?is straipsnis apie e?er?. Apie kitas ?io ?od?io reik?mes skaitykite straipsnyje
Baikalas
.
Baikalas ?em?lapyje
Baikalas
(
rus.
Озеро Байкал
) ? e?eras
Rusijoje
(Buriatijoje ir
Irkutsko srityje
) teritorijoje, pietin?je vidurio
Sibiro
dalyje. ?trauktas ?
UNESCO
Pasaulio paveldo s?ra??
.
Plotas 31 500 km², ilgis 636 km, did?iausias plotis 79,4 km, did?iausias gylis 1642 m, vidutinis gylis 730 m, t?ris 23 t?kst. km³
[2]
. Tai did?iausias g?lavandenis
Azijos
ir giliausias
?em?s
e?eras, kuriame yra apie penktadalis pasaulio pavir?inio g?lo vandens. Taip pat vienas i? geologi?kai seniausi? e?er? (am?ius apie 25-30 mln. met?).
Schematinis Semiono Remezovo ?em?lapis, ~1699?1701 m.
Labiausiai tik?tina, kad pavadinimas kilo i?
jakuti?kos
kilm?s ?od?io
Baigal
, nors neatmetama ir kilm? i?
turk? kalbos
?od?i?
Bai-Kul
? ?turtingas e?eras“.
Mongolai
?? e?er? vadino
Baigal Dalai
? kas i?vertus reik?t? ?didelis e?eras“,
evenkai
?
Lamu
,
buriatai
?
Baigal-Nuur
,
kinai
?
Beihai
(??iaurinis e?eras“).
D?l savo formos Baikalas dar vadinamas ?
M?lyn?ja Sibiro akimi
“, d?l gamtini? turt? ?
Sibiro perlu
“.
Baikalas yra vienas seniausi? pasaulio e?er?. Geologai mano, kad e?eras prad?jo formuotis v?lyvajame
paleogene
, ma?daug prie? 25-30 mln. m., d?l tektonini? plok??i? s?veikos. Manoma, kad iki Baikalo e?ero ?ia buvo ne tokia gili ir plati up?s vaga, jungusi ma?esnius atskirus e?erus. Vientisu e?eru Baikalas tapo v?lyvojoje
plioceno
epochoje, ankstyvajame kvartero periode.
[3]
E?eras st?kso aktyvioje seismin?je zonoje, tod?l ?ia da?ni stipr?s ?em?s dreb?jimai.
1862
m. d?l po?emini? sm?gi? apie 200 km² plotas paniro ? 2 m gyl?, sudarydamas Provalo ?lank? (viena did?iausi? Baikalo ?lank?).
[4]
Baikalo e?eras i? kosmoso, spalio m?nuo
Topografinis Baikalo vaizdas
Selengos, did?iausio Baikalo intako, delta
Baikalas i? vis? pusi? yra apsuptas kaln?. Pietvakariuose ? Primor?s kalnai, vakaruose ? Primor?s kalnag?bris, ?iaur?s vakaruose ? Baikalo kalnag?bris, ?iaur?s rytuose ? Barguzino kalnag?bris, rytuose ? Ulan Burgasio kalnai, pietuose ? Chamar Dabano kalnag?bris.
[5]
?emumos yra tik prie ? e?er? ?tekan?i? upi? ?io?i?. E?er? i? pietvakari? juosia
Transsibiro gele?inkelis
,
Baikalo aplinkinio gele?inkelio
dalis.
E?eras yra pailgos, i?lenktos ? pietry?ius formos.
Nuomon? apie sal? kiek? e?ere skirtinga, suskai?iuojama nuo 22 iki 30 sal?. Did?iausia yra
Olchono sala
(730 km²), esanti ar?iau e?ero vakarinio kranto ir atskirianti ?lank?, vadinam?j? Ma??j? j?r?. Tai buvo ir lietuvi? tremties vieta. Kitos pamin?tinos ? U?kano salynas, susidedantis i? Did?iosios, Ilgosios, Siaurosios ir Apvaliosios U?kano sal?.
[6]
I? ryt? kranto i?siki?a Sviatoj Noso pusiasalis sudarydamas Barguzino ir ?ivyrkujo ?lankas. Dar viena didesn? ?lanka yra Provalo.
? Baikal? suteka iki 336 upi?. Did?iausios j? yra
Selenga
,
Barguzinas
,
Auk?tutin? Angara
, Turka. I?teka tik viena up? ?
Angara
, de?inysis Jenisiejaus intakas.
Vanduo ?viesiai ?alios spalvos, labai skaidrus. Vandens horizontas yra 456 m auk?tesnis u? pasaulinio vandenyno lyg?.
[2]
Vandens temperat?ra kinta tik pavir?iniuose sluoksniuose, giliau 250 m ji laikosi 3,5-3,7 °C ribose. U???la e?eras l?tai ir v?lai, tarp gruod?io 21 ir sausio 16 d. Ledas susidaro labai kietas ir storas (0,7-1,3 m storio).
Baikalo klimatas yra ?velnesnis, negu j? supan?ios teritorijos. ?iem? temperat?ra nukrenta iki vidutini?kai ? 25 °C, o vasar? vidutin? temperat?ra b?na 17 °C. E?ero pavir?ius u???la saus?, ledo storis, priklausomai nuo vietos, 80?110 cm, atitirpsta gegu??s (kartais bir?elio) m?nes?. Metinis krituli? kiekis siekia 450 mm.
D?l ypatingos geografin?s pad?ties (pailgos formos, i? vis? pusi? ribojamo kalnais) ir temperat?r? skirtumo (tarp ?em?s ir vandens temperat?r? skirtumas ruden? gali siekti 1-4 °C), kuris sukelia sl?gio kait?, Baikalo e?ere susidaro daug ?vairi? v?j? (suskai?iuojama iki 30 vard?, nors da?nai v?jas yra vadinamas keletu vard?). Stipriausi v?jai pu?ia ruden? (58 i? 100 b?na stipri? v?j? dienos), pasiekdami 18?20 m/s greit?, tai Baikale sukelia iki 3 m auk??io bangas. ?inomiausi v?jai:
Vir?utinis
,
Kultukas
,
Kaln?
,
Barguzino
,
Sarmos
,
Selengos
.
[7]
R?kyti omuliai paruo?ti pardavimui, Baikalo simboliu tapusi ?uvis
Baikalo ruonis
E?ere ir jo apylink?se aptinkama apie 1200 skirting? gyv?n? r??i? i? kuri? apie 60 % yra
endemikai
. Vandens gyv?nai Baikalo e?ere yra ?vair?s ir ne?prasti, kaip
baikaliniai ruoniai
,
omuliai
(
Coregonus autumnalis migratorius
),
g?lavandeniai k?jagalviai
,
skaidriosios plern?s
,
baikalin?s plern?s
ir kt. Randama pin?i? rifai, 255 r??ys
?oniplauk?
, 147 r??ys
pilvakoj?
ir 80
plok??i?j? kirm?li?
r??i?. Plaukioja tank?s ma??
v??iagyvi?
(
Epischura baicalensis
) debesys, sudarantys apie 96 % viso zooplanktono. Gilios hidrotermin?s angos pritraukia keist?, niekur kitur nematyt? gyv?n? r??i?.
Mi?kuose, aplink Baikal?, veisiasi da?nesn?s r??ys.
[8]
?iauriniams Baikalo krantams, kaip, pavyzd?iui, Barguzino draustiniui, b?dingi taigos gyv?nai, i? viso 39 r??ys ?induoli?:
?iaurin?s pikos
(
Ochotona hyperborea
),
azijiniai burundukai
(
Eutamias sibiricus
),
pilkieji ?vilpikai
(
Marmota baibacina
),
vover?s skraiduol?s
(
Pteromys volans
),
rudosios lap?s
(
Vulpes vulpes
),
rudieji lokiai
(
Ursus arctos
),
?ermuon?liai
(
Mustela erminea
),
?ebenk?tys
(
Mustela nivalis
),
altajin?s ?ebenk?tys
(
Mustela altaica
),
Sibiriniai ?e?kai
(
Mustela sibirica
),
?dros
(
Lutra lutra
),
sabalai
(
Martes zibellina
),
erniai
(
Gulo gulo
), Sibirin?s
kabargos
(
Moschus moschiferus
), Sibiro
taurieji elniai
(
Cervus elaphus sibiricus
),
bried?iai
(
Alces alces
),
?iauriniai elniai
(
Rangifer tarandus
) ir kt.
Suskai?iuojama iki 261 pauk??i? r??i?:
sibirin?s gerv?s
(
Grus leucogeranus
),
karali?kieji ereliai
(
Aquila heliaca
),
grie?l?s
(
Crex crex
),
j?riniai ereliai
(
Haliaeetus albicilla
),
kurtiniai
(
Tetrao urogallus
) ir kt. Kasmet peri 138 000
antini?
?eim?, 5-7 milijonai pelki? ir vandens pauk??i? praskrenda vir? Selengos deltos.
E?ero krantai yra apaug? spygliuo?i? mi?kais. Baikalo ekosistemoje aptinkama 1085 augal? r??i? i? kuri? apie 40 % yra endemikai. Kaip ir gyv?nai, augalai yra prisitaik? prie at?iauraus taigos klimato.
[9]
?mogus prie Baikalo apsigyveno seniai, kaip rodo archeologiniai kasin?jimai ? jau akmens am?iuje, daugiau nei prie? 100 t?kstan?i? met?. Pastoviai apsigyventa prie? 25 t?kst. met?, tam ?takos tur?jo patogi aplinka: g?las vanduo, daug med?iojam? gyv?n?, kuras (apsiginti nuo ?al?io). Manoma, kad tur?jo primityvius kalendorius, religines apeigas. Aptinkama
neolito
kapaviet?s, sien? pie?iniai.
[10]
Sibiras
ilgam buvo ne?domi ir nesvarbi vieta tyrin?tojams, bei keliautojams, tai l?m? sunkus pri?jimas ir at?iaurus klimatas. Pirmoji rus? ekspedicija pasiekusi Baikalo e?er? buvo
1643
m., jai vadovavo Kurbatas Ivanovas. Po ketveri? met? ?
1647
, vykusiai ekspedicijai vadovavo Vasilijus Kolesnikovas. ?ios dvi kelion?s praturtino ?inias apie Baikal?, jo ?iaurines apylinkes, j? metu buvo ?kurtas Verchneangarsko fortas.
Pirma mokslin? ekspedicija ?vyko
1723
?
1724
metais, caro
Petro I
pavedimu. Kelion?s metu buvo su?inota nauj? fakt? apie apylinki? gyventojus ir gamt?.
[11]
Pamin?tina ir lietuvi? kilm?s keliautojo
Jono ?erskio
1877
?
1880
m. kelion?, kurios metu geografas tyr? Baikalo krantus, sudar? pirm?j? jo geologin? ?em?lap?.
Transsibiro gele?inkelis
, pastatytas ~ 1898 (linija iki Baikalo e?ero), labai pagyvino susidom?jim? Baikalu, jo tyrin?jim?, bei kolonizacij?.
Naujas tyrin?jim? etapas prasid?jo, kai pirm? kart? buvo padaryta spalvota Baikalo nuotrauka i? kosmoso,
1976
metais.
Mi?k? gaisrai ? ?iaur? nuo Baikalo
?iaur?s rytin?je dalyje
1916
m. ?kurtas
Barguzino draustinis
, pirmasis gamtos rezervatas Baikalo pakrant?je.
1969
pietin?je dalyje ?kurtas
Baikalo draustinis
.
1986
m., ?iaur?s vakaruose ?kurtas Baikalo ? Lenos gamtos rezervatas, U?baikal?s nacionalinis parkas rytuose ir Pabaikal?s nacionalinis parkas pietvakariuose.
1994
m. Selengos up?s delta (12 100 ha) ?traukta ? Ramsaro vietovi? s?ra??.
Baikalo e?eras pripa?intas viena unikaliausi? ekosistem? pasaulyje ir
1996
m. ?trauktas ?
UNESCO
Pasaulio paveldo s?ra??
.
Baikalo popieriaus gamykla buvo pastatyta
1966
metais (tada tai buvo karo pramon?s fabrikas). ?ios gamyklos
chloro
(skirto balinti popieri?) ir
dioksino
(per metus ~ 135?175 kg) junginiai patenka ? e?er?, kenkdami visai Baikalo ekosistemai.
Gamtosaugininkai yra susir?pin? d?l ?ios gamyklos padarini? aplinkai, buvo pasi?lym? u?daryti fabrik?, ta?iau 3000 gamyklos darbuotoj? likt? be darbo. Tod?l dabar siekiama ? fabrik? ?diegti technologij?, kuri nenaudot? ar naudot? ma?iau dioksino turin?i? jungini?. ?is problemos sprendimas kainuot? 600 mln.
JAV doleri?
.
[12]
2006 met? baland?io m?nes? buvo numatyta tiesti ?Transneft“ naftotiek? einant? ?alia Baikalo e?ero (kai kur tik 800 m atstumu), pasta?ius naftotiek? ?ioje aktyvioje
seismin?je
zonoje kilt? rizika naftos nutek?jimui.
Protest? bangai augant
Rusijos Federacijos
prezidentas
Vladimiras Putinas
?patar?“ pakreipti naftotiekio statyb? toliau ? ?iaur?, aplenkiant Baikalo e?er?.
[13]