvz.,
galv? med?iojimas
).
Daugelyje kult?r? egzistuoja dievyb?s, mitin?s fig?ros, simbolizuojan?ios, atne?an?ios mirt?. Vakar? kult?roje tokie simboliai yra
giltin?
,
mirties angelas
. Mitologijose sutinkami ?vair?s dievai ?
Hadas
,
Veliona
,
Achpu?as
,
Kali
ir kt.
Tikima, kad k?nui mirus ?mogaus
siela
patenka ?
pomirtin? gyvenim?
. Kita teorija teigia, kad po mirties ?mogaus
s?mon?
tiesiog i?nyksta, prasideda ?am?inoji u?mar?tis“.
Vikicitatos