Martynas Liuteris vok. Martin Luther
Gim?	1483 m. lapkri?io 10 d. Eisl?benas , ?ventoji Romos imperija
Mir?	1546 m. vasario 18 d. (62 metai) Eisl?benas , ?ventoji Romos imperija
Tautyb?	vokietis
T?vas	Hansas Luderis (Hans Luder; 1459 ? 1530 )
Motina	Margareta (m. p. Lindemann; 1459 ? 1531 )
Sutuoktinis (-?)	Katerina fon Bora ( 1499 - 1552 )
Vaikai	Hans (Johannes), Elisabeth, Magdalena, Martin, Paul, Margarethe
Veikla	protestanti?kosios reformacijos pradininkas.
Vikiteka	Martin Luther
Para?as

Martynas Liuteris ( vok. Martin Luther ; tikrasis vardas ? Martin Luder ; 1483 m. lapkri?io 10 d. Eisl?benas , ?ventoji Romos imperija ? 1546 m. vasario 18 d. Eisl?benas , ?ventoji Romos imperija ) ? protestanti?kosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siek?s ba?ny?ios reform? i?vengiant skilimo. ^[1] Jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausi? Biblijos vertim?. Liuterio mokymas tapo protestantizmo jud?jimu ? liuteronizmu . ^[2]

Gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Liuterio t?vai buvo Hansas Luderis (Hans Luder; 1459 ? 1530 ) ir Margareta (m. p. Lindemann; 1459 ? 1531 ). Liuteris buvo a?tuntas devyni? vaik? ?eimoje, gyvenusioje Eisl?bene ( Eisleben ; dabartin?s Saksonijos ? Anhalto pietuose), Vokietijoje . I?augo kaimyniniame Mansfelde ( Mansfeld ), kur jo t?vas tur?jo vario kasykl?. Liuterio t?vai buvo religingi, nuo pat vaikyst?s vaikus aukl?jo gana grie?tai. I?kil?s i? valstie?i? jo t?vas siek?, kad jo s?nus tapt? valstyb?s tarnautoju. D?l to Liuteris nuo 1488 iki 1497  m. lank? Mansfeldo miestelio mokykl?, o v?liau buvo i?si?stas metus mokytis Magdeburgo katedros mokykloje.

Studijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1501 iki 1505 Liuteris mok?si Erfurto universitete Tiuringijoje ir gavo men? magistro (?Magister Artium“) laipsn? filosofijos fakultete. Universitete mok?si lotyn? kalbos gramatikos, retorikos, logikos, etikos ir muzikos. ?ia Liuteris susipa?ino su Aristotelio darbais, kurie nuo Tomo Akvinie?io laik? vyravo viduram?i? scholastikoje , ta?iau Erfurte jau buvo kritikuojami nominalizmo ?alinink?.

Pagal t?vo vali? Liuteris t?s? mokslus teis?s srityje. Ta?iau 1505  m. liepos 2 d. gr??damas namo prie ?toternhaimo ( Stotternheim ) buvo u?kluptas audros, beveik nutrenktas ?aibo jis buvo mirtinai i?g?sdintas ir prisiek? kalnakasi? glob?jai ?ventajai Onai, kad jei i?gyvens taps vienuoliu. D?l ?ios priesaikos, nepaisant t?vo valios, jis ?stojo ? augustin? eremit? vienuolyn? Erfurte. ?ia jis pavyzdingai laik?si ordino regulos ir jau 1507  m. vasario 27 d. buvo ??ventintas ? kunigus.

Protestantizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1508  m. jis buvo pakviestas ? naujai ?steigt? Vitenbergo universitet?. 1512  m. tapo Vitenbergo universiteto teologijos daktaru ir pamokslininku. Vitenberge Liuteris susipa?ino su P. Melanchtonu, kuris v?liau tapo i?tikimu jo bendra?ygiu. ?sik?r?s augustin? vienuolyne, skait? paskaitas ir kartu pamokslavo savo b?simo glob?jo Saksonijos kurfiursto Frydricho pilies ba?ny?ioje. Po ketveri? met? tapo teologijos daktaru.

Dirbdamas sielovadin? darb?, Liuteris klausykloje gird?davo apie pragai?tingas Tecelio (Tetzel) nemok?i?ko atlaid? skelbimo pasekmes ir pasipiktin?s tuo metu paplitusiu indulgencij? pardavin?jimu, jis paskelb? apie atlaid? esm? bei j? praktik? 95-iose diskusin?se tez?se ir 1517 m. spalio 31 d. jas i?siunt? kompetetingiems vyskupams: Magdeburgo-Mainco arkivyskupui Albrechtui Brandenburgie?iui ir Brandenburgo vyskupui Jeronimui ?ulcui. Jis buvo ?sitikin?s, kad kelia nei?spr?st? ir aktuali? problem?. Savo asmeniniame prie tezi? prid?tame ra?te jis pra?? paai?kinimo ir drauge reikalavo sudrausminti atlaid? skelb?jus. Tezes jis pasiunt? tik min?tiems vyskupams ir mokytiems draugams: Johanui Langui Erfurte ir Kristofui ?eurliui Niurnberge. Pastarasis be Liuterio ?inios, leido jas i?spausdinti, ir jos, ap?jusios vis? Vokietij?, sulauk? netik?to atgarsio, kad net pats Liuteris buvo i?sigand?s. Daugelis mat? tez?se tik atvir? protest?, o ne gilesn? teologin? potekst?. Romoje sudaryta komisija reikalavo atskirti M. Liuter? nuo ba?ny?ios, ta?iau tuometinis popie?ius, mokslinink? ir meninink? glob?jas Leonas X atmet? ?? reikalavim?. Siekiant nuraminti mai?ting? tezi? autori?, jam buvo pasi?lytas kardinolo titulas. Tik po disputo su katalik? teologais Leipcige , kuriame jis atvirai par?m? inkvizicijos sudegint? J. Hus? , M. Liuteris 1520  m. buvo atskirtas nuo ba?ny?ios.

Protestuodamas jis vie?ai sudegino atskyrimo nuo ba?ny?ios bul?. I?kviestas ? Vormse su?aukt? reichstag?, M. Liuteris dr?siai ir atvirai gyn? savo ?sitikinimus ir u? tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas u? ?statymo rib?. Persekiojam? M. Liuter? priglaud? Saksonijos kurfiurstas Frydrichas savo pilyje Vartburge. ?ia jis prad?jo versti ? vokie?i? kalb? Biblij? . Netrukus M. Liuteris v?l buvo pakviestas sugr??ti ? Vitenberg?.

1530  m. Liuteris pritar? Pilypo Melanchtono sukurtam ?Augsburgo i?pa?inimui“. D?l to kilo nesutarim? su imperatoriumi, ta?iau Liuteris buvo ?sitikin?s, kad Evangelij? reikia ginti, kai tik ji yra puolama. 1537  m. Liuteris para?? ??malkaldeno straipsnius“, i?d?stydamas savo doktrin?; ?? dokument? pasira?? did?ioji liuteron? teolog? dalis.

Buvo tardomas, ta?iau ankstesnis M. Liuterio reformacijos radikalizmas buvo jau i?bl?s?s. Martynas palaik? kunigaik??i? ir biurgeri? interesus, o valstie?i? karo ( 1524 ? 1526  m.) at?vilgiu u??m? reakcing? pozicij?, reikalavo kruvino susidorojimo su sukilusiais valstie?iais. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Vitenberge. Sulauk?s 42 met?, Liuteris atmet? celibat? ir ved?, susilauk? ?e?i? vaik?. Mir? staiga nuo ?irdies sm?gio kelion?s ? Eisl?ben? metu.

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

M. Liuterio literat?rinis palikimas gausus ir ?vairus ?anriniu po?i?riu. Jaunyst?je jis m?go eiliuoti lotyn? kalba, ra?? pamfletus, religines giesmes, politinius ir religinius atsi?aukimus, pedagoginius, teologinius ir filosofinius traktatus.

Be min?t? 95 tezi?, svarbi? reik?m? reformaciniam s?j?d?iui tur?jo tokie M. Liuterio ra?tai: atsi?aukimas ?? krik??ioni?k?j? vokie?i? tautos bajorij? d?l krik??ioni?kojo luomo reformos“ (?An den christlichen Adel deutscher Nation von des christlichen Standes Besserung“, 1520  m.), teologiniai traktatai lotyn? kalba ?Apie babiloni?k?j? ba?ny?ios nelaisv?“ (?De captivitate Babylonica ecclesiae praeludium“, 1520  m.) ir ?Traktatas apie krik??ionio laisv?“ ( 1520  m. pirmiausia pasirod? glaustas jo variantas vokie?i? kalba ? ?Von der Freiheit eines Christenmenschen“, o paskui tais pa?iais metais platesnis variantas lotyn? kalba ? ?Tractatus de libertate christiana“), politinis traktatas ?Apie pasaulin? vald?i?…“ (?Von welticher Obrigkeit …“, 1523  m.), poleminis veikalas ?Apie vergi?k?j? apsisprendim?“ (?De servo arbitrio“, 1525  m.), nukreiptas prie? Erazmo Roterdamie?io traktat? ?Apie laisv? apsisprendim?“.

Liturgikai taip pat svarbus 45-os psalm?s motyvais sukurtas choralas ? Dievas  ? prieglauda m?s?, tvirtov?“ (?Ein feste Burg ist unser Gott“), tapusio Reformacijos himnu, jos ?Marseliete“, kaip j? pavadino F. Engelsas ir H. Hein?.

Vienas svarbiausi? M. Liuterio nuopeln? ? Biblijos vertimas ? vokie?i? kalb? . Taip buvo pad?ti pamatai ir bendrin?s vokie?i? kalbos normoms. Be to, M. Liuteris pareng? garsiuosius protestanti?kuosius Did?j? ir Ma??j? katekizmus, paliko nema?? pluo?t? ?vairaus turinio pamflet?, publicistini? darb?, Biblijos komentar?.

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas ( 1984 )
• Richard Friedenthal: Luther. Sein Leben und seine Zeit . 1. Auflage 1967. 8. Auflage: Piper Verlag, Munchen/Zurich 1996, ISBN 3-492-20259-4
• Friedrich Wilhelm Kantzenbach: Martin Luther. Der burgerliche Reformator. Musterschmidt, Gottingen u.?a. 1972, ISBN 3-7881-0068-0 . (auch: Braunschweig, Wien, Solothurn: Archiv-Verlag, 1999)

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose ?

Martin Luther